Litvanca Meal — Rowad Tercüme Merkezi — Fatiha 1:1 – Maide 5:120

1. Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo,

2. Visa šlovė ir dėkingumas – Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visa, kas egzistuoja) Viešpačiui [1]. ——— [1] Žodis „Viešpats“: Korane vartojamas žodis Rab, tačiau jam lietuvių kalboje nėra vieno deramo atitikmens. Rab reiškia Vienintelį visos visatos Viešpatį, jos Kūrėją, Šeimininką, visų reikalų Tvarkytoją, Aprūpintoją, Valdytoją, Planuotoją, Palaikytoją, Globėją ir Saugumo Teikėją. Rab taip pat yra vienas iš Allaho vardų. Čia pavartotas žodis „Viešpats“ kaip artimiausias arabiško žodžio Rab atitikmuo. Visame šiame Tauriojo Korano prasmių vertime sutinkamas žodis „Viešpats“ iš tiesų reiškia žodį Rab ir turi būti suprantamas pastarojo reikšme.

3. Maloningiausiajam, Gailestingiausiajam.

4. Atpildo Dienos (t. y. Prikėlimo dienos) Vieninteliam Valdytojui (ir Vieninteliam Teisėjui).

5. Tave (Vienintelį) mes garbiname ir Tavęs (Vienintelio) mes prašome pagalbos.

6. Vesk mus Tiesiu keliu. [2] ——— [2] Vedimas yra dviejų rūšių: a) Taufik vedimas, kuris priklauso tik nuo pačio Allaho – tik Jis atveria žmonių širdis tiesai (atveda iš netikėjimo į tikėjimą, t. y. islamiškąjį monoteizmą). b) Iršad vedimas, vykstantis per Allaho Pasiuntinių ir dievobaimingųjų mokslininkų mokymus, skelbiančus tiesą, t. y. islamiškąjį monoteizmą.

7. Keliu tų, kuriems Tu suteikei Savo Malonę [3], bet ne tų, kurie užsitraukė Tavo Pyktį (kaip judėjai), ir ne tų, kurie nuklydo (kaip krikščionys). ——— [3] t. y. per Pranašus, Sidikūn (tuos Pranašo pasekėjus, kurie patys pirmieji juo patikėjo, tokie kaip Abu Bakr As-Sidik), kankinius ir teisinguosius, kaip Allahas sakė: „Ir kas paklūsta Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ), tada jie bus kartu su tais, kuriems Allahas suteikė Savo Malonę – iš Pranašų, Sidikūn, kankinių ir teisingųjų (tarpo). Ir kokie puikūs šie kompanjonai!” (Koranas, 4:69).

1. Alif, Lam, Mym. (Šios raidės – vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę.)

2. Ši Knyga (Koranas), dėl kurios nėra abejonės, – teisingas vedimas (tiems, kurie yra) Al-Mutakūn (dievobaimingi tikintieji islamiškuoju monoteizmu, visuomet bijantys Allaho (susilaikantys nuo skirtingų rūšių nuodėmių ir blogų veiksmų, kuriuos Jis uždraudė) ir labai mylintys Allahą (darantys visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis nurodė daryti)),

3. kurie tiki į Ghaib [1] ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), [2] ir leidžia iš to, ką Mes jiems suteikėme [t. y. duoda Zakat [3], leidžia savo, savo tėvų, vaikų, žmonų ir t. t. naudai, ir taip pat duoda labdarą neturtingiesiems ir taip pat dėl Allaho atlieka Džihadą [4] ir pan.]. ——— [1] Al-Ghaib: tiesiogiai tai reiškia „nematomas daiktas“, tačiau šis žodis turi daug prasmių – tai tikėjimas Allahą, angelus, Knygas, Allaho pasiuntinius, Prikėlimo dieną ir Al-Kadar (Dieviškąjį Nulėmimą). Jo reikšmė taip pat apima tai, ką Allahas ir Jo Pasiuntinys ﷺ pranešė apie praeities, dabarties ir ateities dalykus, t. y. žinios apie dangų ir žemės sukūrimą, augmenijos ir gyvūnijos gyvenimą, žinios apie buvusias tautas bei apie Rojų ir Pragarą. [2] Ikamat-as-Salat: salat (maldų) atlikimas. [3] Zakat: nuo tam tikros nustatytos turto dalies, o taip pat ir nuo kiekvienos nuosavybės rūšies musulmonas turi kasmet mokėti zakat musulmonų bendruomenės neturtingųjų naudai. Zakat mokėjimas yra privalomas, nes tai vienas iš penkių islamo ramsčių. Zakat yra svarbi ekonominė priemonė, kuri užtikrina socialinį teisingumą ir suteikia musulmonų bendruomenei klestėjimą bei saugumą. (Žr. Sahih Al-Bukhari, t. 2, „Zakat knyga“, hadisas Nr. 24). [4] Džihadas: reiškia stengimąsi arba pastangas. Pirmiausia, tai yra kiekvieno musulmono asmeninės pastangos kovojant su savo vidiniu aš, stengimasis skatinant tai, kas yra gera ir draudžiant tai, kas yra bloga. Antra, tai gali reikšti fizines pastangas.

4. Ir kurie tiki tuo (Koranu ir Sunna), kas buvo apreikšta tau (Muchammedai ﷺ ) ir tuo, kas buvo apreikšta iki tavęs [Tauratas (Tora) ir Indžylis (Evangelija) ir t. t.], ir užtikrintai tiki Pomirtiniu Gyvenimu (t. y. prikėlimu, atpildu už gerus ir blogus darbus, Rojumi ir Pragaru).

5. Jie – savo Viešpaties teisingame vedime ir jie – sėkmingieji.

6. Iš tiesų, tie, kurie netiki, jiems tas pats, ar tu (Muchammedai ﷺ ) įspėji juos ar neįspėji jų, - jie netikės.

7. Allahas užantspaudavo jų širdis ir klausą (t. y. jie negali priimti Allaho Vedimo) ir ant jų žvilgsnių – uždangalas. Jiems bus didžiulė kančia.

8. Ir tarp žmonių yra tokių (veidmainių), kurie sako: „Mes tikime Allahą ir Paskutiniąją Dieną“, bet iš tiesų jie netiki.

9. Jie (mano) apgausiantys Allahą ir tuos, kurie tiki. Bet jie apgaudinėja tik patys save, ir (to) nesuvokia!

10. Jų širdyse – (abejonės ir veidmainiškumo) liga, ir padidino Allahas jų ligą. Jiems – skausminga kančia, už jų melagystes.

11. Kai jiems sakoma: „Nedarykite žemėje piktadarybių!”, jie sako: „Mes – tik taikdariai.“

12. Iš tiesų! Jie – tie, kurie daro piktadarybes, bet jie nesuvokia.

13. O kai jiems (veidmainiams) sakoma: „Tikėkite kaip žmonės (Muchammedo ﷺ pasekėjai – Al-Ansar ir Al-Muhadžirūn) patikėjo!”, jie sako: „Argi mes patikėsime kaip kvailiai patikėjo?“ Iš tiesų, kvailiai – jie, bet to nežino.

14. O kai jie sutinka tuos, kurie tiki, sako: „Mes tikime." Bet kai jie vieni su savo Šajatin (šėtonais – daugiadieviais, veidmainiais), sako: „Iš tikrųjų mes esame su jumis. Iš tiesų mes tik juokavome.“

15. Allahas išsijuokia iš jų, ir palieka juos aklai klaidžioti nuodėmėje.

16. Tai yra tie, kurie nusipirko klaidą už teisingą vedimą, todėl nepelninga buvo jų prekyba. Ir jie nebuvo teisingai vedami.

17. Jų pavyzdys yra kaip to, kuris užkūrė ugnį. Tada, kai ji apšvietė viską aplink jį, Allahas paėmė jų šviesą ir paliko juos tamsoje. (Taigi), jie negalėjo matyti.

18. Jie yra kurti, nebylūs ir akli. Todėl jie negrįžta (į Teisingą Kelią).

19. Arba kaip liūtis iš dangaus. Joje sutema, griaustinis ir žaibas. Jie spraudžia pirštus į ausis, tildydami perkūnijos trenksmą, bijodami mirties. Bet Allahas apima netikinčiuosius (t. y. Allahas surinks juos visus kartu).

20. Žaibas beveik atima jų regėjimą. Kai tik jis tvyksteli jiems, jie jame eina, o kai juos apgaubia tamsa, jie stovi nejudantys. Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų atimti jų klausą ir jų regėjimą. Iš tiesų, Allahas yra Visa Galintis.

21. Žmonės! Garbinkite savo Viešpatį (Allahą), Kuris sukūrė jus ir tuos, kurie buvo prieš jus, kad jūs taptumėte Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2).

22. Kuris padarė žemę jums poilsio vieta ir dangų – skliautu, ir nuleido lietų iš dangaus ir suteikė juo vaisius, aprūpindamas jus. Taigi nepriskirkite lygių Allahui (garbinime), žinodami (kad Jis Vienintelis turi tam teisę).

23. O jei jūs (arabų pagonys, judėjai ir krikčionys) abejojate dėl to, ką Mes atskleidėme (t. y. Koranu) Savo vergui (Muchammedui ﷺ ), tai sukurkite panašią sūrą (Korano skyrių) ir kvieskite savo liudytojus (rėmėjus ir padėjėjus) be Allaho, jei esate teisūs.

24. Bet jei jūs to nepadarysite, o jūs niekada nesugebėsite to padaryti, tada bijokite Ugnies, kurios pakuros yra žmonės ir akmenys, paruošti netikintiesiems.

25. Ir praneškite gerą žinią tiems, kurie tiki ir daro gerus darbus, - jiems bus Sodai, po kuriais teka upės (Rojus). Kaskart, kai jiems bus duotas vaisius iš ten, jie sakys: „Tai mums buvo duota prieš tai.“ Jiems bus duoti panašūs dalykai (t. y. tokios pačios formos kaip žemėje, bet kitokio skonio), ir jie turės ten Azvadžun Mutahara [5] (tyrus partnerius arba žmonas) ir jie gyvens ten amžinai. ——— [5] neturinčios menstruacijų, išmatų, šlapimo.

26. Iš tiesų, Allahas nesigėdija pateikti palyginimą, net apie uodą ar tą, kas pranoksta jį. Tie, kurie tiki, žino, kad tai – jų Tiesa iš jų Viešpaties, o tie, kurie netiki, sako: „Ką Allahas norėjo pasakyti šiuo palyginimu?“ Taip Jis paklaidina daugelį ir daugelį tokiu būdu Jis veda tiesiu keliu. Ir Jis paklaidina taip tik tuos, kurie yra Al-Fasikūn (maištaujantys, nepaklūstantys Allahui).

27. Tie, kurie pažeidžia Allaho Sutartį po jos patvirtinimo, ir nutraukia tai, ką Allahas nurodė sujungti (turint galvoje Allaho tikėjimą – islamiškąjį monoteizmą, ir jo taisyklių taikymą žemėje, ir taip pat turint galvoje gerų santykių su pažįstamais ir giminėmis palaikymą), ir daro žemėje piktadarybes, jie – pralaimėtojai.

28. Kaip galite netikėti į Allahą, matant, kad buvote negyvi ir Jis suteikė jums gyvybę. Tada Jis suteiks jums mirtį, tada vėl prikels gyvenimui (Prikėlimo Dieną) ir tada pas Jį sugrįšite. (žr. ają 40:11)

29. Jis yra Tas, Kuris sukūrė jums visiems tai, kas yra žemėje. Tada Jis pakilo (istava) link dangaus ir padarė juos septyniais dangumis. Jis - apie viską Žinantis.

30. Ir (atminkite), kaip jūsų Viešpats sakė angelams: „Iš tiesų, aš apgyvendinsiu (žmonijos) kartas po kartų žemėje.“ Jie tarė: „Ar Tu apgyvendinsi ten tuos, kurie darys piktadarybes ir lies kraują, kai mes garbiname Tave šlovindami ir dėkodami ir šventiname Tave.“ Jis (Allahas) tarė: „Aš žinau tai, ko jūs nežinote.“

31. Ir Jis išmokė Adamą (Adomą) visų dalykų vardus, tada Jis parodė juos angelams ir tarė: „Pasakykite Man jų vardus, jei jūs sakot teisybę.“

32. Jie (angelai) tarė: „Šlovė Tau, mes neturime žinių išskyrus tai, ko Tu mus išmokei. Iš tiesų, Tu – Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“

33. Jis tarė: „Adamai (Adomai), pranešk jiems jų vardus!”. Ir kai jis pranešė jiems jų vardus, Jis tarė: „Argi Aš nesakiau jums, kad Aš žinau Ghaib (Nematomą) danguose ir žemėje ir Aš žinau, ką jūs atskleidžiate ir tai, ką jūs slepiate?“

34. Ir (atminkite), kai Mes tarėme angelams: „Pulkite kniūbsčiomis priešais Adamą (Adomą).“ Ir jie puolė kniūbsčiomis, išskyrus Iblisą (Šėtoną). Jis atsisakė ir parodė išdidumą, ir buvo vienas netikinčiųjų (nepaklusęs Allahui).

35. Ir Mes tarėme: „Adamai (Adomai), gyvenk tu ir tavo žmona Rojuje ir maitinkitės abu laisvai, mėgaudamiesi ir gėrėdamiesi, tuo, kas ten yra, ir kur tik panorėsite, bet nesiartinkite prie šio medžio, nes jūs abu tapsite Zalimūn (nusidėjėliais).“

36. Tada Šaitan (Šėtonas) privertė juos paslysti iš ten (Rojaus) ir išleisdamas juos iš buvimo vietos. Mes tarėme: „Nusileiskite jūs, visi, priešiški vieni kitiems. Žemėje bus buveinė jums ir laikinas malonumas.“

37. Tada Adamas (Adomas) gavo iš savo Viešpaties Žodžius [6]. Ir jo Viešpats atleido jam (priėmė jo atgailą). Iš tiesų, Jis – Tas, Kuris atleidžia (priima atgailą), Gailestingiausiasis. ——— [6] Šie žodžiai paminėti Korane, ajoje 7:23: „Mūsų Viešpatie, mes nuskriaudėme save! Jei Tu mums neatleisi ir nesuteiksi mums Savo Gailestingumo, mes be abejonės būsime pralaimėtojais.“

38. Mes tarėme: „Nusileiskite visi jūs iš šios vietos (Rojaus). Ir kada bepasiektų jus Mano Vedimas, ir kas bepasektų Mano Vedimu, nebus jiems baimės ir jie nesielvartaus.

39. Bet tie, kurie netiki ir neiga Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), – jie yra Ugnies gyventojai. Jie gyvens ten amžinai.

40. Israelio (Izraelio) vaikai, prisiminkite Mano Malonę, kurią suteikiau jums ir vykdykite (savo įsipareigojimus) Mano Susitarimą (su jumis) tam, kad Aš vykdyčiau (Savo įsipareigojimus) jūsų susitarimą (su Manimi), ir nebijokite nieko, tik Manęs.

41. Ir tikėkite tuo, ką Aš atskleidžiau (t. y. šiuo Koranu), patvirtinančiu tai, kas yra su jumis [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)], ir nebūkite pirmieji tai neigę, ir neiškeiskite Mano ajatų [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] už mažą kainą (gaudami mažą vertę, pardavus Mano ajatus), ir bijokitės Manęs, tik Manęs Vienintelio.

42. Ir nemaišykite tiesos su neteisybe, ir neslėpkite tiesos [ t. y. Muchammedas ﷺ yra Allaho Pasiuntinys ir jo savybės yra įrašytos jūsų Raštuose, Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)], žinodami (tiesą).

43. Ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duokite Zakat, ir lenkitės (arba nuolankiai pakluskite Allahui) kartu su Ar-Rakiun [7]. ——— [7] Ar-Rakiun: tie, kurie lenkiasi ir nuolankiai paklūsta Allahui ir Muchammedui ﷺ kaip tai darė musulmonai, t. y. priima islamą (negarbina nieko kito, tik Allahą Vienintelį, ir daro gerą vien tik siekdami Allaho Patenkinimo).

44. Ar jūs reikalaujate Al-Bir (dievobaimingumo ir teisingumo visame kame, paklūstant Allahui) iš žmonių ir pamirštate (praktikuoti tai) patys? Ir jūs recituojate Knygą [Tauratą (Torą)]! Argi jūs nesuvokiate?

45. Ir ieškokite pagalbos kantrybėje ir As-Salat (maldoje). Iš tiesų tai ypatingai sunku, išskyrus Al-Khašiūn [t. y. tikriesiems tikintiesiems Allahą – tiems, kurie paklūsta Allahui visiškai atsiduodami, visuomet bijodami Jo Bausmės ir tiki Jo Pažadu (Rojumi) ir Jo Perspėjimu (Pragaru)].

46. (Jie yra tie,) kurie yra užtikrinti, kad jie sutiks savo Viešpatį ir kad pas Jį jie sugrįš.

47. Israelio (Izraelio) vaikai, atminkite Mano Malonę, kurią suteikiau jums, ir skyriau jums pirmenybę prieš Alamyn [(jūsų laikų) žmoniją ir džinus].

48. Ir bijokite (Teismo) Dienos, kai vienas žmogus nebus naudingas kitam, ir jo užtarimo prašymas nebus patenkintas, ir jo kompensacija nebus priimta, ir jiems nebus pagelbėta.

49. Ir (atminkite), kai Mes išgelbėjome jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums siaubingas kančias, žudė jūsų sūnus ir pasigailėdavo jūsų moterų, ir tame buvo didžiulis išbandymas, skirtas jūsų Viešpaties.

50. Ir (atminkite), kai Mes perskyrėme jūrą ir išgelbėjome jus ir paskandinome Firauno (Faraono) žmones, o jūs žiūrėjote (į juos, kai jūros vanduo juos uždengė).

51. Ir (atminkite), kai Mes paskyrėme Mūsai (Mozei) keturiasdešimt naktų ir (jam išėjus) jūs pasirinkote veršiuką (garbinimui), ir būdami Zalimūn (daugiadieviais ir nusidėjėliais).

52. Tada po to Mes atleidome jums, kad būtumėte dėkingi.

53. Ir (atminkite), kai Mes davėme Mūsai (Mozei) Knygą [Tauratą (Torą)] ir atskyrimą (gero nuo blogo), kad būtumėte vedami teisingai.

54. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Mano žmonės, iš tiesų, jūs nuskriaudėte save, garbindami veršiuką. Tad kreipkitės atgailaudami į savo Kūrėją ir nužudykite savuosius (nekaltieji nužudykite nusidėjėlius iš savo tarpo), - tai bus geriau jūsų Kūrėjo akivaizdoje.“ Tada Jis priėmė jūsų atgailą. Iš tiesų, Jis – Tas, Kuris priima atgailą, Gailestingiausiasis.

55. Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes niekada netikėsime tavimi, kol aiškiai nepamatysime Allaho.“ Bet apėmė jus žaibo blykstelėjimas, jums bežiūrint.

56. Tada Mes prikėlėme jus po jūsų mirties, kad galėtumėte būti dėkingi.

57. Ir Mes užstojome jums šviesą debesimis ir nuleidome jums Al-Mana ir putpeles, (sakydami): „Valgykite gerus, leistinus dalykus, kuriuos Mes suteikėme jums.“ (Bet jie maištavo). Ir jie nenuskriaudė Mūsų, bet nuskriaudė save.

58. Ir (atminkite), kai Mes sakėme: „Įženkite į šį miestą (Jeruzalę) ir valgykite gausiai ten su malonumu ir džiaugsmu kur tik panorėsite, ir įeikite pro vartus kniūbsčiomis (arba nuolankiai nusilenkę) ir sakykite: „Atleiskite mums!“ Ir Mes atleisime jums jūsų nuodėmes ir padidinsime (atlygį) gera darantiesiems.“

59. Bet tie, kurie elgėsi neteisingai, pakeitė jiems pasakytą žodį kitu, tad Mes nusiuntėme jiems Ridžz (bausmę) iš dangaus už jų maištavimą prieš paklusnumą Allahui.

60. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) paprašė vandens savo žmonėms, Mes tarėme: „Suduok savo lazda į akmenį.“ Tada ištryško iš ten dvylika versmių. Kiekvienas žmogus (jų grupė) žinojo savo vandens vietą. „Valgykite ir gerkite tai, ką Allahas suteikė, ir nesielkite nedorai, darydami piktadarybes žemėje.“

61. Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes negalime pakęsti vienos maisto rūšies. Tad melsk savo Viešpaties dėl mūsų mums suteikti tai, ką žemė augina, jos augalus, jos agurkus, jos Fūm (javus arba česnakus), jos lęšius ir jos svogūnus.“ Jis tarė: „Ar jūs iškeistumėte tai, kas yra geriau, į tai, kas yra prasčiau? Leiskitės į bet kurį miestą ir jūs rasite, ko norite!” Ir juos apėmė pažeminimas ir vargas, ir jie užsitraukė ant savęs Allaho Rūstybę. Tai įvyko todėl, kad jie netikėdavo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir neteisėtai žudė Pranašus. Taip buvo todėl, nes jie nepakluso ir nusidėdavo (savo nepaklusnumu Allahui, t. y. darydami nusikaltimus ir nuodėmes).

62. Iš tiesų, tie, kurie tiki, ir tie, kurie yra judėjai ir krikščionys, ir sabėjai, [8] kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną ir daro teisingus gerus darbus, turės atlygį pas savo Viešpatį, nebus jiems baimės, anei jie liūdės. ——— [8] Buvusi tauta, gyvenusi Mūsal (Irake) ir sakiusi "La ilaha illallah" (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), ir skaičiusi Az-Zabur (Sabėjų Pslames).

63. Ir (atminkite, Israelio (Izrealio) vaikai), kai Mes priėmėme jūsų pažadą ir iškėlėme virš jūsų Kalną (sakydami): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes suteikėme jums (t. y. apreiškimo), ir atminkite tai, kas yra čia, kad taptumėte Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

64. Tada jūs nusigręžėte. Ir jei ne Allaho Malonė ir Gailestingumas jums, iš tiesų, jūs būtumėte buvę tarp pralaimėtojų.

65. Ir tikrai jūs žinojote iš savo tarpo tuos, kurie nusidėjo dėl Šabo (t. y. šeštadienio). Mes tarėme jiems: „Tapkite beždžionėmis, niekinamomis ir atstumtomis.“

66. Taigi Mes padarėme šią bausmę kaip pavyzdį jiems patiems ir ateinančioms kartoms ir kaip pamoką tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

67. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Iš tiesų, Allahas liepia jums paskersti karvę.“ Jie atsakė: „Ar tu juokiesi iš mūsų?“ Jis tarė: „Aš radau Allaho Prieglobstį nuo buvimo tarp Al-Džahilūn (neišmanėlių arba kvailių).“

68. Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis paaiškintų mums, kokia ji yra!” Jis tarė: „Jis sako: „Iš tiesų, tai – karvė, nei per sena, nei per jauna, bet (yra) tarp šių dviejų savybių“, taigi, darykite, kas jums įsakyta.“

69. Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis nurodytų jos spalvą.“ Jis tarė: „Jis sako: „Tai geltona karvė, šviesi savo spalva, patraukli visiems, kas ją matė.“

70. Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad paaiškintų, kokia ji yra. Iš tiesų, mums visos karvės vienodos. Ir tikrai, jei Allahas panorės, mes būsim pamokyti.“

71. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jis sako: „Tai – karvė, nei naudojama arti žemę, nei drėkinti laukus, sveika.“ Jie tarė: „Dabar tu atėjai su tiesa.“ Taigi jie paskerdė ją, nors buvo arti to neįvykdymo.

72. Ir (atminkite), kai jūs nužudėte žmogų ir susiginčijote tarp savęs dėl šio nusikaltimo. Bet Allahas išaiškino tai, ką jūs slėpėte.

73. Taigi Mes sakėme: „Suduokite jam (mirusiam žmogui) šios (karvės) dalimi.“ Taip Allahas grąžina mirusius į gyvenimą ir parodo jums Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad jūs suprastumėte.

74. Ir tada jūsų širdys buvo sukietintos ir tapo kaip akmenys arba net kietesnės. Ir iš tiesų, yra akmenų, iš kurių trykšta versmės, ir iš tiesų, yra iš jų (akmenų), kurie skyla pusiau, ir vanduo liejas iš jų, ir iš tiesų, yra iš jų (akmenų), kurie krenta žemyn iš baimės Allahui. Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.

75. Ar jūs (ištikimi tikintieji) geidžiate, kad jie patikėtų jūsų religija, nepaisant to, kad dalis jų (judėjų rabinai) girdėdavo Allaho Žodį [Tauratą (Torą)], tada jie tyčia pakeisdavo tai, apie tai žinodami?

76. Ir kai jie (judėjai) sutinka tuos, kurie tiki (musulmonus), sako: „Mes tikime“, o kai jie susitinka vienas kitą nuošaliai, sako: „Ar jūs pasakysite jiems (musulmonams) tai, ką Allahas apreiškė jums [apie Pranašo Muchammedo ﷺ savybes, kurios parašytos Taurate (Toroje)], kad jie (musulmonai) galėtų ginčytis su jumis apie tai prieš jūsų Viešpatį?“ Argi jūs (judėjai) nesuvokiate?

77. Argi nežino jie, kad Allahas žino tai, ką jie slepia ir ką atskleidžia?

78. Ir tarp jų (judėjų) yra beraščių žmonių, kurie nežino Knygos. Jie pasikliauja apgaulingais troškimais ir jie tik spėlioja.

79. Tada vargas tiems, kurie rašo Knygą savo pačių rankomis ir tada sako: „Tai – iš Allaho.“, kad gautų už tai mažą kainą! Vargas jiems dėl to, ką jų rankos parašė, ir vargas jiems dėl to, ką jie už tai įgyja.

80. Ir jie (judėjai) sako: „Ugnis (t. y. Pragaro Ugnis Prikėlimo Dieną) nepalies mūsų, išskyrus kelias paskirtas dienas.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ jiems): „Argi jūs gavote pažadą iš Allaho – ir Allahas niekada nesulaužo Savo pažado – o gal jūs sakote apie Allahą tai, ko nežinote?“

81. Taip! Kas atlieka blogybes ir jų nuodėmės apsupo jį, jie yra Ugnies (t. y. Pragaro) gyventojai. Jie gyvens ten amžinai.

82. O tie, kurie tiki (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu) ir daro teisingus gerus darbus, - jie yra Rojaus gyventojai. Jie gyvens ten amžinai. (žr. Aja 2:257)

83. Ir (atminkite), kai Mes priėmėme Israelio (Izrealio) vaikų pasižadėjimą, (bylojantį): „Negarbinkite nieko, tik Allahą (Vienintelį), ir būkite paklusnūs bei geri tėvams ir giminėms, ir našlaičiams, ir Al-Masakin [9] (vargingiesiems), ir sakykite gerą žmonėms (t. y. reikalaukite teisingumo ir drauskite blogį, ir sakykite tiesą apie Muchammedą ﷺ ], ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duokite Zakat.“ Tada jūs nusigręžėte, išskyrus kelis iš jūsų, būdami abejingais. ——— [9] (2:83) Abu Hurairah (lai Allahas būna juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė: „Al-Miskin (vargingasis) nėra tas, kuris sukinėjasi tarp žmonių ir prašo jų kąsnio. Al-Miskin (vargingasis) yra tas, kuris neturi pakankamai (pinigų), kad patenkintų savo poreikius, ir kurio padėtis nėra žinoma kitiems, kad jie galėtų suteikti jam kokią nors labdarą, ir tas, kuris neprašo žmonių išmaldos. (Žr. Sahyh Al-Bukhari, t. 2, hadisas Nr. 557).

84. Ir (atminkite), kai Mes priėmėme jūsų pasižadėjimą, (bylojantį): „Neliekite savo (žmonių) kraujo ir nevarykite savo pačių žmonių iš jų būstų. Tada, jūs (tai) patvirtinote ir (apie tai) jūs liudijate.

85. Ir po to, tai jūs, kurie žudote vienas kitą ir išvarote jūsiškių grupę iš jų namų, padedami (jų priešams) prieš juos nuodėmėje ir nusižengime. Ir jei atitenka jie jums kaip belaisviai, jūs išperkate juos, nors jų išvarymas jums buvo uždraustas. Ar jūs tikite dalimi Rašto, bet atmetate kitą? Tagi koks atlygis tiems iš jūsų, kurie taip elgiasi, jei ne nemalonė šiame gyvenime, o Prikėlimo Dieną jie bus pasiųsti į pačią skausmingiausią kankynę. Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.

86. Tai yra tie, kurie nusipirko šį gyvenimą už Amžinybės kainą. Jų kančia nebus palengvinta ir jiems nebus pagelbėta.

87. Ir iš tiesų, Mes davėme Mūsai (Mozei) Knygą ir siuntėme po jo kitus (Pasiuntinius). Ir Mes davėme Isai (Jėzui), Marjamos (Marijos) sūnui, aiškius ženklus ir parėmėme jį Rūh-ul-Kudus [Džibrilį (Gabrielių)]. Kodėl gi kaskart, kai ateidavo pas jus Pasiuntinys su tuo, ko jūs netrokšdavote, jūs išpuikdavote? Kai kuriuos jūs atmesdavote, o kai kuriuos jūs nužudėte.

88. Ir jie sako: „Mūsų širdys apsiaustos (t. y. negirdi ir nesupranta Allaho Žodžio).“ Dar daugiau, Allahas prakeikė juos už jų netikėjimą. Ir toks mažas yra jų tikėjimas.

89. Ir kai atsidūrė pas juos (žydus) Knyga (šis Koranas) iš Allaho, patvirtinantis tai, kas yra su jais [Taurate (Toroje)], nors kadaise jie maldavo Allaho (Muchammedo ﷺ atėjimo) tam, kad laimėtų prieš netikinčiuosius, bet kai atėjo pas juos tai, ką jie atpažino, jie nepatikėjo tuo. Lai Allaho Prakeiksmas tenka netikintiesiems!

90. Kokia varginga kaina, už ką jie pardavė save – už netikėjimą tuo, ką Allahas apreiškė (Korane), pavydėdami, kad Allahas suteikia Savo Malonę tiems iš Savo vergų, kuriems Jis nori. Taigi jie užsitraukė rūstybę ant rūstybės, o netikintiesiems – gėdinga kančia.

91. Ir kai sakome jiems (judėjams): „Tikėkite tuo, ką Allahas apreiškė.“, jie sako: „Mes tikime tuo, kas buvo apreikšta mums.“ Ir jie netiki tuo, kas atėjo po to, nors tai yra tiesa, patvirtinanti tai, kas yra su jais (t. y. jų Šventraščius). Sakyk (Muchammedai ﷺ jiems): „Kodėl tuomet kadaise jūs žudėte Allaho Pranašus, jei buvote tikintieji?“

92. Ir iš tiesų Mūsa (Mozė) atėjo pas jus su aiškiais įrodymais, tačiau jūs garbinote veršiuką, kai jis išėjo, ir jūs buvote Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

93. Ir (atminkite), kai Mes priėmėme jūsų pasižadėjimą ir iškėlėme virš jūsų Kalną (sakydami): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes jums suteikėme ir išgirskite (Mūsų Žodį).“ Jie sakė: „Mes girdime ir nepaklūstame.“ Ir jų širdys įniko į veršiuką (jo garbinimą) dėl jų netikėjimo. Sakyk: „Iš tiesų, pikta yra tai, ką įsako jums jūsų tikėjimas, jei jūs esate (tikri) tikintieji [Tauratą (Torą)].“

94. Sakyk (jiems): „Amžinybės namai su Allahu yra iš tiesų išskirtinai jums, bet ne kitiems žmonėms, tada ilgėkitės mirties, jei jūs esate teisūs.“

95. Bet jie niekada jos nesiilgės dėl to, ką jų rankos pasiuntė prieš juos (t. y. to ką jie darė). Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).

96. Ir iš tiesų, jūs pamatysite juos (judėjus) esant godžiausius iš žmonijos gyvenimui ir (netgi dar godesnius) nei tie, kurie priskiria Allahui partnerius (ir netiki Prikėlimą – t. y. pagonys ir stabmeldžiai). Kiekvienas iš jų trokšta, kad jam būtų suteiktas tūkstančio metų gyvenimas. Tačiau tokio gyvenimo suteikimas neišgelbės jų net truputį nuo (užsitarnautos) bausmės. Ir Allahas yra Visa Matantis tai, ką jie daro.

97. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas bebūtų Džibrilio (Gabrielio) priešas (lai miršta savo įtūžyje), nes iš tiesų, Allaho leidimu jis apreiškė jį (šį Koraną) į tavo širdį, patvirtinantį tai, kas atėjo iki jo [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)], ir (duodantį) teisingą vedimą bei gerą žinią tikintiesiems.

98. „Kas bebūtų priešas Allahui, Jo angelams, Jo Pasiuntiniams, Džibriliui (Gabrieliui) ir Mikaylui (Mikaeliui), tada iš tiesų Allhas yra priešas netikintiesiems.“

99. Ir iš tiesų Mes atskleidėme jums akivaizdžius Ajat (šias Korano eilutes, smulkiai informuojančias apie judėjus ir jų slaptus norus ir t. t.), ir nepatikėjo jais tik Fasikūn (tie, kurie priešinasi Allaho įsakymui).

100. Argi nėra (tas atvejis), kad kaskart, kai jie sudaro sandorį, dalis jų tai atmeta? Ne! (Tiesa yra ta, jog) dauguma jų netiki.

101. Ir kai pas juos atėjo Pasiuntinys nuo Allaho (t. y. Muchammedas ﷺ ), patvirtinantis tai, kas buvo pas juos, dalis tų, kuriems buvo suteiktas Raštas, numetė Allaho Knygą sau už nugarų lyg jie būtų nežinoję!

102. Jie sekė tuo, ką Šajatin (šėtonai) paskelbė (klaidingai, per magiją) Suleimano (Saliamono) laikais. Suleimanas (Saliamonas) neišėjo iš tikėjimo, bet Šajatin (šėtonai) išėjo iš tikėjimo, mokydami žmones burtų ir tokių dalykų, kurie buvo nuleisti Babilone dviem angelam, Harūtui ir Marūtui. Bet nė vienas iš dviejų (angelų) nemokė nė vieno (tokių dalykų), nepranešęs: „Mes esame tik išbandymas, taigi nepalikite tikėjimo (mokydamiesi šių burtų iš mūsų).“ Ir iš šių (angelų) žmonės išmoko tai, kuo sukelia vyro ir jo žmonos skyrybas, pasėdami tarp jų neapykantą, bet tokiu būdu jie negalėtų niekam pakenkti, išskyrus Allaho leidimu. Ir jie išmoksta tai, kas kenkia jiems ir nenuoda jiems naudos. Ir iš tiesų, jie žinojo, kad šito (burtų) pirkėjas neturės vietos Amžinybėje. Ir iš tiesų kaip nedora buvo tai, už ką jie pardavė patys save, jei jie būtų žinoję.

103. O jei jie būtų patikėję ir saugoję save nuo blogio ir vykdę savo pareigą Allahui, daug geresnis būtų atlyginimas iš jų Viešpaties, jei jie būtų žinoję!

104. O jūs, kurie tikite! Nesakykite (Pasiuntiniui ﷺ ): „Raina“ [10], bet sakykite: „Unzurna (duok mums suprasti)“ ir klausykitės (įdėmiai). O netikintiesiems – skausminga kančia. ——— [10] (2:104) Raina: arabų kalboje reiškia: „Būk atsargus, išklausyk mus ir mes klausomės tavęs“, o hebrajų kalboje tai reiškia įžeidimą. Judėjai sakydavo tai Pranašui ﷺ turėdami blogus ketinimus. (Žr. ają 4:46).

105. Nei tie, kurie netikėjo iš Rašto žmonių (judėjai ir krikščionys), nei Al-Mušrikūn (stabmeldžiai, daugiadieviai, netikintieji Allaho Vienumu, pagonys ir t. t.) norėtų, kad jums būtų nuleista kas nors gero nuo jūsų Viešpaties. Bet Allahas pasirenka Savo Gailestingumui tą, ką Jis nori. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.

106. Kurią tik eilutę (apreiškimą) Mes panaikiname arba priverčiame užmiršti, Mes suteikiame geresnę arba panašią į ją. Argi nežinote, kad Allahas gali viską?

107. Argi nežinojote, kad Allahui priklauso dangų ir žemės valdžia? Ir be Allaho jūs neturite nei jokio vali (globėjo ar sergėtojo), nei jokio padėjėjo.

108. Ar jūs norite prašyti savo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ ) kaip buvo paprašytas Mūsa (Mozė) prieš tai (t. y. parodyk mums aiškiai mūsų Viešpatį)? Ir tas, kuris iškeičia Tikėjimą į netikėjimą, iš tiesų, nuklydo nuo Tiesaus Kelio.

