Litvanca Meal — Rowad Tercüme Merkezi — Enam 6:1 – Yusuf 12:111

1. Visi šlovinimai ir padėkos Allahui, Kuris (Vienas) sukūrė dangus ir žemę, ir davė pradžią tamsai ir šviesai. Tačiau tie, kurie netiki, laiko kitus lygiais savo Viešpačiui.

2. Jis yra Tas, Kuris sukūrė jus iš molio, ir tada nustatė (nustatytą) terminą (jums mirti). Ir pas Jį yra dar vienas apibrėžtas terminas (kada jūs būsite prikelti), tačiau jūs abejojate (Prikėlimu).

3. Ir Jis yra Allahas (garbinamas Vienintelis) danguose ir žemėje. Jis žino tai, ką jūs nuslepiate, ir tai, ką jūs atskleidžiate, ir Jis žino, ką jūs įgyjate (gerą ar blogą). (Žr. ają 43:84)

4. Ir kada tik Aja (ženklas) ateina pas juos iš jų Viešpaties Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.), jie nusigręžia nuo jo.

5. Iš tiesų, jie atmetė tiesą (Koraną ir Muchammedą ﷺ ) [1], kai ji atėjo pas juos, tačiau ateis pas juos žinia apie tai (kančią), iš ko jie juokėsi. ——— [1] Žr. ajos 3:85 išnašą ir taip pat žr. ają 3:116.

6. Argi jie nematė, kiek kartų iki jų Mes sunaikinome, kurias Mes įkurdinome žemėje taip, kaip Mes neįkurdinome jūsų? Ir Mes gausiai pylėme ant jų lietų iš dangaus ir privertėme upes tekėti po jais. Tačiau Mes sunaikinome juos už jų nuodėmes, ir Mes sukūrėme po jų kitas kartas.

7. Ir net jei Mes nuleistume tau (Muchammedai ﷺ ) Žinią, užrašytą ant popieriaus, kad jie galėtų ją paliesti savo rankomis, netikintieji būtų sakę: „Tai niekas kitas, tik akivaizdūs burtai!”.

8. Ir jie sako: „Kodėl jam nebuvo nuleistas angelas?“ Jei Mes būtume nuleidę angelą, viskas būtų nuspręsta iš karto, ir nebūtų jiems leista atsikvėpti.

9. Ir jei Mes būtume paskyrę jam angelą, Mes iš tikrųjų būtume padarę jį žmogumi, ir būtume be abejonės supainioję juos tame, kame jie jau yra susipainioję (t. y. dėl Pranašo Muchammedo ﷺ Žinios).

10. Ir iš tiesų, iš (daugybės) Pasiuntinių iki tavęs buvo šaipomasi, tačiau jų pašaipūnai buvo apsupti kaip tik tuo, iš ko jie šaipėsi.

11. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Keliaukite per žemę ir pamatykite, koks galas buvo tų, kurie atmetė tiesą.“

12. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje?“ Sakykite: „Allahui. Jis įsakė Sau Gailestingumą. Iš tikrųjų Jis surinks jus visus Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Tie, kurie pasiklydo, netikės [Allahą kaip vienintelį Ilah (Dievą), ir Muchammedą ﷺ kaip vieną iš Jo Pasiuntinių, ir Prikėlimą].

13. Ir Jam priklauso viskas, kas egzistuoja naktį ir dieną, ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

14. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ar turėčiau aš laikyti Vali (Padėjėju, Globėju, Viešpačiu arba Dievu) ką nors kitą nei Allahas, dangų ir žemės Kūrėjas? Ir tai Jis, Kuris maitina, tačiau nėra maitinamas.“ Sakyk: „Iš tiesų, man įsakyta būti pirmuoju iš tų, kurie paklūsta Allahui (kaip musulmonai).“ Ir nebūk tu (Muchammedai ﷺ ) iš Mušrikūn [daugiadievių, pagonių, stabmeldžių ir netikinčiųjų Allaho Vienumu].

15. Sakyk: „Aš bijau, jei aš nepaklusčiau savo Viešpačiui, Galingosios Dienos kančios.“

16. Tas, kas išvengs (kančios) tą Dieną, (Allahas) tikrai buvo jam Gailestingas. Ir tai būtų akivaizdi sėkmė.

17. Ir jei Allahas pakenkia jums žala, niekas negali jos pašalinti, išskyrus Jį, ir jei Jis palytėja jus su gėriu, tada Jis yra Galintis padaryti viską.

18. Ir Jis yra Nenugalimas, (Aukščiausiasis) virš Savo vergų ir Jis yra Visa Išmanantis, Gerai Žinantis apie viską.

19. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas yra didingiausias liudijime?“ Sakyk: „Allahas (Didingiausiasis!) yra Liudytojas tarp manęs ir jūsų. Šis Koranas buvo apreikštas man, kad su juo aš galėčiau įspėti jus ir visus, ką jis pasieks. Ar galite jūs tikrai paliudyti, kad šalia Allaho yra kitų alihah (dievų)?“ Sakyk: „Aš (taip) neliudiju!” Sakyk: „Bet iš tiesų Jis (Allahas) yra vienintelis vienas Ilah (Dievas). Ir tikrai aš nekaltas dėl to, ką jūs priskiriate Jam garbinime.“

20. Tie, kuriems Mes davėme Raštą (judėjai ir krikščionys), atpažįsta jį (t. y. Muchammedą ﷺ kaip Allaho Pasiuntinį, ir jie taip pat žino, kad nėra jokio kito Ilah (Dievo), tik Allahas ir islamas yra Allaho tikėjimas), kaip jie atpažįsta savo pačių sūnus. Tie, kurie pametė (sunaikino) save, netikės [2]. ——— [2] Žr. ajos 3:85 išnašą.

21. Ir kas yra įžūlesnis ir daro daugiau neteisybių, nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą arba atmeta Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas ar apreiškimus)? Iš tiesų, Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) niekada nebus sėkmingi.

22. Ir Dieną, kai Mes surinksime juos visus kartu, tada Mes tarsime tiems, kurie priskyrė partnerius (Mums garbinime): „Kur yra jūsų partneriai (netikros dievybės), kurias jūs gindavote (kaip Allaho partnerius garbinime)?“

23. Tada nebus (likusio) jokio Fitna (atsikalbinėjimų arba žodžių, arba argumentų) jiems, tik sakyti: „Prisiekiame Allahu, mūsų Viešpačiu, mes nebuvom tie, kurie priskirdavo kitus Allahui garbinime.“

24. Pažvelk! Kaip jie meluoja patys prieš save! Tačiau tai (melas), kurį jie sukūrė, pradings nuo jų.

25. Ir iš jų yra kai kurie, kurie klauso tavęs. Tačiau Mes uždėjome šydus ant jų širdžių, taigi jie to nesupranta, ir kurtumą jų ausyse. Ir net jei jie matys kiekvieną Ają (įrodymą, įkaltį, eilutę, pamoką, ženklą, apreiškimą ir t. t.), jie netikės tuo iki tokio lygio, kad atėję pas tave su tavimi ginčytis, netikintieji sako: „Tai niekas kitas, tik senovės žmonių pasakos.“

26. Ir jie sulaiko kitus nuo jo (nuo sekimo Pranašu Muchammedu ﷺ ) ir jie patys laikosi atokiai nuo jo, ir (taip elgdamiesi) jie nenaikina nieko kito, tik patys save, nors jie (to) nesuvokia.

27. Jei tik tu galėtum pamatyti, kai jie bus laikomi virš (Pragaro) Ugnies! Jie sakys: „Kad tik mes būtume nusiųsti atgal (į žemę)! Tada mes neneigtume mūsų Viešpaties Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, apreiškimų ir t. t.), ir būtume mes iš tikinčiųjų!”

28. Ne, jiems tapo akivaizdu tai, ką jie prieš tai slėpė. Tačiau jei jie būtų grąžinti (į žemę), jie be abejonės sugrįžtų į tai, kas jiems buvo draudžiama. Ir iš tiesų, jie yra melagiai.

29. Ir jie sakė: „Nėra jokio (kito gyvenimo), tik mūsų (dabartinis) žemiškasis gyvenimas ir niekada nebūsime mes prikelti (Prikėlimo Dieną).“

30. Jei tik tu galėtum pamatyti, kai jie bus laikomi (atvesti ir priversti stovėti) priešais savo Viešpatį! Jis sakys: „Argi nėra tai (Prikėlimas ir atsiskaitymas) tiesa?“ Jie sakys: „Taip, prisiekiame mūsų Viešpačiu!”Jis tada tars: „Taigi ragaukite jūs kančią, nes jūs netikėjote.“

31. Jie tikrai yra pralaimėtojai, kurie neigė savo Susitikimą su Allahu, kol staiga Valanda (mirties ženklai) juos ištiko ir jie sako: „Deja, mums, kad mes nemąstėme apie tai.“ kai jie neš savo naštą ant nugarų. Ir bloga iš tiesų yra našta, kurią jie neš!

32. Ir šis žemiškasis gyvenimas yra ne kas kita, kaip žaidimas ir linksmybės. Tačiau, daug geriau yra namas Amžinybėje tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2). Argi tada tu nesuprasi?

33. Mes tikrai žinome širdgėlą, kurią sukelia tau (Muchammedai ﷺ ) jų žodžiai: tai ne tave jie atstumia, tačiau tai yra Allaho Eilutės (Koranas), kurias Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) neigia.

34. Iš tiesų, (daugybė) Pasiuntinių buvo nepriimti iki tavęs (Muchammedai ﷺ ), tačiau kantriai jie kentė atsižadėjimą, ir jie buvo užgauti, kol Mūsų Pagalba pasiekė juos, ir niekas negali pakeisti Allaho Žodžių (Sprendimų). Iš tiesų, jus pasiekė žinia (naujienos) apie Pasiuntinius (iki jūsų).

35. Jei jų bjaurėjimasis (tavimi, Muchammedai ﷺ , ir tuo, su kuo tu buvai siųstas) yra tau sunkus (ir tu negali būti kantrus dėl jų kenkimo tau), tada, jei tu galėtum, ieškok urvo žemėje arba kopėčių į dangų, kad galėtum atnešti jiems ženklą (tačiau tu negali to padaryti, taigi būk kantrus). Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų (visus) juos surinkti kartu į teisingą vedimą, taigi nebūkite jūs iš tų, kurie yra Al-Džahilūn (neišmanantieji).

36. Tik tie, kurie klausosi (Pranašo Muchammedo ﷺ Žinios), atsilieps (turės naudos iš to), tačiau dėl mirusiųjų (t. y. netikinčiųjų), Allahas prikels juos, o tada pas Jį jie bus sugrąžinti (gauti savo atlygį).

37. Ir jie sakė: „Kodėl joks ženklas neatsiunčiamas jam iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Allahas yra tikrai Galintis atsiųsti ženklą, tačiau dauguma iš jų nežino.“

38. Nėra jokio judančio (gyvo) kūrinio žemėje, nei paukčio, kuris skraido savo dviem sparnais, tačiau yra bendruomenės kaip jūsų. Mes neapleidome nieko Knygoje, tada pas savo Viešpatį jie (visi) bus surinkti.

39. Tie, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) yra kurti ir nebylūs tamsoje. Allahas paklaidina tą, ką Jis nori, ir Jis išveda į Tiesų Kelią tą, ką Jis nori.

40. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pasakykite man, jei Allaho Bausmė ateis pas jus, arba Valanda ateis pas jus, ar jūs tada šauktumėtės ko nors kito nei Allahas? (Atsakykite), jei esate teisingi!“

41. Ne, Jo Vienintelio jūs šauktumėtės ir, Jei jis panorėtų, Jis pašalintų tą (kančią) dėl kurios jūs Jo šaukėtės, ir jūs tada pamirštumėte visus partnerius, kuriuos priskyrėte (Jam garbinime)!

42. Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) daugybei tautų iki tavęs (Muchammedai ﷺ ). Ir Mes suteikėme jiems nepaprastą skurdą (arba turto praradimą) ir sveikatos netekimą (per nelaimes), kad jie nusižemintų (tikėtų nuolankiai).

43. Kai Mūsų Bausmė pasiekė juos, kodėl jie tada nenusižemino (netikėjo nuolankiai)? Tačiau, jų širdys sukietėjo ir Šaitan (Šėtonas) padarė teisingai atrodančiu jiems tai, ką jie darydavo.

44. Taigi, kai jie pamiršo (perspėjimą), kuriuo jiems buvo priminta, Mes atvėrėme jiems visų (malonių) dalykų vartus, kol jų mėgavimosi tuo, kas jiems buvo suteikta, metu, staiga Mes paėmėme juos (nubausti), ir štai! Jie pasinėrė į pražūtį su dideliu gailesčiu ir sielvartu.

45. Taigi šaknys žmonių, kurie blogai elgėsi, buvo nukirstos. Ir visi šlovinimai ir padėkos yra Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.

46. Sakyk (netikintiesiems): „Pasakykite man, jei Allahas atimtų jūsų klausą ir jūsų regėjimą, ir užantspauduotų jūsų širdis, koks kitas ilah (dievas) nei Allahas galėtų tai jums grąžinti?“ Pažvelkite, kaip įvairiai Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tačiau jie vis tiek nukrypsta.

47. Sakyk: „Pasakykite man, jei Allaho bausmė netikėtai jus užklups (naktį) arba atvirai (dieną), ar bus sunaikintas kas kitas, išskyrus Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius)?“

48. Ir Mes siuntėme Pasiuntinius tik kaip geros žinios nešėjus ir kaip perspėtojus. Taigi, kas tiki ir daro teisingus gerus darbus, tiems nebus baimės, anei jie liūdės.

49. Tačiau tie, kurie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kančia palies juos dėl jų netikėjimo [3] (ir dėl to, kad jie slėpė Muchammedo ﷺ Žinią). ——— [3] Žr. ajos 3:85 išnašą.

50. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš nesakau jums, kad su manimi yra Allaho lobiai, nei (to, kad) aš žinau Nematomą, nei sakau jums, kad aš esu angelas. Aš tik seku tuo, kas man apreikšta.“ Sakyk: „Argi aklieji ir tie, kurie mato, vienodi? Argi tada jūs neapmąstysite?“

51. Ir įspėkite su tuo (Koranu) tuos, kurie bijo, kad jie bus surinkti priešais savo Viešpatį, kai nebus nei globėjo, nei užtarėjo jiems prieš Jį, tam, kad jie bijotų Allaho ir vykdytų savo pareigas Jam (susilaikydami nuo nuodėmių darymo ir darydami visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis įsakė).

52. Ir neišvykite tų, kurie šaukiasi savo Viešpaties, ryte ir popietę, siekdami Jo Veido. Jūs nesate atsakingi už juos dėl nieko, ir jie nėra atsakingi už jus dėl nieko, kad jūs galėtumėte išvyti juos ir taip tapti Zalimūn (neteisingais).

53. Taip Mes išbandėme kai kuriuos iš jų kitais, kad jie galėtų sakyti: „Ar tai tie (vargšai tikintieji), kuriuos Allahas apdovanojo iš mūsų tarpo?“ Argi Allahas nežino geriausiai tų, kurie yra dėkingi?

54. Kai tie, kurie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ateina pas jus, sakykite: „Salamun Alaikum (taika jums).“ Jūsų Viešpats įrašė (įsakė) Gailestingumą Sau, kad jei kuris iš jūsų elgiasi blogai iš nežinojimo, ir po to gailisi ir daro teisingus gerus darbus (paklusdamas Allahui), tada tikrai, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

55. Ir taip Mes smulkiai aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nuodėmingųjų) kelias taptų aiškus.

56. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Man buvo uždrausta garbinti tuos, kurių jūs šaukiatės (garbindami) šalia Allaho.“ Sakyk: „Aš neseksiu jūsų tuščiais norais. Jei taip daryčiau, nuklysčiau ir nebūčiau iš teisingai vedamųjų.“

57. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš esu aiškus savo Viešpaties (islamiškojo monoteizmo) įrodymas, tačiau jūs tai neigiate (tiesą, kuri atėjo man iš Allaho). Aš neatnešiau to, ko jūs nekantraudami prašotės (kančios). Sprendimas priklauso tik Allahui, Jis paskelbia tiesą, ir Jis yra Geriausias iš Teisėjų.“

58. Sakyk: „Jei aš turėčiau tai, ko jūs nekantraudami prašotės (kančią), sprendimas būtų iš karto priimtas tarp manęs ir jūsų, tačiau Allahas geriausiai žino Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).“

59. Ir pas Jį yra Ghaib (viso, kas paslėpta) raktai, niekas nežino jų, tik Jis. Ir Jis žino viską, kas yra žemėje ir jūroje. Nenukrenta lapas, apie kurį Jis nesužino. Nėra grūdo žemės tamsybėje, nei nieko šviežio ar sudžiūvusio, kas nebūtų įrašyta Aiškiame Įraše.

60. Tai Jis, Kuris paima jūsų sielas naktį (kai jūs miegate), ir turi žinias apie viską, ką jūs darėte dieną, tada Jis pakelia (pažadina) jus vėl, kad būtų išpildytas nustatytas terminas (jūsų gyvenimas), tada (pabaigoje) pas Jį bus jūsų sugrįžimas. Tada Jis praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.

61. Jis yra Nenugalimas, (Aukščiausiasis) virš Savo vergų, ir Jis siunčia sargus (angelus, serginčius ir užrašančius visus žmogaus gerus ir blogus darbus) virš jūsų [4], iki kol mirtis pasiekia vieną iš jūsų, Mūsų Pasiuntiniai (mirties angelas ir jo padėjėjai) paima jo sielą ir jie niekada neapleidžia savos pareigos. ——— [4] Kas ketino daryti gerą arba blogą darbą.

62. Tada jie grąžinami pas Allahą, jų Tikrąjį Maula [Tikrąjį Šeimininką (Dievą), Teisingąjį Viešpatį (kad jiems atlygintų)]. Iš tiesų, Jam priklauso sprendimas ir Jis yra Greičiausias atsiskaityti.

63. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas išgelbėja jus iš žemės ir jūros tamsybių (pavojų, tokių kaip audros), (kai) jūs šaukiatės Jo nuolankiai ir slapčiomis (sakydami): Jei tik Jis (Allahas) išgelbės mus iš šio (pavojaus), mes tikrai būsime dėkingi.“

64. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Allahas išgelbėja jus iš to ir iš visų (kitų) nelaimių, ir vis tiek jūs garbinate kitus šalia Allaho.“

65. Sakyk: „Jis turi galią atsiųsti jums kančią iš viršaus, ir iš po jūsų pėdų, arba apdengti jus painiava jūsų tarpusavio nesantaikoje, ir priversti jus patirti vienas kito žiaurumą.“ Pažvelkite, kaip įvairiai Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tam, kad jie suprastų.

66. Bet tavo žmonės (Muchammedai ﷺ ) atmetė tai (Koraną) nors jis yra tiesa. Sakyk: „Aš nesu jūsų Vakil (sargas).“

67. Kiekvienai žiniai yra laikas [5] ir jūs sužinosite. ——— [5] t. y. viskam yra nustatytas terminas ir už kiekvieną darbą yra atlygis.

68. Ir kai tu (Muchammedai ﷺ ) matai tuos, kurie įsitraukę į apgaulingus pokalbius apie Mūsų (Korano) Eilutes, šaipydamiesi iš jų, venk jų, kol jie pakeis temą. Ir jei Šaitan (Šėtonas) priverčia tave užmiršti, tada po to, kai prisiminsi, nesėdėk kartu su tais žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

69. Tie, kurie bijo Allaho, vykdo savo pareigas Jam ir vengia blogio, nėra atsakingi už juos (netikinčiuosius) jokiu atveju, tačiau (jų pareiga) yra priminti jiems, kad jie bijotų Allaho (ir susilaikytų nuo šaipymosi iš Korano). [Šios ajos nuostatos buvo panaikintos aja 4:140].

70. Ir palikite vienus tuos, kurie laiko savo tikėjimą žaidimu ir linksmybėmis, ir kuriuos apgavo šis žemiškasis gyvenimas. Tačiau priminkite (jiems) su juo (Koranu), kad žmogus nepasiduotų sunaikinimui už tai, ką jis įgijo, kai jis neras sau nei globėjo nei užtarėjo be Allaho, ir net jei jis siūlys išpirką – ji nebus iš jo priimta. Tokie yra tie, kurie pasiduoda sunaikinimui už tai, ką jie įgijo. Jiems bus gėrimas – verdantis vanduo ir skausminga kančia, nes jie netikėjo.

71. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Argi mes šauksimės kitų šalia Allaho (netikrų dievybių), kurie negali mums padaryti nei ką gero, nei pakenkti, ir argi mes apsigręšime ant kulnų po to, kai Allahas išvedė mus (į tikrąjį monoteizmą)? - kaip tą, kurį Šajatin (šėtonai) paklaidino painiavos žemėje, jo kompanjonai kviečia jį į teisingą vedimą (sakydami): „Eikš pas mus!“ Sakyk: „Iš tiesų, Allaho Teisingas Vedimas yra vienintelis teisingas vedimas ir mums buvo liepta paklusti Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui,

72. Ir atlikti As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir būti paklusniems Allahui ir bijoti Jo, ir Jis yra Tas, pas Kurį mes būsime surinkti.

73. Tai Jis, Kuris sukūrė dangus ir žemę tiesoje, ir Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną) Jis sakys: „Būk!“ - ir tai yra! Jo Žodis yra Tiesa. Jo Valdžia bus tą Dieną, kai bus pučiamas Trimitas. Visa Žinantis apie nematomą ir matomą. Jis yra Visa Išmanantis, Gerai Žinantis (apie visus dalykus).“

74. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė savo tėvui Azarui: „Ar laikai stabus kaip alihah (dievybėmis)? Iš tiesų, aš matau, kad tu ir tavo žmonės yra akivaizdžiai paklydę.“

75. Taigi, mes parodėme Ibrahimui (Abraomui) dangų ir žemės karalystę, kad jis būtų vienu iš tų, kurie turi tikrą Tikėjimą.

76. Kai naktis uždengė jį tamsa, jis pamatė žvaigždę. Jis tarė: „Tai mano viešpats.“ Tačiau, kai ji nusileido, jis tarė: „Man nepatinka tie, kurie nusileidžia.“

77. Kada jis pamatė kylantį mėnulį, jis tarė: „Tai yra mano viešpats.“ Tačiau, kai jis nusileido, jis tarė: „Jei mano Viešpats neves manęs teisingai, aš tikrai būsiu tarp tų žmonių, kurie paklydo.“

78. Kai jis pamatė kylančią saulę, jis tarė: „Tai mano viešpats. Tai didingiau.“ Tačiau kai ji nusileido, jis tarė: „Mano žmonės, aš iš tiesų nepriklausau nuo to, ką jūs priskiriate partneriais (Allahui garbinime).

79. Iš tiesų, aš atsukau savo veidą į Tą, Kuris sukūrė dangus ir žemę Hanifa (islamiškuoju monoteizmu, t. y. negarbinimą nieko kito, tik Vienintelį Allahą) ir aš nesu iš Al-Mušrikūn.“ (Žr. ają 2:105).

80. Jo žmonės ginčijosi su juo. Jis sakė: „Ar jūs ginčijatės su manimi dėl Allaho, kai Jis mane išvedė į teisingą kelią, ir aš nebijau tų, kuriuos jūs priskiriate Jam (Allahui) garbinime. (Nieko man nenutiks), išskyrus kai mano Viešpats (Allahas) ko nors panorės. Mano Viešpats gerai supranta Savo Žinojimu visus reikalus. Argi jūs tada neatsiminsite?

81. „Ir kaip aš turėčiau bijoti tų, kuriuos jūs priskiriate garbinime Allahui (nors jie negali nei padėti, nei pakenkti), kai jūs nebijote to, kad jūs priskiriate garbinime Allahui tai, dėl ko Jis nesiuntė jums jokio leidimo. (Taigi) kas iš dviejų turi daugiau teisių būti saugūs? Jei tik jūs žinotumėte.“

82. Tai tie, kurie tiki (Allaho Vienumu ir negarbina nieko kito tik Jį Vienintelį) ir nemaišo savo tikėjimo su Zulm (nuodėme, t. y. kitų nei Allahas garbinimu), (tik) jiems yra saugumas ir jie yra teisingai vedami.

83. Ir tai buvo Mūsų Įrodymas, kurį Mes suteikėme Ibrahimui (Abraomui) prieš jo žmones. Mes išaukštiname tą, ką Mes norime rangais. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

84. Ir Mes suteikėme jam Ishaką (Izaoką) ir Jakūbą (Jokūbą), abu iš jų Mes teisingai vedėme, o prieš jį, Mes vedėme teisingai Nūhą (Nojų), ir iš jo palikuonių Davūdą (Dovydą), Suleimaną (Saliamoną), Ajūbą (Jobą), Jūsufą (Juozą), Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną). Taip Mes apdovanojame Al-Muhsinūn (gera darančius – žr. ajos 9:120 išnašą).

85. Ir Zakariją, ir Jahją (Joną), ir Isą (Jėzų) ir Iljasą (Elijų), kiekvienas iš jų buvo iš teisingųjų.

86. Ir Ismailį (Izmaelį) ir Al-Jasą (Elišą) ir Jūnusą (Joną) ir Lūtą (Lotą), kiekvieną iš jų Mes išaukštinome virš Alamyn [(jų laikų) žmonijos ir džinų].

87. Ir kai kuriuos iš jų tėvų, ir jų palikuonių ir jų brolių, Mes pasirinkome ir išvedėme į Teisingą Kelią.

88. Tai yra Allaho Teisingas vedimas, kuriuo Jis išveda tą, ką Jis nori iš Savo vergų. Tačiau, jei jie priskyrė garbinime kitus Allahui, visa, ką jie darė neduos jiems jokios naudos.

89. Jie yra tie, kuriems Mes suteikėme Knygą, Al-Hukm (tikėjimo normų supratimą) ir Pranašavimą. Tačiau, jei jie tuo netiki (Knygą, Al-Hukm ir Pranašavimą), tada iš tiesų, Mes patikėjome tai žmonėms (tokiems kaip Pranašo Muchammedo ﷺ kompanjonai), kurie nėra netikintys tuo.

90. Jie yra tie, kuriuos Allahas teisingai išvedė. Taigi, sekite jų vedimu. Sakyk: „Neprašau aš iš jūsų jokio atlygio už tai (Koraną). Tai tik priminimas Alamyn (žmonijai ir džinams).“

91. Jie (judėjai, kureišų genties pagonys, stabmeldžiai) neįvertino Allaho vertinimu, tinkamu Jam, kai jie sakė: „Nieko (apreiškimu) Allahas nenuleido jokiam žmogui.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas tada nuleido Knygą, kurią Mūsa (Mozė) atnešė, šviesą ir teisingą vedimą žmonijai, kurį jūs (judėjai) suskirstėte (padalinote) į popieriaus lapus, nuslėpdami (dalį to) ir atskleisdami daug. O jūs (tikintieji Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ) buvote išmokyti (per Koraną) to, ko nei jūs, anei jūsų tėvai žinojo.“ Sakyk: „Allahas (nuleido tai).“ Tada palik juos linksmintis savo bergždžiuose ginčuose.

92. Ir tai (Koranas) yra palaiminta Knyga, kurią Mes nuleidome, patvirtinanti (apreiškimus), kas atėjo iki to, tam, kad jūs perspėtumėte Miestų Motiną (t. y. Mekką) ir visus aplink ją. Tie, kurie tiki Amžinybę, tiki jį (Koraną) ir jie yra ištikimi saugodami savo Salat (maldas).

93. Ir kas gali būti neteisesnis, nei tas, kuris kuria melą apie Allahą arba sako: „Apreiškimas atėjo man.“ kai joks apreiškimas jam neatėjo apie nieką. Ir kuris sako: „Aš apreikšiu panašiai, ką Allahas apreiškė.“ Ir jei tik jūs galėtumėte matyti, kai Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) yra mirties agonijose, kai angelai tiesia savo rankas (sakydami): „Atiduokite savo sielas! Šią dieną jums bus atlyginta žeminančia kančia už tai, kad jūs kalbėdavote prieš Allahą kita nei tiesą. Ir jūs atmesdavote Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) nepagarbiai!“

94. Ir tikrai, jūs atėjote pas Mus vieni (be turto, draugų ar ko kito), kaip Mes sukūrėme jus pirmąjį kartą. Jūs palikote savo užnugaryje visa, ką Mes jums suteikėme. Mes nematome su jumis jūsų užtarėjų, kuriuos jūs teigėte esant Allaho partneriais. Dabar visi ryšiai tarp jūsų ir jų buvo nutraukti, ir visa, ką jūs teigėte, išnyko nuo jūsų.

95. Iš tiesų, tai Allahas, Kuris priverčia sėklą ir vaisiaus kauliuką (kaip datulės kauliuką) skilti ir sudygti. Jis grąžina gyvuosius iš mirties ir tai Jis, Kuris paima mirštančiuosius iš gyvenimo. Toks yra Allahas, taigi kaip jūs nuklydę nuo tiesos?

96. (Jis yra) aušros Skaldytojas. Jis paskyrė naktį poilsiui, ir saulę bei mėnulį apmąstymams. Toks yra Visa Galingojo, Visa Žinančiojo nustatymas.

97. Tai Jis, Kuris išdėliojo žvaigždes jums, kad jūs rastumėte kelią jų pagalba žemės ir jūros tamsybėje. Mes (iš tiesų) išaiškinome detaliai Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) žmonėms, kurie supranta.

98. Tai Jis, Kuris sukūrė jus iš vieno žmogaus (Adamo (Adomo)), ir suteikė jums gyvenamąją vietą (žemėje arba jūsų motinos įsčiose) ir saugojimo vietą [žemėje (jūsų kapo duobėse) arba jūsų tėvo strėnose]. Iš tiesų, Mes išaiškinome detaliai Savo apreiškimus (šį Koraną) žmonėms, kurie supranta.

99. Tai Jis, Kuris nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus, ir su juo Mes sukeliame visų rūšių augmeniją, ir iš jos Mes išauginame žalius stiebus, iš kurių Mes sunokiname pilnas grūdų varpas. Ir iš datulių, kurių šakelės išaugina datulių kekes, kabančias žemai ir arti, ir vynuogių, alyvuogių ir granatų sodai, visi panašūs (rūšimi) tačiau skirtingi (įvairumu ir skoniu). Pažvelkite į jų vaisius, kai juos pradeda vesti, ir jų prinokimą. Iš tiesų, tame yra ženklai žmonėms, kurie tiki.

100. Ir vis tiek jie priskiria džinus partneriais Allahui garbinime, nors Jis sukūrė juos (džinus). Ir jie priskiria klaidingai, be išmanymo, sūnus ir dukteris Jam. Pagerbtas ir Išaukštintas yra Jis virš viso to (blogio), ką jie Jam priskiria.

101. Jis yra dangų ir žemės Sukūrėjas. Kaip Jis gali turėti vaikų, kai Jis neturi žmonos? Jis sukūrė viską ir Jis yra Visa Žinantis apie viską.

102. Toks yra Allahas, jūsų Viešpats! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), visko Kūrėjas. Taigi garbinkite Jį (Vienintelį), ir Jis yra Vakil (Globėjas, reikalų Tvarkytojas, Sergėtojas) visų dalykų.

103. Joks regėjimas negali suvokti Jo, tačiau Jis suvokia visus regėjimus. Jis yra Al-Latif (Sumaniausias ir Pagarbiausias), Gerai Žinantis apie viską.

104. Iš tiesų, įrodymai atėjo jums iš jūsų Viešpaties, taigi kas mato, darys tai dėl (gero) savo paties, o kas apakina save, darys tai dėl savo paties skriaudos ir aš (Muchammedas ﷺ ) nesu jūsų sergėtojas.

105. Taigi, Mes išaiškiname įvairiai Eilutes tam, kad jie (netikintieji) sakytų: „Tu išmokai (Rašto žmonių Knygas ir sukūrei šį Koraną pagal tai).“ ir kad Mes aiškiai perteiktume viską žmonėms, kurie turi supratimą.

106. Sek tuo, kas buvo atskleista tau (Muchammedai ﷺ ) iš tavo Viešpaties, La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas) ir atsitrauk nuo Al-Mušrikūn. [6] ——— [6] Al-Mušrikūn: daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai ir netikintieji Allaho Vienumu ir Jo Pasiuntiniu Muchammedu ﷺ .

107. Jei Allahas būtų panorėjęs, jie nebūtų priskyrę kitų Jam garbinime. Ir Mes nepadarėme tavęs jų sergėtoju, nei esi tu Vakil (reikalų tvarkytojas, saugotojas, globėjas) jiems.

108. Ir neįžeidinėkite tų, kuriuos jie (netikintieji) garbina šalia Allaho, kad jie neįžeidinėtų Allaho neteisingai, neturėdami žinojimo. Taip Mes padarėme kiekvienam žmogui jo darbus atrodančius teisingai. Tada pas jų Viešpatį yra jų sugrįžimas ir Jis tada jiems praneš apie viską, ką jie darydavo.

109. Ir jie prisiekia stipriausiomis savo priesaikomis Allahu, kad jei jiems ateitų ženklas, jie tikrai patikėtų juo. Sakyk: „Ženklai yra tik pas Allahą ir kas privers jus (musulmonai) suvokti, kad (net) jei tai (ženklas) ateitų, jie netikėtų?“

110. Ir Mes nugręšime jų širdis ir jų akis (nuo teisingo vedimo), nes jie atsisakė tikėti tuo pirmąjį kartą, ir Mes paliksime juos aklai klajoti jų nuodėmėje.

111. Ir net jei Mes būtume nuleidę jiems angelus ir mirusieji būtų kalbėję jiems, ir Mes būtume surinkę kartu viską priešais jų pačių akis, jie nebūtų patikėję, nebent Allahas būtų to norėjęs, tačiau dauguma jų elgėsi neišmanančiai.

112. Ir taip Mes paskyrėme kiekvienam Pranašui priešus – Šajatin (šėtonus) iš žmonių ir džinų tarpo, įkvepiančius vienas kitą pagražintomis kalbomis tarsi iliuzija (arba kaip apgaule). Jei tavo Viešpats būtų taip panorėjęs, jie nebūtų taip elgęsi. Taigi palik juos su jų prasimanymais.

113. (Ir tai yra tam,) kad širdys tų, kurie netiki Amžinybę palinktų į tai (apgaulę), ir kad jie liktų patenkinti ja, ir kad jie darytų tai, ką jie daro (visų rūšių nuodėmes ir blogus darbus).

114. [Sakyk (Muchammedai ﷺ ):] „Ar turėčiau ieškoti kito teisėjo nei Allahas, kai Jis yra Tas, Kuris nuleido jums Knygą (Koraną), detaliai išaiškintą.“ Tie, kuriems Mes davėme Raštą [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] žino, kad tai apreikšta iš jūsų Viešpaties teisingai. Taigi, nebūkite iš tų, kurie abejoja.

115. Ir jūsų Viešpaties Žodis buvo įvykdytas tiksliai ir teisingai. Niekas negali pakeisti Jo Žodžių. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

116. Ir jei jūs paklusite daugumai tų, kurie žemėje, jie paklaidins jus toli nuo Allaho Kelio. Jie neseka niekuo kitu tik spėliojimais, ir jie nedaro nieko kito, tik meluoja.

117. Iš tiesų, jūsų Viešpats! Tai Jis, Kuris geriausiai žino, kas nuklysta nuo Jo Kelio, ir Jis geriausiai žino teisingai vedamus.

118. Taigi valgykite tą (mėsą), virš kurios buvo ištartas Allaho Vardas (skerdžiant gyvulį), jei jūs esate tikintieji Jo Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.)

119. Ir kodėl jūs turėtumėte nevalgyti tos (mėsos), virš kurios buvo ištartas Allaho vardas (skerdžiant gyvulį), kai Jis išaiškino jums detaliai tai, kas jums draudžiama, išskyrus kai verčia būtinumas? Ir tikrai, daugybė paklaidina (žmoniją) savo pačių troškimais, dėl žinių trūkumo. Be abejonės, jūsų Viešpats geriausiai žino prasižengėlius.

120. Palikite (žmonės, visų rūšių) nuodėmes, atviras ir slaptas. Iš tiesų, tie, kurie daro nuodėmes, gaus priklausantį atlygį už tai, ką darydavo.

121. Nevalgykite (tikintieji) tos (mėsos), virš kurios Allaho vardas nebuvo paminėtas (skerdžiant gyvulį), nes tikrai tai yra Fisk (nuodėmė ir nepaklusnumas Allahui). Ir be abejonės, Šajatin (šėtonai) įkvepia savo draugus (iš žmonijos) ginčytis su jumis, ir jei jūs paklusite jiems [padarydami Al-Maita (mirusį gyvulį) leistiną valgyti], tada jūs tikrai būsite Mušrikūn (daugiadieviai); [nes jie (šėtonai ir jų draugai) leido jums valgyti tai, ką Allahas uždraudė valgyti ir jūs paklusote jiems, laikydami tai leistina valgyti, ir taip elgdamiesi jūs garbinate juos, o garbinti kitus, nei Allahą, yra daugiadievystė].

122. Ar tas, kuris buvo miręs (be Tikėjimo, neišmanantis ir netikintis), ir Mes suteikėme jam gyvenimą (žinojimą ir Tikėjimą) ir įtaisėme jam šviesą (Tikėjimą), kuria jis gali eiti tarp žmonių, panašus į tą, kuris yra tamsumoje (netikėjime, daugiadievystėje ir veidmainystėje), iš kurios jis niekada negali ištrūkti? Taip netikintiesiems padaryta, kad atrodytų teisinga tai, ką jie darydavo.

123. Ir taip Mes paskatinome kiekviename mieste stipriuosius iš jų nuodėmingų žmonių rengti sąmokslą ten. Tačiau nekuria jie sąmokslo, išskyrus tik patys prieš save, ir jie (to) nesuvokia.

124. Ir kai ateina jiems ženklas (iš Allaho), jie sako: „Mes netikėsime, kol negausime ko nors panašaus į tai, ką gavo Allaho Pasiuntiniai.“ Allahas geriausiai žino, kam atiduoti Savo Žinią. Pažeminimas ir gėda iš Allaho, ir skausminga kančia apims nusikaltėlius (daugiavievius, nuodėmiautojus) už tai, ką jie planuodavo.

125. Ir ką Allahas nori išvesti į teisingą kelią, Jis atveria jų krūtines islamui, o ką Jis nori paklaidinti, Jis padaro jų krūtines užvertomis ir suvaržytomis, lyg jis liptų į dangų. Taip Allahas išreiškia pyktį ant tų, kurie netiki. [7] ——— [7] Jei Allahas nori gero žmogui, Jis priverčia jį suvokti tikėjimą [Korano ir Pranašo ﷺ Sunnah (teisinių tradicijų) supratimą].

126. Ir tai yra jūsų Viešpaties Kelias (Koranas ir islamas), vedantis Tiesiai. Mes išaiškinome Savo Apreiškimus žmonėms, kurie atkreipia dėmesį.

127. Jiems bus taikos namai (Rojus) su jų Viešpačiu. Ir Jis bus jų Vali (Padėjėjas ir Globėjas), dėl to, ką jie darydavo.

128. Ir Dieną, kai Jis surinks juos (visus) kartu (ir sakys): „Džinų susirinkime, daugybę žmonių jūs paklaidinote.“ O jų Aulija (draugai ir padėjėjai) iš žmonių tarpo sakys: „Mūsų Viešpatie, mes turėjome naudos vieni iš kitų, tačiau dabar pasiekėme nustatytą terminą, kurį Tu nustatei mums.“ Jis tars: „Ugnis yra jūsų gyvenamoji vieta, ir jūs gyvensite ten amžinai, išskyrus jei Allahas panorės kitaip. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.“

129. Ir taip Mes padarome Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius) Aulija (globėjais ir padėjėjais) vienas kitam (nusikaltimuose), dėl to, ką jie įgydavo.

130. Džinų ir žmonijos susirinkime! „Argi pas jus neatėjo Pasiuntiniai iš jūsų tarpo, recituojantys jums Mano Eilutes ir įspėjantys jus dėl jūsų susitikimo šią Dieną?“ Jie sakys: „Mes liudijame patys prieš save.“ Tai šis žemiškasis gyvenimas juos suklaidino. Ir jie liudys patys prieš save, kad jie buvo netikintieji.