109. Daugelis Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) norėtų, kad jie galėtų jus grąžinti į netikėjimą po to, kai jūs patikėjote, iš jų pačių pavydo, netgi po to, kai tiesa (jog Muchammedas ﷺ yra Allaho Pasiuntinys) tapo jiems akivaizdi. Bet atleiskite ir dovanokite (jiems), iki Allahas duos Savo Įsakymą. Iš tiesų, Allahas gali viską. [11] ——— [11] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos aja 9:29.

110. Ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duokite Zakat, ir kad ir kokį gerą (Allaho mėgstamą darbą) jūs atliksite, rasite jį (t. y. atlygį) pas Allahą. Be abejonės, Allahas yra Matantis tai, ką jūs darote.

111. Ir jie sako: „Niekas neįžengs į Rojų, nebent jis bus judėjas arba krikščionis.“ Tai tėra troškimai. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pateikite savo įrodymus, jei esate teisūs.“

112. Taip! Tas, kuris nulenkia savo veidą priešais Allahą (t. y. seka Allaho tikėjimu – islamiškuoju monoteizmu) ir yra Muhsin [12], - jo atlygis pas jo Viešpatį (Allahą). Tokiam nebus baimės, anei jis liūdės. ——— [12] (2:212) Muhsin – geradaris, kuris atlieka gerus darbus visiškai vien tik dėl Allaho, nesistengdamas tik gerai pasirodyti ar užsitarnauti šlovę ar garbę ir t. t., ir daro tai pagal Allaho Pasiuntinio Muchammedo ﷺ Sunną.

113. Judėjai sako, kad krikščionys niekuo nesivadovauja (t. y. yra neteisingo tikėjimo), ir krikščionys sako, kad judėjai niekuo nesivadovauja (t. y. yra neteisingo tikėjimo), nors jie visi recituoja Raštą. Panašius į jų žodžius sakė ir tie (pagonys), kurie neišmano. Allahas spręs tarp tų, kurie nesutaria Prikėlimo Dieną.

114. Ir kas yra neteisesni, nei tie, kurie uždraudė Allaho Vardo garbinimą ir dažną minėjimą (t. y. maldas, maldavimus ir t. t.) Allaho mečetėse ir siekia sunaikinti? Nederėjo tokiems įžengti į jas (Allaho mečetes), išskyrus iš baimės. Jiems – nemalonė šiame gyvenime ir jie patirs didžiulę kančią Amžinybėje.

115. Ir Allahui priklauso rytai ir vakarai, taigi kur besigręšite, ten – Allaho Veidas (ir Jis yra Aukštai, virš Savo Sosto). Be abejo, Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.

116. Ir jie (judėjai, krikščionys ir pagonys) sako: „Allahas turi sūnų (vaikus arba palikuonis). Šlovė Jam (Išaukštintas Jis virš visko, ką Jam priskiria). Ne, Jam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje, ir visi paklusniai pasiduoda Jam (garbinime).

117. (Jis yra) Dangų ir žemės Kūrėjas. Kai Jis nusprendžia dėl ko nors, Jis tepasako: „Būk!” - ir jis yra.

118. O tie, kurie neišmano, sako: „Kodėl Allahas nekalba su mumis (akis į akį) arba kodėl mums nepasirodo ženklas?“ Taip sakė žmonės iki jų, panašios reikšmės žodžius. Jų širdys vienodos. Mes tikrai paruošėme aiškius ženklus žmonėms, kurie tvirtai tiki.

119. Iš tiesų, Mes siuntėme tave (Muchammedai ﷺ ) su tiesa (islamu), geros žinios nešėją (tiems, kurie tiki tuo, ką tu atnešei, kad jie įžengs į Rojų) ir perspėtoją (tiems, kurie netiki tuo, ką tų atnešei, kad jie pateks į Pragaro Ugnį). [13] Ir tu nebūsi klausinėjamas apie liepsnojančios Ugnies gyventojus. ——— [13] Žr. ajos 3:85 išnašą.

120. Niekada nei judėjai, nei krikščionys nebus patenkinti tavimi (Muchammedai ﷺ ), kol tu nepaseksi jų tikėjimu. Sakyk: „Iš tiesų, Allaho Teisingas Vedimas (t. y. islamiškasis monoteizmas) - tai (vienintelis) Teisingas Vedimas.“ Ir jei tu (Muchammedai ﷺ), sektum jų (judėjų ir krikščionių) norais po to, ką gavai iš Žinojimo (t. y. Koraną), neturėtum prieš Allahą nei jokio vali (globėjo ar sergėtojo), nei jokio padėjėjo.

121. Tie (iš Bani Israyl, kurie priima islamą), kuriems Mes davėme Knygą [Tauratą (Torą)] [arba tie (Muchammedo ﷺ kompanjonai), kuriems Mes davėme Knygą (Koraną)], recituoja ją (t. y. paklūsta jos nurodymams ir seka jos mokymais) taip, kaip ji turi būti recituojama (t. y. sekama), jie – tie, kurie tuo tiki. O kas netiki juo (Koranu), jie yra tie, kurie yra pralaimėtojai.

122. Israelio (Izraelio) vaikai, atminkite Mano Malonę, kurią suteikiau jums ir tai, jog skyriau jums pirmenybę prieš Alamyn [(jūsų laikų) žmoniją ir džinus].

123. Ir bijokite (Teismo) Dienos, kai nė vienas žmogus nebus naudingas kitam, ir kompensacija nebus priimta iš jo, ir užtarimas nebus jam naudingas, ir jiems nebus pagelbėta.

124. Ir (atminkite), kai Ibrahimo (Abraomo) Viešpats [t. y. Allahas] išbandė jį (tam tikrais) Įsakymais, kuriuos jis įvykdė. Jis (Allahas) tarė (jam): „Iš tiesų, Aš ketinu paskirti tave Imam (vedliu) žmonijai (kad jie sektų tavimi).“ [Ibrahimas] paklausė: „Ir iš mano palikuonių tarpo (paskirti vedliais)?“ (Allahas) tarė: „Mano Pažadas (dėl Pranašavimo) neapima Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).“

125. Ir (atminkite), kai Mes padarėme Namą (Kaabą Mekkoje) lankoma vieta žmonijai ir saugia vieta. Ir naudokite jūs (žmonės) Ibrahimo (Abraomo) Makam (vietą) [arba akmenį ant kurio Ibrahimas (Abraomas) stovėjo, kai jis statė Kaabą] maldos vieta. Ir Mes įsakėme Ibrahimui (Abraomui) ir Ismailui (Izmaeliui) apvalyti Mano Namą (Kaabą Mekkoje) tiems, kurie suka ratus (Tavaf) [14] aplink ją, arba pasilieka (Itikaf) [15], arba lenkiasi, arba puola kniūbsčiomis (maldos metu). ——— [14] Tavaf - garbinimo forma, susidedanti iš ėjimo aplink Kaabą. [15] Itikaf - atsiskyrimas tam tikram laiko tarpui, kurio metu atsiduodama tiktai Allho garbinimui ir liekama nuošalyje nuo žeimiškų dalykų.

126. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, padaryk šį miestą (Mekką) saugia vieta ir suteik jos gyventojams vaisių, tiems iš jų, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną.“ Jis (Allahas) atsakė: „O tiems, kurie netiki, Aš paliksiu jį pasitenkinime kuriam laikui, paskui Aš priversiu jį kankintis Ugnyje ir iš tiesų blogiausias tai tikslas!”

127. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) ir (jo sūnus) Ismailis (Izmaelis) kėlė Namo (Kaabos Mekkoje) pamatus, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, priimk (šį tarnavimą) iš mūsų. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“

128. „Mūsų Viešpatie, padaryk mus paklusniais Tau ir (padaryk mūsiškius) iš mūsų tautos paklusniais Tau, ir parodyk mums mūsų Manasik (piligriminės kelionės – Hadžo ir Umros – ritualus). Iš tiesų, Tu esi Priimantis Atgailą, Gailestingiausiasis.

129. „Mūsų Viešpatie, atsiųsk jiems Pasiuntinį iš jų pačių tarpo (ir tikrai Allahas atsakė į jų maldavimą, atsiųsdamas Muchammedą ﷺ ), kuris recituos jiems Tavo Eilutes ir mokys juos Knygos (šio Korano) ir Al-Hikma (visiško islamo įstatymų ir teisės išmanymo arba išminties arba Pranašavimo), ir apvalys juos. Iš tiesų, Tu esi Visagalis, Visa Išmanantis.“

130. Ir kas nusigręžia nuo Ibrahimo (Abraomo) tikėjimo (t. y. islamiškojo monoteizmo), jei ne tas, kuris apkvailina save patį? Tikrai, Mes išrinkome jį šiame gyvenime ir, iš tiesų, Amžinybėje jis bus tarp teisingųjų.

131. Kai jo Viešpats tarė jam: „Paklusk (t. y. būk musulmonu)!” Jis atsakė: „Aš paklusau (kaip musulmonas) Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.“

132. Ir tai (paklusimą Allahui) įsakė savo sūnums Ibrahimas (Abraomas) ir Jakūbas (Jokūbas), (sakydami): „Mano sūnūs, Allahas parinko jums (tikrąjį) tikėjimą, taigi nemirkite niekaip kitaip, tik islamo tikėjime (kaip musulmonai – islamiškajame monoteizme).“

133. Arba buvote jūs liudytojai, kai mirtis pasiekė Jakūbą (Jokūbą)? Kai jis sakė savo sūnums: „Ką jūs garbinsite po manęs?“ Jie atsakė: „Mes garbinsime tavo Ilah (Dievą – Allahą), mūsų tėvų – Ibrahimo (Abraomo), Ismailio (Izmaelio), Ishako (Izaoko) Ilah (Dievą), Vieną Ilah (Dievą) ir Jam mes paklusime (islame).“

134. Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.

135. Ir jie sako: „Būkite judėjai arba krikščionys, tada jūs būsite teisingai vedami.“ Sakyk (jiems Muchammedai ﷺ ): „Ne, (mes sekame) tik Ibrahimo (Abraomo) tikėjimu, Hanifa [islamiškuoju monoteizmu, t. y. nieko kito, tik Allaho (Vienintelio) garbinimas] ir nebuvo jis iš Al-Mušrikūn (tų, kurie garbino kitus šalia Allaho - žr. aja 2:105).“

136. Sakykite (musulmonai): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta Ibahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir tuo, kas buvo suteikta Mūsai ((Mozei) ir Isai (Jėzui), ir tuo, kas buvo suteikta Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklusome (islame).“

137. Taigi jei jie tiki taip, kaip tikite jūs, tada jie yra teisingai vedami. Bet jei jie nusigręžia, tada jie tėra tik (tiesos) priešingybėje. Taigi Allahas padės jums prieš juos. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

138. [Mūsų Sibgha (tikėjimas) yra] Allaho Sibgha (tikėjimas) ir kuris Sibgha (tikėjimas) gali būti geresnis nei Allaho? Ir mes esame Jo garbintojai.

139. Sakyk (Muchammedai ﷺ judėjams ir krikščionims): „Ar jūs ginčijatės su mumis apie Allahą, kai Jis yra mūsų Viešpats ir jūsų Viešpats? Ir mums bus atlyginta už mūsų darbus ir jums – už jūsų darbus. Ir mes esame nuoširdūs Jam [garbinimu ir paklusnumu (t. y. mes garbiname Jį Vienintelį ir nieko kito ir mes paklūstame Jo Įsakymams)].“

140. Arba jūs sakote, kad Ibrahimas (Abraomas), Ismailis (Izmaelis), Ishakas (Izaokas), Jakūbas (Jokūbas) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonys] buvo judėjai arba krikščionys? Sakyk: „Jūs geriau žinote ar Allahas (žino geriau, kad jie visi buvo musulmonai)? Ir kas yra labiau neteisus nei tas, kuris slepia liudijimą [t. y. tikėti Pranašu Muchammedu ﷺ, kai jis ateis, kaip įrašyta jų Knygose (žr. aja 7:157)], iš Allaho? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“

141. Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.

142. Kvailiai iš žmonių tarpo (pagonys, veidmainiai ir judėjai) sakys: „Kas nusuko juos (musulmonus) nuo jų Kiblos [maldos krypties (į Jėruzalės pusę)], į kurią jie gręždavosi maldoje?“ Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahui priklauso rytai ir vakarai. Jis išveda į Teisingą Kelią tuos, kuriuos nori.“

143. Taigi Mes padarėme jus [tikrus musulmonus – teisingai tikinčius islamiškuoju monoteizmu, teisingus Pranašo Muchammedo ﷺ ir jo Sunnos (teisinių papročių) pasekėjus] teisinga (ir geriausia) tauta tam, kad jūs būtumėte liudytojai žmonijai, o Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) būtų liudytojas jums. Ir Mes padarėme Kiblą (maldos kryptį į Jeruzalės pusę), į kurią jūs gręždavotės, tam, kad atskirtume tuos, kurie sekė Pasiuntiniu (Muchammedu ﷺ), nuo tų, kurie nusisuks (t. y. nepaklus Pasiuntiniui). Iš tiesų tai buvo sunku, išskyrus tiems, kuriuos Allahas vedė teisingai. Ir Allahas niekada neleis jums prarasti tikėjimo (t. y. tų maldų, kurios buvo atliktos į Jeruzalės pusę). Iš tiesų, Allahas yra pilnas Geranoriškumo, Gailestingiausiasis žmonijai.

144. Iš tiesų, Mes matėme, kaip gręžei savo (Muchammedai ﷺ) veidą į dangų. Be abejo, Mes atgręšime jus į Kiblą (maldos kryptį), kuri jums patiks. Taigi, gręžkite savo veidus į Al-Masdžid-Al-Haram pusę (Mekkoje). Ir kur jūs bebūtumėte, gręžkite savo veidus (maldoje) į tą pusę. Neabejotinai žmonės, kuriems buvo duotas Raštas (t. y. judėjai ir krikščionys) gerai tai žino, kad (jūsų gręžimasis į Kaabos pusę Mekkoje) yra Jų Viešpaties tiesa. Ir Allahas nėra nežinantis to, ką jie daro.

145. Ir net jei jūs pateiktumėte Rašto žmonėms (judėjams ir krikščionims) visus Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), jie nesektų jūsų Kibla (maldos kryptimi), ir jūs neseksite jų Kibla (maldos kryptimi). Ir jie neseks vienas kito Kibla (maldos kryptimi). Iš tiesų, jei jūs seksite jų pageidavimais po to, kai gavote žinojimą (iš Allaho), tada iš tikrųjų jūs būsite iš Zalimūn (daugiadievių, nusidėjėlių).

146. Tie, kuriems Mes davėme Raštą (judėjai ir krikščionys) atpažįsta jį (Muchammedą ﷺ arba Kaabą Mekkoje) kaip jie atpažįsta savo sūnus. Bet iš tiesų, dalis jų slepia tiesą, ją žinodami [t. y. Muchammedo ﷺ savybes, kurios yra aprašytos Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)].

147. (Tai yra) tiesa iš jūsų Viešpaties. Taigi nebūkite iš tų, kurie abejoja.

148. Kiekvienai tautai yra kryptis, į kurią jie gręžiasi (savo maldose). Taigi skubėkite link to, kas yra gera. Kad ir kur bebūtumėte, Allahas surinks jus kartu (Prikėlimo Dieną). Iš tiesų, Allahas turi galią viskam.

149. Ir kur tik imatės (maldų), gręžkite savo veidus į Al-Masdžid-Al-Haram pusę (Mekkoje). Tai tikrai yra tiesa iš jūsų Viešpaties. Ir Allahas nėra nežinantis to, ką jūs darote.

150. Ir kur tik imatės (maldų), gręžkite savo veidus į Al-Masdžid-Al-Haram pusę (Mekkoje), ir kur tik jūs esate, gręžkite savo veidus link jos (kai meldžiatės), kad žmonės neturėtų prieš jus jokių įrodymų, išskyrus tuos, kurie yra nusidėjėliai. Taigi nebijokite jų, bet bijokite Manęs! Ir tam, kad Aš užbaigčiau Savo Malones jums, ir tam, kad jūs būtumėte teisingai vedami.

151. Kaip Mes siuntėme jums Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) iš jūsų tarpo (kad užbaigčiau Savo Malones jums), recituojantį jums Mūsų Eilutes (Koraną) ir apvalantį jus, ir mokantį jus Knygos (Korano) ir Hikma (t. y. Sunnos, islamo nurodymų ir fikh – teisės), ir mokantį jus to, ko jūs nežinojote.

152. Taigi, prisiminkite Mane (melsdamiesi, šlovindami), Aš prisiminsiu jus. Ir būkite dėkingi Man (už Mano nesuskaičiuojamas Malones jums) ir nebūkite Man nedėkingi.

153. O jūs, kurie tikite! Ieškokite pagalbos kantrybėje ir As-Salat (maldoje). Iš tiesų, Allahas yra su As-Sabirūn (kantriaisiais).

154. Ir nesakykite apie tuos, kurie yra nužudyti vardan Allaho: „Jie – mirę.“ Ne, jie gyvi, bet jūs to nesuvokiate.

155. Ir be abejo, Mes išbandysime jus kuo nors iš baimės, alkio, turto praradimo, gyvo ir vaisių, bet duosime gerą žinią As-Sabirūn (kantriesiems).

156. Kurie patirdami nelaimę sako: „Iš tiesų, Allahui mes priklausome ir iš tiesų, pas Jį mes sugrįšime.“

157. Jie yra tie, kuriems yra (duotas) Salavat (t. y. kurie yra palaiminti ir kuriems bus atleista) iš jų Viešpaties, ir (jie yra tie, kurie) patiria Jo Gailestingumą, ir jie yra tie, kurie yra teisingai vedami.

158. Iš tiesų, As-Safa ir Al-Marva (dvi kalvos Mekkoje) yra Allaho Ženklai. Taigi tam, kuris atlieka Hadžą arba Umrą (piligriminę kelionę) į Namą (Kaabą Mekkoje), nėra nuodėmės jam atlikti ėjimą (Tavaf) tarp jų (As-Safa ir Al-Marva). Ir tas, kas daro gera savo noru, - iš tiesų, Allahas Visa Suprantantis, Visa Žinantis.

159. Iš tiesų, tie, kurie slepia aiškius įrodymus, įkalčius ir teisingą vedimą, po to, kai Mes padarėme tai akivaizdžiu Knygos žmonėms, jie yra prakeikti Allaho ir prakeikti tų, kurie prakeikia.

160. Išskyrus tuos, kurie gailisi ir daro gerus darbus, ir atvirai pripažįsta (tiesą, kurią jie nuslėpė). Šie! Aš priimsiu jų atgailą. Ir Aš esu Tas, Kuris priima atgailą, Gailestingiausiasis.

161. Iš tiesų, tie, kurie netiki ir miršta būdami netikinčiasiais, jiems Prakeiksmas Allaho ir angelų, ir žmonijos.

162. Jie gyvens ten (prakeikime, Pragare), nei jų bausmė bus palengvinta, nei jiems bus leista atsikvėpti.

163. Ir jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas – Allahas), La ilaha illa Huva (nėra nieko, kas turėtų teisę būti garbinamas, tik Jis vienas), Maloningiausiasis, Gailestingiausiasis.

164. Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime, bei nakties ir dienos kaitoje, ir laivuose, kurie skrodžia jūra su tuo, kas teikia naudą žmonijai, ir vandenyje (lietuje), kurį Allahas nuleidžia iš dangaus ir tuo atgaivina žemę po jos mirties, ir visų rūšių būtybių, kurias Jis ten paskleidė, judėjime (gyvenime), ir vėjų bei debesų, kurie laikomi tarp dangaus ir žemės, krypties pakeitime, tikrai yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, ženklai ir t. t.) suvokiantiems žmonėms.

165. Ir tarp žmonių yra keli, kurie priskiria (garbinimui) kitus šalia Allaho kaip priešininkus (Allahui). Jie myli juos kaip jie turėtų mylėti Allahą. Bet tie, kurie tiki, myli Allahą labiau (nei ką nors kitą). Jei tik tie, kurie elgiasi blogai, galėtų suvokti, (jog) matydami jų bausmę, (jie bus tikri), kad visa galia priklauso Allahui ir kad Allahas yra Rūstus bausdamas.

166. Kai tie, kuriuos sekė, išsižadės (sakys esantys nekalti dėl) tų, kurie (jais) sekė, ir jie pamatys kančias, tada visi jų ryšiai bus nutraukti.

167. Ir tie, kurie (paklaidinti) sekėjai, sakys: „Jei tik mes turėtume dar vieną galimybę grįžti (į žemiškąjį gyvenimą), mes išsižadėtume (sakytume esantys nekalti dėl) jų, kaip jie išsižadėjo (sakė esantys nekalti dėl) mūsų.“ Taigi Allahas parodys jiems jų darbus kaip apgailestavimą jiems. Ir jie niekada neištrūks iš Ugnies.

168. Žmonės, valgykite iš to, kas yra leistina ir gera žemėje, ir nesekite Šaitan (Šėtono) pėdomis. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

169. Jis [Šaitan (Šėtonas)] įsako jums tik tai, kas yra bloga ir Fahša (nuodėminga), ir tai, kad sakytumėte jūs prieš Allahą tai, ko jūs nežinote.

170. Kai jiems sakoma: „Sekite tuo, ką Allahas nuleido.“ Jie sako: „Ne, mes seksime tuo, ką mūsų tėvai sekė.“ (Argi jie taip darytų!), net jei jų tėvai nieko nesuvokė ir nebuvo teisingai vedami?

171. Ir pavyzdys tų, kurie netiki, yra kaip tas, kuris rėkia tai (avių bandai), kuri nieko negirdi, tik šauksmus ir verskmus. (Jie yra) kurti, nebylūs ir akli. Taigi jie nesuvokia.

172. O jūs, kurie tikite (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu), valgykite iš leistinų dalykų tai, ką Mes jums suteikėme, ir būkite dėkingi Allahui, jei iš tiesų Jis yra Tas, Kurį jus garbinate.

173. Jis uždraudė jums tik Maita (negyvus gyvūnus) ir kraują, ir kiaulės mėsą, ir tai, kas paskersta kaip auka kitų nei Allaho vardan (arba buvo paskersta stabams, neminint Allaho Vardo skerdimo metu). Tačiau, jei kas nors yra priverstas, esant būtinam reikalui, nenorint tyčia nepaklusti ar peržengti nustatytas ribas, - tada nėra jam nuodėmės. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

174. Iš tiesų, tie, kurie slepia iš Knygos tai, ką Allahas nuleido, ir už tai įgyja mažą naudą (žemiškuosius dalykus), jie nieko nededa į savo pilvus, išskyrus ugnį. Allahas nekalbės jiems Prikėlimo Dieną, nei ištyrins juos, ir jiems bus skausminga kančia.

175. Tai yra tie, kurie nusipirko nuodėmę už Teisingo Vedimo kainą, ir kančią už Atleidimo kainą. Taigi, kokie jie drąsūs (atlikdami blogus darbus, kurie įstums juos) į Ugnį.

176. Taip yra todėl, kad Allahas nuleido Knygą (Koraną) tiesoje. Ir iš tiesų, tie, kurie ginčijosi dėl Knygos, yra toli, priešpriešoje.

177. Al-Bir (dievobaimingumas, teisingumas ir visi paklusnūs Allahui veiksmai ir t. t.) nėra tai, kad jūs gręžiate veidus į rytus ir (arba) į vakarus (maldose). Tačiau Al-Bir yra (savybė) to, kuris tiki Allahą, Paskutiniąją Dieną, angelus, Knygas, Pranašus ir dalina savo turtą, nepaisydamas meilės jam, giminėms, našlaičiams ir Al-Masakin (vargingiesiems), ir keliautojams, ir tiems, kurie prašo, ir vergų išlaisvinimui. (Pamaldus yra tas, kuris) atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat, ir tas, kuris ištęsi savo pažadą, jį davęs, ir tas, kuris yra kantrus dideliam skurde ir negalavime (ligoje) ir kovos metu (per mūšius). Tokie yra tiesos žmonės ir jie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji - žr. aja 2:2).

178. O jūs, kurie tikite! Al-Kisas (lygiateisiškumo bausmės įstatymas) yra nurodytas jums žmogžudystės atveju: laisvasis už laisvąjį, vergas už vergą, moteris už moterį. Bet jei žudikui atleidžia nužudytojo brolis (arba giminės ir t. t.) už kraujo pinigus, tada tvirtai ir sąžiningai to laikytis ir sąžiningai sumokėti kraujo pinigus paveldėtojams. Tai – palengvinimas ir gailestingumas iš jūsų Viešpaties. Ir po to, tas, kuris peržengs nustatytas ribas (t. y. paėmęs kraujo pinigus nužudys žudiką), tai jam (bus paskirta) skausminga kančia.

179. Al-Kisas (lygiateisiškumo bausmės įstatyme) yra gyvybė (jos išgelbėjimas) jums, suvokiantys žmonės, tam, kad taptumėte jūs Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. aja 2:2).

180. Nurodyta jums, jog mirčiai pasiekus kurį iš jūsų, jei jis palieka turto, kad jis paliktų testamentą tėvams ir artimiausiems giminaičiams, protingai paskirstęs. (Tai yra) Al-Mutakūn (dievobaimingųjų – žr. aja 2:2) pareiga.

181. Tada, jei kas pakeičia paliktą testamentą jį išgirdęs, - nuodėmė bus tiems, kurie, pakeičia. Iš tiesų, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

182. Tačiau, jei jis baiminasi testamento palikėjo kokio nors neteisingo poelgio arba skriaudos, ir dėl to sudaro taiką tarp suinteresuotų šalių, nebus nuodėmės jam. Be abejo, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

183. O jūs, kurie tikite! As-Saum (pasninko) [16] laikymasis yra nurodytas jums, kaip jis buvo nurodytas tiems, iki jūsų, tam, kad galėtumėte tapti Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. 2:2) ——— [16] As-Saum reiškia pasninką, t. y. susilaikymą nuo valgymo, gėrimo, lytinių santykių ir t. t. nuo Fadžr (ankstaus ryto, aušros) maldos pradžios iki saulėlydžio.

184. [Saum (pasninkavimo) laikymasis yra] nustatytą dienų skaičių. Tačiau jei kuris iš jūsų serga arba yra kelionėje, - tas pats skaičius (turėtų būti kompensuotas) iš kitų dienų. O tie, kurie gali pasninkauti apsunkintai (pavyzdžiui, seni žmonės), jie turi (pasirinkimą – pasninkauti arba) pamaitinti Miskin (vargingąjį) (už kiekvieną dieną). Tačiau bet kuriam, darančiam gera savo noru, - jam bus geriau. Ir pasninkavimas – geriau tau, jei tik žinotum. [17] ——— [17] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos toliau esančia aja 2:185, su keleta išimčių, t. y. dėl labai senų žmonių, nėštumo ir t. t.

185. Ramadano mėnuo, kuriame buvo apreikštas Koranas, teisingas vedimas žmonijai ir aiškūs įrodymai vedimui ir kriterijus (tarp teisingo ir klaidingo). Taigi kuris iš jūsų mato (pusmėnulį pirmąją naktį) menėsį (Ramadano, t. y. yra savo namuose), turi laikytis Saum (pasninko) tą mėnesį, o kuris serga arba yra kelionėje, - tas pats skaičius [dienų, kuriomis jis nesilaikė Saum (pasninko) turi būti kompensuojamas] iš kitų dienų. Allahas nori jums palengvinimo ir Jis nenori jūsų apsunkinti. (Jis nori, kad jūs) išpildytumėte tą patį skaičių (dienų) ir tada jūs turite aukštinti Allahą [t. y. sakyti Takbir (Allahu Akbar - Allahas yra Didis)] dėl to, kad jus išvedė į tiesų kelią tam, kad jūs būtumėte Jam dėkingi.

186. Ir kai Mano vergai klausia (Muchammedai ﷺ ) apie Mane, tada (atsakyk jiems). Aš iš tiesų esu arti (Savo Žinojimu). Aš atsakau į prašančiojo kreipimąsi, kai jis šaukiasi Manęs (be jokių tarpininkų). Taigi lai jie paklūsta Man ir tiki Mane, tam, kad jie būtų vedami teisingai.

187. Leistina jums turėti intymius santykius su savo žmonomis As-Saum (pasninko) naktį. Jos yra Libas [t. y. kūno apdangalas arba priedanga arba Sakan (t. y. jūs mėgaujatės gyvenimu su jomis – kaip sakoma ajoje 7:189)] jums ir jūs esate tas pats joms. Allahas žino, kad jūs apgaudinėdavote save, taigi Jis atsigręžė į jus (priėmė jūsų atgailą) ir atleido jums. Taigi dabar turėkite intymius santykius su jomis ir siekite to, ką Allahas nulėmė jums (palikuonių), ir valgykite bei gerkite iki baltą aušros giją (šviesą) galėsite atskirti nuo juodosios gijos (nakties tamsos). Tada tęskite savo Saum (pasninką) iki sutemos. Ir neturėkite intymių santykių su jomis (savo žmonomis), būdami Itikaf (t. y. atsiriboję nuo žemiškųjų reikalų maldoms) mečetėse. Yra Allaho (nustatytos) ribos, taigi nesiartinkite prie jų. Taip Allahas padaro aiškiais Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus, apreiškimus, eilutes, įstatymus, leistinus ir draudžiamus dalykus, Allaho nustatytas ribas, nurodymus) žmonijai tam, kad jie taptų Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. aja 2:2).

188. Ir nevalgykite vienas kito turto neteisėtai (neleistinais būdais, pavyzdžiui, vogdami, grobdami, apgaudinėdami ir t. t.), anei duokite kyšius valdovams (teisėjams, prieš dėstydami savo reikalą), kad tyčia nuodėmingai nesurytumėte kitų turto dalį.

189. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ) apie mėnulio fazes. Sakyk: „Tai ženklai, skirti pažymėti nustatytus laiko tarpus, žmonėms ir piligriminei kelionei. Al-Bir (dievobaimingumas, teisingumas) nėra tai, kad jūs įžengtumėte į namus iš galo. [18] Tačiau Al-Bir (yra savybė tų), kurie bijo Allaho. Taigi ženkite į namus pro tinkamas duris ir bijokite Allaho tam, kad būtumėte sėkmingi. ——— [18] Arabų pagonys turėjo prietaringą paprotį iš piligriminės kelionės grįžtant namo žengti į namus pro galines, bet ne priekines, duris.

190. Ir kaukitės vardan Allaho su tais, kurie kaunasi su jumis, bet neperženkite ribų. Iš tiesų, Allahas nemėgsta nusidėjėlių. [Tai pirmoji apreikšta eilutė, susijusi su Džihadu, bet ji buvo papildyta kita eilute 9:36].

191. Ir žudykite juos ten, kur tik su jais susidursite (kovoje), ir priverskite juos palikti vietą, kurią jie privertė jus palikti - tai yra Mekka. Ir Al-Fitna [19], kuri sustabdo tikinčiuosius nuo garbinimo, verčia grįžti prie netikėjimo ir nedėkingumo, yra blogiau nei žudymas. Ir nekovokite su jais Al-Masdžid-Al-Haram (Mekkos draustinyje), nebent jie (pirmieji) kovoja su jumis. Bet jei jie puola jus, tada žudykite juos. Toks yra atpildas netikintiesiems. ——— [19] Al-Fitna: daugiadievystė, nebetikėjimas po to, kai buvo patikėta Allahą, arba priespauda, arba išbandymai, arba didžiulės nelaimės arba bėdos.

192. Tačiau jei jie liaunasi, tada Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

193. Ir kovokite su jais tol, kol daugiau nebelieka Fitnah (netikėjimo ir kitų šalia Allaho garbinimo) ir (visas ir visų rūšių) garbinimas yra tik Allahui (Vieninteliam) [20]. Tačiau jei jie liaunasi, tada nustokite su jais kovoti. Negali būti jokios agresijos, išskyrus prieš Az-Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius, kurie slegia ir neleidžia žmonėms eiti Allaho keliu). ——— [20] Žr. ają 8:39 ir jos išnašą.

194. Draudimų mėnuo yra dėl draudimų mėnesio, ir dėl draudžiamų dalykų yra Lygiateisiškumo teisė (Kisas). Taigi, jei kas peržengia draudimus priešais jus, jūs taip pat perženkite draudimus prieš jį. Ir bijokite Allaho, ir žinokite, kad Allahas yra su Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. ają 2:2).

195. Ir leiskite vardan Allaho (t. y. visų rūšių Džihadas) ir nepulkite į susinaikinimą (nenaudodami savo turto vardan Allaho), ir darykite gerą. Iš tiesų, Allahas myli Al-Muhsinūn [21] (gera darančius). ——— [21] Žr. ąją 2:112.

196. Ir tinkamai atlikite (t. y. visus ritualus pagal Pranašo Muchammedo ﷺ mokymą) Hadžą ir Umrą (t. y. piligriminę kelionę į Mekką) vardan Allaho. Tačiau jei jums sutrukdoma (pabaigti juos), aukokite Hadi (gyvulį, t. y. avį, karvę arba kupranugarį) tokį, kokį išgalite, ir neskuskite savo galvų iki Hadi pasiekia aukojimo vietą. O jei kuris jūsų serga arba turi galvos odos negalavimų (dėl ko reikia skusti galvą), jis turi sumokėti Fidja (išpirką) - arba laikytis Saum (pasninko) (tris dienas), arba duoti Sadaka (labdarą – pamaitinti šešis varginguosius), arba paaukoti (vieną avį). O taikos metu, kas atliko Umrą Hadžo mėnėsiais prieš (atlikdamas) Hadžą (t. y. Hadž-at-Tamatu ir Al-Kiran), jis turi paskersti Hadi tokį, kokį išgali, bet jei jis neišgali to, jis turi laikytis Saum (pasninko) tris dienas Hadžo metu ir septynias dienas po grįžimo (į savo namus), iš viso dešimt dienų. Tai tam, kurio šeimos nėra Al-Masdžid-Al-Haram (t. y. ne Mekkos gyventojui). Ir stipriai bijokite Allaho ir žinokite, kad Allahas Rūstus bausdamas [22]. ——— [22] Islamo priėmimas panaikina visas buvusias nuodėmes, kaip ir persikėlimas (vardan Allaho) bei Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką).

197. Hadžas (piligriminė kelionė) yra gerai žinomais mėnesiais (t. y. islamiškojo kalendoriaus dešimtąjį, vienuoliktąjį ir pirmosiomis dešimt dvyliktojo mėnesio dienomis). Taigi kas ketina atlikti Hadžą [23] tuo metu (pereidamas į Ihram būseną), neturėtų turėti intymių santykių (su savo žmona), nei daryti nuodėmių, nei ginčytis Hadžo metu. Ir visa, ką gero darote, (būkite tikri), Allahas žino. Ir pasiimkite atsargų (su savimi) kelionei, bet geriausias aprūpinimas yra At-Takva (dievobaimingumas, teisingumas). Taigi bijokite Manęs, suvokiantys žmonės! ——— [23] Kas sakoma apie Hadž At-Tamatu, Hadž Al-Kiran ir Hadž Al-Ifrad? Kas neatsivedė Hadi su savimi, jis turėtų pabaigti Hadž Ihram būseną ir laikyti tai Umra (ir tada pereiti į kitą Ihram būseną Hadžui iš Mekkos ir t. t.). Yra trys būdai atlikti Hadž: a) Hadž At-Tamatu: tai reiškia, kad jūs neturite Hadi su savimi ir jūs pereinate į Ihram būseną pirmiausia atlikdami tik Umrą, o po Umros jūs pabaigiate savo Ihram ir pereinate į kitą Ihram – Hadžui iš Mekkos, tačiau jūs turite paskersti Hadi. b) Hadž Al-Kiran: tai reiškia, kad jūs turite turėti Hadi su savimi ir turite atlikti Umrą, o tada Hadžą su ta pačia Ihram būsena. c) Hadž Al-Ifrad: tai reiškia,kad turite pereiti į Ihram būseną su intencija atlikti tik Hadžą, o Umros – neatlikti.

198. Nėra nuodėmės jums, jei jūs siekiate savo Viešpaties Dosnumo (prekiaudami piligriminės kelionės metu). Tada, kai jūs paliekate Arafate [24], prisiminkite Allahą (garsiai sakydami Jo Šlovinimą) Mašar-il-Haram (vietoje) [25]. Ir prisiminkite Jį (maldaudami Allaho viso gėrio), nes Jis išvedė jus į tiesą, ir iš tiesų, prieš tai jūs buvote iš paklydusiųjų. ——— [24] Arafat: gerai žinoma vietovė netoli Mekkos, kur piligrimai turi praleisti 9-ąją Zul-Hidža mėnesio dieną. [25] Al-Mašar Al-Haram, t. y. Muzdalifa: gerai žinoma vietovė netoli Mekkos, kur piligrimai turi stabtelėti ir praleisti visą, arba didžiąją dalį, 10-ios Zul-Hidža mėnesio nakties.

199. Tada išvykite iš vietovės, iš kurios visi žmonės išvyksta, ir prašykite Allaho Jo Atleidimo. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

200. O kai pabaigsite savo Manasik [26], prisiminkite Allahą taip, kaip jūs prisimenate savo protėvius arba dar gilesniu prisiminimu. Bet iš žmonių yra keletas, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, suteik mums (Savo Dosnumą) šiame gyvenime!“. Ir tokiems nėra vietos Amžinybėje. ——— [26] Manasik, t. y. Ihram, Tavaf aplink Kaabą bei As-Safa ir Al-Marva, pasilikimas Arafate, Muzdalifoje ir Minoje, Džamarat Rami (apmėtymas akmenimis nurodytų stulpų Minoje), Hadi (gyvulio) skerdimas.

201. Ir iš jų yra keletas, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, suteik mums šiame gyvenime tai, kas yra gera, ir Amžinybėje tai, kas yra gera, ir apsaugok mus nuo Ugnies kančios!“

202. Jiems ten bus paskirta (Rojaus) dalis už tai, ką jie įgijo. Ir Allahas yra Greitas atpilde.

203. Ir prisiminkite Allahą nustatytomis Dienomis [27]. Tačiau nėra nuodėmės tam, kuris skuba išvykti per dvi dienas, ir nėra nuodėmės tam, kuris pasilieka, jei jo tikslas – daryti gera ir paklusti Allahui (bijoti Jo). Ir žinokite, kad jūs tikrai būsite surinkti pas Jį. ——— [27] Tai trys dienos, kuriomis pasiliekama Minoje Hadžo metu – 11-oji, 12-oji ir 13-oji Zul-Hidža mėnesio dienos, daug kartų kartojant Allahu Akbar (Allahas yra Didis), taip pat skerdžiant Hadi (gyvulius) ir atliekant Džamarat Rami ritualą.

204. Ir iš žmonių yra tas, kurio kalba gali būti maloni tau (Muchammedai ﷺ) šiame žemiškajame gyvenime, ir jis šaukiasi Allaho paliudyti tai, kas yra jo širdyje, tačiau jis yra labiausiai vaidingas iš priešininkų.

205. O kai jis nusigręžia (nuo tavęs, Muchammedai ﷺ), tai jo pastangos šioje žemėje – daryti piktadarybes ir naikinti pasėlius ir galvijus. O Allahas nemėgsta piktadarybių.

206. Ir kai jam sakoma: „Bijokis Allaho“, išdidumas skatina jį (dar) nusižengti. Taigi, užteks jam Pragaro ir, iš tiesų, tai blogiausia iš poilsio vietų!

207. Ir iš žmonių yra tas, kuris parduotų save, siekdamas Allaho Patenkinimo. Ir Allahas yra kupinas Geranoriškumo (Savo) vergams.

208. O jūs, kurie tikite! Priimkite islamą visiškai (paklusdami visiems islamo tikėjimo taisyklėms ir nurodymams) ir nesekite Šaitan (Šėtono) pėdomis. Tikrai! Jis jums yra akivaizdus priešas.

209. Tada, jei jūs svyruojate po to, kai aiškūs ženklai (Pranašas Muchammedas ﷺ ir šis Koranas bei islamas) atėjo pas jus, žinokite, kad Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.

210. Ar jie laukia, kad Allahas ateitų pas juos debesų ir angelų šešėlyje? (Tada) šis reikalas jau būtų nuspręstas. Ir pas Allahą grįžta visi reikalai (sprendimui).

211. Paklauskite Israilio (Izrealio) vaikų, kiek aiškių Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.) Mes jiems suteikėme. Ir jei kas pakeičia Allaho Malonę po to, kai ji atėjo pas jį (pavyzdžiui, išsižada Allaho tikėjimo (islamo) ir priima Kufr (netikėjimą)], tada Allahas yra Rūstus bausdamas.

212. Išpuoštas yra šio pasaulio gyvenimas tiems, kurie netiki, ir jie šaiposi iš tų, kurie tiki. Tačiau tie, kurie paklūsta Allaho Įsakymams ir laikosi atokiai nuo to, ką Jis uždraudė, bus virš jų Prikėlimo Dieną. Ir Allahas suteikia (Savo Dosnumą, Palaimą, Malones, Pagerbimą Prikėlimo Dieną) tiems, kuriems Jis nori, neribotai.

213. Žmonija buvo viena bendruomenė ir Allahas siuntė Pranašus su geromis žiniomis ir perspėjimais, ir su jais Jis apreiškė Raštą tiesoje, kad spręstų tarp žmonių, kame jie nesutarė. Ir tie, kuriems buvo suteiktas (Raštas), nesutarė dėl jo, kai aiškūs įrodymai atėjo pas juos, tik dėl neapykantos vienas kitam. Tada Allahas Savo Leidimu išvedė į teisingą kelią jų nesutarimuose tuos, kurie tikėjo tiesa tame, kame jie nesutarė. Ir Allahas išveda į Tiesų Kelią tuos, kuriuos nori.

214. Ar galvojate, kad jūs pateksite į Rojų be tokių (išbandymų), kokius patyrė buvę iki jūsų? Jie buvo kamuojami didelio skurdo ir negalavimų ir buvo taip priblokšti, kad net Pasiuntinys ir tie, kurie tikėjo su juo, sakė: „Kada (ateis) Allaho Pagalba?“ Taip, be abejo, Allaho Pagalba yra arti!

215. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ), ką jie turėtų leisti (turtą labdarai)? Sakyk: „Kad ir ką jūs gero leidžiate, tai turi būti tėvams ir giminėms, ir našlaičiams, ir Al-Masakin (vargingiesiems), ir keliautojams, ir kokius gerus darbus jūs darote, tikrai, Allahas žino tai gerai.

216. Džihadas (kova vardan Allaho) yra įsakytas jums (musulmonai) nors jūs to nemėgstate. O gali būti, kad jums nepatinka kažkas, kas yra jums gerai, ir patinka kažkas, kas jums yra blogai. Allahas žino, o jūs – nežinote.

217. Jie klausia tavęs dėl kovojimo Draudimų Mėnesiais (t. y. islamiškojo kalendoriaus 1-ąjį, 7-ąjį ir 12-ąjį mėnesiais). Sakyk: „Kovojimas jų metu yra didis (nusižengimas), bet didesnis (nusižengimas) Allahui yra kliudyti žmonijai sekti Allaho keliu, netikėti Juo, kliudyti pasiekti Al-Masdžid-Al-Haram (Mekkoje), ir išvaryti jos gyventojus, ir Al-Fitna yra blogiau nei žudymas.“ Ir jie niekada nesiliaus kovoję su jumis, kol jie išves jus iš jūsų tikėjimo (islamiškojo monoteizmo), jei tik galės. Ir jei kas iš jūsų palieka savo tikėjimą ir miršta kaip netikintysis, tada jo darbai bus prarasti šiame gyvenime ir Amžinybėje, ir jie bus Ugnies gyventojai. Jie gyvens ten amžinai.

218. Iš tiesų, tie, kurie patikėjo, ir tie, kurie persikėlė (dėl Allaho tikėjimo) ir stipriai stengėsi Allaho Kelyje, visi šie tikisi Allaho Gailestingumo. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

219. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ) apie alkoholinius gėrimus ir lošimus. Sakyk: „Tame yra didelė nuodėmė ir (šiek tiek) naudos žmonėms, tačiau jų nuodėmė yra didesnė nei jų nauda.“ Ir jie klausia tavęs, ką jie turėtų leisti (labdarai). Sakyk: „Tai, kas viršija jūsų poreikius.“ Tuo Allahas išaiškina jums Savo Įsakymus tam, kad jūs susimąstytumėte [28].“ ——— [28] Šios eilutės nuostatos dėl alkoholinių gėrimų ir lošimų buvo panaikintos eilute 5:90.

220. Šiame žemiškajame gyvenime ir Amžinybėje. Ir jie klausia tavęs dėl našlaičių. Sakyk: „Geriausia yra elgtis sąžiningai su jų turtu. Ir jei jūs sumaišote savo reikalus su jų, - tada jie yra jūsų broliai. Ir Allahas atskiria tą, kuris kėsinasi (pasisavinti jų turtą) nuo to, kuris nori gero (apsaugoti jų turtą). Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų pastatyti jus į keblią padėtį. Iš tiesų, Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.“

221. Ir neveskite Al-Mušrikat (stabmeldžių ir t. t.) iki tol, kol jos patiki (garbina Vienintelį Allahą). Ir iš tiesų, tikinti vergė yra geriau nei (laisva) Mušrika (stabmeldė), net jei ji jums patinka. Ir neduokite (savo dukrų) santuokai su Al-Mušrikūn [29] iki tol, kol jie patiki (Vienintelį Allahą) ir iš tiesų, tikintis vergas yra geriau nei (laisvas) Mušrik (stabmeldys), net jei jis jums patinka. Jie (Al-Mušrikūn) kviečia jus į Ugnį, bet Allahas kviečia (jus) į Rojų ir Atleidimą Savo Leidimu, ir padaro Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) aiškius žmonijai, kad jie galėtų prisiminti. ——— [29] Al-Mušrikūn: daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai ir netikintieji Allaho Vienumą bei Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ .

222. Jie klausia tavęs apie menstruacijas. Sakyk: „Tai yra Adha (žalinga sutuoktiniui turėti intymius santykius su savo žmona, kol ji kraujuoja), taigi neturėkite intymių santykių su moterimis jų mėnesinių laiku tol, kol jos apsivalys (baigsis menstruacijos ir jos išsimaudys). O kai jos apsivalys, tada eikite į jas, kaip Allahas nurodė jums (įeiti į jas bet kokiu būdu kol tai yra pro jų vaginą). Iš tiesų, Allahas myli tuos, kurie atsigręžia į Jį atgailaudami, ir myli tuos, kurie apsivalo (išsimaudydami ir nusiprausdami savo intymias vietas bei kūnus maldoms).

223. Jūsų žmonos yra jums ariama žemė (jos gimdo jums vaikus, kaip žemė duoda derlių), taigi eikite į savo žemę [30] kada ir kaip jūs norite, ir prieš tai pasiųskite (gerus darbus arba prašykite Allaho suteikti jums dievobaimingus palikuonis) sau. Ir bijokite Allaho bei žinokite, kad jūs sutiksite Jį (Amžinybėje), ir (Muchammedai ﷺ ) pranešk geras žinias tikintiesiems. ——— [30] turėkite lytinius santykius su savo žmonomis bet kokiu būdu, kol tai yra vagina, bet ne išangė.

224. Ir nenaudokite Allaho (Vardo) savo priesaikose kaip pasiteisinimo daryti gerą ir elgtis dievobaimingai, ir sutaikyti žmones. Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis (t. y. neprisiekinėkite per dažnai, o jei pasižadėjote padaryti kažką gero – tada duokite išpirką už priesaiką ir padarykite gerą). [31] ——— [31] Žr. ajos 5:89 išnašą.

225. Allahas nekvies jūsų atsiskaityti už tai, kas buvo netyčia jūsų priesaikose. Tačiau jis kvies jus atsiskaityti už tai, ko troško jūsų širdys. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.

226. Tie, kurie prisiekia neturėti lytinių santykių su savo žmonomis, turi išlaukti keturis mėnesius, tada jei jie sugrįžta (pakeičia savo ketinimą per tą laiką), iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

227. Ir jei jie nusprendžia skirtis, tada Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

228. O išsiskyrusi moteris turi laukti tris menstruacijų laikotarpius. Ir neleistina joms nuslėpti tai, ką Allahas sukūrė jų gimdose, jei jos tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Ir jų sutuoktiniai turi didesnę teisę susigrąžinti jas tuo laikotarpiu, jei jie siekia susitaikymo. Ir jos (moterys) turi teises (į išlaikymą) panašias į jų (sutuoktinių teises į paklusnumą ir pagarbą) pagal pripažintas normas, bet vyrai turi aukštesnį (pareigų mastą) joms. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.

229. Skyrybos yra (atšaukiamos) dukart. Po to – arba tu išlaikai ją priimtinomis sąlygomis arba geranoriškai ją paleidi. Ir neleistina jums (vyrai) atsiimti (iš savo žmonų) jokio savo Mahr (sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai dovanotų pinigų), kurį jūs davėte joms, išskyrus jei abi pusės bijo, kad nesugebės laikytis Allaho nustatytų ribų (pavyzdžiui, elgtis vienas su kitu sąžiningai). Taigi, jei jūs baiminatės, kad nesugebėsite laikytis Allaho nustatytų ribų, tada nė vienam iš jų nėra nuodėmės, jei ji grąžina (Mahr ar dalį jo) už savo Al-Khul (skyrybas) [32]. Tokios yra Allaho nustatytos ribos, taigi neperženkite jų. Ir kas peržengia Allaho nustatytas ribas, tada tokie yra Zalimūn (nusidėjėliai). ——— [32] Al-Khul reiškia žmonos atsiskyrimą nuo savo sutuoktinio, suteikiant jam tam tikrą kompensaciją.

230. Ir jei jis išsiskyrė su ja (trečiąjį kartą), tada ji yra neleistina jam iki tol, kol ji susituokia su kitu sutuoktiniu. Tada, jei kitas sutuoktinis išsiskiria su ja, nėra jiems abiem nuodėmės vėl susijungti, jei jie jaučia, kad gali laikytis Allaho nustatytų ribų. Tokios yra Allaho nustatytos ribos, kurias Jis padarė paprastas žmonėms, turintiems žinių.

231. Ir kai jūs išsiskyrėte su žmonomis ir jos pabaigė joms nustatytą laikotarpį, arba susigrąžinkite jas priimtinomis sąlygomis arba paleiskite jas priimtinomis sąlygomis. Bet nesigrąžinkite jų tam, kad pakenktumėte joms, ir tas, kuris taip daro, - jis pakenkė pats sau. Ir nelaikykite Allaho Eilučių (Įstatymų) juokais, bet prisiminkite Allaho Malones jums (t. y. islamą) ir tai, ką Jis atskleidė jums iš Knygos (t. y. Koraną) ir Al-Hikma (Pranašo Sunną – teisinius papročius – islamiškąją jurisprudenciją), kuriais Jis moko jus. Ir bijokite Allaho ir žinokite, kad Allahas yra Žinantis apie viską.

232. Ir kai jūs išsiskyrėte su žmonomis ir jos pabaigė joms nustatytą laikotarpį, nekliudykite joms susituokti su jų (buvusiais) vyrais, jei tie abipusiškai sutaria priimtinomis sąlygomis. Šitas (pamokymas) yra perspėjimas tam iš jūsų, kuris tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Tai teisingiau ir tyriau jums. Allahas žino, o jūs nežinote.

233. Motinos turi žindyti savo vaikus dvejus pilnus metus. (Tai yra) tiems (tėvams), kurie nori išpildyti žindymo terminą, bet vaiko tėvas turės prisiimti motinos maisto ir aprangos išlaidas priimtinomis sąlygomis. Niekas nebus apkrautas didesne našta nei jis gali pakelti. Su nė viena motina nebus elgiamasi neteisingai dėl jos vaiko, nei su tėvu – dėl jo vaiko. Ir (tėvo) palikuonims privalu tas pats (kas buvo privalu tėvui). Jei jie abu nusprendžia dėl atjunkymo, bendrai sutarę ir tinkamai pasitarę, nėra nuodėmės jiems. O jei jūs nusprendžiate dėl žindyvės jūsų vaikams, nėra nuodėmės jums, jei jūs sumokate (motinai) tai, ką jūs sutarėte (duoti jai) pagal normas. Ir bijokite Allaho ir žinokite, kad Allahas yra Matantis tai, ką jūs darote.

234. O tie iš jūsų, kurie miršta ir palieka po savęs žmonas, jos turi išlaukti keturis mėnesius ir dešimt dienų. Tada, kai jos pabaigė savo terminą, nėra nuodėmės jums (globėjams), jei jos perleidžia save teisingu ir garbingu būdu (t. y. jos gali susituokti). Ir Allahas yra Geriausiai Informuotas apie tai, ką jūs darote.

235. Ir nėra nuodėmės jums, jei jūs užsimenate apie santuoką arba paslepiate tai savyje, Allahas žino, kad jūs prisiminsite jas. Tačiau nesudarinėkite sutarties dėl pažado su jomis slaptai, kalbėkite tik garbingai. [33] Ir neišbaikite santuokos iki tol, kol pasibaigia nustatytas terminas. Ir žinokite, kad Allahas žino, kas yra jūsų mintyse, taigi bijokite Jo. Ir žinokite, kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis. ——— [33] pavyzdžiui, galima pasakyti jai: „Jei kas rastų tokią žmoną kaip tu – būtų laimingas.“

236. Nėra nuodėmės jums, jei jūs išsiskiriate su moterimis, jų dar nepalietę (neturėję su jomis lytinių santykių), anei paskyrę joms jų Mahr (sutuoktinio nuotakai dovanotų pinigų). Tačiau duokite joms (tinkamą dovaną). Turtingasis pagal savo išgales, o neturtingas – pagal savo išgales. Dovana tinkamo kiekio yra pareiga gera darantiesiems.

237. Ir jei jūs išsiskiriate su jomis iki jas palietę (turėję lytinių santykių su jomis) ir paskyrę joms Mahr (kraičio), tada sumokėkite pusę to (Mahr), nebent jos (moterys) sutinka to atsisakyti arba jis (sutuoktinis), kurio rankose yra santuokos saitai, sutinka atsisakyti (ir duoti jai pilnai paskirtą Mahr). Tiek (Mahr gavimo) atsisakymas, tiek (pilno Mahr) davimas yra arčiau At-Takva (dievobaimingumo, tiesingumo). Ir nepamirškite būti dosnūs vienas kitam. Iš tiesų, Allahas yra Matantis tai, ką jūs darote.

238. Griežtai saugokite (penkias privalomas) As-Salavat (maldas), ypatingai viduriniąją Salat (geriausią maldą - ‘Asr) [34]. ——— [34] Tas, kuris praleidžia (neatlieka) Asr maldą (tyčia) iki kol jos nustatytas laikas baigiasi, ir jei jis meldžiasi po to – tai nieko verta.

239. Ir jei jūs bijote (priešo), atlikite Salat (maldą) eidami pėsčiomis arba jodami. Ir kai esate saugūs, atlikite Salat (maldą) tokiu būdu, kokiu Jis jus išmokė, kurio jūs (iki tol) nežinojote.

240. Ir tie iš jūsų, kurie miršta ir palieka žmonas, turėtų testamentu palikti savo žmonoms metinį išlaikymą ir būstą, neišvarydami jų. Tačiau jei jos (žmonos) palieka, nėra nuodėmės jums už tai, ką jos pačios daro, jei tai garbinga (pavyzdžiui, teisėta santuoka). Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis [35]. ——— [35] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos eilute 4:12.

241. O išsiskyrusioms moterims – išlaikymas (turi būti suteiktas) protingai (pasvėrus). Tai Al-Mutakūn (dievobaimingųjų – žr. ają 2:2) pareiga.

242. Taip Allahas padaro aiškiais Savo Ajat (Nurodymus) jums tam, kad jūs suvoktumėte.

243. Ar tu (Muchammedai ﷺ ) negalvojai apie tuos, kurie paliko savo namus tūkstančiais, bijodami mirties? Allahas sakė jiems: „Mirkite.“ O tada Jis grąžino juos į gyvenimą. Iš tiesų, Allahas kupinas dosnumo žmonėms, bet dauguma žmonių nedėkingi.

244. Ir kovokite Allaho kelyje ir žinokite, kad Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

245. Kas suteiks Allahui didelę paskolą tam, kad Jis ją daug kartų padaugintų? Ir tai yra Allahas, kuris sumažina arba padidina (jūsų išlaikymą), ir pas Jį jūs sugrįšite.

246. Ar jūs nepagalvojote apie Israilio (Izrealio) vaikų grupę po Mūsos (Mozės) laikotarpio? Kai jie sakė savo Pranašui: „Paskirk mums karalių ir mes kovosime vardan Allaho.“ Jis tarė: „Ar jūs susilaikytumėte nuo kovojimo, jei kova jums būtų įsakyta?“ Jie sakė: „Kodėl mes turėtume nekovoti vardan Allaho, jei buvome išvaryti iš savo namų bei mūsų vaikai (šeimos buvo paimtos į nelaisvę)?“ Tačiau kai kova buvo jiems įsakyta, jie nusigręžė visi, išskyrus kelis iš jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).

247. Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų Allahas paskyrė Talūtą (Saulių) karaliumi jums.“ Jie sakė: „Kaip jis gali būti karaliumi mums, jei mes tinkamesni karalystei, ir jam nebuvo duota jokio turto.“ Jis tarė: „Iš tiesų, Allahas parinko jį jums ir padidino gausiai jo žinias ir stotą. Ir Allahas suteikia Savo karalystę tam, kam nori. Ir Allahas yra Visa Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“

248. Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų, Jo karalystės ženklai yra tai, kad atsidurs pas jus angelų nešama At-Tabūt (medinė dėžė), kurioje yra Sakina (taika ir nusiraminimas) iš jūsų Viešpaties ir likutis to, ką Mūsa (Mozė) ir Harūnas (Aronas) paliko po savęs. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jūs tikrai tikintieji.

249. Ir kai Talūtas (Saulius) išsirikiavo su armija, tarė: „Iš tiesų, Allahas išbandys jus upe. Taigi kas gers iš jos, tas nėra su manimi, o kas neragaus jos – tas su manimi, išskyrus tą, kuris gers iš saujos.“ Tačiau jie gėrė iš jos, išskyrus kelis iš jų. Taigi, kai jis ir tie, kurie tikėjo, perėjo ją (upę), jie tarė: „Mes neturime galios šią dieną prieš Džalūtą (Galiotą) ir jo kariuomenę.“ Tačiau tie, kurie buvo tikri, kad jie sutiks Allahą, sakė: „Kaip dažnai maža grupė Allaho Leidimu nugali galingą grupę?“ Ir Allahas yra su As-Sabirūn (kantriaisiais).

250. Ir kai jie žengė į priekį susitikti su Džalūtu (Galiotu) ir jo kariuomene, jie šaukėsi: „Mūsų Viešpatie, apiberk mus kantrybe ir įtaisyk tvirtai mūsų kojas ir padaryk mus pergalingais prieš netikinčiuosius žmones.“

251. Taigi Allaho Leidimu jie sutriuškino juos ir Davūdas (Deividas) nužudė Džalūtą (Galiotą), ir Allahas suteikė jam [Davūdui (Deividui)] karalystę [po Talūto (Sauliaus) ir Samuelio mirties], ir Al-Hikma (Pranašavimą), ir išmokė jį to, ko Jis norėjo. Ir jei Allahas nekontroliuotų vienos grupės žmonių kita grupe, žemėje tikrai būtų daug piktadarybių. Bet Allahas yra kupinas dosnumo Alamyn (žmonijai, džinams ir visam, kas egzistuoja).

252. Tai yra Allaho eilutės. Mes recituojame jas tau (Muchammedai ﷺ ) su tiesa, tu esi vienas iš (Allaho) Pasiuntinių.

253. Tie Pasiuntiniai! Mes išaukšitnome kai kuriuos iš jų labiau nei kitus. Kai kuriems iš jų Allahas kalbėjo (tiesiogiai). Kitus Jis pagerbė. Ir Isai (Jėzui), Marjamos (Marijos) sūnui, Mes davėme aiškius įrodymus bei įkalčius, bei parėmėme jį Rūh-ul-Kudus [Džibriliu (Gabrieliu)]. Jei Allahas būtų norėjęs, vėlesnės kartos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, kai joms atėjo aiškios Allaho eilutės, bet jos nesutarė – vienos iš jų patikėjo, o kitos – netikėjo. Jei Allahas būtų norėjęs, jos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, tačiau Allahas daro tai, ką Jis nori.

254. O jūs, kurie tikite! Leiskite (labdarai) tai, ką Mes jums suteikėme, iki ateis Diena, kai nebeliks jokių derybų, nei draugysčių, nei užtarimų. Ir netikintieji yra Zalimūn (nusidėjėliai).

255. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Hajul-Kajum (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja). Nei snaudulys, nei miegas Jo neapima. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Kas gali prašyti Jo užtarimo, išskyrus su Jo Leidimu? Jis žino, kas nutinka jiems (Jo kūrinijai) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems Amžinybėje. Ir jie niekada nesupras nieko iš Jo Žinių, išskyrus tai, ką Jis panorės. Jo Kursi [36] driekiasi virš dangų ir žemės, ir Jis nejaučia jokio nuovargio sergėdamas ir saugodamas juos. Ir Jis – Aukščiausiasis, Didingiausiasis. [Ši aja 2:255 vadinama Ajat-ul-Kursi.] ——— [36] Kursi: tiesiogiai tai reiškia pakojį arba kėdę ir kartais klaidingai verčiama kaip Sostas. Kursi, paminėtas šioje ajoje nėra tas pats, kas Arš (Sostas), paminėtas ajoje 7:54, 10:3, 85:15 ir kitur. Pranašas Muchammedas ﷺ sakė: „Kursi, lyginant su Arš, yra kaip žiedas, išmestas į atvirą dykumos erdvę.“ Jei Kursi driekiasi virš visos visatos, tai kiek didesnis tada yra Arš?! Iš tiesų, Allahas, abiejų, tiek Kursi, tiek Arš Kūrėjas, yra Didingiausiasis.

256. Nėra prievartos tikėjime. Iš tiesų, Tiesus kelias tapo aiškiu nuo klaidingo kelio. Kas netiki Taghūt [37] ir tiki Allahą, tai jis nusitvėrė pačios patikimiausios rankos, kuri niekada nepalūš. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis. ——— [37] Žodis Taghūt apima daug reikšmių - jis reiškia bet ką, garbinamą šalia Tikrojo Dievo (Allaho), tačiau tas, kuris nepritaria būti garbinamas, nebus laikomas Taghūt, t. y. visos netikros dievybės. Tai gali būti Šėtonas, velniai, stabai, akmenys, saulė, žvaigždės, angelai, žmonės, kurie buvo klaidingai garbinami ir laikomi Taghūt. Panašiai, šventieji, kapai, valdovai, lyderiai ir t. t., kurie klaidingai yra garbinami ir kuriais neteisingai yra sekama. Kartais Taghūt reiškia neteisingą teisėją, kuris priima klaidingą sprendimą (žr. ają 4:60).

257. Allahas yra Vali (Saugotojas arba Globėjas) tų, kurie tiki. Jis išveda juos iš tamsos į šviesą. Tačiau tų, kurie netiki, - jų Aulija (rėmėjai ir padėjėjai) yra Taghūt [netikros dievybės ir netikri lyderiai], jie išveda juos iš šviesos į tamsą. Tie yra Ugnies gyventojai ir jie gyvens ten amžinai. (žr. ajas 2:81-82).

258. Ar tu nežinojai to, kuris ginčijosi su Ibrahimu (Abraomu) apie jo Viešpatį (Allahą), nes Allahas suteikė jam karalystę? Kai Ibrahimas (Abraomas) tarė (jam): „Mano Viešpats (Allahas) yra Tas, Kuris suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį.“ Jis pasakė: „Aš suteikiu gyvenimą ir sukeliu mirtį.“ Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Iš tiesų, Allahas išneša saulę iš rytų, taigi, išnešk ją iš vakarų!“ Taigi netikintysis buvo visiškai sužlugdytas. Ir Allahas neveda teisingu keliu žmonių, kurie yra Zalimūn (nusidėjėliai).

259. Arba kaip tas, kuris praėjo pro miestą paverstą griuvėsiais. Jis tarė: „O kaip Allahas kada nors sugrąžins jį į gyvenimą po mirties?“ Taigi Allahas privertė jį mirti šimtui metų, tada jį prikėlė. Jis tarė: „Kiek laiko tu išbuvai (miręs)?“ Jis atsakė: „(Galbūt) dieną ar dalį dienos.“ Jis tarė: „Ne, tu išbuvai (miręs) šimtą metų. Žvilgtelk į savo maistą ir savo gėrimą, juose jokių pakitimų, ir žvilgtelk į savo asilo (likučius)! Ir taip Mes padarėme tave ženklu žmonėms. Pažiūrėk į kaulus, kaip Mes surenkame juos ir apdengiame juos mėsa.“ Kai tai buvo aiškiai jam parodyta, jis tarė: „(Dabar) aš žinau, kad Allahas Gali padaryti viską.“

260. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, parodyk man, kaip Tu suteiki gyvenimą mirusiajam.“ Jis (Allahas) tarė: „Ar tu netiki?“ Jis [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Taip (aš tikiu), bet tam, kad būčiau stipresnis Tikėjime.“ Jis tarė: „Paimk keturis paukščius, tada priversk juos linkti į tave (tada paskersk juos, supjaustyk juos į gabalus), ir tada išdėstyk jų dalis ant kiekvienos kalvos, ir pakviesk juos, - jie atlėks pas tave paskubomis. Ir žinok, kad Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.“

261. Tie, kurie leidžia savo turtą vardan Allaho, panašūs į (javų) grūdą. Jis sunokina septynias varpas ir kiekviena varpa turi šimtus grūdų. Allahas daugeriopai padaugina tam, kuriam nori. Ir Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.

262. Tie, kurie leidžia savo turtą vardan Allaho ir nesekioja savo dovanų su priminimais apie savo dosnumą arba su žalingais (žodžiais), jų atlygis – pas jų Viešpatį. Nebus jiems baimės, anei jie liūdės.

263. Nuoširdūs žodžiai ir nusižengimų (netinkamo būdo) atleidimas yra geriau nei Sadaka (labdara), sekama žalos (darymo). Ir Allahas yra Turtingas (Neturintis jokių poreikių), Pakančiausiasis.

264. O jūs, kurie tikite! Nepaverskite savo Sadaka (labdaros) beverte su priminimais apie savo dosnumą arba žalinga (žodžiais), kaip tas, kuris leidžia savo turtą, kad žmonės tai pamatytų, ir jis netiki Allahą, nei Paskutiniąją Dieną. Jis panašus į lygią uolą, ant kurios yra šiek tiek dulkių. Ant jos stipriai lyja ir ji tampa plika. Jie nesugeba nieko padaryti su tuo, ką jie įgijo. Ir Allahas neveda teisingu keliu netikinčiųjų.

265. O tie, kurie leidžia savo turtą siekdami Allaho Patenkinimo, patys būdami tikri ir užtikrinti, kad Allahas juos apdovanos (už tai, kad jie leido vardan Jo), panašūs į sodus aukštumose. Stiprūs lietūs lyja ant jų ir tai padvigubina jų derliaus vaisius. O jei jie negauna stipraus lietaus, užtenka lengvo lietaus. Ir Allahas yra Visa Matantis (žino viską), ką jūs darote.

266. Ar kuris iš jūsų norėtų turėti sodą su datulių palmėmis ir vynmedžiais, su upėmis, tekančiomis po juo, ir visų rūšių vaisais, tuo tarpu jį apima senyvas amžius, o jo vaikai yra silpni (nesugeba pasirūpinti savimi), liepsnojantis viesulas atėjęs viską sudegintų? Taip Allahas padaro aiškiais Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes) jums, kad jūs susimąstytumėte.

267. O jūs, kurie tikite! Leiskite iš geriausių dalykų, kuriuos jūs (teisėtai) įgijote, ir iš to, ką Mes davėme jums iš žemės, ir nesiekite to, iš ko yra bloga leisti, (bet) jūs neimtumėte to, nebent užsimerkę. Ir žinokite, kad Allahas yra Turtingas (Neturintis jokių poreikių) ir Vertas visos šlovės.

268. Šaitan (Šėtonas) grasina jums skurdu ir liepia jums daryti Fahša (blogus darbus, neteisėtus intymius santykius, nuodėmes), o Allahas pažada jums Savo Atleidimą ir Dosnumą. Ir Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.

269. Jis dovanoja Hikma [38] tam, kam nori, ir tas, kuriam Hikma yra dovanota, iš tiesų yra apvodanotas gausiu gėriu. Tačiau niekas nebus tam atidus, išskyrus suvokiantys žmonės. ——— [38] Hikma: tiesiogiai tai reiškia išmintį, tačiau čia tai reiškia žinias, Korano ir Sunnos supratimą bei gebėjimą kalbėti ir elgtis teisingai.

270. Ir visa, ką jūs išleidžiate (pavyzdžiui, dėl Sadaka – labdaros vardan Allaho), ir kad ir kokius pažadus jūs duodate, - būkite tikri, Allahas žino visa tai. O Zalimūn (nusidėjėliams) nėra padėjėjų.

271. Jei jūs paskelbsite apie savo Sadakat (išmaldų davimą), - tai bus gerai. Tačiau jei jūs nuslėpsite tai ir duosite ją vargingiesiems, - tai geriau jums. (Allahas) atleis jums kai kurias iš jūsų nuodėmių. Ir Allahas yra Geriausiai Žinantis apie tai, ką jūs darote.

272. Nuo tavęs (Muchammedai ﷺ ) nepriklauso jų teisingas vedimas, tačiau Allahas veda teisingai tą, ką nori. Ir visa, ką išleidžiate teisingai, yra dėl jūsų pačių, kai jūs leidžiate ne vien siekdami Allaho Palaikymo. Ir visa, ką jūs leidžiate teisingai, bus pilnai jums atlyginta, ir nebūsite jūs nuskriausti.

273. (Labdara yra skirta) Fukara (vargingiesiems), kurie vardan Allaho yra apriboti (dėl keliavimo) ir negali judėti žemėje (dėl prekybos ar darbo). Tie, kurie jų nepažįsta, galvoja, kad jie – turtingi dėl jų kuklumo. Jūs galite atpažinti juos iš jų požymio – jie visiškai neprašinėja žmonių. [39] Ir visa, ką jūs išleisite teisingai, be abejonių, Allahas tai gerai žino. ——— [39] Žodis Ilhafa arabų kalboje tiesiogiai reiškia: „įkyriai prašinėti išmaldos“, tačiau Imam Tabari savo Tafsire ir dauguma religijos mokslininkų sutaria, kad aja reiškia: „Jie visiškai neprašinėja žmonių.“

274. Tie, kurie leidžia savo turtą (vardan Allaho) dieną ir naktį, slaptai ir atvirai, jiems bus atlygis pas jų Viešpatį. Nebus jiems baimės, nei jie liūdės.

275. Tie, kurie vartoja Riba [40] (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą. Taip yra todėl, kad jie sako: „Prekiavimas yra kaip Riba (palūkanos)“. Tuo tarpu Allahas leido prekiauti, tačiau uždraudė Riba (palūkanas). Taigi kas gauna perspėjimą iš savojo Viešpaties ir liaujasi vartojęs Riba (palūkanas) nebus baudžiamas už praeitį. Jo reikalas – Allahui (nuspręsti). Tačiau kas grįžta [į Riba (palūkanas)], tokie yra Ugnies gyventojai – jie gyvens ten. ——— [40] Riba: palūkanos, kurios yra dviejų rūšių: 1. Riba An-Nasia, t. y. palūkanos nuo paskolintų pinigų, 2. Riba Al-Fadl, t. y. tos pačios rūšies geresnės kokybės produktų paėmimas, grąžinant daugiau tos pačios rūšies, bet prastesnės kokybės produktų, pavyzdžiui, geresnės kokybės datulės už didelį kiekį prastesnės kokybės datulių.

276. Allahas sunaikins Riba (palūkanas) ir padidins Sadakat (labdaringus veiksmus, išmaldą ir t. t.). Ir Allahas nemėgsta netikinčiųjų, nuodėmingųjų.

277. Tikrai, tie, kurie tiki ir daro teisingus darbus, ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat, - gaus atlygį pas savąjį Viešpatį. Nebus jiems baimės, anei jie liūdės.

278. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho ir atsisakykite to, kas lieka (mokėtina jums) iš Riba (palūkanų) (nuo dabar į ateitį), jei jūs esate (tikri) tikintieji.

279. O jei jūs to nedarysite, tada žinokite jog tarp jūsų ir Allaho bei Jo Pasiuntinio yra karas. Tačiau jei jūs atgailausite, jūs atgausite savo pradines sumas. Nesielkite neteisingai (prašydami daugiau nei jūsų pradinės sumos) ir su jumis nebus elgiamasi neteisingai (gaunant mažiau nei jūsų pradinės sumos).

280. O jei skolininkui sunkus metas (neturi pinigų), tada suteikite jam laiko iki jam bus lengviau grąžinti skolą. Tačiau jei jūs dovanosite tai kaip labdarą, tai geriau jums, jei tik žinotumėte.