131. Taip yra todėl, kad jūsų Viešpats nesunaikintų miestų (gyventojų) dėl jų blogų darbų (t. y. partnerių priskyrimo Allahui garbinime), jei jų žmonės būtų nežinoję (todėl buvo siunčiami Pasiuntiniai).

132. Visiems bus laipsniai (arba rangai) pagal tai, ką jie darė. Ir jūsų Viešpats nėra nežinantis apie tai, ką jie darė.

133. Ir jūsų Viešpats yra Turtingas (Nepriklausomas nuo bet kokių poreikių), kupinas Gailestingumo. Jei jis panori, Jis gali sunaikinti jus, ir jūsų vietoje sukurti tuos, kurių Jis nori kaip jūsų įpėdinių, taip pat kaip Jis išaugino jus iš kitų žmonių sėklos.

134. Iš tiesų, tai, kas jums pažadėta, tikrai įvyks, ir jūs negalite išvengti (Allaho bausmės).

135. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano žmonės, elkitės pagal save, tikrai, aš taip pat elgiuosi (savo būdu), ir jūs sužinosite, kuriems iš mūsų bus (laiminga) pabaiga Amžinybėje. Be abejonės Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) nebus sėkmingi.“

136. Ir jie priskiria Allahui dalį ariamos žemės ir galvijų, kuriuos Jis sukūrė, ir jie sako: „Tai Allahui pagal jų tvirtinimus, o tai – mūsų (taip vadinamiems Allaho) partneriams.“ Tačiau dalis jų (taip vadinamų Allaho) „partnerių“ nepasiekia Allaho, nors Allaho dalis pasiekia jų (taip vadinamus Allaho) „partnerius“! Blogas yra būdas, kuriuo jie priima sprendimus!

137. Ir tokiu būdu daugybei Mušrikūn (daugiadievių – žr. ają 2:105) jų (taip vadinami Allaho) „partneriai“ padarė atrodant teisingą savo vaikų žudymą tam, kad nuvestų juos į savo pačių susinaikinimą ir supainiotų jų tikėjime. Ir jei Allahas būtų panorėjęs, jie nebūtų taip pasielgę. Taigi, palikite juos vienus su savo prasimanymais.

138. Ir pagal jų tvirtinimą, jie sako, kad tokie ir tokie galvijai bei javai yra draudžiami ir niekas neturėtų jų valgyti, išskyrus tuos, kuriems mes leidžiame. Ir (jie sako, kad) yra galvijų, draudžiamų naudoti nešuliams (arba bet kokiam darbui), ir galvijų, virš kurių (skerdžiant) Allaho Vardas nėra tariamas. Meluoja prieš Jį (Allahą). Jis atlygins jiems už tai, ką jie prasimanydavo.

139. Ir jie sako: „Tai, kas yra tokių ir tokių galvijų pilvuose (pienas arba vaisius) yra tik mūsų vyrams, ir draudžiama mūsų moterims (mergaitėms ir moterims), tačiau jei jis gimsta miręs, tada visi jį dalinasi.“ Jis nubaus juos už jų priskyrimą (tokių melagingų nurodymų Allahui). Iš tiesų, Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

140. Iš tikrųjų paklydę yra tie, kurie žudė savo vaikus, kvailai, neišmanydami, ir (kurie) uždraudė tai, ką Allahas suteikė jiems, sukurdami melą prieš Allahą. Jie iš tiesų nuklydo ir nebuvo teisingai vedami.

141. Ir tai yra Jis, Kuris išveda sodus virš stovų ir be jų, ir datulių palmes, ir skirtingų formų ir skonių javus (jų vaisius ir jų sėklas), ir alyvuoges, ir granatus, panašius (rūšimi) ir skirtingus (skoniu). Valgykite jų vaisius, kai jie sunoksta, tačiau mokėkite nuo to tai, kas priklauso (jo Zakat, pagal Allaho Įsakymą vieną dešimtąją arba vieną dvidešimtąją vertės) jų derliaus nuėmimo dieną, ir nešvaistykite. Iš tiesų, Jis nemėgsta Al-Musrifūn (tų, kurie švaisto),

142. Ir iš galvijų (yra kai kurie) nešuliams (kaip kupranugariai) ir (yra kai kurie) maži (negebantys nešti nešulių, tokie kaip avys ir ožkos – maistui, mėsai, pienui ir vilnai). Valgykite iš to, ką Allahas suteikė jums, ir nesekite Šaitan (Šėtono) pėdsakais. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

143. Aštuonios poros: dvi avys (vyriškosios ir moteriškosios giminės), ir dvi ožkos (vyriškosios ir moteriškosios giminės). Sakyk: „Argi Jis uždraudė du vyriškosios giminės ir dvi moteriškosios giminės, arba (jaunus) kurie dviejų moteriškos giminės įsčių apsupti? Suteikite man žinias, jei esate teisingi.“

144. Ir du kupranugariai (vyriškosios ir moteriškosios giminės) ir du jaučiai (vyriškosios ir moteriškosios giminės). Sakyk: „Argi Jis uždraudė du vyriškosios giminės ir dvi moteriškosios giminės, arba (jaunus), kurie dviejų moteriškos giminės įsčių apsupti? Ar jūs buvote tada, kai Allahas įsakė tokį dalyką? Tad kas elgiasi blogiau nei tas, kuris kuria melą prieš Allahą, kad paklaidintų žmoniją be žinojimo. Be abejonės, Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“

145. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš nerandu nieko tame, kas man buvo apreikšta, kad būtų draudžiama valgyti tam, kuris nori valgyti tai, išskyrus jei tai Maita (miręs gyvūnas) arba išsiliejęs kraujas (skerdžiant ar panašiai), arba kiaulės mėsa (kiauliena). Nes tai tikrai yra nešvari ir bedieviška (neleistina) mėsa (gyvūno), kuris yra paskerdžiamas kaip auka kitiems, nei Allahas (arba paskerdžiama dievybėms arba virš kurių Allaho Vardas nebuvo paminėtas skerdžiant). Tačiau ką verčia būtinybė, be noro nepaklusti, anei peržengti nustatytas ribas, (tam) be abejonės, jūsų Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

146. O tiems, kurie yra judėjai, Mes uždraudėme kiekvieną (gyvulį) su nepadalytomis kanopomis, ir Mes uždraudėme jiems jaučio ir avies riebalus, išskyrus tai, kas prisitvirtinę prie jų nugarų arba jų vidurių, arba susimaišę su kaulu. Taip Mes atlyginome jiems už jų maištą [nusikaltimų darymą, tokių kaip Pranašų žudymą ir Riba (palūkanų) valgymą]. Ir iš tiesų, Mes esame Teisingi.

147. Jei jie (judėjai) neigia tave (Muchammedai ﷺ ), sakyk: „Jūsų Viešpats yra Gausaus Gailetingumo Savininkas, ir niekada Jo Rūstybė nenusigręš nuo žmonių, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai arba nusidėjėliai).“

148. Tie, kurie priskiria partnerius (garbinime) Allahui, sakys: „Jei Allahas būtų panorėjęs, mes nebūtume priskyrę partnerių (garbinime) Jam, nei būtų mūsų tėvai, ir mes nebūtume uždraudę nieko (prieš Jo Valią).“ Panašiai neigdavo tie, kurie buvo iki jų, (jie neteisingai ginčydavosi su Allaho Pasiuntiniais), kol jie paragavo Mūsų Rūstybės. Sakyk: „Ar jūs turite kokį išmanymą (įrodymą), kurį galėtumėte pateikti mums? Iš tiesų, jūs sekate ne kuo kitu, o tik spėliojimu, ir darote ne ką kita, tik meluojate.“

149. Sakyk: „Pas Allahą yra tobulas įrodymas ir argumentas (t. y. Allaho Vienumas, Jo Pasiuntinių ir Jo Knygų siuntimas žmonijai). Jei Jis būtų taip norėjęs, Jis tikrai būtų teisingai vedęs jus visus.“

150. Sakyk: „Atveskite savo liudytojus, kurie gali patvirtinti, kad Allahas uždraudė tai. Tada jei jie patvirtins, netvirtink tu (Muchammedai ﷺ ) su jais. Ir jūs neturėtumėte sekti tuščiais troškimais, tokiais kaip Mūsų Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.) laikymą melu ir tokiais kaip netikėjimą Amžinybę, ir jie laiko kitus lygiais (garbinime) savo Viešpačiui.“

151. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ateikite, aš parecituosiu tai, ką jūsų Viešpats uždraudė jums: nepriskirti nieko garbinime Jam, būti gerais ir paklusniais savo tėvams, nežudyti savo vaikų dėl skurdo – Mes suteikiame prasimaitinimą jums ir jiems, nesiartinti prie Al-Favahiš (gėdingų nuodėmių, neteisėtų lytinių santykių), atliekamų tiek atvirai, tiek slapčiomis, ir nežudyti nieko, ką Allahas uždraudė, išskyrus esant pateisinamai priežasčiai (pagal islamiškąją teisę). Tai Jis įsakė jums, kad jūs suprastumėte.“

152. „Ir nesiartinkite prie našlaičių nuosavybės, išskyrus (norint) pagerinti ją (nuosavybę), kol jis (arba ji) pasiekia visos jėgos amžių, ir duoti teisingai visą atmatavimą ir visą svorį. Mes neapsunkiname jokio žmogaus, išskyrus tiek, kiek jis gali pakelti. Ir kai jūs duodate savo žodį (t. y. sprendžiate tarp žmonių arba duodate parodymus), sakykite tiesą, net jei tai liečia artimą giminaitį ir išpildykite Allaho Pažadą. Tai Jo nurodymai jums, kad jūs atsimintumėte [8]. ——— [8] Žr. ajos 3:130 išnašą.

153. „Ir iš tiesų, tai (t. y. aukščiau dviejose ajose 15 ir 152 paminėti Allaho Įsakymai) yra Mano Tiesus Kelias, taigi sekite juo, ir nesekite (kitais) keliais, nes jie atskirs jus nuo Jo Kelio. Tai Jis įsakė jums, kad jūs būtumėte Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).“

154. Tada, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Knygą [Tauratą (Torą)] išbaigti (Mūsų Malonę) tiems, kurie elgėsi teisingai, ir detaliai paaiškinančią visus dalykus, ir teisingą vedimą, ir gailestingumą, kad jie tikėtų susitikimu su savo Viešpačiu.

155. Ir tai yra palaiminta Knyga (Koranas), kurią Mes nuleidome, taigi sekite ja ir bijokite Allaho (t. y. pakluskite Jo Įsakymams), kad jūs gautumėte gailestingumą (t. y. būtumėte išgelbėti nuo Pragaro kančios).

156. Kad jūs (arabų pagonys) nesakytumėte: „Knyga buvo nuleista tik dviem grupėms iki mūsų (judėjams ir krikščionims), o mūsų grupei, mes tiesą sakant nežinojome, ką jie mokėsi.“

157. Arba kad jūs (arabų pagonys) nesakytumėte: „Jei tik Knyga būtų buvus nuleista mums, mes tikrai būtume buvę geriau vedami nei jie (judėjai ir krikščionys).“ Taigi, dabar atėjo jums aiškus įrodymas (Koranas) iš jūsų Viešpaties, ir teisingas vedimas, ir pasigailėjimas. Kas tada elgiasi blogiau nei tas, kuris atmeta Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir nusigręžia nuo jų? Mes atkeršysime tiems, kurie nusigręžia nuo Mūsų Ajat bjauria kančia, dėl to, kad jie nusigręžė (nuo jų).

158. Argi jie tada laukia ko nors kito, nei to, kad angelai ateitų pas juos, ar kad jūsų Viešpats (Allahas) ateitų, arba kad kai kurie jūsų Viešpaties Ženklai ateitų (t. y. Valandos Ženklai, pavyzdžiui, saulės pakilimas iš vakarų)! Dieną, kuomet kai kurie jūsų Viešpaties Ženklai ateis, nieko gero tai nepadarys žmogui, kad jis tada patikėtų, jei jis prieš tai netikėjo, nei įgijo gerą (darydamas teisingus darbus) per savo Tikėjimą. Sakyk: „Laukite! Mes (taip pat) laukiame.”

159. Iš tiesų, tie, kurie dalina savo tikėjimą ir skyla į grupes (visų rūšių religines sektas), tu (Muchammedai ﷺ ) neturi dėl jų nė menkiausio rūpesčio. Jų reikalai yra tik su Allahu, Kuris tada pasakys jiems, ką jie darydavo.

160. Kas atsineš gerą darbą (islamiškąjį monoteizmą ir paklusnius Allahui ir Jo Pasiuntiniui ﷺ poelgius), turės dešimt kart nei tai savo sąskaitoje, o kas atsineš blogą darbą (daugiadievystę, netikėjimą, veidmainystę ir nepaklusnius Allahui ir Jo Pasiuntiniui poelgius) turės tik atlygį už tai, ir jie nebus nuskriausti. [9] ——— [9] Žr. ajos 6:61 išnašą.

161. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, mano Viešpats išvedė mane į Tiesų Kelią, teisingą tikėjimą, Ibrahimo (Abraomo) tikėjimą, Hanifa [t. y. islamiškąjį monoteizmą – tikėti Vieną Dievą (Allahą, t. y. negarbinti nieko kito tik Allahą, Vienintelį)] ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn (žr. ają 2:105).“

162. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, mano Salat (malda), mano aukojimas, mano gyvenimas ir mano mirtis yra vardan Allaho, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties.“

163. „Jis neturi partnerių. Ir tai man buvo įsakyta, ir aš esu pirmasis iš musulmonų.“

164. Sakyk: „Ar turėčiau aš ieškoti viešpaties kito, nei Allahas, kai Jis yra visa ko Viešpats? Neįgyja žmogus nieko (jokių nuodėmių), išskyrus (tik) prieš save patį, ir joks naštos nešėjas neneš kito naštos. Tada pas jūsų Viešpatį yra jūsų sugrįžimas, taigi Jis pasakys jums tai, dėl ko jūs nesutarėte.“

165. Ir tai Jis, Kuris sukūrė jus karta, einančia po kartos, pakeičiančius vienas kitą žemėje. Ir Jis iškėlė jus ranguose, kai kuriuos aukščiau kitų, kad Jis galėtų išbandyti jus tame, ką Jis suteikė jums. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Greitas atsiskaityti, ir be abejonės, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

1. Alif, Lam, Mym, Sad. [Šios raidės – vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas, tik (Vienintelis) Allahas žino jų reikšmę.]

2. (Tai yra) Knyga (Koranas), nuleista tau (Muchammedai ﷺ ), tad neleisk savo krūtinei tapti ankšta tam, kad tu juo įspėtum; ir priminimas tikintiesiems.

3. [Sakyk (Muchammedai ﷺ ) tiems stabmeldžiams (arabų pagonims) iš savo žmonių tarpo:] Sekite tuo, kas jums buvo nuleista iš jūsų Viešpaties (Koranu ir Pranašo Muchammedo Sunnah), ir nesekite jokiu Aulyja (globėju ir padėjėju, kuris liepia jums priskirti partnerius garbinime Allahui), šalia Jo (Allaho). Nedaug jūs atsimenate!

4. Ir daug miestų (jų gyventojų) Mes sunaikinome (dėl jų nusikaltimų). Mūsų kančia užklupo juos (netikėtai) naktį arba kai jie miegojo vidudienio miegą.

5. Jokio kito riksmo jie neištarė, kai užklupo juos Mūsų Kankinimas, tik šį: „Iš tiesų, mes buvome Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“

6. Tada tikrai, Mes apklausime tuos (žmones), kuriems tai (Knyga) buvo siųsta ir tikrai, Mes apklausime Pasiuntinius.

7. Tada tikrai, Mes papasakosime jiems (jų visą istoriją) su išmanymu, ir iš tikrųjų Mes nebuvome nedalyvaujantys.

8. Ir svėrimas tą dieną (Prikėlimo Dieną) bus tikrasis (svėrimas). Taigi tie, kurių (gerų darbų) atsvara bus sunki, jie bus sėkmingieji (įžengiantys į Rojų).

9. O tie, kurių atsvara bus lengva, jie yra tie, kurie praras patys save (įžengdami į Pragarą), nes jie neigė ir atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.).

10. Ir tikrai, Mes suteikėme jums valdžią žemėje ir paskyrėme jums joje prasimaitinimą (jūsų gyvenimui). Mažai jūs dėkojate.

11. Ir tikrai, Mes sukūrėme jus (jūsų tėvą Adamą (Adomą) ir tada suteikėme jums formą (gražią žmogaus formą), tada Mes tarėme angelams: „Nusilenkite Adamui (Adomui).“ ir jie nusilenkė, išskyrus Iblisą (Šėtoną) – jis atsisakė būti iš tų, kurie nusilenkia.

12. (Allahas) tarė: „Kas sukliudė tau (Iblisai) nusilenkti, kai Aš tau liepiau?“ Iblis atsakė: „Aš esu geresnis nei jis (Adamas (Adomas), Tu sukūrei mane iš ugnies, o jį Tu sukūrei iš molio.“

13. (Allahas) tarė: „(Iblisai) nulipk iš čia (Rojaus), neskirta tau būti čia išdidžiam. Dink, nes tu esi iš tų, kurie pažeminti ir užsitraukę gėdą.“

14. (Iblis) tarė: „Leisk man atsikvėpti iki Dienos, kai jie bus pakelti (t. y. Prikėlimo Dienos).“

15. (Allahas) tarė: „Tu esi iš tų, kuriem leista atsikvėpti.“

16. (Iblis) tarė: „Dėl to, kad tu mane išvarei, aš tikrai tykosiu jų (žmonių) Tavo Tiesiame Kelyje.“

17. „Tada aš prieisiu prie jų iš priekio ir iš užnugario, iš jų dešinės ir iš jų kairės, ir Tu pamatysi, kad dauguma jų nėra dėkingi (t. y. jie nebus paklusnūs Tau).“

18. (Allahas) tarė (Iblisui): „Nešdinkis iš čia (Rojaus), apsigėdinęs ir išvarytas. Kas iš jų (žmonių) seks tavimi, tada tikrai Aš užpildysiu Pragarą jumis visais.“

19. „Ir Adamai (Adomai), gyvenk tu ir tavo žmona Rojuje ir valgykite jame ką tik jūs abu norite, tik nesiartinkite prie šio medžio, kitaip jūs abu būsite Zalimūn (neteisingi ir nusidėjėliai).“

20. Tada Šaitan (Šėtonas) pašnibždėjo jiems abiem patarimą, kad atidengtų tai, kas buvo paslėpta nuo jų iš jų intymių vietų (prieš tai). Jis tarė: „Jūsų Viešpats uždraudė jums šį medį tik tam, kad jūs netaptumėte angelais arba netaptumėte nemirtingaisiais.“

21. Ir jis [Šaitan (Šėtonas)] prisiekė Allahu jiems abiem (sakydamas): „Iš tiesų, aš esu vienas iš nuoširdžių patarėjų jums abiem.“

22. Taigi jis paklaidino juos per apgaulę. Tada, kai jie paragavo nuo medžio, to, kas buvo paslėpta nuo jų iš jų gėdos (intymių vietų), tapo akivaizdu jiems ir jie pradėjo patys dengtis su Rojaus lapais (kad pridengtų savo gėdą). O jų Viešpats kreipėsi į juos (sakydamas): „Argi Aš neuždraudžiau jums šio medžio ir nesakiau jums: Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) yra aiškus priešas jums?“

23. Jie tarė: „Mūsų Viešpatie, mes patys save nuskriaudėme. Jei Tu mums neatleisi ir nesuteiksi mums Savo Gailestingumo, mes tikrai būsime pralaimėjusieji.“

24. (Allahas) tarė: „Nešdinkitės, vienas iš jūsų yra priešas kitam [t. y. Adamas (Adomas), Hava (Ieva) ir Šaitan (Šėtonas)]. Žemėje bus jums gyvenamoji vieta ir laikinas malonumas.“

25. Jis tarė: „Tenais jūs gyvensite ir tenais jūs mirsite, ir iš ten jūs būsite paimti (t. y. prikelti).“

26. Adamo (Adomo) vaikai, Mes suteikėme jums drabužius apsidengimui (pridengti savo intymias vietas) ir pasipuošimui. O teisingumo drabužiai – tai geriau. Tai yra Allaho Ajat (įrodymuose, įkalčiuose, eilutėse, pamokose, ženkluose, apreiškimuose ir t.t.), kad jie atsimintų (t. y. paliktų melą ir sektų tiesa [1]). ——— [1] Sakoma, kad arabų pagonys priešislamiškuoju neišmanymo laikotarpiu darydavo Tauaf (ėjimą ratu) aplink Kaabą būdami nuogi. Taigi, kai islamas tapo pergalingas ir Mekka buvo užimta, pagonims ir daugiadieviams buvo uždrausta įžengti į Mekką, ir niekam nebuvo leidžiama atlikti Tauaf aplink Kaabą nuogiems.