281. Ir bijokite Dienos, kai būsite sugrąžinti pas Allahą. Tada kiekvienam bus atlyginta už tai, ką jis įgijo, ir su jais nebus elgiamasi neteisingai.

282. O jūs, kurie tikite! Kai jūs skolinatės konkrečiam laikui, užrašykite tai. Lai raštininkas užrašo tai teisingai tarp jūsų. Neleiskite raštininkui atsisakyti to užrašyti, kaip Allahas jį išmokė, taigi leiskite jam užrašyti. Lai tas (skolininkas), kuris prisiima prievolę, diktuoja, ir jis privalo bijoti Allaho, savo Viešpaties, ir nesumažina nieko iš to, ką jis skolingas. Tačiau jei skolininkas gerai nesuvokia arba yra silpnas arba nesugeba pats padiktuoti, tada lai jo globėjas diktuoja teisingai. Ir pasiimkite du liudininkus iš savo vyrų tarpo. Ir jei nėra dviejų vyrų (tinkamų), tada vyrą ir dvi moteris, tokias, dėl kokių jūs sutariate kaip liudytojų, tam, kad vienai iš jų suklydus, kita galėtų jai priminti. Ir liudytojai neturėtų atsisakyti, kai jie kviečiami (parodymams). Jūs neturėtumėte pavargti rašyti ją (savo sutartį), ar ji būtų trumpa ar ilga, jos nustatytam terminui. Tai yra teisingiau Allahui, patikimiau kaip įrodymas ir patogiau, siekiant išvengti abejonių tarp jūsų. Nebent tai yra tuomet vykstantis sandoris, kurį jūs įvykdote čia pat tarp savęs, - tada nėra nuodėmės jums, jei to neužrašote. Tačiau pasiimkite liudydojus, kaskart kai sudarote verslo sandorį. Neleiskite nei raštininkui, nei liudytojui nukentėti, tačiau jei jūs taip pasielgiate (ir sukeliate žalą), tai bus blogas poelgis jums. Taigi bijokite Allaho. Allahas moko jus. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie viską.

283. O jei jūs esate kelionėje ir negalite rasti raštininko, tada lai užstatas būna paimamas. Tada, jei vienas iš jūsų patiki kitu, lai tas, kuriuo yra patikima, apmoka savo kreditą (tiksliai) ir lai jis bijosi Allaho, savo Viešpaties. Ir neslėpkite įrodymo, nes tas, kuris jį slepia, neabejotinai, jo širdis – nuodėminga. Ir Allahas yra Visa Žinantis, ką jūs darote.

284. Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Ir ar jūs rodysite, kas yra jumyse, arba nuslėpsite - Allahas pakvies jus už tai atsiskaityti. Jis atleidžia tam, kam nori, ir nubaudžia tą, ką nori. Ir Allahas gali viską.

285. Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ) tiki tuo, kas buvo nuleista jam jo Viešpaties, ir (taip pat elgiasi) tikintieji. Kiekvienas tiki Allahą, Jo angelus, Jo Knygas ir Jo Pasiuntinius. (Jie sako): „Mes neišskiriame nė vieno iš Jo Pasiuntinių.“ Ir jie sako: „Mes girdime ir mes paklūstame. (Mes siekiame) Tavo Atleidimo, mūsų Viešpatie, ir pas Tave yra (visų) sugrįžimas.“

286. Allahas neapsunkina žmogaus daugiau nei jo galimybės. Jis gauna atlygį už tą (gerą), ką jis įgijo, ir jis yra baudžiamas už tą (blogą), ką jis įgijo. „Mūsų Viešpatie, nebausk mūsų, jei mes pamirštame arba suklystame! Mūsų Viešpatie, neapkrauk mūsų tokia našta, kokią Tu užkrovei tiems, kurie buvo iki mūsų (judėjams ir krikščionims)! Mūsų Viešpatie, nesuteik mums naštos sunkesnės, nei mes turime jėgų pakelti! Dovanok mums ir suteik mums Atleidimą! Būk mums gailestingas! Tu esi mūsų Maula (Globėjas, Rėmėjas ir Saugotojas, ir t. t.) ir suteik mums pergalę prieš netikinčius žmones.“

1. Alif, Lam, Mym. [Šios raidės – vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas, tik (Vienintelis) Allahas žino jų reikšmę.]

2. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Haijul-Kaijūm (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja).

3. Tai Jis, Kuris nuleido Knygą (Koraną) tau (Muchammedai ﷺ ) tiesoje, patvirtinantį tai, kas buvo iki jo. Ir Jis nuleido Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją).

4. Kadaise, kaip teisingą vedimą žmonijai. Ir Jis nuleido kriterijų [sprendimo tarp gero ir blogo (šį Koraną)]. Iš tiesų, tiems, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), - jiems yra skausminga kančia. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Galintis Atlyginti.

5. Iš tiesų, niekas nėra paslėpta nuo Allaho, žemėje ar danguje.

6. Jis yra Tas, Kuris suformuoja jus gimdose taip, kaip Jis nori. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Visagalis, Visa Išmanantis.

7. Jis yra Tas, Kuris nuleido tau (Muchammedai ﷺ ) Knygą (šį Koraną). Jame – eilutės, kurios visiškai aiškios. Jos – Knygos pagrindas [ir tai yra Al-Ahkam (įsakymų) eilutės], Al-Faraid (privalomos pareigos) ir Al-Hudud (teisinės normos dėl bausmių už vagystes, svetimavimą)]. O kitos ne visiškai aiškios. Taigi tie, kurių širdyse yra nukrypimas (nuo tiesos), seka tomis, kurios nėra visiškai aiškios, siekdami Al-Fitna (daugiadievystės ir išbandymų) ir siekdami jų paslėptų prasmių, nors niekas nežino jų paslėptų prasmių, išskyrus Allahą. O tie, kurie yra tvirtai apmokyti žinių, sako: „Mes tikime tuo, visa tai (aiškios ir neaiškios eilutės) – iš mūsų Viešpaties.“ Ir niekas nesupranta perspėjimų, tik suvokiantys žmonės.

8. (Jie sako): „Mūsų Viešpatie, neleisk mūsų širdims nukrypti (nuo tiesos) po to, kai Tu mus išvedei į tiesų kelią, ir suteik mums Savo gailestingumą. Iš tiesų, Tu esi Suteikiantysis.“

9. „Mūsų Viešpatie, iš tiesų, tai Tu, Kuris surinksi žmoniją kartu Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Iš tiesų, Allahas niekada nesulaužo Savo Pažado.“

10. Iš tiesų, tie, kurie netiki, nei jų turtai, nei jų palikuonys bus jiems nors kiek naudingi prieš Allahą. Ir tai jie bus Ugnies pakuromis.

11. (Jų) elgesys kaip Firauno (Faraono) žmonių arba tų, iki jų. Jie paneigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.). Taigi Allahas nustvėrė (sunaikino) juos už jų nuodėmes. Ir Allahas yra Rūstus bausdamas.

12. Sakyk (Muchammedai ﷺ ) tiems, kurie netiki: „Jūs būsite sutriuškinti ir surinkti kartu į Pragarą. Ir blogiausia, iš tiesų, tai poilsio vieta.“

13. Jums (judėjai) jau buvo ženklas – dvi susitikusios armijos (kovoje, t. y. Badr). Viena kovojo vardan Allaho, o kita – (jie) buvo netikintieji. Jie (tikintieji) matė juos (netikinčiuosius) savo pačių akimis kaip dukart (daugiau nei) jų (pačių) skaičius (nors jų buvo triskart daugiau). Ir Allahas paremia su Savo Pergale tuos, ką Jis nori. Iš tiesų, tame yra pamoka tiems, kurie suvokia. (žr. ają 8:44).

14. Išpuošta žmonėms yra meilė daiktams, kurių jie trokšta: moterys, vaikai, daugybė aukso ir sidabro (turtas), kilmingi gražūs arkliai, galvijai ir gerai suarta žemė. Tai yra šio žemiškojo gyvenimo malonumai. Tačiau Allahas turi puikų sugrįžimą (Rojų su tekančiomis upėmis) pas Save.

15. Sakyk: „Ar pasakyti jums apie tai, kas daug geriau nei tai? Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2) - Sodai (Rojus) su jų Viešpačiu, po kuriais upės teka. Ten (yra jų) amžini (namai) ir Azvadžun Mutaharatun [1] (tyri partneriai arba žmonos). Ir Allahas bus patenkintas jais. Ir Allahas yra Visa Matantis iš (Savo) vergų.“ ——— [1] t. y. jos neturės nei menstruacijų, nei šalpimo ar išmatų.

16. Tie, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, mes iš tikrųjų patikėjome, taigi atleisk mums mūsų nuodėmes ir išgelbėk mus nuo Ugnies bausmės.“

17. (Jie yra) tie, kurie yra kantrūs, kurie yra teisingi (Tikėjime, žodžiuose ir darbuose), ir paklusnūs, nuoširdžiai atsidavę Allaho garbinimui. Tie, kurie leidžia [duoda Zakat ir išmaldą vardan Allaho] ir tie, kurie meldžiasi ir maldauja Allaho Atleidimo paskutinėmis nakties valandomis.

18. Allahas liudija, kad La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), ir angelai, ir turintys žinių (taip pat šitai liudija). (Jis visada) prižiūri Savo kūriniją Teisingai. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Visagalis, Visa Išmanantis.

19. Iš tiesų, religija Allaho - islamas. Tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), po to, kai žinia atėjo pas juos, nesiginčijo, išskyrus dėl abipusio pavydo ir godumo pasauliui. Ir kas netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), tada tikrai, Allahas yra Greitas pakviesti atsiskaityti.

20. Taigi, jei jie ginčijasi su tavimi (Muchammedai ﷺ ), sakyk: „Aš paklusau Allahui (islame) ir (taip pat pakluso) tie, kurie seka manimi.“ Ir sakyk tiems, kuriems buvo suteiktas Raštas (judėjams ir krikščionims) ir tiems, kurie yra neišmanantys (arabai pagonys): „Ar jūs (irgi) paklūstate (Allahui islame)?“ Jei jie paklūsta, jie yra teisingai vedami, bet jei jie nusigręžia, tavo pareiga yra tik perduoti Žinią. Ir Allahas yra Visa Matantis (Savo) vergus.“

21. Iš tiesų, tie, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir žudo Pranašus, neturėdami tam teisės, ir žudo tuos žmones, kurie įsako teisingą elgesį, - tada pranešk jiems apie skausmingą kančią.

22. Jie yra tie, kurių darbai bus prarasti šiame gyvenime ir Amžinybėje, ir neturės jie jokių padėjėjų.

23. Argi nematei tų, kuriems buvo duota dalis Rašto? Jie yra kviečiami prie Allaho Knygos, kad išspręsti jų ginčą. Tada dalis jų nusisuka ir jie yra nelinkę.

24. Taip yra todėl, kad jie sako: „Ugnis nepalies mūsų, išskyrus tam tikrą skaičių dienų.“ Ir tai, ką jie išgalvodavo apie savo tikėjimą, suklaidino juos.

25. Kaip (bus) kai Mes surinksime juos kartu Dieną, dėl kurios nėra abejonės (t. y. Prikėlimo Dieną) ir kiekvienam žmogui bus sumokėta pilnai už tai, ką jis įgijo? Ir su jais nebus elgiamasi neteisingai.

26. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Allahai, karalystės Valdove, Tu suteiki karalystę tam, kam Tu nori, ir atimi karalystę iš to, ko Tu nori, ir Tu suteiki garbę tam, kam Tu nori, ir Tu pažemini tą, ką Tu nori. Tavo Rankoje [2] yra gėris. Iš tiesų, Tu Gali viską. ——— [2] Žr. ajos 3:73 išnašą.

27. Tu priverti naktį įsilieti į dieną, ir Tu priverti dieną įsilieti į naktį (t. y. padidini ir sumažini nakties ir dienos valandų skaičių žiemą ir vasarą), Tu ištrauki gyvuosius iš mirties, ir Tu ištrauki mirusiuosius iš gyvenimo. Ir Tu suteiki turtą ir išlaikymą tiems, kam Tu nori, neribotai (maste arba naudoje).

28. Lai tikintieji neima netikinčiųjų kaip Aulija (rėmėjų, padėjėjų) vietoj tikinčiųjų. Ir tas, kas taip daro, neturės Allaho pagalbos jokiu būdu. Išskyrus tada, kai jūs iš tiesų bijote jų keliamo pavojaus. Ir Allahas įspėja jus apie Save (Savo bausmę) ir pas Allahą paskutinis sugrįžimas.

29. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ar jūs slepiate, kas yra jūsų krūtinėse, ar atskleidžiate tai, Allahas žino ir Jis žino, kas yra danguose ir kas yra žemėje. Ir Allahas Gali viską.“

30. Dieną, kai kiekvienas žmogus stovės priešais visą gerą, ką jis padarė, ir visą blogą, ką jis padarė, jis norės, kad tarp jo ir jo (padaryto) blogio būtų didelis atstumas. Ir Allahas įspėja jus dėl Savęs (Savo bausmės) ir Allahas yra kupinas geranoriškumo (Savo) vergams.

31. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Jei jūs (tikrai) mylite Allahą, tada sekite manimi. Allahas mylės jus ir atleis jums jūsų nuodėmes. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

32. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pakluskite Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ).“ Tačiau jei jie nusigręžia, tada Allahas nemėgsta netikinčiųjų [3]. ——— [3] Žr. ajos 3:85 išnašą.

33. Allahas išrinko Adamą (Adomą), Nūchą (Nojų), Ibrahimo (Abraomo) giminę bei Imrano giminę virš Alamyn [(jų laikų) žmonijos ir džinų].

34. Palikuonis, vienas kito. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

35. (Atminkite) kai Imrano žmona sakė: „Mano Viešpatie, Aš prisiekiau Tau tuo, (vaiku) kas yra mano gimdoje atsiduoti tarnystei Tau (atsiskirti nuo visų žemiškųjų reikalų; rūpintis Tavo garbinimo Vieta), taigi priimk tai iš manęs. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“

36. Tada, kai ji pagimdė savo [vaiką Marjamą (Mariją)], ji tarė: „Mano Viešpatie, aš pagimdžiau vaiką moteriškos lyties.“ O Allahas geriau žinojo, ką ji pagimdė. „Ir vyras nėra kaip moteris, ir aš pavadinau ją Marjama [4] (Marija), ir siekiu Tavo (Allahai) prieglobsčio jai ir jos palikuonims nuo Šaitan (Šėtono), atstumtojo.“ ——— [4] Marjama tiesiogiai reiškia „Allaho tarnaitė“.

37. Taigi jos Viešpats (Allahas) priėmė ją maloniai. Jis leido jai užaugti gerų manierų ir paskyrė ja rūpintis Zakaryją (Zakarijų). Kaskart, kai jis ateidavo į Al-Mihrab [5] pas ją (aplankyti jos), rasdavo ją aprūpintą maistu. Jis sakė: „Marjama, iš kur tu gavai šitai?“ Ji tarė: „Tai iš Allaho.“ Iš tiesų, Allahas suteikia išlaikymą tiems, kam Jis nori neribotai. ——— [5] Al-Mihrab: maldos vieta arba privatus kambarys.

38. Tada Zakaryja (Zakarijus) maldavo savo Viešpatį, sakydamas: „Mano Viešpatie, suteik man nuo Savęs gerus palikuonis. Tu iš tiesų esi Visa Girdintis iš maldavimų.“

39. Tada angelai pašaukė jį, kai jis stovėjo maldoje Al-Mihrab (maldos vietoje arba privačiame kambaryje), (sakydami): „Allahas suteikia tau gerą žinią apie Jahją (Joną), patvirtinantį (tikintį) Allaho Žodį [t. y. Isos (Jėzaus) sukūrimą, Žodį iš Allaho („Būk!“ - ir jis buvo!)], kilnų, besisaugojantį nuo intymių santykių su moterimis, Pranašą iš teisingųjų tarpo.“

40. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš galiu turėti sūnų, kai esu labai senas ir mano žmona nebevaisinga?“ (Allahas) tarė: „Taigi, Allahas daro tai, ką Jis nori.“

41. Jis tarė: „Mano Viešpatie, duok man ženklą.“ (Allahas) tarė: „Tavo ženklas bus tai, kad tu nekalbėsi su žmonėmis tris dienas, išskyrus ženklais. Ir dažnai prisimink savo Viešpatį (šlovindamas Jį vėl ir vėl) ir garbink (Jį) popietę ir rytą.“

42. Ir (atminkite) kai angelai sakė: „Marjama, iš tiesų Allahas išrinko tave, apvalė tave (nuo daugiadievystės ir netikėjimo) ir išrinko tave virš Alamyn [jos laikų (žmonijos ir džinų)] moterų.“

43. Marjama! „Nuolankiai paklusk savo Viešpačiui (Allahui, negarbinant nieko kito, tik Jį Vienintelį) ir pulk kniūbsčiomis ir Irkai (nusilenk) kartu su Ar-Rakiūn (tais, kurie nusilenkia).“

44. Tai yra dalis žinių apie Ghaib (nematomą, t. y. žinios apie buvusias tautas, apie kurias jūs neturite jokių žinių), kurias Mes atskleidėme tau (Muchammedai ﷺ ). Tu nebuvai su jais, kai jie metė burtus su savo rašikliais dėl to, kuris iš jų turėtų imti rūpintis Marjama (Marija), nei tu buvai su jais, kai jie ginčijosi.

45. (Atminkite) kai angelai sakė: „Marjama, iš tiesų Allahas suteikia tau gerą žinią apie Žodį [„Būk!“ - ir jis buvo! T. y. Isą (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų] iš Jo. Jo vardas bus Mesijas Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, gerbiamas šiame gyvenime ir Amžinybėje ir bus (jis) vienas iš tų, kurie yra arti Allaho.

46. „Jis kalbės žmonėms (būdamas) lopšyje ir subrendęs, ir jis bus vienas iš teisingųjų.“

47. Ji tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš turėsiu sūnų, kai joks vyras nėra manęs palietęs.“ Jis tarė: „Taigi, Allahas sukuria tai, ką Jis nori. Kai Jis nusprendžia ką nors, Jis tik taria tam: „Būk!“ - ir tai yra.

48. Ir Jis (Allahas) išmokys jį [Isą (Jėzų)] Knygos ir Al-Hikma (t. y. Sunnos, nepriekaištingos Pranašų kalbos, išminties), (ir) Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos).

49. Ir padarys jį [Isą (Jėzų)] Pasiuntiniu Israelio (Izraelio) vaikams (kuris sakys): „Atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties, kad suformuočiau jums iš molio atvaizdą, panašų į paukštį, ir įpūsčiau į jį, ir jis taps paukščiu Allaho Leidimu. Ir kad išgydyčiau gimusį aklu ir raupsuotąjį, ir kad grąžinčiau mirusįjį gyvenimui Allaho Leidimu. Ir kad praneščiau apie tai, ką jus valgote ir ką jūs laikote savo namuose. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jus tikite.

50. Ir aš atėjau tvirtindamas tai, kas buvo iki manęs – Tauratą (Torą) – ir kad leisčiau jums dalį to, kas jums buvo draudžiama. Ir atėjau pas jus su įrodymais iš jūsų Viešpaties. Taigi bijokite Allaho ir pakluskite man.

51. Iš tiesų, Allahas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats, taigi garbinkite Jį (Vienintelį). Tai yra Tiesus Kelias.

52. Tuomet, kai Isa (Jėzus) sužinojo apie jų netikėjimą, tarė: „Kas bus mano pagalbininkais vardan Allaho?“ Al-Havaryjūn (apaštalai) tarė: „Mes esame Allaho padėjėjai, mes tikime Allahą ir liudijame, kad esame musulmonai (t. y. mes paklūstame Allahui).“

53. Mūsų Viešpatie, mes tikime tuo, ką Tu nuleidai, ir sekame Pasiuntiniu [Isa (Jėzumi)], taigi įrašyk mus tarp tų, kurie liudija (tiesą, t. y. La ilaha illallah – niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas).

54. Ir jie (netikintieji) surengė sąmokslą [nužudyti Isa (Jėzų)], bet ir Allahas surengė sąmokslą. Ir Allahas yra Geriausias iš tų, kurie rengia sąmokslus.

55. Ir (atminkite) kai Allahas sakė: „Isa (Jėzau), Aš paimsiu ir pakelsiu tave pas Save bei apvalysiu [nuo melagingo teiginio, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus] nuo tų, kurie netiki, ir padarysiu tuos, kurie seka tavimi (monoteistai, kurie negarbina nieko kito, tik Allahą) geresniais nei tie, kurie netiki, iki Prikėlimo Dienos [6]. Tada tu sugrįši pas Mane ir Aš spręsiu tarp jūsų tuos reikalus, dėl kurių jūs ginčydavotės. ——— [6] Isos (Jėzaus), [Marjamos (Marijos) sūnaus], atėjimo (nusileidimo).

56. „O tuos, kurie netikėjo, Aš bausiu skausminga bausme šiame gyvenime ir Amžinybėje, ir neturės jie pagalbininkų.“

57. O tiems, kurie tiki (Allaho Vienumą) ir daro teisingus gerus darbus, Allahas visiškai atlygins. Ir Allahas nemėgsta Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).

58. Štai ką Mes recituojame tau (Muchammedai ﷺ ) iš Eilučių ir Išmintingo Priminimo (t. y. Korano).

59. Iš tiesų, Isa (Jėzus) priešais Allahą panašus į Adamą (Adomą). Jis sukūrė šį iš dulkių, tada (Jis) tarė jam: „Būk!“ - ir jis buvo.

60. (Tai yra) tiesa iš tavo Viešpaties, taigi nebūk iš tų, kurie abejoja.

61. Taigi tiems, kas ginčijasi su tavimi dėl jo [Isos (Jėzaus)] po (visos šios) žinios, atėjusios pas tave [ t. y. kad Isa (Jėzus) buvo Allaho vergas ir nesidalijo Dieviškumu], sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ateikite, pakvieskime mūsų sūnus ir jūsų sūnus, mūsų moteris ir jūsų moteris, mus ir jus – tada melskimės ir (nuoširdžiai) prašykime Allaho Prakeiksmo tiems, kurie meluoja.“

62. Iš tiesų, tai yra tikrasis pasakojimas [dėl Isos (Jėzaus) istorijos] ir La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną ir Vienintelį Tikrąjį Dievą, Kuris neturi nei žmonos, nei sūnaus). Ir iš tiesų, Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.

63. Ir jei jie nusigręžia (ir nepriima šių tikrų įrodymų ir įkalčių), tada tikrai, Allahas yra Visa Žinantis apie tuos, kurie daro piktadarybes.

64. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Rašto žmonės, susitarkime dėl žodžio, kuris yra teisingas tarp mūsų ir jūsų, kad mes negarbiname nieko, tik Allahą (Vienintelį) ir kad mes nepriskiriame Jam partnerių, ir kad niekas iš mūsų nelaikys kitų viešpačiais šalia Allaho. Tada, jei jie nusigręžia, sakyk: „Liudykime, kad esame musulmonai.“

65. Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs ginčijatės dėl Ibrahimo (Abraomo), kai Tauratas (Tora) ir Indžylis (Evangelija) buvo apreiškti po jo? Ar jūs nesuvokiate?

66. Iš tiesų, jūs esate tie, kurie ginčijotės dėl to, apie ką neturite žinių. Kodėl jūs ginčijatės dėl to, apie ką jūs neturite žinių? Tai Allahas, Kuris žino, o jūs – nežinote.

67. Ibrahimas (Abraomas) nebuvo nei judėjas, nei krikščionis, tačiau jis buvo tikras musulmonas Hanyfa (islamiškasis monoteizmas – negarbinti nieko kito, tik Allahą Vienintelį) ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn. (žr. aja 2:105).

68. Iš tiesų, iš žmonių, kurie turi daugiausia teisių į Ibrahimą (Abraomą) yra tie, kurie sekė juo, ir šis Pranašas (Muchammedas ﷺ ), ir tie, kurie patikėjo (musulmonai). Ir Allahas yra tikinčiųjų Vali (Saugotojas arba Globėjas).

69. Dalis Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) nori jus paklaidinti. Tačiau jie nepaklaidins nieko, išskyrus save, tačiau jie nesuvokia.

70. „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs netikite Allaho Ajat (eilutes), nors jūs (patys) liudijate (tiesą).“

71. „Rašto žmonės (žydai ir krikščionys), kodėl jūs maišote tiesą su melu ir paslepiate tiesą, nors žinote?“

72. Dalis Rašto žmonių sako: „Tikėkite ryte tuo, ką apreiškė tikintiesiems (musulmonams), ir atmeskite tai dienos pabaigoje, kad tai pamatę jie pradėtų abejoti savo religija ir atsigrįžtų,

73. Ir netikėkite niekuo, išskyrus tuo, kas seka jūsų tikėjimu. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, Teisingas vedimas yra Allaho Teisingas Vedimas“ ir netikėk, kad kas nors kitas gali gauti tai, ką tu gavai, kitaip jie įtrauks jus į ginčą prieš jūsų Viešpatį.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Visas dosnumas yra Allaho Rankoje [7]. Jis suteikia tam, kam Jis nori. Ir Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“ ——— [7] Sifat-ullah (Allaho Atributai): visa, kas Allaho Knygoje [Korane] buvo apreikšta apie Allaho, Aukščiausiojo, Atributus [Sifat], tokius kaip Jo Veidas, Akys, Rankos, Blauzdos (Kojos), Jo Atėjimas, Jo (Istava) pakylimas į Savo Sostą ir kitus, arba visa, kuo Allaho Pasiuntinys ﷺ apibūdino Jį teisinguose, autentiškuose Pranašo Ahadis (pasakojimuose), pavyzdžiui tokie Jo Atributai, kaip [Nuzūl], Jo Nusileidimas arba Jo juokas ir kiti, - tikėjimo mokslininkai, išmanantys Koraną ir Sunną tiki šiais Allaho Atributais ir tvirtina, kad tai tikrai yra Jo Atributai, be Tavyl (jų reikšmės aiškinimo per kitus dalykus) arba Tašbyh (suteikiant jiems panašumą į kūrinijos bruožus) arba [Tatyl] (visiškas jų atmetimas arba neigimas, t. y. teigiant, kad nėra Allaho Veido arba Akių, arba Rankų, arba Blauzdų). Šie Atributai dera ir tinka tik Allahui Vieninteliui, ir jis nepanašus į jokį (Savo) kūrinį. Kaip Allaho Žodžiai (Korane): 1. „Nėra nieko kaip Jis, ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis.“ (Aja 42:11); 2. „Nėra nieko panašaus į Jį.“ (Aja 112:4).

74. Jis pasirenka Savo Gailestingumui (islamui ir Koranui su pranašavimu) tuos, ką Jis nori. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.

75. Tarp Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) yra toks, kuriam patikėjus kintarą (didelę sumą turto ir t. t.), jis noriai tai grąžins. Ir tarp jų yra toks, kuriam patikėjus vieną sidabrinę monetą, jis negrąžins jos, nebent jūs nuolat reikalausite, nes jie sako: „Nėra mums kaltės išduoti ir pasisavinti neraštingųjų (arabų) turtą.“ Bet jie meluoja priešais Allahą, nors jie tai žino.

76. Taip, tas, kuris ištęsi savo pažadą ir stipriai bijo Allaho, - iš tiesų, tada Allahas myli tuos, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. aja 2:2).

77. Iš tiesų, tie, kurie nusiperka mažą pelną už Allaho Susitarimo ir savo priesaikų kainą, neturės dalies Amžinybėje (Rojuje). Nei Allahas kalbės jiems, nei žiūrės į juos Prikėlimo Dieną, nei Jis apvalys juos, ir jiems bus skausminga kančia.

78. Ir iš tiesų, tarp jų yra dalis, kurie iškraipo Knygą savo liežuviais (kai jie recituoja), tam, kad jūs galvotumėte, jog tai iš Knygos. Tačiau tai ne iš Knygos, ir jie sako: „Tai – iš Allaho.“ Tačiau tai – ne iš Allaho. Ir jie meluoja prieš Allahą, nors jie tai žino.

79. Tai nėra (įmanoma) jokiam žmogui, kuriam Allahas suteikė Knygą ir Al-Hukm (žinojimą ir tikėjimo įstatymų suvokimą) ir Pranašavimą, sakyti žmonėms: „Būkite mano garbintojai, o ne Allaho.“ Priešingai (jis sakytų): „Būkite jūs Rabbanyjūn (išmanantys tikėjimą žmonės, kurie praktikuoja tai, ką jie žino, ir taip pat moko kitus), nes jūs mokote Knygos ir jūs jos mokotės.“

80. Nei lieptų jis jums imti angelus arba Pranašus viešpačiais (dievais). Argi įsakytų jis jums netikėti po to, kai jūs paklusote Allaho Valiai (kaip musulmonai)?

81. Ir (atminkite) kai Allahas priėmė Pranašų pažadą, sakydamas: „Imkite tai, ką daviau jums iš Knygos ir Hikma (Allaho įstatymų suvokimo), o po to ateis pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ), patvirtinantis tai, kas pas jus. Jūs, tada, turite tikėti juo ir jam padėti.“ Allahas sakė: „Ar jūs sutinkate (su tuo) ir priimate Mano Susitarimą (kurį Aš sudarau su jumis)?“ Jie sakė: „Sutinkame.“ Jis tarė: „Tada liudykite, ir Aš esu su jumis tarp liudytojų (tam).“

82. Taigi kas nusigręžia po to, jie yra Fasikūn (maištingieji – tie, kurie nusigręžia nuo Paklusimo Allahui).

83. Ar jūs ieškote kažko kito nei Allaho religijos, nors Jam pakluso visi kūriniai danguose ir žemėje, noriai ir nenoriai. Ir pas Jį jie bus sugrąžinti.

84. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums nuleista, ir tuo, kas buvo nuleista Ibrahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir kas buvo suteikta Mūsai (Mozei), Isai (Jėzui) ir Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame jų ir Jam (Allahui) mes paklusome (islame).

85. Ir tas, kas ieško tikėjimo kito, nei islamas, tai niekada nebus priimta iš jo, o Amžinybėje jis bus vienas iš pralaimėtojų [8]. ——— [8] Privaloma tikėti Pranašo (Muchammedo ﷺ) Pasiuntinystę.

86. Kaip Allahas teisingai ves žmones, kurie nepatikėjo po jų patikėjimo ir po to, kai jie liudijo, kad Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) yra tiesa ir po to, kai jiems atėjo aiškūs ženklai? Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Zalimūn (politeistai ir nusidėjėliai).

87. Jie yra tie, kurių atpildas toks, kad jiems (priklauso) Prakeiksmas Allaho, angelų ir visos žmonijos.

88. Jie gyvens ten (Pragare). Nei jų kančia bus palengvinta, nei užlaikyta arba atidėta (kuriam laikui).

89. Išskyrus tuos, kurie po to atgailauja ir daro teisingus darbus. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

90. Iš tiesų, tie kurie nepatikėjo po savo patikėjimo ir tada toliau tęsė, didindami savo netikėjimą (t. y. netikėjimą Koraną ir Pranašą Muchammedą ﷺ) – niekada jų atgaila nebus priimta [nes jie atgailauja tik savo liežuviais, o ne iš širdžių]. Ir jie yra tie, kurie paklydę.

91. Iš tiesų, tie, kurie nepatikėjo ir mirė būdami netikinčiaisiais, (visa) žemė, pilna aukso, nebus priimta iš nė vieno iš jų, net jei jie siūlytų ją kaip išpirką. Jiems – skausminga kančia ir neturės jie padėjėjų.

92. Jokiais kitais būdais jūs nepasieksite Al-Bir (dievobaimingumo, teisingumo – čia tai reiškia Allaho Atlygio, t. y. Rojaus), nebent leisite (vardan Allaho) tai, ką mylite. Ir Allahas gerai žino visa, ką gera išleidžiate.

93. Visas maistas buvo leistinas Israelio (Izraelio) vaikams, išškyrus tai, ką Israelis (Izraelis) padarė neleistina sau iki tol, kol Tauratas (Tora) buvo atskleistas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neškite čia Tauratą (Torą) ir recituokite jį, jei esate teisingi.“

94. Tada po šitai, kas prasimanys melą prieš Allahą, - tie iš tikrųjų bus Zalimūn (netikintieji).

95. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahas kalbėjo tiesą. Sekite Ibrahimo (Abraomo) Hanifa (islamiškuoju monoteizmu, t. y. jis garbindavo tik Allahą Vienintelį) tikėjimu ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn.“ (žr. ają 2:105)

96. Iš tiesų, pirmasis (garbinimo) Namas, paskirtas žmonijai, buvo tas Bekkoje (Mekkoje), pilnas palaimos ir teisingas vedimas Al-Alamyn (žmonijai ir džinams).

97. Jame yra akivaizdūs ženklai (pamokymui), - Ibrahimo (Abraomo) Makam (vieta). Kas į ją įžengia, yra saugus. Ir Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką) į Namą (Kaabą) yra pareiga, kurią žmonija turi Allahui, tiems, kurie išgali išlaidas (nuvykimo, prasimaitinimo ir apsistojimo). Ir tas, kuris netiki [t. y. neigia Hadžą (piligriminę kelionę į Mekką), tada jis yra netikintysis Allahą], tada Allahui nereikia nė vieno iš Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) [9]. ——— [9] Hadžo atlikimas yra įsakyta pareiga.

98. Sakyk: „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs atmetate Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), nors Allahas yra Liudytojas to, ką jūs darote?“

99. Sakyk: „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs sulaikote tuos, kurie patikėjo, nuo Allaho Kelio, siekdami, kad jis atrodytų kreivas, nors jūs (patys) esate liudytojai (Muchammedui ﷺ kaip Allaho Pasiuntiniui ir islamui (Allaho tikėjimui, t. y. negarbinimui nieko kito, tik Jį Vienintelį)]? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“

100. O jūs, kurie tikite! Jei paklusite grupei tų, kuriems buvo suteiktas Raštas (judėjams ir krikščionims), jie (tikrai) padarys jus netikinčiaisiais po to, kai jūs patikėjote!

101. O kaip jūs netikėtumėte, jei jums recituojamos Allaho eilutės ir tarp jūsų yra Jo Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ )? Ir tas, kas tvirtai laikosi Allaho (t. y. seka islamu – Allaho tikėjimu, ir iš tikrųjų paklūsta viskam, ką Allahas įsakė), tada jis iš tikrųjų yra vedamas Teisingu Keliu.

102. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho (darydami viską, ką Jis įsakė, ir susilaikydami nuo visko, ką Jis uždraudė) taip, kaip Jo turi būti bijoma. [Pakluskite Jam, būkite Jam dėkingi ir visada Jį prisiminkite] ir nemirkite nebūdami islamo būsenoje [kaip musulmonai (su visišku paklusnumu Allahui)].

103. Ir tvirtai laikykitės, visi jūs kartu, Allaho Virvės (t. y. šio Korano) ir nesiskirstykite [10] tarp savęs, ir prisiminkite Allaho Malonę jums, nes jūs buvote vienas kitam priešais, bet Jis suvienijo jūsų širdis tam, kad, per Jo Malonę, jūs taptumėte broliais (islamo religijoje). Ir jūs buvote ant Ugnies duobės krašto ir Jis išgelbėjo jus nuo to. Taigi Allahas padaro Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) aiškiais jums, kad jūs būtumėte teisingai vedami. ——— [10] Hadisų knygose (At-Tirmizi, Ibn Madžah ir Abū Davūd) įrašyta,kad Abu Huraira (Lai Allahas būna juo patenkintas) pasakojo, jog Pranašas ﷺ sakė: „Judėjai ir krikščionys buvo pasidalinę į 71 arba 72 religines grupes, o ši tauta pasidalins į 73 religines grupes – visos jos bus Pragare, išskyrus vieną, ir ta viena yra ta, kurioje aš ir mano kompanjonai yra šiandien [t. y. sekanti Koranu ir Pranašo ﷺ Sunna (teisinėmis tradicijomis, nurodymais, garbinimo veiksmais, Pranašo ﷺ žodžiais)].“

104. Lai tarp jūsų iškyla grupė žmonių, kviečianti į visa, kas gera (islamą), įsakanti Al-Marūf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas įsako daryti) ir uždraudžianti Al-Munkar (daugiadievystę ir netikėjimą ir viską, ką islamas uždraudė). Ir tai yra tie, kurie yra sėkmingieji.

105. Ir nebūkite kaip tie, kurie susiskirstė ir ginčijosi tarpusavyje po to, kai jiems atėjo aiškūs įrodymai. Tai yra tie, kuriems bus siaubinga kančia.

106. Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną), kai kai kurių veidai taps baltais, o kai kurių veidai taps juodais. Tiems, kurių veidai taps juodais (bus pasakyta): „Ar jūs atmetėte Tikėjimą po jo priėmimo? Tada ragaukite kančią (Pragare) už Tikėjimo atmetimą.“

107. O tie, kurių veidai taps baltais, - jie bus Allaho Gailestingume (Rojuje). Ten jie gyvens amžinai.

108. Tai yra Allaho Eilutės. Mes recituojame jas tau (Muchammedai ﷺ ) tiesoje. Ir Allahas nenori neteisybės Alamyn (žmonijai, džinams ir visam, kas egzistuoja).

109. Ir Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Ir visi reikalai sugrįžta (sprendimui) pas Allahą.

110. Jūs [tikri tikintieji islamiškuoju monoteizmu ir tikri Pranašo Muchammedo ﷺ ir jo Sunnos pasekėjai] esate geriausi žmonės, kada nors išauginti žmonijai. Jūs įsakote Al-Marūf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžiate Al-Munkar (daugiadievystę, netikėjimą ir visa, ką islamas uždraudė), ir jūs tikite Allahą. Ir jei Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys) būtų patikėję, tai būtų buvę jiems geriau. Tarp jų yra keli, kurie turi tikėjimą, tačiau dauguma jų yra Al-Fasikūn (nepaklusnūs Allahui ir maištaujantys prieš Allaho Įsakymą).

111. Jie nekels jums žalos, išskyrus nereikšmingą erzelį. Ir jei jie kovos prieš jus, jie parodys jums savo nugaras ir nebus jiems pagelbėta.

112. Pažeminimas jiems visur, kur jie galėtų būti, išskyrus tada, kai jie yra Allaho (apsaugos) sutartyje, ir žmonių. Jie užsitraukė Allaho Rūstybę ir jiems – pražūtis. Taip yra todėl, kad jie netikėjo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir žudė Pranašus, neturėdami tam teisės. Taip yra todėl, kad jie nepakluso (Allahui) ir peržengdavo ribas (nepaklusimu Allahui, nusikaltimais ir nuodėmėmis).

113. Ne visi jie vienodi. Dalis Rašto žmonių stoja už tiesą – jie recituoja Allaho eilutes nakties valandomis, sukniubę maldose.

114. Jie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Jie įsako Al-Marūf (islamiškąjį monoteizmą ir sekima Pranašu Muchammedu ﷺ ) ir draudžia Al-Munkar (daugiadievystę, netikėjimą ir priešinimąsi Pranašui Muchammedui ﷺ ). Ir jie skuba daryti (visus) gerus darbus, ir jie yra iš teisingųjų.

115. Ir visa, ką jie gero daro, niekas nebus iš jų atmesta, nes Allahas gerai žino tuos, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. 2:2).

116. Iš tiesų, tie, kurie atmeta Tikėjimą (netiki Allahą ir Muchammedą ﷺ esant Allaho Pasiuntiniu ir visu tuo, ką jis ﷺ parnešė iš Allaho), nei jų turtai, nei jų palikuonys neduos jiems jokios naudos prieš Allahą. Jie yra Ugnies gyentojai, ten jie gyvens. [11] ——— [11] Žr. ajos 3:85 išnašą ir taip pat žr. ają 4:47 ir jos išnašą.

117. Tai, ką jie išleidžia šiame gyvenime, yra kaip nepaprastai šaltas vėjas. Jis apima derlių žmonių, kurie blogai elgėsi prieš save, ir sunaikina jį. Allahas jų nesuklaidino, bet jie patys suklaidino save.

118. O jūs, kurie tikite! Nelaikykite (savo) Bitana (patarėjais, konsultantais, globėjais, padėjėjais, draugais) tų, kurie yra už jūsų tikėjimo ribų (pagonių, judėjų, krikščionių ir veidmainių), nes jie nepagailės jums pražūties. Jie trokšta jums smarkiai pakenkti. Neapykanta jau pasirodė iš jų burnų, tačiau tai, ką slepia jų krūtinės, yra daug blogiau. Iš tiesų, Mes padarėme Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes) aiškias jums, jei jūs suprantate.

119. Štai! Jūs esate tie, kurie juos myli, bet jie jūsų nemyli, ir jūs tikite visais Raštais [t. y. jūs tikite Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją), nors jie netiki jūsų Knyga – Koranu]. Ir kai jie sutinka jus, sako: „Mes tikime.“ Tačiau būdami vieni, jie kandžioja savo pirštų galus iš įniršio dėl jūsų. Sakyk: „Pražūkite savo įniršyje! Be abejonės, Allahas žino, kas yra krūtinėse (visas paslaptis).“

120. Jei jums atsitinka gera, tai liūdina juos, o jei jus užklumpa kokia bėda, - jie džiūgauja dėl to. Tačiau jei jūs būsite kantrūs ir tapsite Al-Mutakūn [dievobaimingaisiais – žr. ają 2:2], jų suktybės nepadarys jums nė menkiausios žalos. Iš tikrųjų, Allahas apima viską, ką jie daro.

121. Ir (atmink) kai tu (Muchammedai ﷺ) palikai savo šeimyną ryte, kad išstatytum tikinčiuosius į jų postus (Uhud) mūšiui. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

122. Kai du jūsų būriai buvo beprarandą širdis, tačiau Allahas buvo jų Vali (Rėmėjas ir Saugotojas). Ir Allahu tikintieji turi pasitikėti.

123. Ir Allahas jau padarė jus pergalingus Badr (mūšyje), kai buvote jūs silpnas mažas būrys. Taigi stipriai bijokite Allaho [12] tam, kad būtumėte dėkingi. ——— [12] t. y. susilaikykite nuo visų nuodėmių ir blogų darbų rūšių, kurias Jis uždraudė, ir stipriai mylėkite Allahą, darykite visus gerus darbus, kuriuos Jis įsakė.

124. (Atmink) kai tu (Muchammedai ﷺ) sakei tikintiesiems: „Argi jums negana, kad jūsų Viešpats (Allahas) padėtų jums su trimis tūkstančiais nuleistų angelų?“

125. „Taip, jei jūs laikysitės kantrybės ir dievobaimingumo, ir priešas skubės pas jus, jūsų Viešpats pagelbės jums su penkiais tūkstančiais angelų, turinčių (skiriamuosius) ženklus.“

126. Allahas padarė tai tik gera žinia jums ir kaip patikinimą jūsų širdims. Ir nėra pergalės išskyrus iš Allaho, Visagalio, Visa Išmanančio.

127. Kad jis gali atskirti dalį tų, kurie netiki, arba išstatyti juos į nešlovę tam, kad jie pasišalintų sugniuždyti.

128. Ne tau (Muchammedai ﷺ) yra sprendimas, ar Jis atsigręš su gailesčiu (dovanoti) jiems ar nubaus juos. Iš tiesų, jie yra Zalimūn (daugiadieviai, nepaklusėliai, neusidėjėliai).

129. Ir Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Jis atleidžia tam, kam Jis nori, ir baudžia tą, ką Jis nori. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

130. O jūs, kurie tikite! Nevalgykite Riba (palūkanų) [13] padvigubintos arba padaugintos, bet bijokite Allaho tam, kad būtumėte sėkmingi. ——— [13] Žr. ają 2:275 ir jos išnašą.

131. Ir bijokite Ugnies, paruoštos netikintiesiems.

132. Ir pakluskite Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), kad įgytumėte gailestingumą. [14] ——— [14] Žr. ajos 3:85 išnašą.

133. Ir ženkite keliu (vedančiu į) atleidimą iš jūsų Viešpaties ir dėl Rojaus, plataus kaip dangūs ir žemė, paruošto Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).

134. Tie, kurie leidžia (vardan Allaho) klestėjime ir nelaimėje, kurie nuslopina pyktį, ir kurie atleidžia žmonėms, - iš tiesų, Allahas myli Al-Muhsinūn [15] (gera darančius). ——— [15] Al-Muhsinūn: geradaris, kuris atlieka gerus darbus išimtinai tik dėl Allaho, nesistengdamas pasirodyti ar užsitarnauti šlovę ar garbę, ir daro tai pagal Allaho Pasiuntinio, Muchammedo ﷺ, Sunną (teisines tradicijas).

135. O tiems, kurie atlikę ką nors gėdingo arba nusidėję blogiu, prisimena Allahą ir prašo atleidimo už jų nuodėmes, - ir niekas negali atleisti jų nuodėmių, tik Allahas – ir nebetęsia (blogio) ką jie padarė, nors ir žino.

136. Tokiems – atlygis yra jų Viešpaties Atleidimas ir Sodai su upėmis, tekančiomis po jais (Rojus), kur jie gyvens amžinai. Koks nuostabus yra šis atlygis darantiesiems (teisingus darbus pagal Allaho Įsakymus)!

137. Daugybę panašių būklių (ir gyvenimo nesėkmių) patyrė tautos (tikintieji ir netikintieji), kurios mirė iki jūsų (kaip kad jūs patyrėte Uhud mūšyje), taigi keliaukite po žemę ir pažiūrėkite, kokia buvo pabaiga tų, kurie netikėjo (Allaho Vienumu ir nepakluso Jam bei Jo Pasiuntiniams).

138. Tai (Koranas) yra aiškus tvirtinimas žmonijai, teisingas vedimas ir nurodymas tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

139. Taigi nebūkite neryžtingi (prieš savo priešus), nei nusiminę, ir jūs būsite pranašesni (pergalėje), jei iš tiesų esate (tikri) tikintieji.

140. Jei sužeidimas (ir žudymas) palietė jus, būkite tikri, panašus sužeidimas (ir žudymas) palietė ir kitus. Ir tokios yra dienos (geros ir ne tokios geros), kurias Mes suteikiame žmonėms paeiliui, kad Allahas galėtų išbandyti tuos, kurie tiki, ir kad Jis galėtų pasiimti kankinius iš jūsų tarpo. Ir Allahas nemėgsta Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).

141. Ir kad Allahas galėtų išbandyti (arba apvalyti) tikinčiuosius (nuo nuodėmių) ir sunaikinti netikinčiuosius.

142. Ar jūs manote, kad įžengsite į Rojų, kol Allahas neišbandys tų iš jūsų, kurie kovojo (vardan Jo) ir (taip pat) neišbandys tų, kurie yra As-Sabirūn (kantrieji)?

143. Jūs iš tiesų trokštate mirties (Aš-Šahada – kankinio mirties), kol jos nepatyrėte. Dabar aiškiai pamatėte ją savo pačių akimis.

144. Muchammedas ﷺ yra ne daugiau nei Pasiuntinys ir iš tiesų (daugybė) Pasiuntinių mirė iki jo. Jei jis mirs arba bus nužudytas, ar jūs nusigręšite (kaip netikintieji)? Ir tas, kuris nusigręš, nepadarys Allahui nė menkiausios žalos. Ir Allahas suteiks atlygį tiems, kurie yra dėkingi.

145. Ir niekas negali mirti, tik Allaho Leidimu ir nustatytu mirties laiku. O kas trokšta atlygio (šiame) gyvenime, Mes jam jį suteiksime. O kas trokšta atlygio Amžinybėje, Mes jam jį suteiksime. Ir Mes apdovanosime dėkinguosius.

146. Ir daug Pranašas (t. y. daugybė iš Pranašų) kovojo (vardan Allaho) ir kartu su juo (kovojo) didelės grupės religiškai išsilavinusių pasekėjų. Tačiau jie niekada nenusiminė dėl to, kas ištiko juos Allaho Kelyje, anei jie pasidavė ar pažemino save. Ir Allahas myli As-Sabirūn (kantriuosius).

147. Ir jie nesakė nieko kito, tik: „Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir mūsų prasižengimus (vykdant savo pareigas Tau), sutvirtink mūsų žingsnius (kojas) tvirtai ir suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius.“

148. Taigi Allahas suteikė jiems atlygį šiame gyvenime ir nuostabų apdovanojimą Amžinybe. Ir Allahas myli Al-Muhsinūn (gera darančius).

149. O jūs, kurie tikite! Jei jūs paklusite tiems, kurie netiki, jie grąžins jus atgal jūsų įkandin, ir jūs nusigręšite (nuo Tikėjimo) kaip pralaimėtojai. [16] ——— [16] Tai, sakoma apie gyvenimą (pasilikimą) Aš-Širk žemėje (daugiadievystės, t. y. žemėje, kurioje praktikuojama daugiadievystė).

150. Ne, Allahas yra jūsų Maula (Globėjas, Viešpats, Gelbėtojas, Saugotojas) ir Jis yra Geriausias iš padėjėjų.

151. Mes įvesime baimę į širdis tų, kurie netiki, nes jie garbino kitus šalia Allaho, kam Jis nesiuntė jokio leidimo. Jų buveinė bus Ugnis ir kokia bjauri yra Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) buveinė.

152. Ir Allahas iš tiesų išpildė Savo Pažadą jums, kai jūs juos (savo priešus) žudėte Jo Leidimu, iki (momento, kai) jūs praradote drąsą ir pradėjote ginčytis dėl įsakymo, ir nepaklusote po to, kai Jis parodė jums (grobį) tai, ką jūs mėgstate. Tarp jūsų yra kai kurie, trokštantys šio gyvenimo ir kai kurie, trokštantys Amžinybės. Tada Jis privertė jus bėgti nuo jų (jūsų priešų), kad Jis galėtų jus išbandyti. Bet iš tiesų, Jis atleido jums, ir Allahas yra Maloningiausias tikintiesiems.

153. (Ir atminkite) kai jūs sprukote (baisiai), nė į nieką nepažvelgdami, o Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) buvo jūsų užnugaryje, kviesdamas jus atgal. Taip Allahas suteikė jums vieną nelaimę po kitos, atsilygindamas, kad pamokytų jus nesielvartauti dėl to, kas pabėgo nuo jūsų, nei dėl to, kas ištiko jus. Ir Allahas yra Gerai Suvokiantis viską, ką jūs darote.

154. Tada po nelaimės, Jis siuntė jums ramybę ir saugumą. Snaudulys apėmė dalį jūsų, kol kita dalis galvojo apie save (kaip apsaugoti save, neatsižvelgdami į kitus ir Pranašą ﷺ) ir blogai galvojo apie Allahą – neišmanantis mąstymas. Jie sakė: „Ar mes dalyvaujame šiame reikale?“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, šis reikalas priklauso absoliučiai Allahui.“ Jie slepia savyje tai, ką nedrįsta tau atskleisti, sakydami: „Jei mes būtume ką nors darę šiame reikale, niekas iš mūsų čia nebūtų buvęs nužudytas.“ Sakyk: „Net jei jūs būtumėte pasilikę savo namuose, tie, kuriems mirtis buvo nulemta, be abejonės būtų išėję į savo mirties vietą.“ Tam, kad Allahas išbandytų tai, kas yra jūsų krūtinėse, ir apvalytų tai, kas buvo jūsų širdyse (nuodėmes). Ir Allahas yra Visa Žinantis apie tai, kas yra (jūsų) krūtinėse.

155. Tie iš jūsų, kurie nusigręžė tą dieną, kai dvi kariuomenės susitiko (t. y. Uhud mūšyje), - tai Šaitan (Šėtonas), kuris privertė juos nusigręžti (pabėgti iš mūšio lauko) dėl kai ko (nuodėmių), ką jie buvo įgiję. Tačiau Allahas iš tiesų atleido jiems. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.

156. O jūs, kurie tikite! Nebūkite kaip tie, kurie netiki (veidmainiai) ir kurie sako savo broliams, kai jie keliauja žeme arba išeina kovoti: „Jei jie būtų pasilikę su mumis, jie nebūtų mirę arba nužudyti.“, tam, kad Allahas padarytų tai apgailestavimu jų širdyse. Tai Allahas, kuris suteikia gyvenimą arba sukelia mirtį. Ir Allahas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

157. Ir jei jūs esate nužudomi arba mirštate vardan Allaho, Allaho atleidimas ir gailestingumas yra daug geriau nei visa tai, ką jie susikrauna (iš žemiškųjų turtų).

158. Ir ar jūs mirštate, ar esate nužudomi, iš tiesų, pas Allahą jūs būsite surinkti.

159. Dėl Allaho Gailestingumo, tu, o Pranaše, elgiesi su jais švelniai. O jei tu būtum buvęs žiaurus ir šiurkštaširdis, jie būtų ištrūkę nuo tavęs. Taigi atleiski (jų kaltes) ir prašyki (Allaho) Atleidimo jiems, ir patarki jiems jų reikaluose. Tada kai tu priimsi sprendimą, pasitikėk Allahu, be abejonės, Allahas myli tuos, kurie (Juo) pasitiki.

160. Jei Allahas padeda jums, niekas negali jūsų įveikti. Ir jei Jis atsižada jūsų, - kas yra tas, kas po Jo gali jums padėti? Ir lai Allahu (Vieninteliu) tikintieji tepasitiki.

161. Jokiam Pranašui neleidžiama neteisėtai pasiimti dalį grobio (Ghulul) [17], ir kas apgauna jo kompanjonus dėl grobio, tas Prikėlimo Dieną atsineš tai, ką jis (neteisėtai) pasiėmė. Tada kiekvienam asmeniui bus pilnai išmokėta tas, ką jis įgijo, ir su jais nebus elgiamasi neteisingai. ——— [17] Al-Ghulul: vagimas iš karo grobio prieš jo išdalinimą.

162. Argi tada tas, kuris seka (siekia) doro Allaho Patenkinimo (neimdamas neteisėtai dalies grobio), kaip tas, kuris užsitraukia Allaho Rūstybę (pasiimdamas neteisėtai grobį – Ghulul)? - jo buveinė yra Pragaras, ir siaubinga, iš tiesų, tai paskyrimo vieta.

163. Jie turi (skirtingus) laipsnius (lygius) prieš Allahą (pas Allahą), ir Allahas yra Visa Matantis, ką jie daro.

164. Iš tiesų, Allahas suteikė didžiulę malonę tikintiesiems, kai Jis atsiuntė tarp jų Pasiuntinį ( Muchammedą ﷺ ), recituojantį jiems Jo eilutes (Koraną), ir apvalantį juos (nuo nuodėmių, sekant juo), ir mokantį juos Knygos (Korano) ir Al-Hikma [išminties ir Pranašo ﷺ Sunnos (t. y. jo teisinių papročių, teiginių, garbinimo veiksmų)], nors prieš tai jie buvo akivaizdžiame paklydime. [18] ——— [18] Sekimas Pranašo ﷺ Sunna (teisinėmis tradicijomis) ir Allaho Žodžiai: „Ir padaryk mus teisingųjų lyderiais.“ (Aja 25:74)

165. (Kas jums yra?) Kai jus ištiko vienintelė nelaimė (Uhud mūšio dieną), nors jūs sutriuškinote (savo priešus) dvigubai gausesnius (Badr mūšyje), jūs sakote: „Iš kur mums tai?“ Sakyk (jiems): „Tai iš jūsų pačių (dėl jūsų blogų darbų).“ Ir Allahas turi galią viskam.

166. Ir tai, ką jūs patyrėte (nelaimę) dieną (Uhud mūšio, kai) dvi kariuomenės susitiko, buvo Allaho Leidimu tam, kad Jis išbandytų tikinčiuosius.

167. Ir kad Jis galėtų išbandytų veidmainius, jiems buvo pasakyta: „Ateikite, kovokite vardan Allaho arba (bent jau) ginkite save.“ Jie tarė: „Jei mes būtume žinoję, kad vyks kova, mes be abejonės būtume tave sekę.“ Tą dieną jie buvo arčiau netikėjimo nei Tikėjimo, sakydami savo liežuviais tai, kas nebuvo jų širdyse. Ir Allahas turi visą žinojimą apie tai, ką jie nuslepia.

168. (Jie yra) tie, kurie sakė apie savo nužudytuosius brolius, patys sėdėdami (namuose): „Jei tik jie būtų mūsų paklausę, jie nebūtų buvę nužudyti.“ Sakyk: „Nukreipkite nuo savęs mirtį, jei sakote tiesą.“

169. Negalvokite apie tuos, kurie yra nužudyti vardan Allaho, kad yra mirę. Ne, jie – gyvi, su savo Viešpačiu, ir jie yra aprūpinti palaiminimais, apie kuriuos mes nežinome.

170. Jie džiaugiasi tuo, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo ir jie džiaugiasi tais, kurie dar neprisijungė prie jų, tačiau yra palikti (dar nemirę kankinio mirtimi), nes nebus jiems baimės, nei jie liūdės.

171. Jie džiaugiasi Allaho Malone ir Dosnumu ir tuo, kad Allahas neiššvaistys tikinčiųjų apdovanojimo.

172. Tie, kurie atsiliepė (į Kvietimą) Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) būdami sužeisti, - tiems iš jų, kurie darė gerus darbus ir bijojo Allaho, yra didžiulis atlygis.

173. Tie (t. y. tikintieji), kuriems žmonės (veidmainiai) sakė: „Iš tiesų, žmonės (pagonys) surinko prieš jus (didžiulę armiją), taigi bijokite jų.“ Tačiau tai (tik) padidino jų Tikėjimą ir jie sakė: „Allahas (Vienintelis) yra Pakankamas mums ir Jis yra Geriausias Tvarkytojas (mūsų) reikalų.“

174. Taigi jie grįžo su Allaho Malone ir Dosnumu. Jokia žala jų nepalietė, ir jie sekė doru Allaho Patenkinimu. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.

175. Tai tik Šaitan (Šėtonas), kuris siūlo jums bijoti jo Aulija [rėmėjų ir draugų (daugiadievių, netikinčiųjų Allaho Vienumą ir jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ )]. Taigi nebijokite jų, bet bijokite Manęs, jei esate (tikri) tikintieji.

176. Ir neleisk liūdinti tavęs (Muchammedai ﷺ ) tiems, kurie puola į netikėjimą. Iš tiesų, nepadarys jie nė menkiausios žalos Allahui. Tai Allaho Valia nesuteikti jiems palaimos dalies Amžinybėje. Jiems ten didelė kančia.

177. Iš tiesų, tie, kurie perka netikėjimą už Tikėjimo kainą, nepadarys Allahui nė menkiausios žalos. Jiems ten – skausminga kančia.

178. Ir neleiskite netikintiesiems manyti, kad Mūsų atidėjimas jų bausmės yra geriau jiems. Mes atidedame bausmę tik tam, kad jie paaugtų nuodėmingume. Ir jiems yra žeminanti kančia.

179. Allahas nepaliks tikinčiųjų tokioje būsenoje, kokioje jūs esate dabar, kol Jis atskirs nedorus nuo dorų (blogį nuo gėrio). Allahas neatskleis jums Ghaib (nematomo) paslaptis, tačiau Allahas pasirenka Savo Pasiuntiniais tuos, ką Jis nori. Taigi tikėkite Allahą ir Jo Pasiuntinius. Ir jei jūs tikite ir bijote Allaho, tada jums yra didžiulis atlygis.

180. Ir neleiskite tiems, kurie godžiai laiko tai, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo (Turto), manyti, kad tai gerai jiems (ir nemokėti privalomo Zakat). Ne, jiems bus blogiau. Dalykai, kuriuos jie godžiai laikė, bus pririšti prie jų kaklų kaip antkaklis Prikėlimo Dieną. Ir Allahui priklauso kas yra danguje ir žemėje. Ir Allahas puikiai žino apie tai, ką jūs darote.

181. Iš tiesų, Allahas girdėjo žodžius tų (judėjų), kurie sako: „Iš tikrųjų Allahas yra vargšas, o mes esame turtingi!” Mes įrašysime tai, ką jie sakė, ir jų Pranašų neteisėtą žudymą, ir Mes sakysime jiems: „Ragaukite deginančią (Ugnies) kančią.“

182. Tai dėl to (blogio), ką jūsų rankos padarė prieš jus. Ir be abejonės, Allahas niekada nėra neteisingas (Savo) vergams.

183. Tie (judėjai), kurie sakė: „Iš tiesų, Allahas priėmė mūsų pažadą netikėti jokiu Pasiuntiniu, nebent jis atneš mums dosnų pasiūlymą, kurį ugnis (iš dangaus) sudegins.“ Sakyk: „Iš tiesų, ėjo pas jus Pasiuntiniai iki manęs su aiškiais ženklais ir netgi su tuo, apie ką jūs kalbate. Kodėl tada jūs žudėte juos, jei esate teisingi?“

184. Tai, jei jie atstums tave (Muchammedai ﷺ ), taip buvo atstumti Pasiuntiniai iki tavęs, atėję su Al-Baijinat (aiškiais ženklais, įrodymais, įkalčiais) ir Raštu, ir Mokomąja Knyga.

185. Visi ragaus mirtį. Ir tik Prikėlimo Dieną bus išmokėtas jūsų atlygis pilnai už jūsų veiksmus. O kas bus pašalintas iš Ugnies ir priimtas į Rojų, - jis iš tiesų yra sėkmingas. Šis žemiškasis gyvenimas yra tik apgaulingas malonumas (prie jo prisiriša tik tie, kurie yra suklaidinti).

186. Jūs be abejonės būsite išmėginti ir išbandyti savo turtu ir nuosavybėmis bei savimi pačiais, ir jūs, be abejonės, girdėsite daug to, kas nuliūdins jus, iš tų, kurie gavo Raštą iki jūsų (judėjų ir krikščionių), ir iš tų, kurie priskiria Allahui partnerius. Tačiau, jei jūs ištversite kantriai ir tapsite Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais), tada iš tiesų, tai bus lemiamas veiksnys visuose jūsų reikaluose (ir tai yra didelis dalykas, kurio jūs turite tvirtai laikytis iš visų jėgų).

187. (Ir atminkite) kai Allahas priėmė pažadą iš tų, kuriems buvo duotas Raštas (judėjų ir krikščionių) padaryti tai (žinias apie Pranašo Muchammedo ﷺ atėjimą ir religines žinias) žinomas ir aiškias žmonijai, o ne slėpti tai, tačiau jie numetė tai už savo nugarų ir nusipirko už tai apgailėtiną naudą! Ir iš tiesų, blogiausia yra tai, ką jie įgijo.

188. Negalvokite, kad tie, kurie džiūgauja dėl to, ką jie padarė (arba kuo įtikino), ir mėgsta būti giriami už tai, ko nepadarė, - negalvokite, kad jie yra išgelbėti nuo kančios. Ir jiems – skausminga kančia.

189. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės valdžia, ir Allahas turi galią viskam.

190. Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime bei nakties ir dienos kaitoje, tikrai yra ženklai žmonėms, supratingiesiems.

191. Tie, kurie prisimena Allahą (visada ir maldose) stovėdami, sėdėdami ir gulėdami ant savo šonų, ir giliai apmąsto dangų ir žemės sukūrimą, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, Tu nesukūrei (viso) to be priežasties, garbė Tau! (Išaukštintas esi Tu virš visko, ką jie Tau priskiria kaip partnerius). Suteik mums išsigelbėjimą nuo Ugnies kančios.

192. Mūsų Viešpatie, iš tiesų, tą, ką Tu įvedi į Ugnį, tikrai, Tu jam užtrauki gėdą ir pažeminimą. Ir niekada Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) neras jokių padėjėjų.

193. Mūsų Viešpatie, iš tiesų mes išgirdome kvietimą vieno (Muchammedo ﷺ), kviečiančio į Tikėjimą: „Tikėkite savo Viešpatį!“, ir mes patikėjome. Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir pašalink mūsų blogus darbus, ir leisk mums mirti (būnant teisingiems) kartu su Al-Abrar (tikinčiaisiais islamiškuoju monoteizmu, dievobaimingaisiais ir teisingaisiais).

194. Mūsų Viešpatie, suteik mums tai, ką Tu pažadėjai mums per Savo Pasiuntinius ir neužtrauk mums gėdos Prikėlimo Dieną, juk Tu niekada nelaužai (Savo) Pažado.“

195. Taigi, jų Viešpats priėmė iš jų (jų maldą ir atsakė jiems): „Aš niekada neleisiu, kad nors vienas jūsų, vyro ar moters, darbas būtų prarastas. Jūs esate (atstovai) vienas kito, taigi tie, kurie persikėlė ir buvo išvaryti iš savo namų, ir nukentėjo vardan Manęs, ir kurie kovojo ir buvo nužudyti (vardan Manęs), iš tiesų, Aš atleisiu jų blogus darbus ir priimsiu juos į Sodus, po kuriais upės teka (Rojuje). Atlygis yra iš Allaho, ir pas Allahą yra geriausias atlygis.“

196. Neleiskite, kad laisvas netikinčiųjų disponavimas (ir turtai) visoje žemėje suklaidintų jus.

197. Trumpalaikis malonumas. Tada jų paskutinė buveinė yra Pragaras. Ir blogiausia, iš tiesų, tai poilsio vieta.

198. Tačiau tiems, kurie bijo savo Viešpaties, - Sodai, po kuriais upės teka (Rojuje). Ten jie gyvens (amžinai), atlygis iš Allaho. Ir tai, kas yra pas Allahą, yra Geriausia (kas yra skirta) Al-Abrar (tikintiesiems islamiškuoju monoteizmu, dievobaimingiesiems ir teisingiesiems).

199. Ir, be abejonės, tarp Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) yra tokių, kurie tiki Allahą ir tuo, kas buvo tau apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta jiems, nusižeminančių prieš Allahą. Jie neparduoda Allaho Eilučių už žemą kainą. Jiems – atygis iš jų Viešpaties. Tikrai, Allahas yra Greitas atlyginti.

200. O jūs, kurie tikite! Ištverkite ir būkite tvirti (su savo priešais), ir saugokite savo teritoriją, nuolatos dislokuodami kariuomenės būrius tose vietose, iš kur priešas gali jus pulti, ir bijokite Allaho, kad būtumėte sėkmingi.

1. Žmonės, būkite paklusnūs savo Viešpačiui, Kuris sukūrė jus iš vienintelio žmogaus (Adamo (Adomo)), ir iš jo Jis sukūrė jo žmoną [Hauva (Ievą)], ir iš jų abiejų Jis sukūrė daugybę vyrų ir moterų. Ir bijokite Allaho, per Kurį jūs reikalaujate (savo abipusių teisių), ir (nenutraukite santykių su) įsčiomis (giminystės). Iš tiesų, Allahas yra jūsų Stebėtojas.

2. Ir duokite našlaičiams iš jų nuosavybės ir nekeiskite (savo) blogų daiktų su (jų) geraisiais. Ir neimkite jų turinio, (pridėdami jį) į savo turinį. Iš tiesų, tai didelė nuodėmė.

3. Ir jei jūs baiminatės, kad nesugebėsite teisingai elgtis su našlaitėmis, tada veskite (kitas) moteris savo pasirinkimu, dvi ar tris, ar keturias. Tačiau, jei jūs baiminatės, kad nesugebėsite teisingai elgtis (su jomis), tada tik vieną arba (verges) tai, ką jūsų dešinės rankos valdo. Tai paprasčiau sutrukdyti jus nuo neteisybės darymo.

4. Ir duokite moterims (kurias jus vedate) jų Mahr (privalomus sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai dovanojamus pinigus) iš širdies. Tačiau jei jos, savo pačių geru noru, atsisako dalies jo, priimkite tai ir mėgaukitės nebijodami jokios žalos (nes Allahas padarė jums tai leistina).

5. Ir neduokite kvailiams (tiems, kurie nemoka jos gerai tvarkyti) savo nuosavybės, kurią Allahas padarė jums kaip paramą, tačiau maitinkite ir aprenkite juos su tuo, kalbėkite su jais geru būdu.

6. Ir išbandykite našlaičius (dėl jų protinių gabumų) kol jie pasieks santuokinį amžių. Jei tada manote juos esant sveiko proto, perleiskite jų nuosavybę jiems. Tačiau, neeikvokite jos nuostolingai ir neapgalvotai, bijodami, kad jie užaugs. Ir kas (iš globėjų) yra turtingas, neturėtų imti atlygio, tačiau jei jis vargšas, lai jis turi sau tai, kas yra teisinga ir pagrįsta (atsižvelgiant į jo darbą). O kai jūs perleidžiate jų nuosavybę jiems, turėkite liudytojus jų akivaizdoje. Ir Allahas yra Visiškai Pakankamas atsiskaityti.

7. Yra dalis vyrams ir yra dalis moterims iš to, kas palikta tėvų ir tų, kurie arčiausiai giminingi, ar tai nuosavybė būtų maža, ar didelė – teisėta dalis.

8. Ir kai artimieji ir našlaičiai, ir Al-Masakin (vargingieji) dalyvauja dalybų metu, paskirstykite jiems nuosavybę ir kalbėkite su jais geru būdu.

9. Ir lai tie (vykdytojai ir globėjai) turi tokią pačią baimę savo galvose, kokią jie turėtų dėl savęs, jei jie būtų palikę silpnus palikuonis. Taigi, lai jie bijo Allaho ir kalba teisingai.

10. Iš tiesų, tie, kurie neteisėtai ryja našlaičių nuosavybę, jie ryja tik ugnį į savo pilvus, ir bus sudeginti liepsnojančioje Ugnyje!

11. Allahas įsako tai, kas susiję su jūsų vaikų (palikimu): vyrams – dalis, lygi dviem moterų dalims. Jei (yra) tik dukros, dvi arba daugiau, jų dalis yra du trečdaliai palikimo, jei tik viena – jos dalis yra pusė. Tėvams – kiekvienam šeštadalis palikimo, jei mirusysis paliko vaikų. Jei vaikų nėra ir tėvai yra (vieninteliai) paveldėtojai, motina gauna trečdalį. Jei mirusysis paliko brolius (arba seseris), motina gauna šeštadalį. (Dalybos visais atvejais yra) po palikimo, kurį jis galėjo palikti testamentu, arba skolų išmokėjimo. Jūs nežinote kurie iš jų, jūsų tėvai ar jūsų vaikai, yra artimiausi jums naudoje. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

12. Iš to, ką jūsų žmonos palieka, jūsų dalis yra pusė, jei jos neturi vaiko. Tačiau, jei palieka vaiką, jūs gaunate ketvirtadalį to, kas lieka po palikimo, kurį jos galėjo palikti testamentu arba skolų, išmokėjimo. Iš to ką jūs paliekate, jų (jūsų žmonų) dalis yra ketvirtadalis, jei jūs nepalikote vaiko. Taigi, lai jūs palikote vaiką, jos gauna aštuntadalį to, ką jūs paliekate po palikimo, kurį jūs galėjote palikti testamentu arba skolų, išmokėjimo. Jei vyras ar moteris, kurio palikimas yra svarstomas, nepaliko nei tėvų, nei įpėdinių, tačiau paliko brolį arba seserį, kiekvienas iš dviejų gauna šeštadalį. Tačiau, jei daugiau nei du, jų dalis yra trečdalis po palikimo, kurį jis (arba ji) galėjo palikti testamentu arba skolų, išmokėjimo, taip kad (niekam) nebūtų jokių praradimų. Tai Allaho Įsakymas. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Pakančiausiasis.

13. Tai ribos (nustatytos) Allaho (arba nustatytos paveldėjimo teisės normos), ir kas paklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) bus priimti į Sodus, po kuriais upės teka (Rojuje), gyventi ten, ir tai bus didi sėkmė.

14. O kas nepaklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) ir peržengia Jo ribas, Jis įmes jį į Ugnį gyventi ten, ir jam bus žeminanti bausmė.

15. O tos iš jūsų moterų, kurios turi neteisėtus lytinius santykius, imkite keturių liudytojų iš jūsų tarpo parodymus prieš jas. Ir jei jie liudija, uždarykite jas (t. y. moteris) namuose iki mirtis ateina pas jas arba Allahas įsako joms kokį (kitą) būdą. [1] ——— [1] Šios eilutes nuostatos buvo panaikintos sūros An-Nūr eilute 24:2, įsakant išplakimą nesusituokusiai moteriai ir užmėtymą akmeninis – susituokiusiai moteriai, kai keturi liudytojai patvirtina nusikaltimą.

16. Ir du asmenis (vyrą ir moterį) iš jūsų tarpo, kurie turi neteisėtus lytinius santykius, nubauskite juos abu. [2] O jei jie atgailauja (pažada Allahui niekdada nekartoti t. y. neturėti neteisėtų lytinių santykių ar nedaryti panašių nuodėmių) ir daro teisingus gerus darbus, palikite juos. Iš tiesų, Allahas yra Visada Viską Atleidžiantis (Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą), (ir Jis yra) Gailestingiausiasis. ——— [2] Žr. ają 24:2.

17. Allahas priima atgailą tik tų, kurie daro bloga iš nežinojimo ir kvailumo, ir iš kart po to atgailauja. Tai tie, kuriems Allahas atleis, ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

18. Ir neduos jokios naudos atgaila to, kuris tęsia blogus darbus iki jį ištinka mirtis ir jis sako: „Dabar aš gailiuosi.“, nei tų, kurie miršta būdami netikinčiaisiais. Jiems Mes paruošėme skausmingą kančią.

19. O jūs, kurie tikite! Jums draudžiama paveldėti moteris prieš jų valią. Ir neturėtumėte su jomis elgtis grubiai, kad galėtumėte atsiimti dalį Mahr [3], kurį joms suteikėte, nebent jos atvirai užsiima neteisėtais lytiniais santykiais. Ir gyvenkite su jomis garbingai. Jei jų nemėgstate, gali būti, kad jūs nemėgstate vieno dalyko, o Allahas suteikia per jį daug gero. ——— [3] Mahr: sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai dovanojami pinigai.

20. Tačiau, jei jūs ketinate pakeisti vieną žmoną kita ir jūs davėte vienai jų kintarą (aukso, t. y. didelę sumą kaip Mahr), neimkite nė menkiausios dalies iš to atgal. Argi jūs imtumėte tai neteisėtai, neturėdami tam teisės, ir (su) didžiule nuodėme?

21. Ir kaip jūs galėtumėte tai pasiimti (atgal), kai jūs įėjote vienas į kitą (turėjote lytinių santykių), ir jos priėmė jūsų tvirtą ir stiprų pažadą?

22. Ir neveskite moterų, kurias jūsų tėvas vedė, išskyrus tai, kas jau praėjo. Iš tiesų, tai gėdinga ir labiausiai nekenčiama ir tai blogas kelias.

23. Draudžiama jums (santuokai) yra: jūsų motinos, jūsų dukros, jūsų seserys, jūsų tėvo seserys, jūsų motinos seserys, jūsų brolių dukros, jūsų seserų dukros, jūsų žindyvės, kurios jus žindė, jūsų žindyvių seserys, jūsų žmonų motinos, jūsų podukros, kurias jūs globojate, gimusios jūsų žmonoms, su kuriomis jūs buvote suartėję – tačiau nėra jums nuodėmės, jei jūs nebuvote suartėję (vesti jų dukras) – žmonos jūsų sūnų, kurie (atsirado) iš jūsų pačių strėnų, ir dvi seserys santuokoje tuo pačiu metu, nebent tai įvyko anksčiau. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

24. Taip pat (draudžiamos) jau ištekėjusios moterys, išskyrus tos (vergės), kurias jūsų dešinės rankos valdo. Taip jums įsakė Allahas. Visos kitos yra leidžiamos, jei jūs siekiate (jų santuokai) su Mahr (sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai dovanojamais pinigais) iš savo nuosavybės, trokšdami skaistumo, neužsiimdami neteisėtais lytiniais santykiais. Taigi, su kuriomis iš jų mėgavotės lytiniais santykiais, duokite joms jų Mahr kaip paskirta. Tačiau jei po to, kai Mahr yra paskirtas, jūs abu sutariate (duoti daugiau), nėra jums nuodėmės. Iš tiesų, Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

25. O jei kas iš jūsų neturi lėšų vesti laisvas, tikinčias moteris, jie gali vesti tikinčias merginas iš tų (vergių), kurias jų dešinės rankos valdo. Ir Allahas turi visas žinias apie jūsų Tikėjimą. Jūs esate vieni iš kitų. Veskite jas, gavę jų žmonių (globėjų, Aulija arba šeimininkų) leidimą ir duokite joms jų Mahr, atsižvelgiant į tai, kas pagrįsta. Jos (minėtos belaisvės arba vergės) turi būti skaisčios, neturėjusios neteisėtų lytinių santykių, nei meilužių. Ir po to, kai jos paimamos į santuoką, jei jos turi neteisėtų lytinių santykių, jų bausmė yra lygi pusei laisvos (neištekėjusios) moters bausmės. [4] Tai tam iš jūsų, kuris baiminasi pakenkti savo tikėjimui arba savo kūnui. Tačiau geriau jums, kad susilaikytumėte, ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis. ——— [4] Vergės arba vergai (susituokę ir ne), jei jie turi neteisėtų lytinių santykių, jų bausmė yra penkiasdešimt rimbo kirčių (pusė to, kas skirta laisvoms nesusituokusioms moterims, o ne užmėtymas akmenimis iki mirties ar tremtis.

26. Allahas nori paaiškinti (kas yra leistina ir kas yra draudžiama) jums ir parodyti jums kelius tų, kurie buvo iki jūsų, ir priimti jūsų atgailą. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

27. Allahas nori priimti jūsų atgailą, tačiau tie, kurie seka savo geiduliais, trokšta, kad jūs (tikintieji) toli nukryptumėte (nuo Teisingo Kelio).

28. Allahas nori palengvinti jums (naštą). Ir vyras buvo sukurtas silpnas (neturintis kantrybės atsisakyti lytinių santykių su moterimi).

29. O jūs, kurie tikite! Nerykite savo nuosavybės tarp savęs neteisingai, išskyrus, jei tai sandoris tarp jūsų, abipusiu sutikimu. Ir nežudykite savęs (ir nežudykite vienas kito). Iš tiesų, Allahas yra Gailestingiausiasis jums.

30. Ir kas padaro tai iš pykčio ar neteisybės, Mes įmesime jį į Ugnį, ir tai lengva Allahui.

31. Jei jūs vengiate didžiųjų nuodėmių, kurios jums draudžiamos, Mes atleisime jums jūsų (mažąsias) nuodėmes, ir priimsime jus pro Didingą Įėjimą (t. y. į Rojų).

32. Ir netrokškite to, kame Allahas padarė kai kuriuos iš jūsų pranašesnius už kitus. Vyrams yra atlygis už tai, ką jie įgijo, (ir taip pat) moterims yra atlygis už tai, ką jos įgijo. Ir prašykite Allaho Jo Dosnumo. Iš tiesų, Allahas yra Visada Visa Žinantis apie viską.

33. Ir kiekvienam Mes paskyrėme paveldėtojus to (turto) palikto tėvų ir artimųjų. Taip pat tiems, kuriems jūs davėte pažadą (brolystės), duokite jiems priklausančią dalį. Iš tiesų, Allahas yra Visada Liudytojas dėl visko.

34. Vyrai yra moterų globėjai ir išlaikytojai, nes Allahas padarė vieną iš jų viršesnį už kitą ir todėl, kad jie leidžia (remdami jas) iš savo turto. Todėl teisingos moterys yra dievobaimingai paklusnios (Allahui ir savo sutuoktiniams) ir saugoja kai sutuoktinio nėra, tai, ką Allahas įsakė joms saugoti (t. y. savo skaistybę, savo sutuoktinių nuosavybę). O dėl tų moterų, kurios elgiasi blogai, įspėkite jas (pirmiausia), (tada) atsisakykite dalintis su jomis lovomis ir (galiausiai) suduokite joms (švelniai, jei tai duos naudos). Tačiau jei jos grįžta į paklusnumą, neieškokite prieš jas (nemalonių dalykų) būdų. Iš tiesų, Allahas yra Visada Aukščiausiasis, Didingiausiasis.

35. Jei jūs baiminatės skyrybų tarp jų poros (vyro ir jo žmonos), paskirkite (du) arbitrus, vieną iš jo šeimos ir kitą iš jos. Jei jie abu nori taikos, Allahas juos sutaikys. Iš tiesų, Allahas yra Visada Visa Žinantis, Geriausiai susipažinęs apie viską.

36. Garbinkite Allahą ir nepriskirkite Jam nieko (garbinime). Ir darykite gera tėvams, giminėms, našlaičiams, Al-Masakin (vargingiesiems), kaimynams, kurie yra jūsų artimi giminaičiai, kaimynams, kurie yra svetimi, bendražygiams, keliautojams (kuriuos sutinkate) ir tiems (vergams), kuriuos jūsų dešinės rankos valdo. Iš tiesų, Allahas nemėgsta tų, kurie yra išdidūs ir pagyrūniški.

37. Tie, kurie yra šykštūs ir liepia būti šykštiems kitiems žmonėms, ir slepia tai, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo. Ir Mes paruošėme netikintiesiems gėdingą kančią.

38. Ir (taip pat) tie, kurie leidžia iš savo nuosavybės, kad žmonės pamatytų, ir netiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną [jie yra Šaitan (Šėtono) draugai], ir kurie laiko Šaitan (Šėtoną) artimu draugu, - taigi koks bjaurus draugas jis yra!

39. Ir ką jie prarastų, jei patikėtų Allahą ir Paskutiniąją Dieną, ir leistų iš to, ką Allahas suteikė jiems išlaikyti? Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis apie juos.

40. Iš tiesų, Allahas nenuskriaudžia (nieko) net atomo svorio (arba mažos skruzdėlės), tačiau jei yra (padaryta) kas gero, Jis padvigubina tai ir suteikia iš Savęs didelį atlygį.

41. Kas (bus) tada, kai Mes atvesime iš kiekvienos tautos liudytoją ir Mes atvesime tave (Muchammedai ﷺ) kaip liudytoją prieš šiuos žmones?

42. Tą dieną tie, kurie netikėjo ir nepakluso Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), trokš, kad jie būtų palaidoti žemėje, tačiau jie niekada nesugebės paslėpti nė menkiausio fakto nuo Allaho. [5] ——— [5] Žr. ajos 3:85 išnašą.

43. O jūs, kurie tikite! Nesiartinkite prie As-Salat (maldos), kai esate girti iki tol, kol suvokiate (reikšmę to), ką tariate, nei tada, kai esate Džanaba būsenos (t. y. nešvarumo būsena po lytinių santykių iki tol, kol išsimaudoma), išskyrus, kai esate kelyje (neturėdami pakankamai vandens arba tik pravažiuodami šalia mečetės), iki tol, kol nuprausite visą kūną. O jei sergate arba esate kelionėje, arba ateinate atlikę gamtinius reikalus, arba turėjote sueitį su moterimi (lytinius santykius) ir nerandate vandens, - atlikite Tajamum su švaria žeme ir patrinkite ja savo veidus bei rankas (Tajamum) [6]. Iš tiesų, Allahas yra Visada Dažnai Dovanojantis, Dažnai Atleidžiantis. ——— [6] Suduoti savo rankomis į žemę ir tada perbraukti kiekvienu delnu per viršutinę kitos rankos pusę, tada nupūsti dulkes nuo jų ir perbraukti jais savo veidą, - tai vadinama Tajamum.

44. Argi jūs nematėte tų, kuriems buvo duota dalis Knygos (judėjų), perkančių klaidingą kelią, ir trokštančių, kad jūs nuklystumėte nuo Teisingo Kelio.

45. Allahas turi visas žinias apie jūsų priešus, ir Allahas yra Pakankamas Vali (Saugotojas) ir Allahas yra Pakankamas Padėjėjas.

46. Tarp tų, kurie yra judėjai, yra kai kurie, kurie perkelia žodžius iš (jų) teisingų vietų ir sako: „Mes girdime tavo žodį (Muchammedai ﷺ ) ir nepaklūstame.“ ir „Girdime ir leidžiame tau (Muchammedai ﷺ ) nieko negirdėti.“ Ir Raina [7] su jų liežuvių užsukimu ir kaip tikėjimo (islamo) pašiepimas. O jei tik jie būtų sakę: „Mes girdime ir paklūstame.“ ir „Leisk mums suprasti.“ Būtų buvę geriau jiems. Tačiau Allahas prakeikė juos už jų netikėjimą, taigi jie netiki, išskyrus kelis. ——— [7] Raina: arabų kalboje reiškia „būk atsargus, klausykis mūsų ir mes klausysimės tavęs“, o tuo tarpu hebrajų kalboje tai reiškia įžeidimą.

47. O jūs, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys)! Patikėkite tuo, ką Mes apreiškėme (Muchammedui ﷺ ), patvirtinant tai, kas (jau) yra su jumis, iki tol, kol Mes ištrinsime veidus (padarydami juos kaip kaklo nugarinės pusės, be nosies, burnos, akių) ir apsuksime juos atbulai, arba prakeiksime juos, kaip Mes prakeikėme pažeidusius Šabą [8]. Ir Allaho Įsakymas visada įvykdomas. [9] ——— [8] Ši eilutė yra griežtas įspėjimas judėjams ir krikščionims bei absoliuti pareiga jiems tikėti Allaho Pasiuntiniu Muchammedu ﷺ ir jo islamiškojo monoteizmo Žinia ir šiuo Koranu. [9] Žr. ajos 3:85 išnašą ir žr. ają 3:116, ają 8:39 ir jos išnašą.

48. Iš tiesų, Allahas neatleidžia to, kad Jam būtų priskirti partneriai (garbinime), tačiau Jis atleidžia (visa kita), išskyrus tai, tiems, kam Jis nori. Ir kas priskiria Allahui partnerius garbinime, jis iš tikrųjų prasimanė siaubingą nuodėmę.

49. Argi jūs nematėte tų (judėjų ir krikščionių), kurie tvirtina savo neliečiamumą? Ne, tik Allahas apvalo tuos, ką Jis nori, ir niekaip nesumažins atlygio už jų veiksmus, net per žvyniuotą siūlą ilgame datulės kauliuko įpjovime.

50. Pažvelkite, kaip jie kuria melą prieš Allahą, ir pakanka to akivaizdžiai nuodėmei.

51. Argi jūs nematėte tų, kuriems buvo duota dalis Rašto? Jie tiki Džibt ir Taghūt [10] ir sako netikintiesiems, kad jie yra geriau vedami, kalbant apie kelią, nei tikintieji (musulmonai). ——— [10] Žodžiai Džibt ir Taghūt turi daug prasmių: jie reiškia bet ką kitą, garbinamą nei Tikrasis Dievas (Allahas), t. y. visos netikros dievybės. Tai gali būti stabai, šėtonas, kapai, akmenys, saulė, žvaigždės, angelai, šventieji ar bet kokie žmonės.

52. Jie yra tie, kuriuos Allahas prakeikė, ir tam, ką Allahas prakeikia, - nerasite (jokių) padėjėjų.

53. Ar turi jie dalį karalystėje? Tokiu atveju jie neduotų žmonijai net kruopelės datulės kauliuko.

54. Arba negi jie pavydi žmonėms (Muchammedui ﷺ ir jo pasekėjams) dėl to, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo? Tada Mes jau suteikėme Ibrahimo (Abraomo) giminei Knygą ir Al-Hikma (As-Sunna – Dieviškąjį Apreiškimą tiems Pranašams, neužrašytą knygos pavidale), ir suteikėme jiems didelę karalystę.

55. Iš jų buvo (kai kurie), kurie patikėjo juo (Muchammedu ﷺ ) ir iš jų buvo (kai kurie), kurie nukreipė savo veidus nuo jo (Muchammedo ﷺ). Ir pakankamas yra Pragaras (jų) deginimui. [11] ——— [11] Žr. ajos 3:85 išnašą.

56. Iš tiesų, tie, kurie netikėjo Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), Mes deginsime juos Pragare. Kaskart kai jų oda nudegs, Mes pakeisime ją kita oda, kad jie paragautų bausmę. Iš tiesų, Allahas yra Visada Galingiausias, Visa Išmanantis.

57. Tačiau tie, kurie tiki (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu) ir daro teisingus darbus, Mes priimsime juos į Sodus, po kuriais teka upės (Rojų), gyventi ten amžinai. Ten jie turės Azvadžun Mutaharatun [12] (tyrus partnerius arba žmonas), ir Mes priimsime juos po šešėliais plačiais ir nuolat tamsėjančiais (Rojų). ——— [12] neturinčios menstruacijų, išmatų, šlapimo ir t. t. žr. ajas 2:25 ir 3:15.

58. Iš tiesų, Allahas įsako jums atiduoti skolas tiems, kam jos priklauso, ir teisiant tarp žmonių – teisti teisingai. Iš tiesų, koks nuostabus yra mokymas, kurį Jis (Allahas) suteikia jums! Iš tiesų, Allahas yra Visada Visa Girdintis, Visa Matantis.

59. O jūs, kurie tikite! Pakluskite Allahui ir pakluskite Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) ir tiems iš jūsų (musulmonams), kurie yra valdžioje. (Ir) jei jūs ginčijatės dėl ko nors tarp savęs, kreipkitės į Allahą ir Jo Pasiuntinį (ﷺ ), jei tikite Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Taip geriau ir tinkamiau galutiniam sprendimui.

60. Argi jūs nematėte tų (veidmainių), kurie teigia tikintys tuo, kas buvo nuleista tau, ir tuo, kas buvo nuleista iki tavęs, ir nori dėl (savo ginčų) sprendimų eiti pas Taghūt [13] (neteisingus teisėjus), nors jiems buvo įsakyta juos atstumti. Tačiau Šaitan (Šėtonas) trokšta juos paklaidinti. [14] ——— [13] Taghūt: žr. ajos 2:256 išnašą. [14] Ši eilutė buvo atskleista dėl to, kad vienas veidmainis, teigęs esąs musulmonas, susiginčijo su judėju ir norėjo perduoti ginčo sprendimą žiniuoniui, o ne Pranašui (Muchammedui ﷺ).

61. Ir kai jiems sakoma: „Ateikite prie to, ką Allahas nuleido Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ )“, tu (Muchammedai ﷺ ) matai veidmainius nusigręžiančius nuo tavęs (Muchammedai ﷺ) su pasibjaurėjimu.

62. Kaip tada, kai juos ištinka nelaimė dėlto, ką jų rankos darė, jie ateina pas jus, prisiekinėdami Allahu: „Mes nenorėjome nieko kito, tik draugiškumo ir susitaikymo!”

63. Jie (veidmainiai) yra tie, apie kuriuos Allahas žino, kas jų širdyse. Taigi, atsitraukite nuo jų (nebauskite jų), tačiau priminkite jiems, sakykite jiems veiksmingą žodį (t. y. tikėti Allahą, garbinti Jį, paklusti Jam ir Jo bijoti), kad (tai) pasiektų jų vidinį “aš“.

64. Mes nesiuntėme nė vieno Pasiuntinio, išskyrus tam, kad jiems būtų paklūstama Allaho Leidimu. Jei jie (veidmainiai), po to kai buvo neteisingi sau, būtų atėję pas tave (Muchammedai ﷺ) ir maldavę Allaho Atleidimo, ir Pasiuntinys būtų maldavęs atleidimo jiems – iš tiesų, jie būtų pamatę, kad Allahas yra Visa Atleidžiantis (Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą), Gailestingiausiasis.

65. Bet ne, prisiekiame tavo Viešpačiu, jie negali turėti jokio Tikėjimo, kol nelaikys tavęs (Muchammedai ﷺ ) teisėju visuose ginčuose tarp savęs, ir neberas savyje jokio pasipriešinimo tavo sprendimams, ir nepriims (jų) visiškai paklusdami.

66. Ir jei Mes būtume įsakę jiems (sakydami): „Nusižudykite (t. y. nekaltieji lai nužudo kaltuosius) arba palikite savus namus.“ Nedaugelis iš jų būtų tai padarę. Tačiau jei jie būtų padarę tai, kas jiems nurodyta, jiems tai būtų buvę geriau ir būtų sustiprinę jų (Tikėjimą).

67. Ir iš tiesų, Mes būtume turėję tada suteikti jiems didį atlygį iš Savęs.

68. Ir iš tiesų, Mes būtume turėję vesti juos Teisingu Keliu.

69. Ir kas paklūsta Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), tada jie bus kartu su tais, kuriems Allahas suteikė Savo Malonę iš Pranašų, Sidikun (stipriųjų ir tikrųjų tikėjime), kankinių ir teisingųjų. Ir kokie puikūs yra šie kompanjonai!

70. Toks yra Allaho Dosnumas ir Allahas yra Pakankamas kaip Visa Žinantis.

71. O jūs, kurie tikite! Būkite atsargūs ir arba vykite (į išvyką) grupėmis, arba vykite visi kartu.

72. Be abejonės tarp jūsų yra toks, kuris dels (kovoti vardan Allaho). Jei jus ištinka nelaimė, jis sako: „Iš tiesų, Allahas apdovanojo mane tuo, kad aš nebuvau tarp jų.“

73. Tačiau jei dovanos (pergalė arba grobis) tenka jums iš Allaho, jis tikrai sakytų – lyg tarp jūsų ir jo niekada nebūtų buvę jokio prieraišumo - „Oi, norėčiau, kad būčiau buvęs su jais, tada būčiau gavęs didelę sėkmę (gerą grobio dalį).“

74. Lai tie (tikintieji), kurie parduoda šį žemiškąjį gyvenimą dėl Amžinybės, kovoja vardan Allaho, o tam, kas kovoja vardan Allaho ir yra nužudomas arba laimi – Mes suteiksime jam didį atlygį.

75. Ir kas jums yra, kad nekovojate vardan Allaho ir dėl tų silpnųjų, tų, su kuriais blogai elgiamasi ir engiamų tarp žmonių, moterų ir vaikų, kurių šauksmas yra: „Mūsų Viešpatie, išgelbėk mus iš šio miesto, kurio žmonės yra engėjai, ir suteik mums iš Savęs tą, kuris apsaugos, ir suteik mums iš Savęs tą, kuris pagelbės.“

76. Tie, kurie tiki, kovoja vardan Allaho, o tie, kurie netiki, kovoja vardan Taghūt (Šėtono) [15]. Taigi kovokite jūs prieš Šaitan (Šėtono) draugus. Visada prastas iš tiesų yra Šaitan (Šėtono) planas. ——— [15] Žr. ajos 2:256 išnašą.

77. Argi nematėte tų, kuriems buvo nurodyta sulaikyti savo rankas (nuo kovojimo) ir atlikti As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoti Zakat, tačiau, kai kova jiems buvo įsakyta – štai, dalis jų bijo žmonių taip, kaip jie bijo Allaho ar net labiau. Jie sako: „Mūsų Viešpatie, kodėl įsakei mums kovoti? Ar negalėtum suteikti mums atokvėpį trumpam laikui?“ Sakyk: „Trumpas šio gyvenimo malonumas. Amžinybė yra (daug) geriau tam, kuris bijo Allaho ir nebus su jumis elgiamasi neteisingai net per žvyniuotą siūlą ilgame datulės kauliuko įpjovime.

78. „Kas tu bebūtum, mirtis užklups tave net jei esi tvirtovėje, pastatytoje stipriai ir aukštai!” O jei kas gera ištinka juos, jie sako: „Tai iš Allaho.“, tačiau jei kas bloga juos ištinka, jie sako: „Tai iš tavęs (Muchammedai ﷺ).“ Sakyk: „Viskas yra iš Allaho.“ Taigi, kas yra šiems žmonėms, kad jie nesuvokia nė vieno žodžio?

79. Visa, kas gera pasiekia jus, yra iš Allaho, tačiau visa, kas bloga ištinka jus, - tai iš jūsų pačių. Ir Mes siuntėme tave (Muchammedai ﷺ) kaip Pasiuntinį žmonijai ir Allahas yra Pakankamas kaip Liudytojas.

80. Tas, kuris paklūsta Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), iš tiesų pakluso Allahui, tačiau tas, kuris nusigręžia, tada mes nesiuntėme tavęs (Muchammedai ﷺ) kaip jų sargo.

81. Jie sako: „Mes esame paklusnūs.“ Tačiau kai jie palieka tave (Muchammedai ﷺ), dalis jų praleidžia visą naktį planuodami kitką, nei tu sakai. Tačiau Allahas įrašo jų naktinius (planavimus). Taigi atsitraukite nuo jų (nebauskite jų), ir pasitikėkite Allahu. Ir Allahas yra Visada Pakankamiausias reikalų Tvarkytojas.

82. Argi jie tada neapmąsto Korano atidžiai? Jei tai būtų iš ko nors kito, nei Allahas, jie tikrai būtų radę tame daugybę prieštaravimų.

83. Kai pasiekia juos koks dalykas, liečiantis (viešąjį) saugumą arba baimę, jie paskelbia tai (tarp žmonių). Jeigu tik jie būtų perdavę tai Pasiuntiniui arba tiems, kurie yra atsakingi valdžioje jiems, tinkami tyrėjai būtų sužinoję tai iš jų (tiesiogiai). Jei ne Allaho Malonė ir Gailestingumas jums, jūs pasektumėte Šaitan (Šėtonu), išskyrus kelis iš jūsų.

84. Taigi kovok (Muchammedai ﷺ ) vardan Allaho. Tu nesi apsunkintas (atsakomybe) išskyrus už save. Ir ragink tikinčiuosius (kovoti kartu su tavimi), gali būti, kad Allahas sulaikys netikinčiųjų blogą jėgą. Ir Allahas yra Stipresnis Galia ir Stipresnis bausdamas.

85. Kas užtaria dėl geros priežasties, gaus atlygį už tai, ir kas užtaria dėl blogos priežasties, dalinsis to našta. Ir Allahas yra Visada Visa Galintis daryti (ir taip pat Visa Liudijantis) viskam.

86. Kai esate pasveikinti pasisveikinimu, pasisveikinkite atgal su tuo, kas geriau nei tai, arba (bent jau) tokiu pačiu. Be abejonės, Allahas yra Visada Atidus Atsiskaitymu visuose dalykuose.

87. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Iš tiktųjų, Jis surinks jus kartu Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra jokios abejonės. Ir kas yra teisesnis žodžiuose nei Allahas?

88. Taigi, kas jums yra, kad jūs pasidalinę į dvi grupes dėl veidmainių? Allahas įmetė juos atgal (į netikėjimą), dėl to, ką jie įgijo. Ar jūs norite išvesti tą, kurį Allahas paklaidino? Ir tam, kurį Allahas paklaidino, jūs niekada nerasite jokių išeičių (teisingam vedimui).

89. Jie trokšta, kad jūs paliktumėte Tikėjimą, kaip ir jie paliko (Tikėjimą), ir tuo būdu kad jūs visi taptumėte lygūs (vienodi). Taigi nelaikykite Aulija (globėjais ar draugais) iš jų, kol jie neemigruos vardan Allaho (pas Muchammedą ﷺ ). Tačiau, jei jie nusigręžia (nuo islamo), griebkite ir žudykite kur tik rasite juos, ir nelaikykite jų nei Aulija (globėjais ar draugais), nei padėjėjais.

90. Išskyrus tuos, kurie prisijungia prie grupės, tarp kurios ir jūsų yra (taikos) sutartis, arba tuos, kurie priartėja prie jūsų su krūtinėmis, kurios susilaiko nuo kovojimo su jumis kaip ir kovojimo su savais žmonėmis. Jei Allahas būtų panorėjęs, iš tiesų, Jis būtų suteikęs jiems galią prieš jus ir jie būtų jus nugalėję. Taigi, jei jie pasišalina nuo jūsų ir nekovoja prieš jus, ir pasiūlo jums taiką, tada Allahas neatveria jums kelio prieš juos.

91. Jūs sutiksite kitus, kurie nori apsaugos nuo jūsų ir apsaugos nuo savo žmonių. Kaskart, kai jie yra grąžinami į pagundą, jie jai pasiduoda. Jei jie nepasišalina nuo jūsų - nei pasiūlo jums taiką, nei sulaiko savo rankų - griebkite juos ir žudykite, kur tik rasite. Jų atveju, Mes suteikėme jums aiškią garantiją prieš juos.

92. Neleidžiama tikinčiajam žudyti tikinčiojo, išskyrus (jei tai yra) netyčia. Ir kas nužudo tikintyjį netyčia, (įsakyta kad) jis turi išlaisvinti tikintįjį vergą ir kompensacija (kraujo pinigai, t. y. Dija) turi būti suteikiama velionio šeimai, nebent jie atleidžia. Jei velionis priklausė žmonėms, kariaujantiems su jumis, ir jis buvo tikintysis, - (įsakytas) tikinčiojo vergo išlaisvinimas. O jei jis priklausė žmonėms, su kuriais jūs turite abipusės sąjungos sutartį, kompensacija (kraujo pinigai – Dija) turi būti sumokėti jo šeimai ir tikintis vergas turi būti išlaisvintas. O kam tai (bausmė išlaisvinant vergą) ne pagal jo išgales, jis turi pasninkauti du mėnesius iš eilės, siekiant, kad Allahas priimtų atgailą. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

93. O kas nužudo tikintįjį tyčia, jo atlygis yra Pragaras – gyventi jame. Ir Allaho Rūstybė bei Prakeiksmas ir didelė bausmė paruošta jam.

94. O jūs, kurie tikite! Kai jūs einate (kovoti) vardan Allaho, liudykite (tiesą) ir nesakykite niekam, kas sveikinasi su jumis (priimdami islamą): „Tu nesi tikintis.“, siekdami greitai gendančių šio žemiškojo gyvenimo daiktų. Daug daugiau naudos ir grobio yra pas Allahą. Vienodai, koks jis yra dabar, buvote jūs patys prieš tai, kol Allahas suteikė jums Savo Malones (t. y. atvedė jus į islamą), taigi būkite atsargūs diskriminuoti. Allahas yra Visada Gerai Žinantis apie tai, ką jūs darote.

95. Nelygūs yra tie tikintieji, kurie sėdi (namie), išskyrus tuos, kurie yra neįgalūs (dėl sužeidimo, akli arba luoši), ir tie, kurie stipriai stengiasi ir kovoja vardan Allaho su savo turtu ir savo gyvybėmis. Allahas paaukštino ranguose tuos, kurie stipriai stengiasi ir kovoja su savo turtu ir gyvybėmis, virš tų, kurie sėdi (namie). Kiekvienam Allahas pažadėjo gerą (Rojų), tačiau Allahas paaukštino tuos, kurie stipriai stengiasi ir kovoja, virš tų, kurie sėdi (namie), didžiu atlygiu.

96. (Aukštesni) rangai iš Jo, ir Atleidimas ir Gailestingumas. Ir Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

97. Iš tiesų, dėl tų, kuriuos angelai paima (po mirties), kol jie klaidino save (nes jie pasiliko tarp netikinčiųjų, nors jiems buvo privaloma persikelti), jie (angelai) sako (jiems): „Kokioje (būklėje) jūs buvote?“ Jie atsako: „Mes buvom silpni ir engiami žemėje.“ Jie (angelai) sako: „Argi Allaho žemė nebuvo pakankamai plati jums persikelti?“ Tokie žmonės ras savo buveinę Pragare – Koks blogas tikslas! [16] ——— [16] Žr. ajos 3:149 išnašą.

98. Išskyrus silpnuosius iš vyrų, moterų ir vaikų, kurie negali sugalvoti plano, nei jie sugeba vadovauti sau?

99. Tai tie, kuriems Allahas tikėtina, kad atleis. Ir Allahas yra Visada Dažnai Dovanojantis, Dažnai Atleidžiantis.

100. Kas persikelia (iš savo namų) vardan Allaho, ras žemėje daugybę gyvenimo vietų ir gausų gyvenimą. Ir kas palieka savo namus kaip išeivis dėl Allaho ir Jo Pasiuntinio, ir ką užklumpa mirtis, jo atlygis tada tikrai priklauso nuo Allaho. Ir Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausias.

101. Ir kai jūs (musulmonai) keliaujate žeme, nėra jums nuodėmės, jei jūs sutrumpinate As-Salat (maldą), jei bijote, kad netikintieji gali jus išbandyti (pulti jus ir t. t.). Iš tiesų, netikintieji visada yra jums aiškūs priešai.

102. O kai tu (Muchammedai ﷺ ) esi tarp jų ir vedi juos As-Salat (maldoje), lai viena jų dalis stovi [Salat (maldoje)] su tavimi, pasiėmę ginklus. Kai jie pabaigia savo suklupimą, lai jie užima vietą užnugaryje ir lai ateina kita jų dalis, kuri dar nesimeldė, ir lai jie meldžiasi su tavimi, laikydamiesi visų atsargumo priemonų ir laikydami ginklus. Tie, kurie netiki, trokšta, jums esant aplaidiems su savo ginklais ir savo kariuomenės vežiojamu turtu, užpulti jus vienu puolimu. Tačiau, nėra jums nuodėmės sudėti savo ginklus, jei nepatogu dėl lietaus arba jei jūs sergate, tačiau laikykitės visų atsargumo priemonių dėl savęs. Iš tiesų, Allahas paruošė žeminančią bausmę netikintiesiems.

103. Pabaigę As-Salat (bendruomeninę maldą), prisiminkite Allahą stovėdami, sėdėdami ir (gulėdami) ant savo šonų, tačiau kai jūs nesate pavojuje, atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat). Iš tiesų, As-Salat (malda) yra įsakyta tikintiesiems nustatytomis valandomis.

104. Ir nebūkite silpni persekiodami priešą. Jei jūs kenčiate (sunkumus), tada tikrai, jie (taip pat) kenčia (sunkumus) kaip ir jūs kenčiate, tačiau jūs turite viltį iš Allaho (dėl atlygio, t. y. Rojų) tokį, kurio jie nesitiki. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

105. Iš tiesų, Mes nuleidome tau (Muchammedai ﷺ ) Knygą (šį Koraną) tiesoje, kad tu spręstumei tarp žmonių pagal tai, ką Allahas parodė tau (t. y. išmokė tave per Dieviškąjį Apreiškimą), taigi nebūk užtarėjas išdavikams.

106. Ir prašyk Allaho Atleidimo [17]. Iš tiesų, Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis. ——— [17] Pranašas ﷺ prašydavo Allaho Atleidimo dieną ir naktį.

107. Ir nesiginčyk dėl tų, kurie apgaudinėja patys save. Iš tiesų, Allahas nemėgsta nė vieno, kuris yra išdavikas, nuodėmiautojas.

108. Jie gali paslėpti (savo nusikaltimus) nuo žmonių, tačiau jie negali paslėpti (jų) nuo Allaho, nes Jis yra su jais (Savo Žinojimu), kai jie naktį planuoja žodžiais tai, kam Jis nepritaria. Ir Allahas visada apima viską, ką jie daro.

109. Štai! Jūs esate tie, kurie ginčijosi dėl jų šiame žemiškajame gyvenime, tačiau kas ginčysis dėl jų Prikėlimo Dieną priešais Allahą, arba kas tada bus jų gynėjas?

110. O kas elgiasi blogai ir skriaudžia save, tačiau po to prašo Allaho Atleidimo, jis supras, kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

111. O kas įgyja nuodėmę, jis įgyja ją tik prieš save. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

112. O kas įgyja nusižengimą arba nuodėmę ir tada meta ją ant ko nors nekalto, jis iš tiesų apsunkino save melu ir akivaizdžia nuodėme.

113. Jei Allahas nebūtų suteikęs tau (Muchammedai ﷺ ) Savo Malonę ir Gailestingumą, dalis jų būtų tikrai nusprendę paklaidinti tave, tačiau (iš tiesų) jie nepaklaidina nieko, tik patys save, ir jie negali tau padaryti nė menkiausios žalos. Allahas nuleido tau knygą (Koraną) ir Al-Hikma (islamo teisę, žinias apie leistinus ir neleistinus dalykus, pavyzdžiui, Pranašo Sunną – teisines tradicijas), ir išmokė tave to, ko nežinojai. Ir Pati Didžiausia yra Allaho Malonė tau (Muchammedai ﷺ ).

114. Ir nėra nieko gero daugumos jų slaptuose pašnekesiuose, išskyrus to, kuris įsako Sadaka (labdarą vardan Allaho) arba Marūf (islamiškąjį monoteizmą ir visus gerus bei teisingus poelgius, įsakytus Allaho), arba žmonių sutaikymą. Ir tas, kuris taip elgiasi, siekdamas Allaho gero patenkinimo, Mes suteiksime jam didį atlygį.

115. O kas prieštarauja ir priešinasi Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) po to, kai jam buvo aiškiai parodytas teisingas kelias, ir seka kitu nei tikinčiųjų keliu, Mes laikysim jį tame kelyje, kurį jis pasirinko, ir deginsim jį Pragare - kokia bloga paskyrimo vieta! [18] ——— [18] Žr. ajos 3:85 išnašą.

116. Iš tiesų, Allahas neatleidžia partnerių (garbinime) priskyrimo Jam (nuodėmės), tačiau Jis atleidžia tam, kuriam Jis nori, kitas nuodėmes nei šioji. O kas priskiria partnerius Allahui garbinime, iš tiesų toli nuklydo.

117. Jie (visi, kurie garbina kitus nei Allahą) nesišaukia nieko kito tik dievybių šalia Jo (Allaho), ir jie nesišaukia nieko kito, tik Šaitan (Šėtono), užsispyrusio maištautojo!

118. „Allahas prakeikė jį. Ir jis [Šaitan (Šėtonas)] sakė: „Aš pasiimsiu nustatytą tavo vergų skaičių.

119. Iš tiesų, aš paklaidinsiu juos ir tikrai sužadinsiu juose klaidingus troškimus, ir tikrai, liepsiu jiems prarėžti galvijų ausis, ir tikrai, liepsiu jiems pakeisti Allaho sukurtą gamtą.“ Ir kas laiko Šaitan (Šėtoną) Vali (globėju arba padėjėju) vietoje Allaho, tikrai patyrė aiškų nuostolį.

120. Jis [Šaitan (Šėtonas)] žada jiems ir sužadina juose klaidingus troškimus, ir Šaitan (Šėtono) pažadai yra ne kas kita kaip apgavystės.