27. Adamo (Adomo) vaikai, neleiskite Šaitan (Šėtonui) apgauti jūsų, kaip jis ištraukė jūsų tėvus [Adamą (Adomą) ir Havą (Ievą)] iš Rojaus, išrengdamas juos iš jų apdarų, kad parodytų jiems jų intymias vietas. Iš tiesų, jis ir Kabiluhu (jo kariai iš džinų arba jo genties) mato jus iš ten, iš kur jūs negalite matyti jų. Iš tiesų, Mes padarėme Šajatin (šėtonus) Aulija (globėjais ir padėjėjais) tiems, kurie netiki.

28. Ir kai jie atlieka Fahiša (blogus darbus, ėjimą aplink Kaabą nuogiems, ir visų rūšių neteisėtus lytinius santykius), jie sako: „Mes radome savo tėvus tai darančius ir Allahas įsakė tai mums.“ Sakyk: „Ne, Allahas niekada neįsako Fahiša. Argi jūs sakote apie Allahą tai, ko nežinote?“

29. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): Mano Viešpats įsakė teisingumą ir (sakė), kad jūs gręžtumėtės tik į Jį (t. y. negarbintumėte nieko kito tik Allahą ir atsigręžtumėte į Kiblą, t. y. Kaabą Mekkoje per maldą) kiekvienoje garbinimo vietoje, maldose (ir nesigręžtumėte į kitas netikras dievybes bei stabus), ir šauktumėtės tik Jo, darydami savo tikėjimą nuoširdų Jam (nepriskiriant jokių partnerių Jam garbinime ir su intencija, kad jūs darote savo darbus tik vardan Allaho). Kaip Jis išvedė jus (į buvimą) pradžioje, taip jūs būsite išvesti į buvimą [Prikėlimo Dieną dviem grupėmis: viena – palaimintųjų (tikinčiųjų), o kita – nelaimingųjų (netikinčiųjų)].

30. Vieną grupę Jis vedė teisingai, o kita grupė nusipelnė būti nuodėmėje, (nes) tikrai jie laikė Šajatin (šėtonus) Aulija (globėjais ir padėjėjais) vietoj Allaho, ir galvoja, kad jie yra teisingai vedami.

31. Adamo (Adomo) vaikai, pasiimkite savo apdarus (dėvėdami savo švarius drabužius), kai meldžiatės [2] ir einate aplink (Tavaf) Kaabą, ir valgykite bei gerkite, tačiau nešvaistykite. Be abejonės, Jis (Allahas) nemėgsta Al-Musrifūn (tų, kurie švaisto). ——— [2] Meldžiantis privaloma dėvėti drabužius.

32. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas uždraudė puošimąsi apdarais, suteiktais Allaho, kuriuos Jis pagamino Savo vergams, ir At-Taijibat [visų rūšių Halal (leistini) dalykai] iš maisto?“ Sakyk: „Jie yra šiame žemiškajame gyvenime tiems, kurie tiki, (ir) išskirtinai tiems (tikintiesiems) Prikėlimo Dieną (netikintieji nesidalins tuo).“ Taip Mes detaliai išaiškiname Ajat (islamiškąją teisę) žmonėms, kurie turi išmanymą.“

33. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „(Tačiau) dalykai, kuriuos Allahas tikrai uždraudė yra Al-Favahiš (didelės blogos nuodėmės ir visų rūšių neteisėti lytiniai santykiai), atliekami atvirai arba slapčiomis, (visų rūšių) nuodėmės, nepelnyta priespauda, partnerių (garbinime) priskyrimas Allahui, kam Jis nedavė jokio leidimo, ir sakymas apie Allahą to, apie ką jūs neturite žinių.“

34. Ir kiekviena tauta turi savo paskirtą terminą. Kai jis ateina, negali jie nei atidėti jo, nei paankstinti jo valanda (arba akimirka).

35. Adamo (Adomo) vaikai, jei ateina pas jus Pasiuntiniai iš jūsų pačių tarpo, recituodami jums Mano Eilutes, tada kas tampa dievobaimingaisiais ir teisingaisiais, nebus jiems baimės, anei jie liūdės.

36. Tačiau tie, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus) ir elgiasi su jais išdidžiai, jie yra (Pragaro) Ugnies gyventojai, gyvens jie ten amžinai.

37. Kas yra neteisingesnis nei tas, kuris kuria melą apie Allahą arba atmeta Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus)? Tokiems - jų paskirta dalis (gerų šio žemiškojo gyvenimo dalykų ir jų apsistojimo čia laikotarpis) pasieks juos iš (Įsakymų) Knygos iki tol, kol Mūsų Pasiuntiniai (mirties angelas ir jo padėjėjai) ateis pas juos paimti jų sielų. Jie (angelai) sakys: „Kur tie, kurių jūs šaukdavotės ir kuriuos garbinote šalia Allaho?“ Jie atsakys: „Jie išnyko ir paliko mus.“ Ir jie liudys prieš save, kad jie buvo netikintieji.

38. (Allahas) sakys: „Eikite jūs į kompaniją žmonių ir džinų tautoms, kurios mirė iki jūsų, į Ugnį.“ Kaskart kai nauja tauta įžengia, ji keika savo giminingą tautą (kuri atėjo prieš tai), kol jie visi bus surinkti kartu Ugnyje. Paskutinioji iš jų sakys pirmajai iš jų: „Mūsų Viešpatie, ši paklaidino mus, taigi duok jai dvigubą Ugnies kančią.“ Jis sakys: „Kiekvienai yra dviguba (kančia), tačiau jūs nežinote.“

39. Pirmoji iš jų sakys paskutiniajai iš jų: „Jūs nebuvote geresni už mus, taigi ragaukite kančią už tai, ką jūs įgijote.“

40. Iš tiesų, tie, kurie neigia Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus) ir elgiasi su jais išdidžiai, jiems dangaus vartai nebus atverti, ir jie neįžengs į Rojų iki tol, kol kupranugaris nepralįs pro adatos skylutę (kas yra neįmanoma). Taip Mes atlyginame Mudžrimūn (nusikaltėliams, daugiadieviams ir nuodėmingiesiems).

41. Jų bus Pragaro (Ugnies) lova, o virš jų – (Pragago ugnies) antklodės. Taip Mes atlyginame Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams).

42. Tačiau, tie, kurie tikėjo (Allaho Vienumą - islamiškąjį monoteizmą) ir elgėsi teisingai – Mes neapsunkiname jokio žmogaus daugiau nei jo galimybės – tokie yra Rojaus gyventojai. Jie gyvens tenais amžinai.

43. Ir mes pašalinsime iš jų krūtinių bet kokią (abipusę) neapykantą arba užgavimo jausmą (kurį jie turėjo, jei turėjo, šiame žemiškajame gyvenime), upės teka po jais, ir jie sako: „Visa šlovė ir padėkos Allahui, Kuris išvedė mus teisingai į tai, ir niekada nebūtume mes radę teisingo vedimo, jei Allahas nebūtų teisingai vedęs mūsų! Iš tiesų, mūsų Viešpaties Pasiuntiniai atėjo su tiesa.“ Ir jiems bus sušukta: „Tai yra Rojus, kurį jūs paveldėjote už tai, ką jūs darydavote.“

44. Ir Rojaus gyventojai sušuks Ugnies gyventojams (sakydami): „Mes iš tiesų pamatėme, kad tiesa tai, ką mūsų Viešpats pažadėjo mums. Ar jūs irgi pamatėte, kad tai tiesa, ką jūsų Viešpats pažadėjo (perspėdamas)? Jie atsakys: „Taip.“ Tada šauklys paskelbs tarp jų: „Allaho Prakeiksmas Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams).“

45. Tie, kurie kliudė (žmonėms) Allaho Kelyje ir stengėsi padaryti jį kreivą, ir jie buvo netikintieji Amžinybe.

46. O tarp jų bus (užtverianti) pertvara ir ant Al-Araf [3] (siena su iškeltomis vietomis) bus žmonės (kurių geri ir blogi darbai bus lygūs ant svarstyklių), kurie atpažins visus (Rojaus ir Pragaro žmones) pagal jų žymes (Rojaus gyventojus – pagal jų baltus veidus, o Pragaro gyventojus – pagal jų juodus veidus). Jie sušuks Rojaus gyventojams: „Salamun Alaikum (taika jums)“ ir tuo metu jie (žmonės ant Al-Araf) dar nebus įžengę į jį (Rojų), tačiau tikrai tikėsis įžengti (į jį). ——— [3] Al-Araf: sakoma, kad tai yra siena tarp Rojaus ir Pragaro, ir ant jos yra iškeltų vietų.

47. Ir kai jų akys bus nugręžtos į Ugnies gyventojus, jie sakys: „Mūsų Viešpatie, nepatalpink mūsų su žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“

48. Ir žmonės ant Al-Araf (sienos) sušuks žmonėms, kuriuos jie atpažins pagal jų žymes, sakydami: „Kokios naudos jums davė jūsų dideli skaičiai (ir turtų sankaupos) ir jūsų išdidumas (Tikėjimui)?“

49. Ar tai tie, dėl kurių jūs prisiekinėjote, kad Allahas niekada nerodys jiems pasigailėjimo? (Štai! Buvo tarta jiems): „Įženkite į Rojų, nebus jums baimės, anei jūs liūdėsite.“

50. Ir Ugnies gyventojai sušuks Rojaus gyventojams: „Užpilkite ant mūsų šiek tiek vandens arba ko nors, ką Allahas jums suteikė.“ Jie tars: „Abu (vanduo ir prasimaitinimas) Allahas uždraudė netikintiesiems.“

51. „Kurie laikė savo tikėjimą linksmybėmis ir žaidimu, ir žemiškasis gyvenimas apgavo juos.“ Taigi, šią Dieną Mes pamiršime juos, kaip jie pamiršo savo susitikimą su šia Diena, ir kaip jie atmesdavo Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus).

52. Tikrai, Mes atnešėme jiems Knygą (Koraną), kurią Mes detaliai paaiškinome su išmanymu, - teisingą vedimą ir pasigailėjimą žmonėms, kurie tiki.

53. Ar jie laukia tik paskutiniojo susitikimo išpildymo? Dieną, kai susitikimas bus pagaliau išpildytas (t. y. Prikėlimo Dieną), tie, kurie nepaisė to prieš tai, sakys: „Iš tiesų, mūsų Viešpaties Pasiuntiniai atėjo su tiesa, dabar ar yra kokių užtarėjų mums, kad jie galėtų mus užtarti? Arba ar galime mes būti nusiųsti atgal (į pirmąjį žemiškąjį gyvenimą), kad galėtume mes daryti (gerus) darbus kitokius, nei tuos (blogus) darbus, kuriuos mes darydavome?“ Iš tiesų, jie prarado patys save (t. y. susinaikino) ir tai, ką jie prasimanydavo (šaukdamiesi ir garbindami kitus nei Allahas) pabėgo nuo jų.

54. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Allahas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per Šešias Dienas, ir tada Jis pakilo (Istava) virš Sosto (tikrai tokiu būdu, kuris pritinka Jo Didybei). Jis išveda naktį kaip apdangalą virš dienos, vaikydamas ją greitai, ir (Jis sukūrė) saulę, mėnulį, žvaigždes, kurie pakluso Jo Įsakymui. Tikrai, Jam priklauso Kūrimas ir Įsakymas. Pašlovintas yra Allahas, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpats!

55. Šaukitės savo Viešpaties nuolankiai ir slapčiomis. Nemėgsta Jis įžūlių.

56. Ir nedarykite piktadarybių žemėje, po to kai ji buvo sutvarkyta, ir šaukitės Jo su baime ir viltimi. Iš tiesų, Allaho Gailestingumas yra (visada) arčiau gera darančiųjų.

57. Ir tai Jis, Kuris siunčia vėjus kaip geros žinios skelbėjus, ateinančius prieš Jo Gailestingumą (lietų). Lig kol jie nešė sunkiai pakrautą debesį, Mes gename jį į žemę, kuri yra mirusi, tada Mes priverčiame vandenį (lietų) nusileisti ant jos. Tada Mes juo išvedame visų rūšių vaisius. Panašiai, Mes pakelsime mirusiuosius, kad jūs atmintumėte arba atkreiptumėte dėmesį.

58. Geros žemės augmenija išauga (lengvai) jos Viešpaties Leidimu. O tai, kas yra bloga, neišaugina nieko, tik (truputį) per sunkumus. Taip Mes įvairiai išaiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus) žmonėms, kurie dėkoja.

59. Iš tiesų, Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms ir jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas). Iš tiesų, aš bijau dėl jūsų Didžiosios Dienos kančios!“

60. Jo žmonių lyderiai sakė: „Iš tiesų, mes matome, kad tu esi aiškiai paklydęs.“

61. [Nūhas (Nojus) sakė: „Mano žmonės, nėra jokios klaidos manyje, aš tik esu Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys!“

62. „ِAš perduodu jums savo Viešpaties Žinias ir duodu jums nuoširdų patarimą. Ir aš žinau iš Allaho tai, ko jūs nežinote.“

63. „Ar jūs stebitės, kad atėjo jums Priminimas iš jūsų Viešpaties per žmogų iš jūsų tarpo tam, kad jis perspėtu jus, kad jūs bijotumėte Allaho ir kad jūs gautumėte (Jo) Gailestingumą?“

64. Tačiau, jie paneigė jį, taigi Mes išgelbėjome jį ir tuos, kartu su juo (busuvius) laive, ir Mes paskandinome tuos, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus). Jie, iš tiesų, buvo akli žmonės.

65. Ir Ad (žmonėms, Mes siuntėme) jų brolį Hudą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas). Argi jūs nebijosite (Allaho)?“

66. Lyderiai tų, kurie netikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė: „Iš tiesų, mes matome, kad tu esi kvailystėje, ir iš tiesų, mes manome, kad tu esi vienas iš melagių.“

67. (Hudas) sakė: „Mano žmonės, nėra jokios kvailystės manyje, (aš esu) tik Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys!“

68. „ِAš perduodu jums savo Viešpaties Žinias ir aš esu patikimas patarėjas (arba gera linkintis) jums.“

69. „Ar jūs stebitės, kad atėjo jums Priminimas (ir patarimas) iš jūsų Viešpaties per žmogų iš jūsų tarpo jus įspėti? Ir atminkite, kad Jis padarė jus įpėdiniais po Nūho (Nojaus) žmonių ir padidino jus gausiai ūgiu. Taigi, atminkite malones (suteiktas jums) iš Allaho, kad jūs būtumėte sėkmingieji.“

70. Jie tarė: „Tu atėjai pas mus tam, kad mes garbintume Allahą Vienintelį ir atsižadėtume to, ką mūsų tėvai garbindavo. Taigi, duok mums tai, kuo tu grasinai mums, jei esi teisingas.“

71. (Hudas) tarė: „Kančia ir rūstybė jau užklupo jus iš jūsų Viešpaties. Ar jūs ginčijatės su manimi dėl vardų, kuriais jūs vadinote - jūs ir jūsų tėvai – be leidimo iš Allaho? Tada palaukite, aš esu su jumis tarp tų, kurie laukia.“

72. Taigi, Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo, su pasigailėjimu iš Mūsų, ir Mes nukirtome šaknis tų, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus), ir jie nebuvo tikintieji.

73. Ir Samud (žmonėms, Mes siuntėme) jų brolį Salihą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas). Iš tiesų, atėjo jums aiškus ženklas (stebuklas – didžiulės kupranugarės pasirodymas iš uolos vidurio) iš jūsų Viešpaties. Ši Allaho kupranugarė yra ženklas jums. Taigi, palikite ją ganytis Allaho žemėje ir nekenkite jai, kad jūsų neužkluptų skausminga kančia.

74. Ir atminkite, kai Jis padarė jus Ad (žmonių) įpėdiniais ir suteikė jums būstus žemėje, jūs statėte sau rūmus lygumose, ir iškalėte namus kalnuose. Taigi, atminkite malones (suteiktas jums) iš Allaho, ir nevaikščiokite darydami piktadarybes žemėje.“

75. Lyderiai tų, kurie buvo išdidūs iš jo žmonių tarpo, sakė tiems, kurie buvo laikomi silpnais – tokiems iš jų, kaip tikėtasi: „Žinokite, kad Salihas yra siųstas savo Viešpaties.“ Jie sakė: „Mes tikrai tikime tuo, su kuo jis buvo siųstas.“

76. Tie, kurie buvo išdidūs, sakė: „Iš tiesų, mes netikime tuo, kuo jūs tikite.“

77. Taigi, jie nužudė kupranugarę ir įžūliai nepaisė savo Viešpaties Įsakymo, ir tarė: „Salihai, nešk savo grasinimus, jei esi, iš tiesų, vienas iš (Allaho) Pasiuntinių.“

78. Taigi, žemės drebėjimas juos užklupo ir jie guli (mirę), kniubsčiomis savo namuose.

79. Tada jis [Salihas] nusigręžė nuo jų ir tarė: „Mano žmonės, aš tikrai perdaviau jums savo Viešpaties Žinią ir daviau jums gerą patarimą, tačiau jūs nemėgstate gerų patarėjų.“

80. Ir (atminkite) Lūtą (Lotą), kai jis sakė savo žmonėms: „Argi jūs darote blogiausią iš nuodėmių, tokią, kokios niekas iš buvusiųjų pirma jūsų iš Alamyn (žmonijos ir džinų) nedarė?“

81. „Iš tiesų, jūs užsiimate savo geiduliais su vyrais, vietoj moterų. Ne, jūs esate žmonės, peržengiantys ribas (darydami didžias nuodėmes).“

82. Ir jo žmonių atsakymas tebuvo toks, kad jie sakė: „Išmeskite juos iš savo miesto, jie tikrai yra vyrai, norintys būti tyri (nuo nuodėmių)!“

83. Tada Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną. Ji buvo iš tų, kurie pasiliko užnugaryje (kančioje).

84. Ir Mes apliejome juos (akmenų) lietumi. Tad pažiūrėkite, kokia buvo Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių ir nuodėmiautojų) pabaiga.

85. Ir Madjan (Midiano) (žmonėms) (Mes siuntėme) jų brolį Šuaibą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas). Iš tiesų, aiškus įrodymas (ženklas) atėjo jums iš jūsų Viešpaties. Taigi, duokite visą atmatavimą ir visą svorį, ir neklaidinkite žmonių jų reikaluose, ir nedarykite piktadarybių žemėje po to, kai ji buvo sutvarkyta. Tai bus geriau jums, jei jūs esate tikintieji.