121. Tokių (žmonių) buveinė yra Pragaras ir jie neras kelio ištrūkti iš jo.

122. Tačiau tuos, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus darbus, Mes priimsime juos į Sodus, po kuriais upės teka (t. y. Rojų) gyventi ten amžinai. Allaho Pažadas yra Tiesa. Ir kieno žodžiai gali būti teisesni nei Allaho? (Žinoma, niekieno).

123. Tai nebus pagal jūsų norus (musulmonų), nei pagal Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių). Kas daro bloga, gaus atlygį už tai, ir neras jis jokio globėjo ar padėjėjo šalia Allaho.

124. O kas daro teisingus gerus darbus, vyras ar moteris, ir yra (tikrasis) tikintysis [Allaho Vienumą (musulmonas)], toks įžengs į Rojų ir nebus jam padaryta nė menkiausia neteisiybė, net datulės kauliuko dydžio.

125. Ir kas gali būti geresnis tikėjime nei tas, kuris nulenkia savo veidą (save) Allahui (t. y. seka Allaho tikėjimu – islamiškuoju monoteizmu), ir jis yra Muhsin (gera darantis – žr. ają 2:112). Ir seka Ibrahimo (Abraomo) tikėjimu Hanifa (islamiškuoju monoteizmu – negarbinti nieko kito tik Allahą Vienintelį). Ir Allahas laikė Ibrahimą (Abraomą) Khalil (artimu draugu)!

126. Ir Allahui priklauso visa, kas yra danguose, ir visa, kas yra žemėje. Ir Allahas yra Visada Aprėpiantis visus daiktus.

127. Jie klausia tavo teisinių nurodymų dėl moterų. Sakyk: Allahas moko jus apie jas ir apie tai, kas recituojama jums Knygoje apie našlaites, kurioms jūs nedavėte nurodytų dalių (kalbant apie Mahr ir paveldėjimą) ir kurias vis tiek norite vesti, bei (apie) vaikus, kurie yra silpni ir engiami, ir kad jūs tvirtai laikytumėtės teisingumo našlaičiams. Ir visa, ką gero darote, Allahas yra Visada Visa Žinantis apie tai.

128. Ir jei moteris bijosi šiurkštaus elgesio ar apleidimo iš savo vyro pusės, nėra jiems abiems nuodėmės, jei jie iškelia taikos tarp savęs sąlygas. Žmogaus vidinis "aš" visada yra veikiamas gobšumo. Tačiau jei jūs darote gera ir laikotės toli nuo blogo, iš tiesų, Allahas yra Visada Gerai Susipažinęs su tuo, ką jūs darote.

129. Jūs niekada nesubegėsite būti tobulai teisingi žmonoms, net jei tai yra jūsų karštas troškimas, taigi nepalinkite perdaug link vienos iš jų (suteikdami jai daugiau savo laiko ir išlaikymo), palikdami kitą kabėti (t. y. nei išsiskyrusią, nei ištekėjusią). O jei jūs elgsitės teisingai ir darysite viską, kas yra teisinga, bei bijosite Allaho saugodamiesi viso, kas yra bloga, tada Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

130. Tačiau jei, jos atsiskiria (skyrybomis), Allahas suteiks gausybę kiekvienam iš jų iš Savo Dosnumo. Ir Allahas yra Visada Visa Pakankamas Savo kūrinių poreikiams, Visa Išmanantis.

131. Ir Allahui priklauso visa, kas yra danguose, ir visa, kas yra žemėje. Ir iš tiesų, Mes patarėme Rašto žmonėms iki tavęs ir tau (Muchammedai ﷺ ) – (visiems) jums bijoti Allaho ir vykdyti savo pareigas Jam. Tačiau jei jūs netikite, tai Allahui priklauso visa, kas yra danguose, ir visa, kas yra žemėje, ir Allahas yra Visada Turtingas (nepriklausomas nuo poreikių), Vertas visų garbinimų.

132. Ir Allahui priklauso visa, kas yra danguose, ir visa, kas yra žemėje. Ir Allahas yra Visada Visa Pakankamas kaip reikalų Tvarkytojas.

133. Žmonės, jei Jis nori, Jis gali jus pašalinti ir atvesti kitus. Ir Allahas yra Visada Visa Galingas tam.

134. Kas trokšta atlygio šiame žemiškajame gyvenime, tai pas Allahą (Vienintelį ir nieką kitą) yra atlygis šio žemiškojo gyvenimo ir Amžinybės. Ir Allahas yra Visada Visa Girdintis, Visa Matantis.

135. O jūs, kurie tikite! Tvirtai laikykitės teisingumo, kaip Allaho liudytojai, net jei tai būtų prieš jus pačius, arba jūsų tėvus, arba jūsų giminaičius, nepriklausomai nuo to, ar jis turtingas ar vargšas, Allahas yra Geresnis abiejų Gynėjas (nei jūs). Taigi, nesekite (savo širdžių) geiduliais, kad nepaklystumėte. O jei jūs iškreipsite savo liudijimą arba atsisakysite jį duoti, iš tiesų, Allahas yra Visada Gerai Žinantis tai, ką jūs darote.

136. O jūs, kurie tikite! Tikėkite Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) ir Knygą (Koraną), kurią Jis nuleido Savo Pasiuntiniui ir Raštus, kuriuos Jis nuleido tiems iki (jo). O kas netiki Allahą, Jo angelus, Jo Knygas, Jo Pasiuntinius ir Paskutiniąją Dieną, tada iš tiesų jis toli nuklydo.

137. Iš tiesų, tie, kurie tiki, tada netiki, tada (vėl) tiki ir (vėl) netiki, ir auga netikėjime, - Allahas neatleis jiems, nei išves juos į (Teisingą) Kelią.

138. Perduokite veidmainiams žinią, kad jiems – skausminga kančia.

139. Tie, kurie Aulija (globėjais arba padėjėjais arba draugais) laiko netikinčiuosius vietoj tikinčiųjų, ar jie siekia garbės, galios ar šlovės su jais? Iš tiesų, tada Allahui priklauso visa garbė, galia ir šlovė.

140. Ir jums jau buvo apreikšta Knygoje (šiame Korane), kad kai jūs girdite Allaho Eilutes neigiamas arba pajuokiamas, tada nesėdėkite su jais, kol jie užsiims kita kalba nei ši. (Tačiau jei jūs liekate su jais), žinoma, tokiu atveju, jūs esate kaip jie. Iš tiesų, Allahas surinks veidmainius ir netikinčiuosius visus kartu Pragare.

141. Tie (veidmainiai), kurie laukia ir stebi jus, jei jūs įgyjate pergalę iš Allaho, jie sako: „Argi mes nebuvome su jumis?“ Tačiau jei netikintiesiems pasiseka, jie sako (jiems): „Argi mes nesame meistriškiausi iš jūsų ir argi mes neapsaugojome jūsų nuo tikinčiųjų?“ Allahas priims sprendimą tarp (visų) jūsų Prikėlimo Dieną. Ir niekada Allahas nesuteiks netikintiesiems kelio (į pergalę) prieš tikinčiuosius.

142. Iš tiesų, veidmainiai siekia apgauti Allahą, tačiau Jis yra Tas, Kuris apgauna juos. [19] Ir kai jie stojasi (atlikti) As-Salat (maldą), jie stojasi tingiai ir tam, kad žmonės pamatytų, ir jie neprisimena Allaho, tik truputį. ——— [19] Žr. ajas 57:12-15.

143. (Jie) svyruoja tarp to ir to, nepriklausydami nei tiems, nei tiems. Ir tam, ką Allahas paklaidina, nerasi jam kelio (į tiesą – islamą).

144. O jūs, kurie tikite! Nelaikykite Aulija (globėjais, padėjėjais arba draugais) netikinčiųjų vietoj tikinčiųjų. Ar jūs norite pateikti Allahui aiškų įrodymą prieš save pačius?

145. Iš tiesų, veidmainiai bus Pragaro žemiausiame gylyje (lygyje). Nerasite jiems jokių padėjėjų.

146. Išskyrus tie, kurie atgailavo (dėl veidmainystės), darė teisingus gerus darbus, tvirtai laikėsi Allaho ir išgrynino tikėjimą dėl Allaho (negarbindami nieko kito, tik Allahą, ir darydami gerus darbus tik vardan Allaho, ne pasirodyti prieš kitus), tada jie bus su tikinčiasiais. Ir Allahas suteiks tikintiesiems didį atlygį.

147. Kodėl Allahas turėtų bausti tave, jei tu dėkojai (Jam) ir tikėjai Jį. Ir Allahas yra Visada Visa Įvertinantis (gerą), Visa Žinantis.

148. Allahas nemėgsta viešai sakomų blogybių, išskyrus to, kuris buvo nuskriaustas. Ir Allahas yra Visada Visa Girdintis, Visa Žinantis.

149. Ar jūs (žmonės) atskleidžiate (gerais dėkingumo žodžiais) gerą poelgį (padarytą jums kaip kažkieno paslaugą), ar paslepiate jį, ar atleidžiate blogą, - iš tiesų, Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Visa Galingas.

150. Iš tiesų, tie, kurie netiki Allahą ir Jo Pasiuntinį ir nori daryti skirtumą tarp Allaho ir Jo Pasiuntinių (tikėdami Allahą ir netikėdami Jo Pasiuntinius), sakydami: „Mes tikime kai kuriais, tačiau atstumiame kitus.“ ir nori pasirinkti tarpinį kelią, -

151. Jie tikrai yra netikintieji. Ir Mes paruošėme netikintiesiems žeminančią kančią.

152. O tie, kurie tiki Allahą ir Jo Pasiuntinius ir neišskiria nė vieno iš jų (Pasiuntinių), Mes suteiksime jiems jų atlygį. Ir Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

153. Rašto žmonės (judėjai) prašo tavęs priversti knygą nusileisti jiems iš dangaus. Iš tiesų jie prašė Mūsos (Mozės) netgi daugiau nei tai, kai jie sakė: „Parodyk mums Allahą atvirai.“ Tačiau jiems trenkė griaustinis ir žaibas dėl jų nedorumo. Tada jie garbino veršį netgi po to, kai aiškūs įrodymai, įkalčiai ir ženklai atėjo jiems. (Netgi) tai Mes atleidome jiems. Ir Mes suteikėme Mūsai (Mozei) aiškų valdžios įrodymą.

154. O dėl jų susitarimo, Mes iškėlėme virš jų Kalną ir (kitą sykį) Mes sakėme: „Įeikite pro vartus kniūbsčiomis (arba nusilenkę) nuolankiai.“ ir Mes liepėme jiems: „Neprasiženkite (darydami pasaulietinius darbus) Šabo metu (Šeštadienį).“ Ir Mes paėmėme iš jų tvirtą pažadą.

155. Dėl jų pažado sulaužymo, ir dėl jų Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.) atmetimo, ir dėl neteisėto Pranašų žudymo, ir dėl jų sakymo: „Mūsų širdys apsiaustos (uždangalu, t. y. nesuprantame, ką sako Pasiuntiniai)“ - ne, Allahas užantspaudavo jų širdis, dėl jų netikėjimo, kad jie netikėtų, tik truputį.

156. Ir dėl jų (judėjų) netikėjimo ir sakymo apie Marjamą (Mariją) sunkų melagingą kaltinimą (kad ji turėjo neteisėtų lytinių santykių) [20]; ——— [20] Marjama tiesiogiai reiškia „Allaho tarnaitė“.

157. Ir dėl jų sakymo (su pasididžiavimu): „Mes nužudėme Mesijų Isą (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų, Allaho Pasiuntinį.“ - bet jie nenužudė jo ir nenukryžiavo. Isos (Jėzaus) panašumas buvo suteiktas kitam vyrui (ir jie nužudė tą vyrą), ir tie, kurie dėl to nesutinka, yra pilni abejonių. Jie neturi jokių (tikrų) žinių, jie neseka niekuo kitu tik spėjimais. Iš tikrųjų, jie jo nenužudė [t. y. Isos (Jėzaus), Marjamos (Marijos) sūnaus];

158. Tačiau Allahas pakėlė jį [Isą (Jėzų)] (visą jo kūną ir sielą) pas Save (ir jis yra danguose). Ir Allahas yra Visada Visa Galingas, Visa Išmanantis.

159. Ir nėra Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių), kurie neturėtų tikėti jį [Isa (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų, kaip tik Allaho Pasiuntinį ir žmogų] [21] iki jo [Isos (Jėzaus) arba judėjo arba krikščionio] mirties [22] (Mirties Angelo pasirodymo momento). Ir Prikėlimo Dieną jis [Isa (Jėzus)] bus liudytojas prieš juos. ——— [21] Žr. ajos 3:55 išnašą. [22] Žodžiai „iki jo mirties“ gali būti suprantami dviem prasmėm: iki Isos (Jėzaus) mirties po jo nusileidimo iš dangų arba iki judėjo arba krikščionio mirties t. y. Mirties Angelo pasirodymo metu, kai jis suvoks, kad Isa (Jėzus) buvo tik Allaho Pasiuntinys ir nesidalino Dieviškumu.

160. Dėl judėjų niekšybių, Mes padarėme neleistinu jiems tam tikrą gerą maistą, kuris jiems buvo leistinas – ir dėl jų kliudymo daugybei į Allaho kelią,

161. Ir dėl jų Riba (palūkanų) ėmimo, nors jiems buvo draudžiama jas imti, ir jų žmonių turto neteisėto rijimo (kyšininkavimo). Ir Mes paruošėme netikintiesiems iš jų skausmingą kančią.

162. Tačiau tie iš jų, kurie yra išmanantys ir tikintieji, tiki tuo, kas buvo nuleista tau (Muchammedai ﷺ ) ir tuo, kas buvo nuleista iki tavęs. Ir tie, kurie atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat, ir tiki Allahą, ir Paskutiniąją Dieną, tai tie, kuriems Mes suteiksime didį atlygį.

163. Iš tiesų, Mes siuntėme apreiškimą tau (Muchammedai ﷺ ) kaip Mes siuntėme apreiškimą Nūhui (Nojui) ir Pranašams po jo. Mes (taip pat) siuntėme apreiškimą Ibrahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], Isai (Jėzui), Ajūbui (Jobui), Jūnusui (Jonui), Harūnui (Aronui) ir Sulaimanui (Saliamonui) ir Davūdui (Dovydui) Mes davėme Zabūr (Psalmes).

164. Ir Pasiuntiniams, kuriuos Mes minėjome tau prieš tai, ir Pasiuntiniams, kurių Mes tau nepaminėjome – ir su Mūsa (Moze) Allahas kalbėjo tiesiogiai.

165. Pasiuntiniai kaip gerų žinių nešėjai kaip ir perspėjėjai tam, kad žmonija neturėtų pasiteisinimo prieš Allahą po Pasiuntinių (atėjimo). Ir Allahas yra Visada Visa Galintis, Visa Išmanantis.

166. Tačiau Allahas tvirtina tai, ką Jis nuleido (Koraną) tau (Muchammedai ﷺ ). Jis nuleido tai su Savo Žinojimu, ir angelai tai liudija. Ir Allahas yra Visa Pakankamas kaip Liudytojas.

167. Iš tiesų, tie, kurie netiki [slėpdami tiesą apie Pranašą Muchammedą ﷺ ir jo žinią apie tikrąjį islamiškąjį monoteizmą, aprašytą pas juos Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)] ir kliudo (žmonijai) nuo Allaho Kelio (islamiškojo monoteizmo). Jie be abejonės toli nuklydo.

168. Iš tiesų, tie, kurie netiki ir daro bloga [slėpdami tiesą apie Pranašą Muchammedą ﷺ ir jo žinią apie tikrąjį islamiškąjį monoteizmą, aprašytą pas juos Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)], Allahas neatleis jiems, nei Jis išves juos į kokį nors kelią.

169. Išskyrus Pragaro kelią, gyventi jame amžinai. Ir tai visada lengva Allahui. [23] ——— [23] Žr. ajos 3:85 išnašą.

170. Žmonės, iš tiesų, pas jus atėjo Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ) su tiesa iš savo Viešpaties. Taigi tikėkite juo, tai geriau jums. Tačiau, jei jūs netikite, tada be abejonės Allahui priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

171. Rašto žmonės (krikščionys), neperlenkite savo tikėjime, nei sakykite apie Allahą (nieko kito), išskyrus tiesą. Mesijas Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, buvo (ne daugiau nei) Allaho Pasiuntinys ir Jo Žodis („Būk!” - ir jis buvo), kurį Jis suteikė Marjamai (Marijai) ir dvasia (Rūh) [24], sukurta Jo paliepimu. Taigi, tikėkite Allahą ir Jo Pasiuntinius. Nesakykite: „Trys (trejybė)!“ Liaukitės! (Tai) geriau jums. Nes Allahas yra (vienintelis) Vienas Ilah (Dievas), šlovė Jam (Išaukštintas yra Jis) virš sūnaus turėjimo. Jam priklauso visa, kas yra danguose, ir visa, kas yra žemėje. Ir Allahas yra Visa Pakankamas kaip reikalų Tvarkytojas. ——— [24] Rūh-ullah: pasak ankstyvųjų tikėjimo mokslininkų iš Pranašo ﷺ kompanjonų tarpo ir jų mokinių bei Mudžtahidūn, yra dvi taisyklės, kuriomis remiantis atskiriamos dvi kilmininko linksnio daiktavaržių konstrukcijos: a) Kai vienas iš daiktavardžių yra Allahas, o kitas yra asmuo arba daiktas, pavyzdžiui, Allaho Namas (Bait-ullah), Allaho Pasiuntinys (Rasūl-ullah), Allaho vergas (Abdullah), Allaho dvasia (Rūh-ullah), šiems žodžiams taikoma taisyklė ta, kad antrasis daiktavardis, pavyzdžiui, namas, pasiuntinys, vergas, dvasia, yra sukurtas Allaho ir gerbtinas Jo Akyse. Panašiai, Allaho dvasia, kuri gali būti suvokiama kaip Allaho dvasia, iš tiesų yra dvasia, sukurta Allaho, t. y. Isa (Jėzus). Ir tai buvo Jo Žodis: „Būk!“ ir jis buvo [t. y. Isa (Jėzus) buvo sukurtas kaip Adamas (Adomas)]. b) Tačiau kai vienas iš dviejų yra Allahas, o antrasis yra nei asmuo, nei daiktas, tada tai yra ne Allaho sukurtas dalykas, o Allaho savybė, pavyzdžiui, Allaho Žinojimas (Ilm-ullah), Allaho Gyvenimas (Hajat-ullah), Allaho Žodis (Kalam-ullah), Allaho Esmė (Zat-ullah).

172. Mesijas niekada nesididžiuos, jei bus nelaikomas Allaho vergu, anei angelai, kurie yra (Allahui) artimi. Ir kas atmeta Jo garbinimą ir yra išdidus, tada Jis surinks juos visus kartu pas Save.

173. Taigi, tiems, kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė teisingus darbus, Jis suteiks jiems (priklausančius) atlygius – ir daugiau iš Savo Dosnumo. Tačiau tuos, kurie atsisakė Jo garbinimo ir buvo išdidūs, Jis nubaus skausminga kančia. Ir neras jie sau be Allaho jokių globėjų ar padėjėjų.

174. Žmonės, iš tiesų, atėjo jums įtikinantis įrodymas (Pranašas Muchammedas ﷺ) nuo jūsų Viešpaties. Ir mes nuleidome jums aiškią šviesą (šį Koraną).

175. Taigi, kurie patikėjo Allahą ir tvirtai Jo laikėsi, Jis suteiks Savo Gailestingumą ir Malonę (t. y. Rojų), ir išves juos pas Save Tiesu Keliu.

176. Jie prašo tavęs teisinio sprendimo. Sakyk: „Allahas įsako taip apie Al-Kalala (tuos, kurie nepalieka nei palikuonių, nei protėvių kaip įpėdinių). Jei tai vyras, kuris miršta palikdamas seserį, bet neturėdamas vaiko, ji gaus pusę palikimo. Jei (toks velionis buvo) moteris, kuri nepaliko vaiko, jos brolis pasiims jos palikimą. Jei yra dvi seserys, jos turės du trečdalius palikimo; jei yra brolis ir sesuo, vyras gaus dvigubą moters dalį. (Taip) Allahas išaiškina jums (Savo Įstatymus), kad jūs nenuklystumėte. Ir Allahas yra Visa Žinantysis apie viską.“

1. O jūs, kurie tikite! Vykdykite (savo) pareigas. Leistini jums (maistui) yra visi galvijai, išskyrus tuos, apie kuriuos jums bus pranešta (čia), naminiai paukščiai ir žvėrys (taip pat) yra neleistini, kai jūs įeinate į Ihram (būseną) Hadžui arba Umrai (piligriminėms kelionėms). Iš tiesų, Allahas įsako tai, ką Jis nori.

2. O jūs, kurie tikite! Nepažeiskite Allaho Simbolių neliečiamumo, nei Draudimų Mėnesio, nei gyvulių, atvestų aukojimui, nei papuoštų žmonių ar gyvulių [1], ir kitų, nei žmonių, vykstančių į Neliečiamą Namą (Mekkoje), siekiančių savo Viešpaties dosnumo ir gero patenkinimo. Tačiau, kai baigiate savo (Hadžą arba Umrą) Ihram, jūs galite medžioti, ir neleiskite, kad kai kurių žmonių neapykanta, kai (kartą) buvote sustabdyti nuo Al-Masdžid-Al-Haram (Mekkoje), privestų jus iki nusidėjimo (ir jūsų priešiškumo). Padėkite vienas kitam Al-Bir ir At-Takva (dorume, teisingume ir dievobaimingume), tačiau nepadėkite vienas kitam nuodėmėje ir prasižengime. Ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Rūstus bausdamas. ——— [1] Dėl jų saugumo pažymėti girliandomis ant kaklų, padarytomis iš (Mekkos) medžio kamieno žievės.

3. Draudžiami jums (maistui) yra: Al-Maita (nugaišę gyvuliai ir galvijai, nepaskersti žvėrys), kraujas, kiaulės mėsa ir tai, virš ko Allaho Vardas nebuvo paminėtas skerdimo metu, (tai, kas buvo paskersta kaip auka vardan kažko kito, nei Allahas arba paskersta dievybėms) ir tai, kas buvo nužudyta smaugiant, arba smurtiniu smūgiu, arba skubotu kritimu arba ragų dūriais - arba tai, kas buvo (bent truputį) suėsta laukinio gyvūno – nebent jei galite paskersti tai (iki jo mirties) – ir tai, kas paaukota (skerdžiant) ant An-Nusub [2] (akmeninių altorių). (Draudžiama) taip pat naudoti strėles siekiant sėkmės ar priimant sprendimą. (Visa) tai yra Fiskūn (nepaklusnumas Allahui ir nuodėmė). Šią dieną, tie, kurie netikėjo, neteko visų vilčių dėl jūsų tikėjimo. Taigi nebijokite jų, tačiau bijokite Manęs. Šią dieną Aš užbaigiau jums jūsų tikėjimą, užbaigiau Savo Malonę jums, ir parinkau jums islamą jūsų tikėjimu. Tačiau tam, kuris verčiamas stipraus alkio, be jokio noro nuodėmiauti (gali valgyti šią, prieš tai paminėtą mėsą), tada tikrai, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis. ——— [2] Žr. ajos 5:90 išnašą.

4. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ), kas jiems leistina (kaip maistas). Sakyk: „Leistina jums yra At-Taijibat [visos Halal (leistino-gero) maisto rūšys, kurias Allahas padarė leistinomis (paskerstų valgomų gyvūnų mėsa, pieno produktai, riebalai, daržovės ir vaisiai)]. Ir tie plėšrūs gyvūnai ir paukščiai, kuriuos jūs ištreniravote būti medžiotojais, treniruojant ir mokant juos (pagauti) tokiu būdu, kaip jums įsakyta Allaho. Taigi valgykite tai, ką jie pagauna jums, tačiau ištarkite Allaho Vardą virš jų, ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Greitas atsiskaityti.“

5. Leistina jums šią dieną yra At-Taijibat [visos Halal (leistino) maisto rūšys, kurias Allahas padarė leistinomis (paskerstų valgomų gyvūnų mėsa, pieno produktai, riebalai, daržovės ir vaisiai)]. Maistas (paskersti galvijai, valgomi gyvūnai) Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) – leistinas jums ir jūsų – leistinas jiems. (Leistina jums vesti) skaisčias tikinčias moteris ir skaisčias moteris iš tų, kuriems buvo duotas Raštas (judėjų ir krikščionių) iki jūsų laiko, kai suteikėte joms priklausantį Mahr (sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai dovanojamus pinigus), trokšdami tyrumo (t. y. imdami jas į leistiną santuoką), neatlikdami neteisėtų lytinių santykių ir neimdami jų kaip meilužių. O kas netiki Tikėjimą [t. y. Allaho Vienumą ir visus kitus Tikėjimo ramsčius, t. y. Jo (Allaho) angelus, Jo Knygas, Jo Pasiuntinius, Prikėlimo Dieną ir Al-Kadar (Dieviškąjį išankstinį nulėmimą)], tada bevaisis yra jo darbas. Ir Amžinybėje jis bus tarp pralaimėjusiųjų.

6. O jūs, kurie tikite! Kai jūs norite atlikti As-Salat (maldą), nuprauskite savo veidus ir savo rankas (dilbius) iki alkūnių, patrinkite (perbraukdami šlapiais delnais per) savo galvas ir (nuplaukite) savo pėdas iki kulkšnių [3]. Jei esate Džanaba būsenoje (t. y. turėjote lytinių išskyrų dėl lytinių santykių), apsivalykite save (išsimaudykite visu kūnu). Tačiau, jei sergate arba esate kelionėje, arba kas nors iš jūsų grįžta po gamtinių reikalų atlikimo, arba jūs turėjote santykių su moterimis (t. y. lytinių santykių), ir nerandate vandens, tada atlikite Tajamum su švaria žeme ir patrinkite ja savo veidus ir rankas. [4] Allahas nenori jūsų apsunkinti, tačiau Jis nori jus apvalyti ir išbaigti Savo Malonę jums, kad jūs būtumėte dėkingi. ——— [3] Apsiprausimo svarba ir Al-Ghur-ul-Muhadžalūn (kūno dalys, prausiamos musulmonų, švytės Prikėlimo Dieną ir angelai kvies juos šiuo vardu) dėl apsiprausimo žymių. [4] Suduoti savo rankomis į žemę ir tada perbraukti kiekvienu delnu viršutiniąją kitos rankos pusę, tada nupūsti dulkes nuo jų ir perbraukti (patrinti) jais savo veidą, - tai vadinama Tajamum.

7. Ir prisiminkite Allaho Malonę jums ir Jo Pažadą, kuriuo Jis įpareigojo jus, kai jūs sakėte: „Mes girdime ir paklūstame.“ Ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie tai, kas yra (slapčiausiose jūsų) krūtinėse.

8. O jūs, kurie tikite! Tvirtai laikykitės Allaho kaip teisingi liudytojai. Ir neleiskite kitų priešiškumui ir neapykantai priversti jus vengti teisingumo. Būkite teisingi – tai arčiau dievobaimingumo. Ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Gerai Žinantis apie tai, ką jūs darote.

9. Allahas pažadėjo tiems, kurie tiki (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu) ir daro teisingus darbus, kad jiems – atleidimas ir didis atlygis (t. y. Rojus).

10. O tie, kurie netiki ir neigia mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) yra tie, kurie bus Pragaro Ugnies gyventojai.

11. O jūs, kurie tikite! Atminkite Allaho Malonę jums, kai keli žmonės norėjo (sukurė planą) ištiesti savo rankas prieš jus, tačiau (Allahas) sulaikė jų rankas nuo jūsų. Taigi bijokite Allaho. Ir lai Allahu pasitiki tikintieji.

12. Iš tiesų, Allahas paėmė Israelio (Izraelio) vaikų (judėjų) pažadą ir Mes paskyrėme dvylika lyderių iš jų tarpo. Ir Allahas sakė: „Aš esu su jumis, jei jūs atliekate As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duodate Zakat ir tikite Mano Pasiuntinius, gerbiate ir jiems padedate ir suteikiate Allahui gerą paskolą. Iš tiesų, Aš atleisiu jūsų nuodėmes ir priimsiu jus į Sodus, po kuriais teka upės (Rojuje). Tačiau, jei kuris iš jūsų po to nepatikėjo, jis tikrai nuklydo nuo Teisingo Kelio.“

13. Taigi, dėl to, kad jie sulaužė savo pažadą, Mes prakeikėme juos ir sukietinome jų širdis. Jie pakeitė žodžius jų (teisingose) vietose ir apleido didelę dalį Žinios, kuri buvo siųsta jiems. [5] Ir jūs nesiliausite atskleidinėti jų apgaules, išskyrus kelių iš jų. Tačiau atleiskite jiems ir dovanokite (jų piktadarybes). Iš tiesų, Allahas myli Al-Muhsinūn (gera darančius – žr. ają 2:112). ——— [5] t. y. judėjams buvo įsakyta Taurate (Toroje) sekti Pranašu Muchammedu ﷺ , kai jis ateis kaip Allaho Pasiuntinys visai žmonijai. [Žr. ają 7:157 ir jos išnašą].

14. Ir iš tų, kurie vadina save krikščionimis, Mes paėmėme jų pažadą, tačiau jie apleido didelę dalį Žinios, kuri buvo siųsta jiems. [6] Taigi Mes įkurdinome tarp jų nesantaiką ir neapykantą iki Prikėlimo Dienos (kai jie atmetė Allaho Knygą, nepakluso Allaho Pasiuntiniams ir Jo Įsakymams ir peržengė ribas, nepaklusdami Allahui). Ir Allahas praneš jiems apie tai, ką jie darydavo. ——— [6] Krikščionims buvo įsakyta Indžylyje (Evangelijoje) sekti Pranašu Muchammedu ﷺ , kai jis ateis kaip Allaho Pasiuntinys visai žmonijai. [Žr. ają 7:157 ir jos išnašą].

15. O Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys)! Dabar atėjo pas jus Mūsų Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ), aiškindamas jums daugumą to, ką jūs slėpdavote iš Rašto ir dažnai ignoruodavote (t. y. palikdavote nepaaiškinę). Iš tikrųjų, atėjo jums iš Allaho šviesa (Pranašas Muchammedas ﷺ ) ir aiški Knyga (šis Koranas).

16. Kuriuo Allahas veda visus tuos, kurie siekia Jo Gero Patenkinimo, į taikos kelius, ir Jis išveda juos iš tamsos Savo Noru į šviesą ir veda juos į Teisingą Kelią (islamiškąjį monoteizmą).

17. Iš tiesų, netikėjime yra tie, kurie sako, kad Allahas yra Mesijas, Marjamos (Marijos) sūnus [7]. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas turi bent mažiausiai galios prieš Allahą, jei Jis panorėtų sunaikinti Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, jo motiną ir visus, kurie yra kartu žemėje?“ Ir Allahui priklauso dangų ir žemės bei viso, kas yra tarp jų, valdžia. Jis sukuria tai, ką Jis nori. Ir Allahas Gali padaryti viską. ——— [7] Žr. ajos 4:171 išnašas.

18. Ir (visi) judėjai ir krikščionys sako: „Mes esame Allaho vaikai ir Jo numylėtiniai.“ Sakyk: „Kodėl tada Jis baudžia jus už jūsų nuodėmes?“ Ne, jūs esate tik žmonės tų, kuriuos Jis sukūrė. Jis atleidžia tam, kam Jis nori, ir Jis baudžia tą, ką Jis nori. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės bei viso, kas yra tarp jų, valdžia. Ir pas Jį (visų) sugrįžimas.

19. O Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys)! Dabar atėjo pas jus Mūsų Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ), išaiškinadamas jums (viską), po Pasiuntinių (siuntimo) pertraukos, kad jūs nesakytumėte: „Neatėjo pas mus joks gerų žinių nešėjas ir joks perspėtojas.[8]“ Tačiau, dabar atėjo pas jus gerų žinių nešėjas ir perspėtojas. Ir Allahas Gali padaryti viską. ——— [8] Žr. ajos 3:85 išnašą ir ają 3:116.

20. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) sakė savo žmonėms: „Mano žmonės, prisiminkite Allaho Malonę jums, kai Jis skyrė Pranašus iš jūsų tarpo, padarė jus karaliais ir suteikė jums tai, ko Jis nesuteikė niekam iš Alamyn (žmonijos ir džinų praeityje).“

21. „Mano žmonės, įženkite į šventąją žemę (Palestiną), kurią Allahas paskyrė jums, ir neapsigrįžkite (bėgti), nes tada būsite grąžinti kaip pralaimėjusieji.“

22. Jie sakė: „Mūsa (Moze), joje (šioje šventoje žemėje) yra labai stiprūs žmonės ir mes niekada į ją neįžengsime, kol jie nepaliks jos. Kai jie paliks, tada mes įžengsime.“

23. Du vyrai, kurie bijojo (Allaho ir) kuriems Allahas suteikė Savo Malonę (jie buvo Jūša ir Kalab) sakė: „Šturmuokite juos pro vartus, nes tada jūs būsite viduje, pergalė bus jūsų, ir pasitikėkite Allahu, jei iš tikrųjų esate tikintieji.“

24. Jie tarė: „Mūsa (Moze), mes niekada neįžengsime į ją, kol jie ten yra. Taigi eik tu ir tavo Viešpats ir dviese kovokite, mes sėdime čia.“

25. Jis [Mūsa (Mozė)] sakė: „Mano Viešpatie, aš turiu galią tik sau ir savo broliui, taigi atskirk mus nuo žmonių, kurie yra Fasikūn (maištingi ir nepaklusnūs Allahui)!”

26. (Allahas) sakė: „Todėl ji (ši šventoji žemė) yra uždrausta jiems keturiasdešimčiai metų. Blaškysis jie po žemę. Taigi nesielvartauk dėl žmonių, kurie yra Fasikūn (maištingi ir nepaklusnūs Allahui).“

27. Ir (Muchammedai ﷺ) recituok jiems (judėjams) istoriją apie du Adamo (Adomo) sūnus (Habil ir Kabil - Abelį ir Kainą) teisingą. Kai kiekvienas paaukojo (Allahui), tai (auka) buvo priimta iš vieno, bet ne iš kito. Pastarasis sakė pirmajam: „Aš tikrai tave nužudysiu.“ Pirmasis tarė: „Iš tiesų, Allahas priima tik iš tų, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).“

28. „Jei tu ištiesi savo ranką prieš mane (siekdamas) nužudyti mane, aš niekada netiesiu savo rankos prieš tave (siekdamas) nužudyti tave, nes aš bijau Allaho, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties.“

29. „Iš tiesų, aš noriu leisti tau užsitraukti mano nuodėmę ant savęs, kaip ir savąją, tada būsi tu vienas iš Ugnies gyventojų. Ir tai yra Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) atlygis.“

30. Taigi kito (antrojo) Nafs (ego) paskatino jį ir padarė, kad savo brolio nužudymas atrodytų teisingas jam. Jis nužudė jį ir tapo vienu iš pralaimėjusiųjų.

31. Tada Allahas siuntė varną, kuri pakrapštė žemę, kad parodytų jam kaip paslėpti savo mirusio brolio kūną. Jis (žudikas) tarė: „Vargas man! Aš net nesugebu būti kaip ši varna ir paslėpti savo mirusio brolio kūną?“ Tada jis tapo vienu iš tų, kurie gailėjosi.

32. Dėl to Mes įsakėme Israelio (Izraelio) vaikams, kad jei kas nužudo žmogų ne iš keršto dėl žmogžudystės, arba (ir) tam, kad skleistų žemėje blogybes – tai bus lyg jis nužudė visą žmoniją. O jei kas išgelbėja gyvybę, tai bus lyg jis išgelbėjo visos žmonijos gyvybes. Ir iš tiesų, vyko pas juos Mūsų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, įkalčiais ir ženklais, netgi tada po to daugybė jų ir toliau perženginėjo ribas (pavyzdžiui, neteisėtai engdami ir peržengdami Allaho nustatytas ribas, darydami didžiąsias nuodėmes) žemėje!

33. Atlygis tų, kurie kariauja prieš Allahą ir Jo Pasiuntinį ir daro blogybes žemėje, yra tik tai, kad jie bus nužudyti arba nukryžiuoti arba jų rankos ir jų kojos bus nukirstos iš priešingų pusių, arba bus ištremti iš žemės. Tai jų nemalonė šiame gyvenime ir didelė kančia jiems Amžinybėje.

34. Išskyrus tuos, kurie (pabėgo ir tada) grįžo (kaip musulmonai) atgailaudami prieš tai kol prisidėjo prie jūsų galios. Tokiu atveju, žinokite, kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

35. O jūs, kurie tikite! Vykdykite savo pareigas Allahui ir bijokite Jo. Ir ieškokite būdų priartėti prie Jo ir stipriai stenkitės vardan Jo (kiek tik galite), kad būtumėte jūs sėkmingi.

36. Iš tiesų, tie, kurie netiki, jei jie turėtų viską, kas yra žemėje, ir dar kart tiek, kuo išpirktų save iš kančios Prikėlimo Dieną, tai niekada iš jų nebūtų priimta, ir jiems būtų skausminga kančia.

37. Jie trokšta ištrūkti iš Ugnies, bet jie niekada iš jos neištrūks. Ir jiems bus besitęsianti kančia.

38. O vagiui vyrui ir vagiai moteriai, nukirskite (nuo riešo sąnario) jų (dešines) rankas kaip atlygį už tai, ką jie padarė, bausmę pagal Allaho duotą pavyzdį. Ir Allahas yra Visa Galingas, Visa Išmanantis.

39. Bet kas atgailauja po savo nusikaltimo ir daro teisingus gerus darbus (paklusdamas Allahui), tada iš tiesų, Allahas dovanos jam (priims jo atgailą). Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

40. Negi nežinote, kad Allahui (Vieninteliui) priklauso dangų ir žemės valdžia! Jis baudžia tą, ką Jis nori, ir Jis atleidžia tam, kam Jis nori. Ir Allahas Gali padaryti viską.

41. Pasiuntiny (Muchammedai ﷺ), neleisk, kad tie, kurie skuba įpulti į netikėjimą, liūdintų tave, dėl tų, kurie sako: „Mes tikime“ savo burnomis, tačiau jų širdys neturi jokio tikėjimo. Ir tarp judėjų yra tokių, kurie daug klauso ir trokšta melo – klausyti kito, kurie neatėjo pas jus. Jie pakeičia žodžius iš jų vietų, jie sako: „Jei jums yra tai duota, imkite tai, tačiau jei jums tai neduota, tada būkite atsargūs!” Ir kam Allahas nori Al-Fitna [suklaidinti, dėl to, kad jis atmetė Tikėjimą], nieko negalėsite padaryti dėl jo prieš Allahą. Tai tie, kurių širdžių Allahas nenori apvalyti (nuo netikėjimo ir veidmainystės). Jiems – nemalonė šiame gyvenime, o Amžinybėje jiems didelė kančia.

42. (Jie mėgsta) klausytis melo, ryti bet ką draudžiamą. Taigi jei jie ateis pas tave (Muchammedai ﷺ), arba priimk sprendimą tarp jų arba nusigręši nuo jų. Jei tu nusigręži nuo jų, jie negalės nė menkiausiai tavęs užgauti. O jei tu teisi, teisk teisingai tarp jų. Iš tiesų, Allahas myli tuos, kurie elgiasi teisingai.

43. Tačiau, jei jie ateis pas tave sprendimo, kai jie turi Tauratą (Torą), kuriame – (aiškus) Allaho Sprendimas. Net ir po to, jie nusigręžia, nes jie nėra (tikri) tikintieji.

44. Iš tiesų, Mes nuleidome Tauratą (Torą) [Mūsai (Mozei)], jame buvo teisingas vedimas ir šviesa, pagal kurią Pranašai, kurie pakluso Allaho Valiai, priiminėjo sprendimus judėjams. Ir rabinai bei kunigai [taip pat priiminėjo sprendimus judėjams pagal Tauratą (Torą) po tų Pranašų], jiems buvo patikėtas Allaho Knygos saugojimas ir tam jie buvo liudytojai.Taigi nebijokite žmonių, bet bijokite Manęs (judėjai), ir nepardavinėkite Mano Eilučių už menką kainą. Ir kas sprendžia ne pagal tai, ką Allahas apreiškė, tokie yra Kafirūn (t. y. netikintieji – žemesniojo rango, nes jie nesielgia pagal Allaho Įstatymus).

45. Ir Mes įsakėme tame jiems: „Gyvybė už gyvybę, akis už akį, nosis už nosį, ausis už ausį, dantis už dantį, ir žaizdos po lygiai.“ Tačiau jei kas atleidžia nuo keršto kaip labdarą, jam bus atleidimas. Ir kas sprendžia ne pagal tai, ką Allahas apreiškė, tokie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai – žemesniojo rango).

46. O paskui jų pėdomis Mes siuntėme Isą (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų, patvirtinantį Tauratą (Torą), kuris atėjo iki jo, ir Mes suteikėme jam Indžylį (Evangeliją), kuriame buvo teisingas vedimas ir šviesa ir Taurato (Toros), kuris atėjo iki to, patvirtinimas, teisingas vedimas ir perspėjimas Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).

47. Lai Indžylio (Evangelijos) žmonės teisia pagal tai, ką Allahas apreiškė jame. Ir kas teis ne pagal tai, ką Allahas apreiškė, (tada) tokie žmonės) yra Fasikūn [maištingieji, t. y. nepaklusnūs (iš žemesniojo rango)] Allahui.

48. Ir Mes nuleidome tau (Muchammedai ﷺ) Knygą (šį Koraną) su tiesa, patvirtinantį Rašą, kuris atėjo iki to ir Muhaimin (didžiai patikimą ir liudytoją) tam (seniems Raštams) [9]. Taigi teisk tarp jų pagal tai, ką Allahas apreiškė, ir nesek jų tuščiais norais, nukrypstančiais nuo tiesos, kuri tau atėjo. Kiekvienam iš jūsų Mes paskyrėme įstatymą ir aiškų kelią. Jei Allahas būtų panorėjęs, Jis būtų padaręs jus viena tauta, vien tam kad (Jis) galėtų išbandyti jus tame, ką Jis jums suteikė. Taigi varžykitės geruose darbuose. (Visų) jūsų sugrįžimas yra pas Allahą. Tada Jis praneš jums apie tai, dėl ko jūs nesutarėte. ——— [9] Muhaimin: tai, kas liudija tiesą, kuri yra jame, ir paneigia melą, pridėtą prie jo.

49. Ir, taigi, teisk (tu, Muchammedai ﷺ) tarp jų pagal tai, ką Allahas apreiškė ir nesek jų tuščiais norais, tačiau saugokis jų, kad jie tavęs (Muchammedai ﷺ) nenugręžtų toli nuo to, ką Allahas nuleido tau. Ir jei jie nusigręžia, tada žinok, kad Allaho Noras yra nubausti juos už kai kurias jų nuodėmes. Ir iš tikrųjų, dauguma žmonių yra Fasikūn (maištingieji ir nepaklusnūs Allahui).

50. Ar jie siekia teismo už Neišmanymo (dienas)? Ir kas yra geresnis teisime nei Allahas žmonėms, kurie turi tvirtą Tikėjimą?

51. O jūs, kurie tikite! Nelaikykite judėjų ir krikščionių Aulija (draugais, globėjais, padėjėjais). Jie yra Aulija tik vienas kitam. Ir jei kuris iš jūsų laiko juos (Aulija), tada tikrai jis yra vienas iš jų. Iš tiesų, Allahas neveda teisingu keliu tų žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai ir neteisingieji).

52. Ir jūs matote tuos, kurių širdyse yra (veidmainiavimo) liga, jie skuba į jų draugiją, sakydami: „Mes bijome, kad kokia baisi nelaimė neištiktų mūsų.“ Galbūt Allahas gali suteikti pergalę arba sprendimą pagal Savo Valią. Tada jie taps atgailaujančiaisiais dėl to, ką jie slėpė savyje.

53. O tie, kurie tiki, sakys: „Ar tai šie žmonės (veidmainiai), kurie prisiekė savo tvirčiausiomis priesaikomis Allahu, kad jie yra su jumis (musulmonais)?“ Ir visa, ką jie darė, buvo bergždžia (dėl jų veidmainiavimo), ir jie tapo pralaimėjusiaisiais.

54. O jūs, kurie tikite! Kas iš jūsų nusigręžia nuo savo tikėjimo (islamo), Allahas atves žmones, kuriuos Jis mylės ir jie mylės Jį, nuolankius tikintiesiems, griežtus netikintiesiems, kovojančius vardan Allaho ir niekada nebijančius kaltinančiųjų kaltinimo. Tai yra Allaho Malonė, kurią Jis suteikia tam, kam Jis nori. Ir Allahas yra Visa Pakanakamas Savo kūrinių poreikiams, Visa Žinantis.

55. Iš tiesų, jūsų Vali (Globėjas arba Padėjėjas) yra niekas kitas, tik Allahas, Jo Pasiuntinys ir tikintieji – tie, kurie atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat ir jie yra Rakiun (tie, kurie lenkiasi arba nuolankiai paklūsta Allahui maldoje).

56. Ir kas laiko Allahą, Jo Pasiuntinį ir tuos, kurie patikėjo, Globėjais, tada Allaho partija bus pergalinga.

57. O jūs, kurie tikite! Nelaikykite Aulyja (globėjais arba padėjėjais) tų, kurie laiko jūsų tikėjimą pajuokos objektu ir pokštu, iš tų tarpo, kurie gavo Raštą (judėjų ir krikščionių) iki jūsų, anei netikinčiųjų tarpo. Ir bijokite Allaho, jei jūs iš tiesų esate tikri tikintieji.

58. Ir kai jūs šaukiate kvietimą As-Salat [kvietimą maldai (Azaną)], jie laiko tai (vien tik) pajuokos objektu ir pokštu. Tai todėl, kad jie yra žmonės, kurie nesupranta. [10] ——— [10] Azano žodžiai yra tokie: Allahu-Akbar, Allahu-Akbar, Allahu-Akbar, Allahu-Akbar; Ašhadu an la ilaha illallah, Ašhadu an la ilaha illallah; Ašhadu ana Muchammed-ar-Rasūl-Ullah, Ašhadu ana Muchammed-ar-Rasūl-Ullah; Haija-alas-Salah, Haija-alas-Salah; Haija alal-Falah, Haija alal-Falah; Allahu-Akbar, Allahu-Akbar, La ilaha illallah.

59. Sakyk „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys)! Ar jūs kritikuojate mus tik dėl to, kad mes tikime Allahą, ir tuo (apreiškimu), kas buvo mums nuleista, ir tuo, kas buvo nuleista iki mūsų, ir dauguma iš jūsų yra Fasikūn [maištingieji ir nepaklusnūs (Allahui)]?“

60. Sakyk (Muchammedai ﷺ) Rašto žmonėms): „Ar man pranešti jums kai ką blogiau, nei tai, apie atlygį iš Allaho: tie (judėjai), kurie užsitraukė Allaho Prakeiksmą ir Jo Pyktį, ir tie iš tų, kuriuos (kai kuriuos) Jis pavertė beždžionėmis ir kiaulėmis, ir tie, kurie garbino Taghūt [11] (netikras dievybes), - tokie yra žemiausiame lygyje (Pragaro Ugnyje Prikėlimo Dieną), ir dar labiau nuklydę nuo Teisingo Kelio (šiame žemiškajame gyvenime).“ ——— [11] Taghūt: žr. ajos 2:256 išnašą.

61. Kai jie ateina pas tave, jie sako: „Mes tikime.“ Tačiau iš tiesų jie ateina su (ketinimu) netikėjimu ir jie išeina su tuo pačiu. Ir Allahas žino visa, ką jie slepia.

62. Ir jūs matote daugybę jų (judėjų) skubančių į nuodėmę ir prasižengimą, ir valgančius neleistinus dalykus [kaip kyšius ir Riba (palūkanas)]. Nuodėmė iš tiesų yra tai, ką jie darė.

63. Kodėl rabinai ir religingi išmanantys žmonės neuždraudžia jiems sakyti nuodėmingų žodžių ir valgyti neleistinus dalykus. Nuodėmė iš tiesų yra tai, ką jie atlikdavo.

64. Judėjai sako: „Allaho Ranka yra surišta (t. y. Jis neduoda ir neleidžia iš Savo Dosnumo).“ Lai jų rankos būna surištos ir lai jie būna prakeikti dėl to, ką jie sakė. Ne, abi Jo Rankos [12] yra plačiai ištiestos. Jis leidžia (iš Savo Dosnumo) kaip Jis nori. Iš tiesų, Apreiškimas, atėjęs pas jus iš jūsų Viešpaties (Allaho) padidina daugumoje jų atkaklų pasipriešinimą ir netikėjimą. Mes įkurdinome nesantaiką ir neapykantą tarp jų iki Prikėlimo Dienos. Kaskart, kai jie užkuria karo laužą, Allahas jį užgesina. Ir jie (visada) stengiasi daryti nedorybes žemėje. ——— [12] Sifat-ullah (Allaho Atributai). Visa, kas Allaho Knygoje [Korane] buvo apreikšta apie Allaho, Aukščiausiojo, Atributus [Sifat], tokius kaip Jo Veidas, Akys, Rankos, Blauzdos (Kojos), Jo Atėjimas, Jo (Istava) pakilimas į Savo Sostą ir kitus, arba visa, kuo Allaho Pasiuntinys ﷺ apibūdino Jį teisinguose, autentiškuose Pranašo Ahadis (pasakojimuose), pavyzdžiui tokie Jo Atributai, kaip [Nuzūl], Jo Nusileidimas arba Jo juokas ir kiti, - tikėjimo mokslininkai, išmanantys Koraną ir Sunną tiki šiais Allaho Atributais ir tvirtina, kad tai tikrai Jo Atributai, be Tavyl (jų reikšmės aiškinimo per kitus dalykus) arba Tašbyh (suteikiant jiems panašumą į kūrinijos bruožus) arba [Tatyl] (visiško jų atmetimo arba neigimo, t. y. teigiant, kad nėra Allaho Veido arba Akių, arba Rankų, arba Blauzdų). Šie Atributai dera ir tinka tik Allahui Vieninteliui, ir jis nepanašus į jokį (Savo) kūrinį. Kaip Allaho Žodžiai (Korane): 1. „Nėra nieko kaip Jis, ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis.“ (Aja 42:11); 2. „Nėra nieko panašaus į Jį.“ (Aja 112:4).

65. Ir jei tik Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys) tikėtų (Muchammedu ﷺ) ir saugotųsi blogo (nuodėmės, priskyrimo Allahui partnerių) ir taptų Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. ają 2:2), Mes tikrai atleistume jų nuodėmes ir priimtume juos į palaimos Sodus (Rojuje).

66. Ir jei tik jie elgtųsi pagal Tauratą (Torą), Indžylį (Evangeliją), ir tai, kas (dabar) buvo nuleista jiems iš jų Viešpaties (Koraną), jie tikrai būtų gavę aprūpinimą iš virš jų ir iš po jų pėdų. Tarp jų yra žmonių, kurie yra teisingame kelyje (t. y. jie elgiasi pagal apreiškimą ir tiki Pranašu Muchammedu ﷺ), tačiau dauguma jų daro blogus darbus.

67. Pasiuntiny (Muchammedai ﷺ ), skelbk (Žinią), kas buvo nuleista tau iš Tavo Viešpaties. O jei tu neskelbsi, tada tu neperduodi Jo Žinios. Allahas apsaugos tave nuo žmonijos. Iš tiesų, Allahas neveda teisingu keliu žmonių, kurie netiki.

68. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys)! Jūs neturite nieko (kalbant apie tiesingą vedimą) kol jūs nesielgiate pagal Tauratą (Torą), Indžylį (Evangeliją) ir tai, kas (dabar) buvo nuleista jums iš jūsų Viešpaties (Koraną).“ Iš tiesų, tai, kas buvo nuleista tau (Muchammedai ﷺ ) iš tavo Viešpaties padidina daugumoje jų (jų) atkaklų pasipriešinimą ir netikėjimą. Taigi nesigailėk žmonių, kurie netiki.

69. Iš tikrųjų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą, Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ir visa tai, kas jam buvo apreikšta iš Allaho), ir tie, kurie yra judėjai ir sabėjai ir krikščionys, - kurie tikėjo Allahą ir Paskutiniąją Dieną, ir darė teisingumą, nebus jiems baimės, anei jie liūdės. [13] ——— [13] Ši aja (5:69) ir aja 2:62 neturėtų būti skaitytojo klaidingai interpretuojamos, kaip minėta Ibn Abbas (Tafsir At-Tabari), kad šios eilutės nuostatos buvo panaikintos aja 3:85. Ir po Pranašo Muchammedo ﷺ atėjimo, joks kitas tikėjimas, išskyrus islamą, iš niekieno nebebus priimtas.

70. Iš tiesų, Mes paėmėme Israelio (Izraelio) vaikų pažadą ir siuntėme jiems Pasiuntinius. Kada tik ateidavo pas juos Pasiuntinys su tuo, ko jie patys nenorėjo, - dalis jų vadindavo (juos) melagiais, o kiti iš jų juos nužudė.

71. Jie galvojo, kad nebus Fitna (išbandymo arba bausmės), taigi jie tapo akli ir kurti. Po to Allahas atsigręžė į juos (su Atleidimu), tačiau vėl daugybė jų tapo akli ir kurti. Ir Allahas yra Visa Matantis tai, ką jie daro.

72. Tikrai, nepatikėjo tie, kurie sako: „Allahas yra Mesijas [Isa (Jėzus)], Marjamos (Marijos) sūnus).“ Tačiau Mesijas [Isa (Jėzus)] sakė: „Israelio (Izraelio) vaikai, garbinkite Allahą, mano Viešpatį ir jūsų Viešpatį.“ Iš tiesų, kas priskiria partnerius (garbinime) Allahui, tada Allahas uždraudė tam Rojų, ir Ugnis bus jo buveinė. Ir Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams) nėra padėjėjų.

73. Tikrai, netikintieji yra tie, kurie sakė: „Allahas yra trečias iš trijų (Trejybėje).“ Tačiau nėra Ilah (dievo) (niekas neturi teisės būti garbinamas) tik Vienintelis Ilah (Dievas – Allahas). Ir jei jie nesiliauja to sakę, iš tiesų, skausminga kančia ištiks netikinčiuosius jų tarpe.

74. Argi jie nesigręš atgailaudami į Allahą ir neprašys Jo Atleidimo? Nes Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

75. Mesijas [Isa (Jėzus)], Marjamos (Marijos) sūnus, buvo ne daugiau nei Pasiuntinys. Daug buvo Pasiuntinių, mirusių iki jo. Jo motina [Marjama (Marija)] buvo Sidika [t. y. ji tikėjo Allaho Žodžius ir Jo Knygas (žr. ają 66:12)]. Jie abu valgydavo maistą (kaip bet kuris kitas žmogus, kai tuo tarpu Allahas nevalgo). Pažvelkite, kaip Mes padarome Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) aiškius jiems, tačiau, pažvelkite, kaip jie nuklydę (nuo tiesos).

76. Sakyk (Muchammedai ﷺ žmonijai): „Kaip jūs garbinate šalia Allaho kažką, kas neturi jokios galios nei pakenkti, nei jums padėti? Tačiau Allahas yra Tas, Kuris yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.“

77. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys)! Neperženkite ribų savo tikėjime (tikėdami kažkuo) daugiau nei yra tiesa, ir nesekite tuščiais norais žmonių, kurie paklydo iki jūsų ir paklaidino daugybę nuo Tiesaus Kelio.“

78. Tie iš Israelio (Izraelio) vaikų [14], kurie netikėjo, buvo prakeikti Davūdo (Dovydo) ir Isos (Jėzaus), Marjamos (Marijos) sūnaus liežuviais. Tai buvo todėl, kad jie nepakluso (Allahui ir Pasiuntiniams) ir buvo visada peržengiantys ribas. ——— [14] Pasakojimas apie raupsuotą, nuplikusį ir aklą vyrus (žr. Sahih Al Bukhari, Vol.4, Hadisas No.670)

79. Jie nedrausdavo vienas kitam Al-Munkar (neteisybės, blogio darymo, nuodėmių, daugiadievystės, netikėjimo), kurį jie darė. Niekšiška iš tiesų buvo tai, ką jie darydavo.

80. Jūs matote daugybę jų, laikančių savo Aulija (globėjais ir padėjėjais) netikinčiuosius. Bloga, iš tiesų yra tai, ką jie patys pasiuntė prieš save. Dėl to (priežasties) jiems teko Allaho Rūstybė ir kančioje jie gyvens.

81. Ir jei jie būtų tikėję Allahą ir Pranašą (Muchammedą ﷺ) ir tuo, kas buvo jam apreikšta, niekada jie nebūtų laikę jų (netikinčiųjų) Aulija (globėjais ir padėjėjais). Tačiau daugybė jų yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnūs Allahui).

82. Iš tiesų, jūs aptiksite priešiškiausius iš žmonių tikintiesiems (musulmonams) esant judėjus ir tuos, kurie yra Al-Mušrikūn [15], ir jūs aptiksite labiausiai mylinčius tikinčiuosius (musulmonus) esant tuos, kurie sako: „Mes krikščionys.“ Taip yra todėl, kad tarp jų yra kunigai ir vienuoliai, ir jie nesididžiuoja. ——— [15] Al-Mušrikūn: stabmeldžiai, daugiadieviai, netikintieji Allaho Vienumą, pagonys.

83. O kai tie (kurie vadina save krikščionimis) klausosi to, kas buvo nuleista Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), jūs matote jų akis paplūstant ašaromis dėl tiesos, kurią jie atpažįsta. Jie sako: „Mūsų Viešpatie, mes tikime, taigi įrašyk mus tarp liudytojų.“

84. „Ir kodėl mes turėtume netikėti Allahą ir tuo, kas pas mus atėjo iš tiesos (islamiškąjį monoteizmą)? Ir mes norime, kad mūsų Viešpats priimtų mus (į Rojų Prikėlimo Dieną) kartu su teisingais žmonėmis (Pranašu Muchammedu ﷺ ir jo kompanjonais (lai Allahas būna jais patenkintas)).“

85. Taigi, dėl to, ką jie sakė, Allahas apdovanojo juos Sodais, po kuriais teka upės (Rojuje), jie gyvens ten amžinai. Toks yra Al-Muhsinūn (gera darančiųjų) atlygis.

86. Tačiau tie, kurie nepatikėjo ir paneigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), jie bus (Pragaro) Ugnies gyventojai.

87. O jūs, kurie tikite! Nedarykite draudžiamu Taijibat (visa, kas gera, iš maisto, daiktų, poelgių, įsitikinimų, žmonių), kurį Allahas padarė jums leidžiamu, ir nenusidėkite. Iš tiesų, Allahas nemėgsta nusidėjėlių.

88. Ir valgykite iš to, ką Allahas suteikė jums, leistiną ir gerą, ir bijokite Allaho, Kurį tikite.

89. Allahas nebaus jūsų dėl to, kas yra netyčia jūsų priesaikose, tačiau Jis baus jus už jūsų sąmoningas priesaikas. Išpirkai už tai pamaitinkite dešimt Masakin (vargingųjų) tokiu kiekiu kokiu vidutiniškai maitinate savo pačių šeimas, arba aprenkite juos arba išlaisvinkite vergą. Tačiau kas neišgali (to), tada jis turėtų pasninkauti tris dienas. Tai išpirka už priesaikas, kai jūs prisiekėte. Ir saugokite savo priesaikas (t. y. neprisiekinėkite dažnai) [16]. Taip Allahas išaiškina jums Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad jūs būtumėte dėkingi. ——— [16] Geriau neprisiekinėti, tačiau jei jūs prisiekėte, ir paskui randate geresnį problemos sprendimą, elkitės pagal tai, kas yra geriau, ir išpirkite pažadą.

90. O jūs, kurie tikite! Svaigalai (visų rūšių alkoholiniai gėrimai), ir lošimai, ir Al-Ansab [17], ir Al-Azlam (strėlių naudojimas siekiant sėkmės ar priimant sprendimą) yra Šaitan (Šėtono) rankų bjaurastis. Taigi venkite (griežtai viso) to, kad būtumėte sėkmingi. ——— [17] Gyvuliai, aukojami (skerdžiami) ant An-Nusub* ir dievybėms. * An-Nusub buvo akmeniniai altoriai tam tikrose vietose arba kapuose, ant kurių aukos buvo skerdžiamos tam tikromis progomis dievybių, džinų, angelų, dievobaimingų žmonių, šventųjų vardu, tam, kad juos pagerbtų arba tikintis iš jų kokios nors naudos.

91. Šaitan (Šėtonas) nori tik sukelti nesantaiką ir neapykantą tarp jūsų su svaigalais (alkoholiniais gėrimais) ir lošimais, ir sukliudyti jums prisiminti Allahą ir As-Salat (maldas). Taigi, argi tada nesusilaikysite?

92. Ir pakluskite Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) ir saugokitės (netgi priartėjimo prie gėrimo arba lošimų arba Al-Ansab, arba Al-Azlam, ir t. t.) ir bijokite Allaho. Tada, jei jūs nusigręžiate, turėtumėte žinoti, kad Mūsų Pasiuntinio pareiga perduoti (Žinią) aiškiausiu būdu.

93. Tie, kurie tiki ir daro teisingus gerus darbus, nėra jiems nuodėmės dėl to, ką jie valgė (praeityje), jei jie bijosi Allaho (susilaikydami nuo Jo uždraustų dalykų), ir tiki, ir daro teisingus gerus darbus, ir vėl bijo Allaho ir tiki, ir dar kartą bijo Allaho ir daro gerus darbus su Ihsan (ištobulinimu). Ir Allahas myli gera darančiuosius.

94. O jūs, kurie tikite! Allahas tikrai išbandys jus kuo nors (iš) medžiojamųjų paukščių ir žvėrių, kurie yra lengvai pasiekiami jums jūsų ranka ir jūsų žeberklais, kad Allahas galėtų išmėginti tą, kuris bijo Jo nematydamas. Taigi, kas po to peržengia ribas, jam – skausminga kančia.

95. O jūs, kurie tikite! Nežudykite medžiojamųjų paukščių ir žvėrių, kol esate Ihram būsenoje [Hadže arba Umroje (piligriminėje kelionėje)], o kas iš jūsų nužudo tai tyčia, bausmė yra valgomo gyvulio (t. y. avies, ožkos, karvės) auka, atsinešta į Kaabą, lygi tam, ką jis nužudė, kaip nustatyta dviejų teisingų vyrų iš jūsų. Arba, išpirkai, jis turėtų pamaitinti Masakin (varginguosius žmones), arba to atitikmuo Saum (pasninkas), kad jis patirtų savo poelgio sunkumą (bausmę). Allahas atleido tai, kas yra praeityje, tačiau kas daro tai vėl, Allahas atims iš jo atpildą. Ir Allahas yra Visa Galingas, Visa Galintis Atpilde.

96. Leistina jums vandens žaidimų (vaikymasis) ir jų naudojimas maistui – savo naudai ir tų, kurie keliauja, tačiau draudžiama yra žemės žaidimų (vaikymasis) kol esate Ichram būsenoje (Hadž arba ‘Umrah). Ir bijokite Allaho, pas Kurį jūs būsite surinkti atgal.

97. Allahas padarė Kaabą, Neliečiamą Namą, saugumo ir naudos prieglobsčiu (pavyzdžiui, Hadž ir Umra) žmonijai, ir taip pat Draudimų Mėnesį, ir aukojamuosius gyvulius, ir girliandomis puoštus (žmones arba gyvūnus, dėl jų saugumo pažymėtus girliandomis ant kaklų, padarytomis iš (Mekkos) medžio kamieno žievės), kad jūs žinotumėte, kad Allahas turi Žinojimą apie viską, kas yra danguose, ir viską, kas yra žemėje, ir kad Allahas yra Visa Žinantis apie kiekvieną.

98. Žinokite, kad Allahas yra Rūstus bausdamas ir kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

99. Pasiuntinio [t. y. Mūsų Pasiuntinio Muchammedo ﷺ, kurį Mes siuntėme jums, žmonės] pareiga yra nieko daugiau tik perduoti (Žinią). Ir Allahas žino viską, ką jūs atskleidžiate, ir viską, ką jūs nuslepiate.

100. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Nevienoda yra Al-Khabis (visa, kas yra nuodėminga ir bloga iš daiktų, poelgių, įsitikinimų, žmonių ir maisto) ir At-Taijib (visa, kas yra gera iš daiktų, poelgių, įsitikinimų, žmonių ir maisto), nors Al-Khabis gausa gali jums patikti.“ Taigi bijokite Allaho [18], suprantantys žmonės, tam, kad jūs būtumėte sėkmingi. ——— [18] Bijokite Allaho, t. y. susilaikykite nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų poelgių, kuriuos Jis uždraudė, ir stipriai mylėkite Allahą (darykite visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis įsakė).

101. O jūs, kurie tikite! Neklausinėkite apie tuos dalykus, kurie, jei jie jums išaiškinti, gali jums pridaryti bėdos. Tačiau, jei jūs klausiate apie juos, kol Koranas yra apreiškiamas, jie bus jums išaiškinti. Allahas atleido tai, ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.

102. Prieš jus, bendruomenė uždavinėjo perdaug klausimų, tada dėl to jie tapo netikinčiaisiais,

103. Allahas nenustatė tokių dalykų kaip Bahira [19], arba Saiba [20], arba Vasila [21], arba Ham [22] (visi šie gyvūnai buvo paleisti pagerbiant dievybes, kaip pagonys arabai praktikavo priešislaminiu laikotarpiu). Tačiau tie, kurie netiki, sukuria melą apie Allahą ir dauguma jų neturi supratimo. ——— [19] Bahira: kupranugarė, kurios pienas buvo paskirtas dievybėms ir niekam nebuvo leidžiama jos melžti. [20] Saiba: kupranugarė, paleista laisvai ganykloje jų netikriems dievams, t. y. dievybėms, ir nieko nebuvo leidžiama ant jos nešti. [21] Vasila: kupranugarė, paleista vardan dievybių, nes ji atsivedė kupranugarę per pirmąjį ir antrąjį laukimąsi. [22] Ham: eržilas-kupranugaris, išlaisvintas nuo darbo vardan jų dievybių, po to, kai jis pabaigė tam tikrą skaičių kergimo, paskirto jam.

104. Ir kai sakoma jiems: „Ateikite į tai, ką Allahas apreiškė, ir pas Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ , sprendimui apie tai, ką jūs padarėte neleistina).“ Jie sako: „Gana mums to, kuo radome mūsų tėvus sekančius.“ Nors jų tėvai neturėjo nei jokių žinių, nei teisingo vedimo.

105. O jūs, kurie tikite! Rūpinkitės savimi [23]. Jei jūs seksite (teisingu) vedimu, nepakenks jums niekaip tie, kurie yra paklydę. Visų jūsų sugrįžimas yra pas Allahą, tada Jis praneš jums apie (viską), ką jūs darydavote. ——— [23] Rūpinkitės savimi, t. y. darykite teisingus darbus, stipriai bijokite Allaho (susilaikykite nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Jis uždraudė) ir stipriai mylėkite Allahą (atlikite visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis įsakė).

106. O jūs, kurie tikite! Kai mirtis užklumpa kurį nors iš jūsų, ir jūs sudarinėjate testamentą, (tada paimkite) liudijimą dviejų teisingų vyrų iš jūsų pačių žmonių arba dviejų kitų iš pašalinių, kai jūs keliaujate žeme ir mirtis jus užklumpa. Užlaikykite juos abu po As-Salat (maldos), (tada), jei abejojate (jų teisingumu), lai jie abu prisiekia Allahu (sakydami): „Mes nenorime iš to jokios žemiškos naudos, net jei jis (palikėjas) būtų mūsų artimas giminaitis. Mes neslėpsime Allaho Liudijimo, nes tada iš tiesų būsime nuodėmingieji.“

107. Jei tada paaiškėja, kad šie du buvo kalti dėl nuodėmės, lai du kiti stoja į jų vietą, artimiausi giminės iš tų, kurie reikalauja teisėtos teisės. Lai jie prisiekia Allahu (sakydami): „Mes pripažįstame, kad mūsų liudijimas yra teisingesnis, nei tų abiejų, ir kad mes nenusižengsime (tiesai), nes tada iš tiesų mes būtume nusidėjėliai.“

108. Tai turėtų priartinti (prie fakto), kad jų liudijimas bus teisingiausios formos (ir priimtas), arba priešingu atveju jie bijotų, kad (kitos) priesaikos bus priimtos po jų priesaikų. Ir bijokite Allaho ir klausykite (paklusdami Jam). Ir Allahas neveda teisingu keliu žmonių, kurie yra Al-Fasikūn (maištingi ir nepaklusnūs).

109. Dieną, kai Allahas surinks kartu Pasiuntinius ir sakys jiems: „Kokį atsakymą jūs gavote (iš savo žmonių dėl savo mokymo)?“ Jie sakys: „Mes nežinome, iš tiesų, tik Tu esi Visa Žinantis apie tai, kas yra paslėpta (arba nematoma).“

110. (Atminkite), kai Allahas sakys (Prikėlimo Dieną): „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, prisimink Mano Malonę tau ir tavo motinai, kai aš parėmiau jus su Rūh-ul-Kudus [Džibriliu (Gabrieliu)], kad tu kalbėtum žmonėms lopšyje ir subrendęs; ir kai Aš išmokiau tave rašto, Al-Hikma (suvokimo galios), Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos); ir kai tu pagaminai iš molio figūrą, paukščio formos, Mano Leidimu, ir įpūtei į ją ir ji tapo paukščiu Mano Leidimu, išgydei gimusius aklais ir raupsuotuosius Mano Leidimu, ir kai grąžinai į gyvenimą mirusįjį Mano Leidimu; ir kai Aš sulaikiau Israelio (Izraelio) vaikus nuo tavęs (kai jie pasiryžo tave nužudyti), kai tu atėjai pas juos su aiškiais įrodymais, ir netikintieji iš jų sakė: „Tai yra niekas kitas, tik akivaizdūs burtai.“

111. Ir kai Aš (Allahas) apreiškiau [Isos (Jėzaus)] Al-Havarijūn (apaštalams) tikėti Manimi ir Mano Pasiuntiniu, jie sakė: „Mes tikime. Ir liudijame, kad esame musulmonai.“

112. (Atminkite), kai Al-Havarijūn (apaštalai) sakė: „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, ar gali tavo Viešpats nuleisti mums iš dangaus išskleistą stalą (su maistu)?“ Isa (Jėzus) tarė: „Bijokite Allaho, jei jūs iš tiesų esate tikintieji.“

113. Jie sakė: „Mes norime tuo pasisotinti ir pamaloninti savo širdis (kad jos būtų stipresnės Tikėjime), ir sužinoti, kad tu tikrai pasakojai mums tiesą ir kad mes patys esame jos liudytojai.“

114. Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, tarė: „Allahai, mūsų Viešpatie, atsiųsk mums iš dangaus išskleistą stalą (su maistu), kad tame būtų mums – pirmajam ir paskutiniajam iš mūsų – šventė ir ženklas iš Tavęs. Ir suteik mums pramaitinimą, nes Tu esi Geriausias iš maitintojų.“

115. Allahas tarė: „Aš ketinu nuleisti jums tai, tačiau jei kas iš jūsų po to netikės, tada Aš bausiu jį tokia bausme, kokios nesu paskyręs niekam kitam iš (visos) Alamyn (žmonijos ir džinų).“

116. Ir (atminkite) kai Allahas sakys (Prikėlimo Dieną): „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, argi tu sakei žmonėms: „Garbinkite mane ir mano motiną kaip du dievus šalia Allaho?“ Jis sakys: „Šlovė Tau! Negalėjau aš sakyti to, ką (sakyti) aš neturėjau teisės. Jei būčiau sakęs tokį dalyką, Tu tikrai tai butum žinojęs. Tu žinai, kas yra mano viduje, nors aš nežinau, kas yra Tavyje. Iš tiesų, Tu, tiktai Tu, esi Visa Žinantis apie viską, kas paslėpta (ir nematoma).“

117. „Niekada aš nesakiau jiems ką nors kito, išskyrus tai, ką Tu (Allahai) įsakai man sakyti: „Garbinkite Allahą, mano Viešpatį ir jūsų Viešpatį.“ Ir aš buvau įrodymas jiems, kai gyvenau tarp jų, tačiau kai Tu paėmei mane į viršų, Tu buvai jų Stebėtojas. Ir Tu esi Liudininkas viskam. (Tai svarbus patarimas ir perspėjimas viso pasaulio krikščionims).

118. „Jei Tu baudi juos, jie yra Tavo vergai, o jei Tu atleidi jiems, iš tiesų, Tu, tiktai Tu, esi Visa Galingas,Visa Išmanantis.“

119. Allahas sakys: „Tai Diena, kurią teisingieji turės naudos iš savo tiesos: jų yra Sodai, po kuriais upės teka (Rojuje) – jie gyvens ten amžinai. Ir Allahas yra patenkintas jais, ir jie - Juo. Tai didi sėkmė (Rojus).

120. Allahui priklauso dangų ir žemės bei viso, kas tarp jų, valdžia ir Jis Gali padaryti viską.