86. „Ir nesėdėkite ant kiekvieno kelio, grasindami ir versdami nuo Allaho Kelio tuos, kurie tiki Jį, ir norėdami jį padaryti kreivą. Ir atminkite, kai jūsų buvo tik keli ir Jis padaugino jus. Ir pažiūrėkite, kokia buvo Mufsidūn (piktadarių, korumpuotojų, melagių) pabaiga.“

87. „Ir jei yra dalis jūsų, kurie tiki tuo, su kuo aš buvau atsiųstas, ir dalis tų, kurie netiki, tada būkite kantrūs, kol Allahas teis tarp mūsų, ir Jis yra Geriausias iš teisėjų.“

88. Lyderiai tų, kurie buvo išdidūs iš jo žmonių tarpo, sakė: „Mes tikrai išvarysime tave, Šuaibai, ir kartu su tavimi patikėjusius iš mūsų miesto, arba priešingu atveju jūs (visi) grįšite į mūsų tikėjimą.“ Jis tarė: „Netgi jei to nekenčiame?!“

89. „Mes meluotume apie Allahą, jei grįžtume į jūsų tikėjimą po to, kai Allahas išgelbėjo mus nuo to. Ir ne mums grįžti į jį, nebent Allahas, mūsų Viešpats, to panorėtų. Mūsų Viešpats apima viską Savo Žinojimu. Allahu (Vieninteliu) mes pasitikime. Mūsų Viešpatie! Teisk mus ir mūsų žmones teisingai, nes Tu esi Geriausias iš teisėjų.“

90. Lyderiai tų, kurie nepatikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė (savo žmonėms): „Jei seksite Šuaibą, būkite tikri – tada būsite pralaimėjusieji!“

91. Taigi, apėmė juos žemės drebėjimas ir guli jie (mirę), pasilikę savo namuose.

92. Tie, kurie neigė Šuaibą, tapo lyg niekada ten nebūtų gyvenę (savo namuose). Neigusieji Šuaibą – jie buvo pralaimėjusieji.

93. Tada jis (Šuaibas) nusigręžė nuo jų ir tarė: „O mano žmonės, aš tikrai perdaviau savo Viešpaties Žinią jums ir daviau jums gerą patarimą. Taigi, kaip aš galiu gedėti netikinčiųjų žmonių (sunaikinimo).“

94. Ir Mes nesiuntėme Pranašo į jokį miestą (ir jie neigė jį), kurio žmonių Mes neapėmėme didžiulio skurdo (arba turto praradimo) ir sveikatos praradimo kančia (ir nelaimėmis), kad jie nusižemintų (ir atgailautų Allahui).

95. Tada Mes pakeitėme gėrį blogiu kol jie išaugo skaičiumi ir turtu, ir sakė: „Mūsų tėvai buvo paliesti blogiu (sveikatos praradimu ir nelaimėmis) ir gėriu (klestėjimu).“ Taigi, Mes pačiupome juos netikėtai, jiems neįtariant.

96. O jei miestų žmonės būtų patikėję ir turėję Takva (dievobaimingumą), be abejonės, Mes būtume atvėrę jiems dangų ir žemės palaimą, tačiau jie neigė (Pasiuntinius), taigi Mes užėmėme juos bausme) už tai, ką jie užsidirbo (daugiadievystę ir nusikaltimus).

97. Ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės naktį, kai jie miegodavo?

98. Arba ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės popietę, kai jie žaisdavo?

99. Ar jie tada jautėsi saugūs dėl Allaho Plano? Niekas nesijaučia saugus dėl Allaho Plano, išskyrus žmones, kurie yra pralaimėjusieji.

100. Argi neakivaizdu tiems, kurie paveldi žemę iš eilės iš jos (buvusiųjų) savininkų, kad jei Mes būtume norėję, būtume nubaudę juos už jų nuodėmes. Ir Mes užantspaudavome jų širdis, kad jie negirdėtų?

101. Tai buvo miestai, kurių istoriją Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ ). Ir iš tiesų atėjo pas juos jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, tačiau nebuvo tokie, kurie patikėtų tuo, ką jis prieš tai neigė. Taigi Allahas užantspauduoja netikinčiųjų širdis (nuo bet kokio teisingo religinio vedimo).

102. Ir daugumą iš jų Mes pamatėme esant neištikimus savo įsipareigojimams, tačiau daugumą iš jų Mes aptikome iš tiesų esant Fasikūn (maištingais, nepaklusniais Allahui).

103. Tada po jų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ženklais Firaunui (Faraonui) ir jo vadams, tačiau jie klaidingai atmetė juos. Taigi pažiūrėkite, kokia buvo Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų, ištvirkėlių) pabaiga.

104. Ir Mūsa (Mozė) tarė: „Firaun (Faraonai), iš tiesų aš esu Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys.

105. „Teisinga man nesakyti nieko kita apie Allahą, išskyrus tiesą. Iš tiesų, aš atėjau pas jus nuo savojo Viešpaties su aiškiu įrodymu. Taigi lai Israelio (Izraelio) vaikai išvyksta kartu su manimi.“

106. [Firaunas (Faraonas)] tarė: „Jei atėjai su ženklu, tai skelbk jį, jei esi vienas iš tų, kurie sako tiesą.“

107. Tada [Mūsa (Mozė)] sviedė savo lazdą ir štai! Ji tapo gyvate, akivaizdžia!

108. Ir jis ištraukė savo ranką ir štai! Ji buvo balta (spinduliuojanti) žiūrovams.“

109. Firauno (Faraono) žmonių vadai tarė: „Tai iš tiesų patyręs burtininkas.“

110. „Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės, taigi ką patarsite?“

111. Jie tarė: „Palikite jį ir jo brolį (kuriam laikui) ir išsiųskite šauklius į miestus surinkti -

112. Kad šie atvestų pas jus visus labiausiai patyrusius burtininkus.“

113. Taigi burtininkai atėjo pas Firauną (Faraoną). Jie tarė: „Iš tiesų, mums bus (geras) atlygis, jei mes būsime laimėtojai.“

114. Jis tarė: „Taip, ir dar daugiau – jūs būsite (tuo atveju) artimiausi (man).“

115. Jie tarė: „Mūsa (Moze), ar tu meti (pirmas) ar mūsų (pirmas) metimas?“

116. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Meskite jūs (pirmieji).“ Taigi jie išmetė (burtą), jie apkerėjo žmonių akis ir įbaugino juos ir pademonstravo puikią magiją.

117. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Sviesk savo lazdą.“ Iš štai! Tai kaip mat prarijo visą melą, kurį jie parodė.

118. Taigi, tiesa buvo patvirtinta ir visa, ką jie padarė, nepadarė jokio įspūdžio.

119. Taigi, jie ten buvo nugalėti ir grįžo užsitraukę gėdą.

120. O burtininkai puolė kniūbsčiomis.

121. Jie sakė: „Mes tikime Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpatį.“

122. „Viešpatį Mūsos (Mozės) ir Harūno (Arono).“

123. Firaunas (Faraonas) tarė: „Jūs patikėjote juo [Mūsa (Moze)] man nedavus jums leidimo. Iš tiesų, tai sąmokslas, kurį jūs surengėt mieste, kad išvarytumėt jo žmones, tačiau jūs sužinosite.

124. Aš tikrai nukaposiu jūsų rankas ir jūsų pėdas iš priešingų pusių, tada nukryžiuosiu jus visus.“

125. Jie tarė: „Iš tiesų, mes grįžtame pas savo Viešpatį.“

126. „O tu keršiji mums tik todėl, kad mes patikėjome mūsų Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, pamokomis, ženklais ir t.t.), kai šie mus pasiekė! Mūsų Viešpatie! Apipilk mus kantrybe, ir leisk mums mirti musulmonais.“

127. Firauno (Faraono) žmonių vadai sakė: „Ar paliksi Mūsą (Mozę) ir jo žmones skleisti piktadarybes žemėje ir apleisti tave ir tavo dievus?“ Jis tarė: „Mes žudysime jų sūnus ir leisime gyventi jų moterims, ir mes, iš tiesų, turime nenugalimą jėgą prieš juos.“

128. Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Prašykite Allaho pagalbos ir būkite kantrūs. Iš tiesų, žemė yra Allaho. Jis suteikia ją kaip paveldą tam, kam Jis nori iš Savo vergų. Ir (palaiminta) pabaiga yra Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).”

129. Jie tarė: „Mes (Israelio (Izraelio) vaikai) kentėjome sunkumus iki tol, kol tu atėjai pas mus, ir nuo tada, kai tu atėjai pas mus.“ Jis tarė: „Gali būti, kad jūsų Viešpats sunaikins jūsų priešus ir padarys jus įpėdiniais žemėje, tam, kad Jis pamatytų, kaip jūs elgsitės.“

130. Ir iš tiesų, Mes nubaudėme Firauno (Faraono) žmones sausros metais ir vaisių (javų) stoka, kad jie prisimintų (būti atidūs).

131. Tačiau, kaskart, kai gėris pasiekdavo juos, jie sakydavo: „Tai mūsų.“ O jei juos kamuodavo blogis, jie priskirdavo tai blogiems pranašingiesiems ženklams, susijusiems su Mūsa (Moze) ir tiems, kurie su juo. Žinokite! Iš tiesų, jų blogi pranašingieji ženklai yra su Allahu, tačiau dauguma iš jų nežino.

132. Ir jie sakė [Mūsai (Mozei)]: „Kad ir kokius Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) tu atneštum mums, su kuriais užsiiminėtum burtais ant mūsų, mes niekada tavimi nepatikėsime.“

133. Taigi, Mes nusiuntėme ant jų: potvynį, skėrius, utėles, varles ir kraują (kaip eilę) aiškių ženklų, tačiau jie, vis tiek, liko išdidūs ir jie buvo iš tų žmonių, kurie buvo Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai, nusidėjėliai).

134. O kai juos ištiko bausmė, jie sakė: „Mūsa (Moze), maldauk savo Viešpaties dėl mūsų dėl Jo Pažado tau. Jei panaikinsi mūsų bausmę, mes tikrai patikėsime tavimi ir leisime Israelio (Izraelio) vaikams eiti su tavimi.“

135. Tačiau, kai Mes pašalinome jų bausmę nustatytam laikui, kurį jie pasiekė, štai! Jie sulaužė savo žodį!

136. Taigi, Mes atlyginome jiems. Mes paskandinome juos jūroje, nes jie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir jų nepaisė.

137. Ir Mes privertėme žmones, kurie buvo laikomi silpni, paveldėti rytines žemes ir vakarines, kurias Mes palaiminome. Ir teisingas tavo Viešpaties Žodis buvo išpildytas Israelio (Izraelio) vaikams dėl jų ištvermės. Ir Mes visiškai sunaikinome visus didžius darbus ir pastatus, kuriuos Firaun (Faraonas) ir jo žmonės buvo pastatę.

138. Ir Mes pernešėme Israelio (Izraelio) vaikus (saugiai) per jūrą, ir jie susidūrė su žmonėmis, atsidavusiais kai kuriems savo stabams (garbinime). Jie tarė: „O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah [4] (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“ Jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate nežinantys žmonės (Allaho Didybės ir Didingumo bei to, kas jums privaloma, t. y. negarbinti nieko kito tik Allahą Vienintelį, Vienintelį viso, kas egzistuoja, Dievą.)“ ——— [4] Ilah: turintis teisę būti garbinamas.

139. [Mūsa (Mozė) pridūrė:] „Iš tiesų, šie žmonės bus sunaikinti dėl to, kuo jie užsiėmė (stabų garbinimu). Ir visa, ką jie daro, yra bergždžia.“

140. Jis sakė: „Ar aš turėčiau jums ieškoti kito ilah (dievybės), nei Allahas, kai Jis suteikė jums viršenybę virš Alamyn (jūsų laikotarpio žmonijos ir džinų).“

141. Ir (atminkite), kai Mes išgelbėjome jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums didžiausias kančias, žudydami jūsų sūnus ir leisdami jūsų moterims gyventi. Ir tai buvo didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.“

142. Ir Mes paskyrėme Mūsai (Mozei) trisdešimt naktų ir pridėjome (prie to laiko) (dar) dešimt. Ir jis pabaigė savojo Viešpaties paskirtą keturiasdešimties naktų laiką. Ir Mūsa (Mozė) sakė savo broliui Harūnui (Aronui): „Pakeisk mane mano žmonėms, elkis pagal Teisingą Kelią (įsakydamas žmonėms paklusti Allahui ir garbinti Ji Vienintelį) ir nesek Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų) keliu.“

143. Ir kai Mūsa (Mozė) atėjo Mūsų paskirtu laiku ir į (paskirtą) vietą, ir jo Viešpats (Allahas) kalbėjo su juo, jis tarė: „Mano Viešpatie, parodyk man (Save), kad galėčiau į Tave pažvelgti.“ Allahas tarė: „Tu negali matyti Manęs, tačiau pažvelk į kalną: jei jis stovės ramiai savo vietoje, tada tu pamatysi Mane.“ Tai kai jo Viešpats pasirodė kalnui [5], Jis privertė ji sugriūti į dulkes ir Mūsa (Mozė) apalpo. Tada, kai jis atgavo savo pojūčius, jis tarė: „Šlovė Tau, aš atsigręžiu į Tave atgailaudamas ir esu pirmasis iš tikinčiųjų.“ ——— [5] Sifat-ullah (Allaho Atributai): [Žr. ajos 3:73 išnašą].

144. (Allahas) tarė: „Mūsa (Moze), Aš išrinkau tave virš žmonių Savo Žinia ir Savo kalbėjimu (su tavimi). Taigi, laikykis to, ką suteikiau tau, ir būk iš dėkingųjų.“

145. Ir Mes užrašėme jam ant Lentelių pamokas visų dalykų, ir visų dalykų paaiškinimą (ir tarėme): „Laikykis šito tvirtai ir liepk savo žmonėms laikytis pačių puikiausių nurodymų. Aš parodysiu tau Al-Fasikūn (maištingųjų, nepaklusniųjų Allahui) namus.

146. Aš nugręšiu nuo Savo Ajat (Korano eilučių) tuos, kurie elgiasi akiplėšiškai žemėje, neturėdami tam teisės, ir (netgi) jei jie matys visus Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), jie netikės jais. Ir jei jie matys teisingą kelią (viendievystės, dievobaimingumo ir gerų darbų), jie nesirinks jo kaip Kelio, tačiau jei jie matys klaidingą kelią (daugiadievystės, nusikaltimų ir blogų darbų), jie pasirinks šį kelią. Tai yra dėl to, kad jie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir jų nepaisė (kad išmoktų pamoką).

147. Tų, kurie neigia Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir Susitikimą Amžinybėje (Prikėlimo Dieną), bergždi yra jų darbai. Ar jiems bus atlyginta kuo nors kitu, nei tuo, ką jie darydavo?

148. Ir Mūsos (Mozės) žmonės, jam nebūnant, pagamino iš savo puošmenų veršiuko atvaizdą (garbinimui). Jis turėjo garsą (taip, lyg mūktų). Argi jie nematė, kad jis negali nei kalbėti jiems, nei vesti juos keliu? Jie pasirinko jį (garbinimui) ir jie buvo Zalimūn (nusidėjėliai).

149. Ir kai jie gailėjosi ir pamatė, kad nuklydo, jie (atgailavo ir) tarė: „Jei mūsų Viešpats nesuteiks mums gailestingumo ir neatleis mums, mes tikrai būsime iš pralaimėtojų.“

150. Ir kai Mūsa (Mozė) grįžo pas savo žmones, piktas ir nuliūdęs, jis tarė: „Koks blogis yra tai, ką jūs padarėte (t. y. garbindami veršiuką), man nebūnant. Ar jūs paskubėjote ir inicijavote tai, kas susiję su jūsų Viešpačiu (jūs palikote Jo garbinimą)?“ Ir jis numetė Lenteles bei pagriebė savo brolį už jo galvos (plaukų) ir pritempė prie savęs. Harūn (Aronas) tarė: „Mano motinos sūnau, iš tiesų žmonės laikė mane silpnu ir norėjo mane nužudyti, taigi neleisk priešams juoktis iš manęs ir nepriskirk manęs žmonėms, kurie yra Zalimūn (nusidėjėliai).“

151. Mūsa (Mozė) tarė: „Mano Viešpatie, atleisk man ir mano broliui ir suteik mums Savo Gailestingumą, nes Tu esi Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“

152. Neabejotinai, tiems, kurie pasirinko veršiuką (garbinti), bus jų Viešpaties rūstybė ir pažeminimas šiame žemiškajame gyvenime. Taip Mes atlyginame tiems, kurie kuria melus.

153. Tačiau tie, kurie darė blogus darbus ir po to atgailavo, ir patikėjo, iš tiesų, jūsų Viešpats po (viso) to yra tikrai Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

154. O kai Mūsos (Mozės) pyktis nurimo, jis paėmė Lenteles. Ir jų įraše buvo teisingas vedimas ir gailestingumas tiems, kurie bijo savo Viešpaties.

155. Ir Mūsa (Mozė) išrinko iš savo žmonių septyniasdešimt (geriausių) žmonių susitikimui Mūsų paskirtu laiku ir vietoje. Ir kai juos ištiko galingas žemės drebėjimas, jis tarė: „Mano Viešpatie, jei tai būtų buvus tokia Tavo Valia, Tu būtum galėjęs prieš tai sunaikinti juos ir mane. Ar Tu sunaikintum mus dėl veiksmų, kuriuos daro kvaili iš mūsų tarpo? Tai tik Tavo išbandymas, kuriuo Tu paklaidini tuos, kuriuos nori, ir vedi teisingai tuos, kuriuos nori. Tu esi mūsų Vali (Globėjas), taigi atleisk mums ir suteik mums Gailestingumą, nes Tu esi Geriausias iš atleidžiančiųjų.

156. „Ir nulemk mums gerą šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Be abejonės, mes atsigręžėme į Tave.“ Jis tarė: „(Kalbant apie) Mano bausmę – Aš suteikiu ją tam, kam Aš noriu, o Mano Gailestingumas apima viską. Šį (Gailestingumą) aš nulemiu tiems, kurie yra Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2) ir duoda Zakat, ir tiems, kurie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.)

157. Tiems, kurie seka Pasiuntiniu – Pranašu, kuris negali nei skaityti, nei rašyti (t. y. Muchammedu ﷺ), kurį jie randa įrašytą pas save Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), - jis įsako jiems Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas paskyrė) ir draudžia jiems Al-Munkar (t. y. netikėjimą, visų rūšių daugiadievystę ir viską, ką islamas uždraudė), jis leidžia jiems kaip leistiną At-Taijibat (t. y. visus gerus bei leistinus dalykus, veiksmus, įsitikinimus, žmones, maistą) ir draudžia jiems kaip neleistiną Al-Kabaith (t. y. visus blogus ir neleistinus dalykus, veiksmus, įsitikinimus, žmones ir maistą), jis išlaisvina juos nuo sunkios (Allaho Susitarimo su Israelo (Izraelio) vaikais ) naštos ir nuo juos saistančių pančių (įpareigojimų). Taigi tie, kurie tiki juo (Muchammedu ﷺ), gerbia jį, padeda jam ir seka šviesa (Koranu), kuri buvo nuleista su juo, tai tie, kurie bus sėkmingi. [6] ——— [6] O jūs, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys)! Patikėkite tuo, ką Mes apreiškėme (Muchammedui ﷺ ), patvirtinant tai, kas (jau) yra su jumis, iki tol, kol Mes ištrinsime veidus (padarydami juos kaip kaklo nugarinės pusės, be nosies, burnos, akių) ir apsuksime juos atbulai, arba prakeiksime juos, kaip Mes prakeikėme pažeidusius Šabą. Ir Allaho Įsakymas visada įvykdomas. (Koranas, 4:47)

158. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Žmonės, iš tiesų, aš atsiųstas jums visiems kaip Pasiuntinys Allaho, Kuriam priklauso dangų ir žemės karalystė. La Ilaha illa huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Jis – Tas, Kuris suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį. Taigi, tikėkite Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), Pranašą, kuris negali nei skaityti, nei rašyti (t. y. Muchammedą ﷺ), kuris tiki Allahą ir Jo Žodžiais [(šiuo Koranu), Tauratu (Tora) ir Indžyliu (Evangelija) ir taip pat Allaho Žodžiu: „Būk!“ - ir jis buvo, t.y. Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, ] ir sekite juo, kad būtumėte teisingai vedami.“

159. Ir iš Mūsos (Mozės) žmonių yra bendruomenė, kuri veda (žmones) teisingai ir įsteigia tarp jų teisingumą (t. y. teisia teisingai ir tiksliai).

160. Ir Mes išskirstėme juos į dvylika genčių (kaip atskiras) tautas. Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), kai jo žmonės prašė jo vandens, (sakydami): „Suduok akmeniui savo lazda.“ - ir ištryško iš jo dvylika versmių, kiekviena grupė žinojo savo vietą vandeniui. Mes pridengėme juos debesimi ir nusiuntėme jiems Al-Mana ir putpelių, (sakydami): „Valgykite iš šio gėrio, kurį Mes jums suteikėme.“ Jie nepakenkė Mums, bet jie pakenkdavo patys sau.

161. Ir (atminkite) kai jiems buvo pasakyta: „Gyvenkite šiame mieste (Jeruzalėje) ir valgykite iš jo kur tik panorėsite, ir sakykite: „(Allahai) atleisk mūsų nuodėmes!“ ir įženkite pro vartus nusilenkę (iš nuolankumo). Mes atleisime jums jūsų nuodėmes. Mes padidinsime (atlygį) gerą darantiems.“

162. Tačiau, tie iš jų, kurie darė blogį, pakeitė žodį, jiems pasakytą. Taigi, Mes nusiuntėme jiems kančią iš dangaus mainais už jų nuodėmes. [7] ——— [7] Žr. ają 2:59.

163. Ir paklausk jų (Muchammedai ﷺ) apie miestą, buvusį prie jūros. Kai jie peržengė ribas dėl Šabo (t. y. šeštadienio), kai jų žuvys atplaukė pas juos viešai Šabo dieną ir neatplaukė pas juos kitą dieną, kai jie neturėjo Šabo. Taip Mes išbandėme juos, nes jie maištaudavo Allaho Įsakymui (nepaklusdavo Allahui) [Žr. Korano ają 4:154].

164. Ir kai bendruomenė iš jų tarpo tarė: „Kodėl jūs pamokslaujate žmonėms, kuriuos Allahas ketina sunaikinti ar nubausti žiauria bausme?“ (Pamokslininkai) atsakė: „Tam, kad išsilaisvintume nuo kaltės jausmo prieš jūsų Viešpatį (Allahą) ir galbūt jie pabijos Allaho.“

165. Taigi, kai jie pamiršo priminimus, kurie jiems buvo suteikti, Mes išgelbėjome tuos, kurie draudė blogį, bet Mes pričiupome tuos, kurie elgėsi blogai, su žiauria bausme, nes jie maištaudavo prieš Allaho Įsakymą (nepaklusdavo Allahui).

166. Taigi, kai jie peržengė ribas to, kas jiems buvo draudžiama, Mes tarėme jiems: „Tapkite beždžionėmis, neapkenčiamomis ir atstumtomis.“ [8] ——— [8] Tai griežtas įspėjimas žmonijai, kad jie turėtų paklusti tam, ką Allahas jiems įsako, ir laikytis atokiai nuo to, ką Jis jiems draudžia.

167. Ir (atminkite) kai Jūsų Viešpats paskelbė, kad Jis tikrai siųs prieš juos (t. y. judėjus) iki Prikėlimo dienos tuos, kurie kels jiems žeminančią kančią. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Greitas Atsilyginti (nepaklusniesiems, nuodėmingiems) ir žinoma, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis (paklusniesiems ir tiems, kurie maldauja Allaho Atleidimo).

168. Ir Mes išskirstėme juos (t. y. judėjus) į įvairias, atskiras grupes žemėje: kai kurios iš jų yra teisingos, o kai kurios yra toli nuo to. Ir Mes išbandėme juos gėriu (malonėmis) ir blogiu (nelaimėmis) tam, kad jie galbūt atigręžtų (į Allaho Paklusnumą).

169. Tada juos pakeitė (bloga) karta, kuri paveldėjo Knygą, tačiau jie pasirinko (sau) šio žemo gyvenimo gėrius (šio žemiškojo gyvenimo blogus malonumus), sakydami (kaip pasiteisinimą): „(Viskas) mums bus atleidžiama.“ Ir jei (vėl) panašus pasiūlymas (šio žemiškojo gyvenimo blogi malonumai) jiems pasitaikytų, jie (vėl) juos čiuptų (padarytų tas nuodėmes). Argi Knygos susitarimas nebuvo paimtas iš jų tam, kad jie nekalbėtų apie Allahą nieko kita, išskyrus tiesą? Ir jie studijavo tai, kas joje (Knygoje) yra. Ir Amžinybės namai yra geresni tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2). Argi jūs tada nesuprantate?

170. O tie, kurie tvirtai laikosi Knygos (t. y. elgiasi pagal jos mokymus) ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-salat), - žinoma, Mes niekada neiššvaistysime atlygio tų, kurie daro teisingus darbus.

171. Ir (atminkite) kai Mes pakėlėme kalną virš jų taip, lyg jis būtų baldakimas, ir jie galvojo, kad jis užgrius ant jų. (Mes tarėme): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes jums davėme [t. y. Taurato (Toros)], ir prisiminkite tai, kas ten yra (elkitės pagal jo nurodymus) tam, kad bijotumėte Allaho ir paklustumėte Jam.“

172. Ir (atminkite) kai jūsų Viešpats išvedė iš Adomo Vaikų, iš jų strėnų, jų sėklas (arba iš Adomo strėnų jo palikuonis) ir privertė juos paliudyti patiems sau (sakant): „Argi aš nesu jūsų Viešpats?“ Jie tarė: „Taip! Mes liudijame.“ tam, kad Prikėlimo dieną nesakytumėte: „Iš tiesų, mes to nežinojome.“

173. Arba kad nesakytumėte: „Tai tik mūsų tėvai kadaise priskyrė partnerius garbinime Allahui ir mes buvome (tik jų) palikuonys po jų. Argi Tu sunaikinsi mus dėl žmonių, kurie praktikavo Al-Batil (t. y. daugiadievystę ir nusikaltimų bei nuodėmių darymą, šaukiantis ir garbinant kitus nei Allahas) veiksmų?“

174. Taigi, Mes detaliai paaiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) tam, kad jie atsigręžtų (į tiesą).

175. Ir recituok (Muchammedai ﷺ) jiems istoriją apie tą, kuriam Mes davėme Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), bet jis juos išmetė, taigi Šaitan (Šėtonas) tapo jo artimu palydovu, o jis tapo iš tų, kurie paklydo.

176. Ir jei Mes būtume panorėję, Mes tikrai būtume jį išugdę, tačiau jis įsitvėrė žemės ir sekė savo tuščiu troškimu. Taigi, jo panašumas į šunį: jei jį išvarai – jis iškiša savo liežuvį, o jei palieki jį vieną – jis (vis tiek) iškiša savo liežuvį. Toks panašumas yra žmonių, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.). Taigi, pasakok istorijas, galbūt jie susimąstys.

177. Blogas yra palyginimas žmonių, kurie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir nuskriaudė patys save.

178. Tą, ką Allahas teisingai veda, jis yra išvestas į teisingą kelią, o tą, ką Jis paklaidina – tada tie! Jie yra pralaimėtojai.

179. Ir tikrai, Mes sukūrėme daug iš džinų ir žmonijos Pragarui. Jie turi širdis, kuriomis jie nesupranta, ir jie turi akis, kuriomis jie nemato, ir jie turi ausis, kuriomis jie negirdi (tiesos). Jie yra kaip galvijai. Ne, dar labiau paklydę, tie! Jie yra nerūpestingieji!

180. Ir (visi) Gražiausieji Vardai priklauso Allahui [9], taigi šaukite Jį jais ir palikite kompaniją tų, kurie nepatvirtina arba neigia (arba kalba nepagarbiai apie) Jo Vardus. Jiems bus atlyginta už tai, ką jie darydavo. ——— [9] Allahas turi šimtą minus vieną Vardą, t. y. 99.

181. Ir iš tų, kuriuos Mes sukūrėme, yra bendruomenė, teisingai vedanti (kitus) su tiesa ir su ja įsteigianti teisingumą.

182. Tuos, kurie neigia Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), Mes palaipsniui pričiupsime su bausme tokiais būdais, kokių jie nesuvoks.

183. Ir Aš trumpam atidedu jų (nuosprendį). Be abejonės, Mano Planas yra tvirtas.

184. Argi jie nemąsto? Neturi beprotybės jų kompanjonas (Muchammedas ﷺ). Jis tėra tik paprastas perspėtojas.

185. Argi jie nežiūri į dangų ir žemės karalystę, ir visus daiktus, kuriuos sukūrė Allahas? Ir į tai, kad jų gyvenimų pabaiga gali būti arti? Kokia žinia po to jie tikės?

186. Tą, ką Allahas paklaidina, niekas negali išvesti į tiesų kelią. Ir Jis leidžia jiems aklai klajoti savo nusidėjime.

187. Jie klausia tavęs apie Valandą (Prikėlimo dieną): „Kada bus jos paskirtasis laikas?“ Sakyk: „Žinios apie tai yra pas mano Viešpatį (Vienintelį). Niekas negali atskleisti jos laiko, tik Jis. Jos išvaizda yra paslėpta nuo visų danguje ir žemėje. Neateis ji kitaip, kaip tik netikėtai.“ Jie klausinėja tavęs, ar tu turi gerų žinių apie tai. Sakyk: „Žinios apie tai yra pas Allahą (Vienintelį), tačiau dauguma žmonių nežino.“

188. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš neturiu jokios galios padėti ar pakenkti sau, išskyrus taip, kaip Allahas nori. Jei aš žinočiau apie Ghaib (Nematomą), aš užsitikrinčiau sau gausybę turto ir joks blogis manęs nepaliestų. Tačiau, aš esu tik perspėtojas ir gerų žinių nešėjas žmonėms, kurie tiki.“

189. Tai Jis, Kuris sukūrė jus iš vieno asmens, ir (tada) Jis iš jo sukūrė jo žmoną tam, kad jis galėtų mėgautis gyvenimo su ja malonumu. Kai jis turėjo lytinių santykių su ja, ji tapo nėščia ir nešiojo tai lengvai. Tada, kai tai tapo sunku, jie abu kreipėsi į Allahą, savo Viešpatį (sakydami): „Jei Tu suteiksi mums Salih (visame kame gerą) vaiką, mes tikrai būsime tarp dėkingųjų.“

190. Tačiau, kai Jis suteikė jiems Salih (visame kame gerą) vaiką, jie priskyrė Jam (Allahui) partnerius tame, ką Jis jiems suteikė. Aukštai yra Allahas, Išaukštintas virš visko, ką jie priskiria Jam kaip partnerius.

191. Ar jie priskiria kaip partneriu Allahui tuos, kurie nieko nesukūrė, bet patys yra sukurti?

192. Jokios pagalbos negali jie suteikti, nei gali padėti patys sau.

193. Ir jei tu kvieti juos į teisingą kelią, jie tavimi neseka. Tau tas pats, ar tu kvieti juos ar tyli.

194. Iš tiesų tie, kurių tu šaukiesi šalia Allaho, yra vergai kaip ir tu. Taigi šaukis jų ir leisk jiems atsakyti tau, jei esi teisus.

195. Ar jie turi kojas, kuriomis jie vaikšto? Arba, ar jie turi rankas, kuriomis jie laiko? Arba, ar turi jie akis, kuriomis jie mato? Arba, ar turi jie ausis, kuriomis jie girdi? Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Sukvieskite savo (taip vadinamus) (Allaho) partnerius ir tada surenkite sąmokslą prieš mane, ir neleiskite man atsikvėpti!

196. Iš tiesų, mano Vali (Globėjas, Rėmėjas ir Gelbėtojas) yra Allahas, Kuris apreiškė Knygą (Koraną), ir Jis saugo (globoja ir gelbėja) teisinguosius.

197. O tie, kurių jūs šaukiatės šalia Jo (Allaho), negali nei jums padėti, nei padėti patys sau.

198. Ir jei tu kviesi juos į teisingą kelią, jie negirdi, ir tu matysi juos žiūrinčius į tave, tačiau jie nemato.

199. Rodyk atlaidumą, įsakyk tai, kas yra gera, ir nusigręžk nuo kvaillių (t. y. nebausk jų).

200. Ir jei pikti šnabždesiai iš Šaitan (Šėtono) pasiekia jus, tada prašyk prieglobsčio pas Allahą. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

201. Iš tiesų, tie, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2), kai juos aplanko piktos mintys iš Šaitan (Šėtono), jie prisimena (Allahą) ir (iš tiesų) jie tada mato (teisingai).

202. Tačiau, jų broliai (velniai) stumia juos giliau į nuodėmę, ir jie niekada nesiliauja.

203. Ir jei tu neparodysi jiems stebuklo, jie sako: „Kodėl tu to neparodei?“ Sakyk: „Aš tik seku tuo, kas man apreikšta mano Viešpaties. Tai (Koranas) yra niekas kitas, kaip jūsų Viešpaties įrodymas ir teisingas vedimas ir gailestingumas žmonėms, kurie tiki.“

204. Taigi, kai Koranas yra recituojamas, klausykitės jo ir tylėkite, kad gautumėte gailestingumą.

205. Ir prisiminkite savo Viešpatį savyje, nuolankiai ir su baime, ir be garsių žodžių, rytais ir popietėmis ir nebūkite iš tų, kurie yra apsileidę.

206. Iš tiesų, tie, kurie yra su jūsų Viešpačiu (angelai), niekada nepasididžiuoja atlikti Jo garbinimo veiksmus, tačiau jie garbina Jo Šlovę ir lenkiasi priešais Jį.

1. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ) apie karo grobį. Sakyk: „Grobis yra Allahui ir Pasiuntiniui.“ Taigi bijokite Allaho ir pataisykite tai, kas skiriasi tarp jūsų, ir pakluskite Allahui ir Jo Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ), jei esate tikintieji.

2. Tikintieji yra tik tie, kurie, kai Allahas yra minimas, jaučia baimę savo širdyse, o kai Jo eilutės (šis Koranas) yra jiems recituojamas, jos (t. y. eilutės) padidina jų Tikėjimą ir jie pasitiki savo Viešpačiu (Vieninteliu),

3. Kurie atlieka As-Salat (ikamat-as-salat) ir leidžia iš to, ką Mes jiems suteikėme.

4. Tai jie yra tie, kurie yra tikintieji tiesa. Jiems garbės laipsniai pas jų Viešpatį ir Atleidimas bei dosnus aprūpinimas (Rojus).

5. Kaip tavo Viešpats privertė tave (Muchammedai ﷺ) išeiti iš savo namų su tiesa. Ir iš tiesų, daliai tikinčiųjų tai nepatiko,

6. Ginčydamiesi su tavimi dėl tiesos po to, kai ji buvo aiškiai parodyta, lyg jie būtų varomi į mirtį, jiems (į ją) bežiūrint.

7. Ir (atminkite) kai Allahas jums (musulmonams) pažadėjo vieną iš dviejų (priešo) grupių (t. y. arba kariuomenę arba karavaną), kad ji bus jūsų. Jūs troškote, kad ta, kuri neginkluota (karavano) būtų jūsų, tačiau Allahas norėjo Savo Žodžiais patvirtinti tiesą ir nutraukti netikinčiųjų šaknis (t. y. Badr mūšyje).

8. Kad Jis priverstų tiesą triumfuoti ir paverstų melą nieku, nors Mudžrimūn (netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai, nusidėjėliai) to nekentė.

9. (Atmink) kai jūs prašėte savo Viešpaties pagalbos ir Jis atsakė jums (sakydamas): „Aš padėsiu jums su tūkstančiu angelų, kiekvienu už kito (sekančiu vienas kitą) iš eilės.“

10. Allahas padarė tai tik gera žinia ir tam, kad jūsų širdys būtų ramybėje dėl jos. Ir nėra pergalės išskyrus iš Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Visa Galingas, Visa Išmanantis.

11. (Atminkite) kai Jis apgaubė jus snauduliu kaip Jo apsauga ir Jis privertė vandenį (lietų) kristi ant jūsų iš dangaus, kad juo apvalytų jus ir pašalintų nuo jūsų Šaitan (Šėtono) Ridžz (šnabždėjimą, piktus patarimus), ir kad sustiprintų jūsų širdis ir sutvirtintų juo jūsų pėdas.

12. (Atminkite) kai jūsų Viešpats apreiškė angelams: „Iš tiesų, Aš esu su jumis, taigi laikykite tvirtai tuos, kurie patikėjo. Aš sukelsiu siaubą širdyse tų, kurie nepatikėjo, taigi smokite jiems per kaklus ir trenkite per jų visus rankų ir kojų pirštus.“

13. Tai todėl, kad jie nepaisė ir nepakluso Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Ir kas nepaiso ir nepaklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui, tada iš tiesų, Allahas yra Rūstus bausmėje.

14. Štai (kančia), taigi ragaukite ją, ir iš tiesų netikintiesiems – Ugnies kančia.

15. O jūs, kurie tikite! Kai jūs sutinkate tuos, kurie netiki, mūšio lauke, niekada neatsukite jiems savo nugarų.

16. Ir kas atgręžia savo nugarą jiems tokią dieną – nebent tai karinė gudrybė arba pasitraukimas į (savo paties) būrį – jis iš tiesų užitraukė Allaho rūstybę. Ir jo buveinė yra Pragaras, ir blogiausias, iš tiesų, yra toks galutinis tikslas!

17. Tu jų nenužudei, tai Allahas juos nužudė. Ir kai tu (Muchammedai ﷺ) metei (saują žemių), tai ne tu metei, o Allahas metė, tam, kad Jis išbandytų tikinčiuosius teisingu išbandymu nuo savęs. Iš tiesų, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

18. Tai (tiesa) ir tikrai, Allahas susilpnina netikinčiųjų apgaulingus sąmokslus.

19. (Netikintieji,) jei jūs prašote sprendimo, dabar sprendimas pasiekė jus. Ir jei jūs liausitės (darę blogą), bus geriau jums, o jei jūs grįšite (į puolimą), tada ir Mes grįšime, ir jūsų pajėgos neduos jums jokios naudos, kad ir kaip gausios jos būtų. Ir iš tiesų, Allahas yra su tikinčiaisiais.

20. O jūs, kurie tikite, pakluskite Allahui ir Jo Pasiuntiniui, ir nenusigręžkite nuo jo (t. y. Pasiuntinio Muchammedo ﷺ), kol jūs girdintys.

21. Ir nebūkite kaip tie, kurie sako: „Mes išgirdome“, - tačiau jie negirdi.

22. Iš tiesų, blogiausi iš (judančių) gyvų sutvėrimų priešais Allahą yra kurti ir nebylūs, kurie nesupranta (t. y. netikintieji).

23. Jei Allahas žinotų ką nors gerą juose, Jis tikrai būtų privertęs juos klausytis, ir net jei Jis būtų privertęs juos klausytis, jie būtų nusigręžę pasibjaurėję (tiesa).

24. O jūs, kurie tikite, atsiliepkite Allahui (paklusdami Jam) ir (Jo) Pasiuntiniui, kai jis ( ﷺ) kviečia jus į tai, kas suteiks jums gyvenimą, ir žinokite, kad Allahas įsiterpia tarp žmogaus ir jo širdies (t. y. Jis kliudo blogam žmogui ką nors spręsti). Ir iš tiesų pas Jį jūs (visi) būsite surinkti.

25. Ir bijokite Fitna (vargų ir išbandymų), kurie paliečia ne tik tuos iš jūsų, kurie daro bloga (tačiau jie gali paliesti visus gerus ir blogus žmones), ir žinokite, kad Allahas yra Rūstus bausmėje.

26. Ir atminkite kai jūsų buvo keli ir buvote laikomi silpnais žemėje, ir bijojote, kad žmonės gali pagrobti jus, tačiau Jis suteikė jums saugią vietą, sustiprino jus Savo Pagalba ir suteikė jums gerų dalykų tam, kad būtumėte dėkingi.

27. O jūs, kurie tikite, neišduokite Allaho ir Jo Pasiuntinio, neišduokite tyčia savo Amanat (to, kas jums patikėta, ir visų pareigų, kurias Allahas jums įsakė).

28. Ir žinokite, kad jūsų turtas ir jūsų vaikai yra tik išbandymas, ir kad tikrai su Allahu yra didžiulis atlygis.

29. O jūs, kurie tikite, jei jūs paklusite ir bijosite Allaho, Jis suteiks jums Furkan [(kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kas yra teisinga, o kas klaidinga), arba Makhradž (t. y. būdą jums išvengti visų sunkumų)] ir išpirks jums jūsų nuodėmes ir atleis jums. Ir Allahas yra Didžiulio Dosnumo Savininkas.

30. Ir (atminkite) kai netikintieji surengė sąmokslą prieš tave (Muchammedai ﷺ) – įkalinti arba nužudyti, arba išvaryti tave (iš tavo namų, t. y. Mekkos). Jie rengė sąmokslą ir Allahas taip pat rengė sąmokslą. Ir Allahas yra Geriausias iš tų, kurie rengia sąmokslą.

31. Ir kai Mūsų (Korano) Eilutės yra jiems recituojamos, jie sako: „Mes išgirdome (Koraną). Jei mes norėtume, galėtume pasakyti (ką nors) panašaus į tai. Tai yra niekas kitas, tik senovės tautų pasakos.

32. Ir (atminkite) kai jie sakė: „Allahai, jei tai (šis Koranas) yra iš tiesų tiesa (apreikšta) iš Tavęs, tada apipilk mus akmenimis iš dangaus arba sukelk mums skausmingą kančią.“

33. Ir Allahas nebaustų jų tol, kol tu (Muchammedai ﷺ) esi tarp jų, nei Jis baus juos, kol jie prašys (Allaho) Atleidimo.

34. Ir kodėl Allahas turėtų nebausti jų, kai jie neleido (žmonių) į Al-Masdžid Al-Haram, kai jie nėra jos saugotojai? Niekas negali būti jos saugotojais, išskyrus Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2), tačiau dauguma iš jų nežino.

35. Jų Salat (malda) (Allaho) Name (t. y. Kaaboje, Mekkoje) buvo niekas kitas, kaip tik švilpavimas ir plojimas rankomis. Taigi, ragaukite bausmės, nes jūs netikėdavote.

36. Iš tiesų, tie, kurie netiki, eikvoja savo turtą, kad nustumtų (žmones) nuo Allaho Kelio, ir jie ir toliau jį eikvos. Tačiau, galiausiai tai taps jiems didžiule kančia. Tada jie bus nugalėti. Ir tie, kurie netiki, bus surinkti į Pragarą.

37. Tam, kad Allahas atskirtų bloguosius (netikinčiuosius, daugiadievius ir bloga darančiuosius) nuo gerųjų (tikinčiųjų islamiškuoju monoteizmu ir gera darančiųjų), ir susodintų bloguosius (netikinčiuosius, daugiadievius ir bloga darančiuosius) vieną virš kito, surinktų juos į krūvą ir įmestų juos į Pragarą. Tie! Tai jie yra pralaimėtojai.

38. Sakyk tiems, kurie nepatikėjo, jei jie liausis (netikėję), jų praeitis bus atleista. Tačiau, jei jie grįš (į tai), tada pavyzdžiai tų (kurie buvo nubausti) prieš juos jau buvo pateikti (kaip perspėjimas).

39. Ir kovokite su jais tol, kol neliks daugiau Fitna (netikėjimo ir daugiadievystės, t. y. ko nors kito, išskyrus Allaho, garbinimo) ir religija (garbinimas) bus visas tik Allahui Vieninteliui [visame pasaulyje [1]]. Tačiau, jei jie liausis (garbinę kitus, išskyrus Allahą), tada, tikrai, Allahas yra Visa Matantis, ką jie daro. ——— [1] Keli islamo tikėjimo mokslininkai minėjo, kad tai bus laikas, kai į žemę nusileis Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, ir jis nepriims jokios kitos religijos tik islamą – Tikrąją Allaho Religiją – islamiškąjį monoteizmą.

40. Ir jei jie nusigręš, tada žinokite, kad Allahas yra jūsų Maula (Globėjas, Viešpats, Saugotojas ir Rėmėjas) – (koks) Puikus Maula, ir (koks) Puikus Padėjėjas!

41. Ir žinokite, kad bet kurio karo grobio, kurį jūs įgytumėte, iš tiesų, viena penktoji jo yra paskirta Allahui ir Pasiuntiniui, ir [Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ )] artimiems giminaičiams, (ir taip pat) našlaičiams, Al-Masakin (vargingiesiems), ir keliautojams, jei jūs patikėjote Allahą ir tuo, ką Mes nuleidome Mūsų vergui (Muchammedui ﷺ) Kriterijaus (tarp gero ir blogo) dieną, Dieną, kai susitiko du būriai (Badr mūšyje). Ir Allahas gali viską.

42. (Ir atminkite) kai jūs (musulmonų kariuomenė) buvote artimiausiame slėnio krašte, o jie buvo tolimesniame krašte, ir karavanas – vietoje, žemiau nei jūs. Net jei jūs būtumėte sudarę abipusį susitarimą susitikti, jums tikrai būtų nepavykę susitikime, tačiau (jūs susitikote) kad Allahas įvykdytų tai, kas jau nulemta (Jo Žinojimu), tam kad tie, kurie turi būti sunaikinti (dėl to, kad jie atmetė tikėjimą), galėtų būti sunaikinti po aiškių įrodymų, o tie, kurie turi gyventi (t. y. tikintieji), galėtų gyventi po aiškių įrodymų. Ir iš tiesų, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

43. (Ir atminkite), kai Allahas parodė juos jums kaip kelis tavo (t. y. Muchammedo ﷺ) sapne. Jei Jis būtų juos parodęs tau kaip daugybę, tau tikrai būtų dingusi drąsa ir tu tikrai būtum abejojęs dėl apsisprendimo. Tačiau, Allahas išgelbėjo (tave). Tikrai, Jis yra Visa Žinantis, kas yra krūtinėse.

44. Ir (atminkite) kai jūs sutikote (netikinčiųjų kariuomenę Badr mūšio dieną), Jis parodė juos jums kaip keletą jūsų akyse ir Jis privertė jus pasirodyti kaip keletą jų akyse, tam, kad Allahas galėtų įvykdyti tai, kas jau buvo nulemta (Jo Žinojimu). Ir pas Allahą grįžta viskas (dėl sprendimo).

45. O jūs, kurie tikite, kai jūs sutinkate (priešo) pajėgas, užimkite tvirtą poziciją prieš juos ir daug kartų minėkite Allaho Vardą (liežuviu ir mintyse) tam, kad būtumėte sėkmingi.

46. Ir pakluskite Allahui ir Jo Pasiuntiniui, ir nesiginčykite (vienas su kitu) tam, kad neprarastumėte drąsos ir neišnyktų jūsų stiprybė, ir būkite kantrūs. Iš tiesų, Allahas yra su tais, kurie yra As-Sabirūn (kantrieji).

47. Ir nebūkite kaip tie, kurie išėjo iš savų namų besigirdami arba tam, kad būtų pamatyti žmonių, ir stūmė (žmones) nuo Allaho Kelio. Ir Allahas yra Muhitūn (apsupantis ir visiškai suvokiantis) viską, ka jie daro.

48. Ir (atminkite) kai Šaitan (Šėtonas) privertė savo (blogus) darbus atrodyti tartum teisingus jiems ir sakė: „Niekas iš žmonijos negali nugalėti jūsų šią (Badr mūšio) Dieną ir tikrai, aš esu jūsų artimas (kiekvienai pagalbai).“ Tačiau, kai du būriai pasirodė vienas kitam, jis pabėgo ir tarė: „Iš tikrųjų, aš neturiu su jumis nieko bendra, iš tiesų, aš matau tai, ko jūs nematote. Iš tiesų, aš bijau Allaho, nes Allahas Rūstus bausmėje.“

49. Kai veidmainiai ir tie, kurių širdyse buvo (netikėjimo) liga, sakė: „Šie žmonės (musulmonai) yra klaidinami savo religijos.“ Tačiau, kas pasitiki Allahu, tai tikrai, Allahas yra Visa Galintis, Visa Išmanantis.

50. Ir jei jūs galėtumėte matyti, kaip angelai paima sielas tų, kurie netiki (mirties momentu) – jie tranko per jų veidus ir jų nugaras, (sakydami): „Ragaukite liepsnojančios Ugnies bausmę.“

51. „Tai dėl to, prie ko jūsų rankos prisidėjo. Ir iš tiesų, Allahas nėra neteisingas Savo vergams.“

52. Panašiai į elgesį Firauno (Faraono) žmonių ir tų, kurie buvo prieš juos – jie neigė Allaho Ajat (įrodymus, eilutes ir t.t.), taigi Allahas nubaudė juos už jų nuodėmes. Iš tiesų, Allahas yra Visa Stiprus, Rūstus bausmėje.

53. Tai yra todėl, kad Allahas niekada nepakeis malonės, kurią Jis suteikė žmonėms, tol, kol jie nepakeis to, kas yra juose. Ir iš tiesų, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

54. Panašiai į elgesį Firauno (Faraono) žmonių ir tų, kurie buvo prieš juos. Jie neigė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), taigi, Mes sunaikinome juos už jų nuodėmes ir Mes paskandinome Firauno (Faraono) žmones, nes jie visi buvo Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

55. Iš tiesų, blogiausi iš judančių (gyvų) kūrinių prieš Allahą yra tie, kurie netiki [2], - todėl jie nepatikės.. ——— [2] t. y. netiki savo Viešpatį (Allahą), neigia Jo Vienumą, garbina kitus šalia Jo, neigia Jo Pasiuntinius ir netiki Dieviškąjį Apreiškimą.

56. Jie yra iš tų, su kuriais tu sudarei sutartį, tačiau jie pažeidžia savo sutartį kaskart ir jie nebijo Allaho.

57. Taigi, jei jūs vyrausite prieš juos kare, bauskite juos griežtai tam, kad išvaikytumėte tuos, kurie stovi už jų tam, kad jie išmoktų pamoką.

58. Jei tu (Muchammedai ﷺ) bijai išdavystės kurių nors žmonių, mesk atgal (jų susitarimą) jiems (tam, kad būtum) lygiom sąlygom (kad nebebūtų daugiau susitarimo tarp jūsų ir jų). Tikrai, Allahas nemėgsta klastingųjų.

59. Ir neleisk tiems, kurie netiki, galvoti, kad jie gali būti pranašesni (išvengti bausmės). Iš tiesų, jie niekada nesugebės savęs išgelbėti (nuo Allaho bausmės).

60. Ir paruoškite prieš juos viską, ką galite iš galios, tame tarpe eiklius karo žirgus, kad galėtumėte išgąsdinti Allaho priešus ir savo priešus, ir kitus, kurių jūs galite nežinoti, tačiau kuriuos Allahas žino. Ir visa, ką jūs išleisite vardan Allaho, bus jums atlyginta ir su jumis nebus elgiamasi neteisingai.

61. Tačiau, jei jie linksta į taiką, jūs taip pat linkite į ją ir pasitikėkite Allahu. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

62. Jei jie ketins apgauti jus, tada tikrai, Allahas yra Visa Pakankamas jums. Tai Jis, Kuris padėjo jums su Savo Pagalba ir tikinčiaisiais.

63. Ir Jis suvienijo jų (t. y. tikinčiųjų) širdis. Net jei jūs išleistumėte viską, kas žemėje, nebūtumėte galėję suvienyti jų širdžių, tačiau Allahas jas suvienijo. Iš tiesų, Jis yra Visa Galintis, Visa Išmanantis.

64. Pranaše (Muchammedai ﷺ), Allahas yra Pakankamas tau ir tikintiesiems, kurie tavimi seka.

65. Pranaše (Muchammedai ﷺ), ragink tikinčiuosius kovoti. Jei tarp jūsų yra dvidešimt tvirtų asmenų, jie įveiks du šimtus, o jei bus šimtas tvirtų asmenų, jie įveiks tūkstantį tų, kurie netiki, nes jie (netikintieji) yra žmonės, kurie nesupranta.

66. Dabar Allahas palengvino jūsų (užduotį), nes Jis žino, kad jumyse yra silpnybė. Taigi, jei iš jūsų yra šimtas tvirtų asmenų, jie įveiks du šimtus, o jei iš jūsų yra tūkstantis – jie įveiks du tūkstančius, Allaho Leidimu. Ir Allahas yra su As-Sabirūn (kantriaisiais).

67. Ne Pranašui turėti karo belaisvių (ir išlaisvinti juos už išpirką) iki tol, kol jis neįvykdė didelių žudynių (tarp savo priešų) žemėje. Jūs trokštate šio žemiškojo gyvenimo gėrių (t. y. išpirkos pinigų už belaisvių išlaisvinimą), tačiau Allahas trokšta (jums) Amžinybės. Ir Allahas yra Visa Galintis, Visa Išmanantis.

68. Jei ne prieš tai buvęs Allaho įsakymas, žiauri kančia būtų jus palietus už tai, ką jūs pasiėmėte.

69. Taigi, mėgaukitės tuo, ką gavote iš karo grobio, teisėto ir gero, ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

70. Pranaše (Muchammedai ﷺ), tark belaisviams, kurie yra tavo rankose: „Jei Allahas žino apie ką nors gerą jūsų širdyse, Jis suteiks jums kai ką geriau, nei tai, kas buvo iš jūsų paimta, ir Jis atleis jums. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

71. Tačiau, jei jie ketina išduoti tave (Muchammedai ﷺ), jie iš tiesų prieš tai jau išdavė Allahą. Taigi, Jis suteikė (tau) valdžią virš jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

72. Iš tiesų, tie, kurie patikėjo ir persikėlė, ir stipriai stengėsi, ir kovojo su savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho kaip ir tie, kurie suteikė (jiems) prieglobstį ir pagalbą, - šie (visi) yra vienas kito pagalbininkai. O tie, kurie patikėjo, tačiau nepersikėlė (pas tave Muchammedai ﷺ), neprivalai saugoti jų iki tol, kol jie persikels [3], tačiau jei jie prašys tavo pagalbos religijoje, tavo pareiga padėti jiems, išskyrus prieš tuos žmones, su kuriais tu turi abipusės pagalbos sutartį. Ir Allahas yra Visa Matantis, ką jūs darote. ——— [3] Žr. ajos 3:149 išnašą.

73. O tie, kurie netiki, yra vienas kito pagalbininkai, (ir) jei jūs (viso pasaulio musulmonai drauge) taip nesielgsite, bus Fitna (karai, mūšiai, daugiadievystė) ir priespauda žemėje, ir didžiulės blogybės bei ištvirkimas (daugiadievystės išvaizda).

74. O tie, kurie patikėjo ir persikėlė, ir stipriai stengėsi vardan Allaho, kaip ir tie, kurie suteikė (jiems) prieglobstį ir pagalbą – jie yra tikintieji tiesa, jiems yra atleidimas ir Rizkun Karim (dosnus aprūpinimas, t. y. Rojus).

75. O tie, kurie patikėjo po to ir persikėlė, ir stipriai stengėsi kartu su jumis (vardan Allaho), jie yra iš jūsų tarpo. Tačiau giminingi krauju yra artimesni vienas kitam (paveldėjime) įsakyme, nurodytame Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie viską.

1. Tai yra atsiskyrimo nuo Allaho ir Jo Pasiuntinio ( ﷺ) pareiškimas tiems iš Mušrikūn (daugiadieviams, pagonims, stabmeldžiams, netikintiesiems Allaho Vienumu), su kuriais jūs sudarėte sutartį.

2. Taigi, keliaukite laisvai (Mušrikūn – žr. ają 2:105) keturis mėnesius (kaip jūs panorėsite) per žemę, tačiau žinokite, kad jūs negalite išvengti Allaho (bausmės). Ir Allahas užtrauks gėdą netikintiesiems.

3. Ir Allaho bei Jo Pasiuntinio pareiškimas žmonijai didžiausiąją dieną (islamiškojo kalendoriaus Zul-Hidža mėnesio 10-oji – 12-toji dienos) – kad Allahas yra laisvas nuo (visų) įsipareigojimų Mušrikūn (žr. ają 2:105), ir taip pat Jo Pasiuntinys. Taigi, jei jūs (Mušrikūn) atgailaujate, tai geriau jums, tačiau jei jūs nusigręžiate, tada žinokite, kad jūs negalite išvengti Allaho (bausmės). Ir perduok žinią (Muchammedai ﷺ) apie skaumingą kančią tiems, kurie netiki.

4. Išskyrus tuos iš Mušrikūn (žr. ają 2:105), su kuriais jūs turite (sudarę) sutartį ir kurie vėliau neapvylė jūsų kame nors, nei rėmė ką nors prieš jus. Taigi, vykdykite jų sutartį jiems iki jų pabaigos. Iš tiesų, Allahas myli Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

5. Tada, kai praeis Draudimų Mėnesiai (islamiškojo kalendoriaus 1-asis, 7-asis, 11-asis ir 12-asis mėnesiai), tada žudykite Mušrikūn (žr. ają 2:105) kur tik juos rasite, ir imkite juos į nelaisvę, ir apgulkite juos, ir tykokite jų kiekvienoje pasaloje. Tačiau, jei jie atgailauja ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat, tada palikite jų kelią laisvą. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

6. Ir jei kas nors iš Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, pagonių, netikinčiųjų Allaho Vienumą) prašys jūsų apsaugos, tada suteikite jam apsaugą tam, kad jis išgirstų Allaho Žodį (Koraną), ir tada palydėkite jį ten, kur jis gali būti saugus. Tai yra todėl, kad tai žmonės, kurie nežino.

7. Kaip gali būti Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, pagonių, netikinčiųjų Allaho Vienumą) sutartis su Allahu ir su Jo Pasiuntiniu, išskyrus tų, su kuriais jūs sudarėte sutartį šalia Al-Masdžid al-Haram (Mekkoje)? Kol jie yra teisingi su jumis, būkite teisingi su jais. Iš tiesų, Allahas myli Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

8. Kaip (gali būti tokia sutartis su jais) kad kai jūs esate įveikti jų, jie nepaiso saitų, nei giminystės, nei sutarties su jumis? (Gerais žodžiais) savo burnomis jie pamalonina jus, tačiau jų širdys nemėgsta jūsų ir dauguma iš jų yra Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).

9. Jie įsigijo už Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) mažą naudą, ir jie stabdė žmones nuo Jo Kelio. Bloga, iš tiesų, yra tai, ką jie darydavo.

10. O su tikinčiaisiais – jie negerbia saitų, nei giminystės nei sutarties! Tai jie yra tie, kurie yra nusidėjėliai.

11. Tačiau, jei jie atgailauja, atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat, tada jie yra jūsų broliai religijoje. (Tokiu būdu) Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) smulkiai žmonėms, kurie žino.

12. Tačiau, jei jie pažeidžia savo priesaikas po savo sutarčių, ir puola jūsų religiją su nepritarimu ir kritika tada kovokite (jūs) su netikėjimo lyderiais (Mekkos Kureiš genties pagonių vyriausiaisiais) – nes tikrai jų priesaikos yra niekas jiems – tam, kad jie sustabdytų (blogus veiksmus).

13. Argi jūs nesikausite su žmonėmis, kurie pažeidė savo priesaikas (Mekkos pagonys) ir ketino išvaryti Pasiuntinį, kai jie puolė jus pirmieji? Argi jūs bijote jų? Allahas turi didesnę teisę, kad jūs bijotumėte Jo, jei jūs esate tikintieji.

14. Kovokite su jais tam, kad Allahas nubaustų juos jūsų rankomis ir užtrauktų jiems gėdą ir suteiktų jums pergalę prieš juos ir išgydytų tikinčiųjų žmonių krūtines,

15. ir panaikintų jų (tikinčiųjų) širdžių pyktį. Allahas priima atgailą to, ko Jis nori. Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

16. Argi jūs manote, kad būsite palikti vieni, kai Allahas dar neišbandė tų, iš jūsų, kurie stipriai stengėsi ir kovojo, ir neprisiėmė Valija [(Bitana – padėjėjų, patarėjų ir konsultantų iš netikinčiųjų, pagonių tarpo) atvirai atskleisdami jiems savo paslaptis] šalia Allaho ir Jo Pasiuntinio ir tikinčiųjų. Allahas yra Gerai Susipažinęs su tuo, ką jūs darote.

17. Neskirta Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikintiems Allaho Vienumą) prižiūrėti Allaho mečetes (t. y. melstis ir garbinti Allahą jose, rūpintis jų švara ir jų pastatu), kol jie liudija netikėjimą patys prieš save. Tokie darbai yra bergždi ir Ugnyje jie gyvens.

18. Allaho mečetės bus prižiūrimos tik tų, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat, ir nieko nebijo, tik Allaho. Tai jie, kurie yra teisingai vedami.

19. Ar jūs laikote, kad geriamojo vandens suteikimas piligrimams ir Al-Masdžid-Haram (Mekkoje) yra vienodai vertingas su tais, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną ir stipriai stengiasi, ir kovoja vardan Allaho? Jie nėra lygūs prieš Allahą. Ir Allahas neveda teisingai tų žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

20. Tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu) ir persikėlė, ir stipriai stengėsi, ir kovojo vardan Allaho savo turtu ir savo gyvybėmis, yra daug aukščiau laipsniu prieš Allahą. Jie yra sėkmingieji.

21. Jų Viešpats suteikia jiems geras naujienas apie Savo Gailestingumą ir Jo buvimą patenkintu (jais), ir apie Sodus (Rojų) jiems, kuriuose amžini malonumai.

22. Jie gyvens juose amžinai. Iš tiesų, su Allahu yra didžiulis atlygis.

23. O jūs, kurie tikite! Neprisiimkite Aulija (globėjais ir padėjėjais) savo tėvų ir savo brolių, jei jie labiau mėgsta netikėjimą, nei Tikėjimą. Ir kas iš jūsų taip elgiasi, tada jis yra vienas iš Zalimūn (nusidėjėlių).

24. Sakyk: „Jei jūsų tėvai, jūsų sūnūs, jūsų broliai, jūsų žmonos, jūsų giminės, turtas, kurį jūs įgijote, verslas, dėl kurio nuosmukio jūs bijote, ir namai, kuriais jūs džiaugiatės, yra brangesni jums nei Allahas ir Jo Pasiuntinys, ir stiprus stengimasis ir kovojimas vardan Jo, tada laukite, kol Allahas pateiks Savo Sprendimą (kančią). Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Al-Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).“

25. Iš tiesų, Allahas suteikė jums pergalę daugybėje mūšių ir Hunain (mūšio) Dieną, kai jūs džiaugėtės savo dideliu skaičiumi, tačiau tai nesuteikė jums jokios naudos, ir žemė, plati, buvo ištiesinta jums, tada jūs apsisukote bėgti.

26. Tada Allahas nusiuntė Savo Sakina (ramybę ir patikinimą) Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ) ir tikintiesiems, ir atsiuntė pajėgas (angelus), kurių jūs nematėte, ir nubaudė netikinčiuosius. Toks yra atpildas netikintiesiems.

27. Tada po to, Allahas priima atgailą tų, kurių Jis nori. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

28. O jūs, kurie tikite (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ)! Iš tiesų, Mušrikūn (daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą ir Muchammedo ﷺ Žinią) yra Nadžasun (nedori). [1] Taigi neleiskite jiems prisiartinti prie Al-Masdžid-Haram (Mekkoje) po šių metų. O jei jūs bijote skurdo, Allahas praturtins jus, jei Jis panorės, iš Savo Dosnumo. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis. ——— [1] Jų netyrumas yra dvasinis ir fizinis. Dvasinis dėl to, kad jie netiki Allaho Vienumą ir Jo Pranašą Muchammedą ﷺ, o fizinis dėl to, kad jiems trūksta asmeninės higienos (dėl tokių nešvarumų kaip šlapimo, išmatų ir kraujo). Žodis Nadžas naudojamas tik tiems žmonėms, kurie turi dvasinį netyrumą, t. y. Al-Mušrikūn.

29. Kovokite su tais, kurie netiki Allahą, nei Paskutiniąją Dieną, nei draudžia tai, kas buvo uždrausta Allaho ir Jo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ), ir tais, kurie nepripažįsta tiesos religijos (t. y. islamo), iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) tarpo, tol, kol jie mokės džizija [2] noriai paklusdami, ir jausis pajungti. ——— [2] Džizija: mokestis, renkamas iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių), kurie yra saugomi musulmonų vyriausybės.

30. Ir judėjai sako: „Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus“, o krikščionys sako: „Mesijas yra Allaho sūnus.“ Tai jų žodžiai jų burnomis, panašūs į žodžius tų, kurie netikėjo seniau. Allaho Prakeiksmas jiems, kaip jie nuklydę nuo tiesos!

31. Jie (judėjai ir krikščionys) laikė savo rabinus ir savo vienuolius savo viešpačiais šalia Allaho (paklusdami jiems tame, ką jie pagal savo pačių norus, nesant Allaho įsakymo, padarė leistinu arba neleistinu), ir (jie laikė savo Viešpačiu) Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, nors jiems (judėjams ir krikščionims) buvo įsakyta [Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)] negarbinti nieko kito, tik Vieną Ilah (Dievą – Allahą) La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Šlovė ir garbė Jam (aukščiau Jis yra) virš partnerių, kuriuos jie (Jam) priskiria, turėjimo.“

32. Jie (netikintieji, judėjai ir krikščionys) nori užgesinti Allaho Šviesą (su kuria Muchammedas ﷺ buvo atsiųstas – islamiškąjį monoteizmą) savo burnomis, tačiau Allahas neleis, išskyrus tai, kad Jo Šviesa būtų ištobulinta, nors Kafirūn (netikintieji) nekenčia (to).

33. Tai Jis, Kuris atsiuntė Savo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) su teisingu vedimu ir tiesos religija (islamu), kad padarytų ją viršesnę virš visų religijų, net jei Mušrikūn (daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą) nekenčia (to).

34. O jūs, kurie tikite! Iš tiesų, yra daugybė (judėjų) rabinų ir (krikščionių) vienuolių, kurie užvaldo žmonijos turtus meluodami ir verčia (juos) nuo Allaho Kelio (t. y. Allaho religijos islamiškojo monoteizmo). O tiems, kurie slepia auksą ir sidabrą [Al-Kanz: pinigus, nuo kurių nebuvo sumokėtas Zakat] ir leidžia juos ne vardan Allaho, paskelbk jiems skausmingą kančią.

35. Tą Dieną, kai tai (Al-Kanz: pinigai, auksas ir sidabras, nuo kurių nebuvo sumokėtas Zakat) bus įkaitinta Pragaro Ugnyje ir tuo bus įdeginta žymė ant jų kaktų, jų šonai ir jų nugaros (ir jiems bus pasakyta): „Tai turtas, kurį jūs slėpėte sau. Dabar ragaukite to, ką jūs slėpdavote.“

36. Iš tiesų, Allaho mėnesių skaičius yra dvylika mėnesių (metuose), taip buvo Allaho nulemta Tą Dieną, kai Jis sukūrė dangus ir žemę. Iš jų keturi yra Draudimų (t. y. pirmasis, septintasis, vienuoliktasis ir dvyliktasis islamiškojo kalendoriaus mėnesiai). Tai teisinga religija, taigi nenuskriauskite savęs joje ir kovokite su Mušrikūn (daugiadieviais, pagonimis, stabmeldžiais, netikinčiaisiais Allaho Vienumą) bendrai kaip ir jie kovoja su jumis bendrai. Tačiau žinokite, kad Allahas yra su tais, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

37. (Draudimų mėnesių) nukėlimas yra, iš tiesų, netikėjimo papildymas: tuo būdu netikintieji yra paklaidinami, nes jie leidžia tai vienais metais ir draudžia kitais metais tam, kad sureguliuotų Allaho uždraustų mėnesių skaičių, ir padaro uždraustuosius leistinais. Jų poelgių blogis padarytas tariamai teisingu jiems. Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie netiki.

38. O jūs, kurie tikite! Kas jums yra, kad jūsų paprašius žygiuoti vardan Allaho (t.y. džihad), jūs tvirtai įsitveriate žemės? Ar jūs patenkinti šiuo žemiškuoju gyvenimu labiau nei Amžinuoju? Tačiau, maža malonumo yra šiame žemiškajame gyvenime, lyginant su Amžinuoju.

39. Jei jūs nežygiuosite, Jis nubaus jus skausminga kančia ir pakeis jus kitais žmonėmis. O jūs negalite Jam niekaip pakenkti. Ir Allahas Gali padaryti viską.

40. Ar jūs padedate jam (Muchammedui ﷺ), ar ne (nėra svarbu), nes Allahas tikrai jam padėjo, kai netikintieji išvarė jį, antrąjį iš dviejų, kai jie (Muchammedas ﷺ ir Abu Bakr (lai Allahas būna juo patenkintas)) buvo urve, jis ( ﷺ) tarė savo kompanjonui (Abu Bakr (lai Allahas būna juo patenkintas)): „Neliūdėk (arba nebijok), iš tiesų, Allahas su mumis.“ Tada Allahas nuleido Savo Sakina (ramybę, taiką) ant jų ir sustiprino jį pajėgomis (angelais), kurių jūs nematėte, ir padarė netikinčiųjų žodį žemiausiu, o Allaho Žodis tapo viršiausias. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.

41. Žygiuokite, ar jūs esate lengvi (sveiki, jauni ir turtingi) ar sunkūs (ligoti, seni ir vargšai), ir stenkitės stipriai savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho. Tai geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.

42. Jei tai būtų buvęs greitas pasipelnymas (karo grobis priešais juos) ir lengva kelionė, jie būtų sekę tave, tačiau atstumas (žygio į Tabuk) buvo ilgas jiems ir jie prisiekinėjo Allahu: „Jei tik mes galėtume, mes tikrai būtume išėję su tavimi.“ Jie naikina patys save, ir Allahas žino, kad jie yra melagiai.

43. Lai Allahas atleidžia tau (Muchammedai ﷺ). Kodėl tu suteikei jiems leidimą (pasilikti, tu turėjai būti atkaklesnis dėl savo įsakymo jiems eiti į džihadą), nors tuos, kurie sakė tiesą, matei aiškioje šviesoje, ir žinojai melagius?

44. Tie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, neprašytų tavo leidimo būti atleistiems nuo kovojimo savo turtu ir savo gyvybėmis. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

45. Tai tik tie, kurie netiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, ir kurių širdys abejoja, prašo tavo leidimo (būti atleistiems nuo džihado). Taigi, savo abejonėse jie svyruoja.

46. O jei jie būtų ketinę išžygiuoti, iš tiesų, jie būtų kažkiek pasiruošę tam. Tačiau, Allahas buvo priešiškas tam, kad jie būtų išsiųsti, taigi Jis privertė juos atsilikti, ir (jiems) buvo pasakyta: „Sėdėkite jūs tarp tų, kurie sėdi (namie).“

47. Jei jie būtų išžygiavę su jumis, jie nebūtų jums pridėję nieko, tik neramumų, ir jie būtų skubėję tarp jūsų (skleisdami ištvirkimą) ir būtų sėję maištą tarp jūsų – ir tarp jūsų yra kai kurie, kurie būtų paklausę jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).

48. Iš tiesų, jie prieš tai planavo maištą ir griovė jūsų reikalus, kol tiesa (pergalė) paaiškėjo ir Allaho Nulėmimas (Jo religija islamas) tapo akivaizdus, nors jie to nekentė.

49. Ir tarp jų yra tas, kuris sako: „Suteik man leidimą (būti atleistam nuo džihado) ir nesuteik man išbandymų.“ Iš tiesų, jie pateko į išbandymą, Ir iš tiesų, Pragaras supa netikinčiuosius.

50. Jei tau (Muchammedai ﷺ) nutinka kas gero, tai liūdina juos, o jei tave ištinka didžiulė nelaimė, jie sako: „Mes ėmėmės savo atsargumo priemonių iš anksto.“ ir jie nusigręžia džiūgaudami.

51. Sakyk: „Nieko nenutiks mums, išskyrus tai, ką Allahas mums yra nulėmęs. Jis yra mūsų Maula (Viešpats, Padėjėjas ir Globėjas).“ Ir Allahu tikintieji pasitiki.

52. Sakyk: „Ar jūs laukiate mums (bet ko), išskyrus vieno iš dviejų geriausių dalykų (kankinystės arba pergalės), kol mes laukiame jums arba kad Allahas suteiktų jums bausmę Pats arba mūsų rankomis. Taigi laukite, mes taip pat laukiame su jumis.“

53. Sakyk: „Leiskite (vardan Allaho) noriai ar nenoriai, tai nebus priimta iš jūsų. Iš tiesų, jūs gi žmonės, kurie yra Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).“

54. Ir niekas netrukdo jų įnašams būti priimtiems iš jų, išskyrus tai, kad jie netikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) ir tai, kad jie nėjo į As-Salat (maldą), nebent tingėdami, ir tai, kad jie nesiūlo įnašų, tik nenoriai.

55. Taigi, lai nei jų turtas, nei jų vaikai, nenustebina tavęs (Muchammedai ﷺ). Tikrovėje Allaho Planas yra nubausti juos šiais dalykais šiame žemiškajame gyvenime ir kad jų sielos paliktų juos (jie mirtų) būnant netikinčiaisiais.

56. Jie prisiekia Allahu, kad jie tikrai yra iš jūsų tarpo, nors jie nėra iš jūsų tarpo, tačiau jie yra žmonės (veidmainiai), kurie bijo (kad jūs juos nužudysite).

57. Jei jie rastų prieglobstį, arba urvus arba slaptavietę, jie nedelsdami atsigręžtų į tai paskubomis.

58. Ir tarp jų yra keli, kurie kaltina tave (Muchammedai ﷺ) dėl išmaldos (paskirstymo). Jei jiems duodama jos dalis, jie patenkinti, tačiau jei jiems neduodama iš jos - žiūrėkite! Jie įniršę!

59. Geriau jie būtų patenkinti tuo, ką Allahas ir Jo Pasiuntinys ( ﷺ) davė jiems ir sakytų: „Allaho Pakanka mums. Allahas suteiks mums iš Savo Dosnumo, ir taip pat (suteiks) Jo Pasiuntinys (iš išmaldos). Mes maldaujame Allahą (praturtinti mus).“

60. As-Sadaka (čia tai reiškia Zakat) yra (skirta) tik Fukara (vargingiems) ir Al-Masakin (skurstantiems) ir tiems, kurie samdomi surinkti (lėšas), ir patraukti širdis tų, kurie buvo palinkę (link islamo), ir išlaisvinti belaisvius, ir tiems, kurie skoloje, ir vardan Allaho, ir pakeleivingiems (keliautojams, kurie atskirti nuo visko). Pareiga, įsakyta Allaho. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

61. Ir tarp jų yra žmonių, kurie neduoda ramybės Pranašui (Muchammedui ﷺ) ir sako: „Jis (duoda) savo ausį (visoms žinioms).“ Sakyk: „Jis klauso to, kas jums geriausia, jis tiki Allahą, pasitiki tikinčiaisiais ir yra gailestingas tiems iš jūsų, kurie tiki.“ Tačiau tie, kurie neduoda ramybės Allaho Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ) turės skausmingą kančią. [Žr. 33:57]

62. Jie prisiekia Allahu jums (musulmonai) tam, kad patenkintų jus, tačiau labiau derėtų, kad jie patenkintų Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), jei jie yra tikintieji.

63. Nežino jie, kad tam, kuris priešinasi ir yra priešiškas Allahui ir Jo Pasiuntiniui (ﷺ), tikrai jam bus Pragaro Liepsna gyventi joje amžinai. Tai didžiulė gėda.

64. Veidmainiai baiminasi, kad sūra (Korano skyrius) būtų apreikštas apie juos, atskleidžiantis jiems, kas jų širdyse. Sakyk: „(Pirmyn ir) išjuokite! Tačiau iš tiesų Allahas išneš į šviesą viską, ko jūs baiminatės.“

65. Jei jūs klausiate jų (apie tai), jie teigia: „Mes tik tuščiai kalbame ir juokaujame.“ Sakyk: „Ar tai iš Allaho ir Jo Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų) ir Jo Pasiuntinio (ﷺ) jūs tyčiojotės ”?

66. Nesiteisinkite, jūs netikite po to, kai patikėjote. Jei Mes atleisime kai kuriems iš jūsų, Mes nubausime kitus iš jūsų tarpo, nes jie buvo Mudžrimūn (netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai).

67. Veidmainiai, vyrai ir moterys, yra vieni iš kitų. Jie įsako (žmonėms) Al-Munkar (t. y. netikėjimą ir visų rūšių daugiadievystę ir visa, ką islamas uždraudė), ir draudžia (žmonėms) Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsako daryti), ir jie užgniaužia savo rankas [nuo išmaldos davimo (leidimo vardan Allaho)]. Jie pamiršo Allahą, taigi Jis pamiršo juos. Iš tiesų, veidmainiai yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

68. Allahas pažadėjo veidmainiams – vyrams ir moterims – ir netikintiesiems Pragaro Ugnį. Joje jie gyvens. To pakaks jiems. Allahas prakeikė juos ir jiems – besitęsianti kančia.

69. Kaip ir tie, kurie buvo iki jūsų: jie buvo stipresni nei jūs galioje, ir gausesni turtu bei vaikais. Jie mėgavosi savo dalimi (kurį laiką), taigi mėgaukitės savo dalimi (kurį laiką) kaip tie, kurie iki jūsų mėgavosi savo dalimi (kurį laiką). Ir jūs įsitraukėte į žaidimus ir pramogas (ir melavimą apie Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) kaip ir jie įsitraukė į žaidimus ir pramogas. Tokie yra tie, kurių poelgiai yra beverčiai šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Tokie yra tie, kurie yra pralaimėtojai.

70. Argi jų nepasiekė istorija apie tuos, kurie buvo iki jų? - Nūho (Nojaus), Ad ir Samud žmonės, Ibrahimo (Abraomo) žmonės, Madjan (Midian) ir sunaikintų miestų gyventojai [t. y. žmonės, kuriems pamokslavo Lūtas (Lotas)]. Pas juos atėjo jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais. Taigi, ne Allahas nuskriaudė juos, tačiau jie patys skriausdavo save.

71. Tikintieji, vyrai ir moterys, yra vienas kito Aulija (padėjejai, rėmėjai, draugai, globėjai). Jie įsako (žmonėms) Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsako daryti) ir draudžia (žmonėms) Al-Munkar (t. y. daugiadievystę ir visų rūšių netikėjimą ir visa, ką islamas draudžia). Jie atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), duoda Zakat ir paklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Allahas suteiks jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų, Allahas yra Visa Galingas, Visa Išmanantis.

72. Alalhas pažadėjo tikintiesiems – vyrams ir moterims – Sodus, po kuriais upės teka, gyventi tenais amžinai, ir gražius rūmus Adn Soduose (Edeno Rojuje). Tačiau didžiausia palaima yra Allaho Pasitenkinimas. Tai yra didžiausia sėkmė.

73. Pranaše (Muchammedai ﷺ), kovok stipriai prieš netikinčiuosius ir veidmainius, ir būk griežtas jiems. Jų buveinė yra Pragaras – ir blogiausias, iš tiesų, yra toks tikslas.

74. Jie prisiekia Allahu, kad jie nieko (bloga) nesakė, tačiau, iš tiesų, jie sakė netikėjimo žodį, ir jie netikėjo po to, kai priėmė islamą, ir jie ryžosi tam (sąmokslui, nužudyti Pranašą Muchammedą ﷺ), ko nesugebėjo įvykdyti, ir jie negalėjo rasti jokios priežasties tai atlikti, išskyrus tai, kad Allahas ir Jo Pasiuntinys praturtino juos Jo Dosnumu. Jei tada jie atgailaus, tai bus geriau jiems, tačiau jei jie nusigręžia, Allahas nubaus juos skausminga kančia šiame žemiškajame gyvenime ir Amžinybėje. Ir nėra jiems nieko šioje žemėje kaip Vali (rėmėjo, globėjo) ar padėjėjo.

75. Ir iš jų yra kai kurie, kurie sudarė susitarimą su Allahu (sakydami): „Jei Jis suteiktų mums iš Savo Dosnumo, mes tikrai duosime Sadaka (Zakat ir savanorišką labdarą vardan Allaho) ir tikrai būsime tarp tų, kurie yra teisingi.“

76. Tada, kai Jis suteikė jiems iš Savo Dosnumo, jie tapo šykštūs [atsisakė mokėti Sadaka (Zakat ir savanorišką labdarą)] ir nusigręžė, nemėgstančiai.

77. Taigi, Jis nubaudė juos įdėdamas veidmainystę į jų širdis iki Tos Dienos, kai jie susitiks Jį, nes jie sulaužė tai (sutartį su Allahu), ką jie pažadėjo Jam ir todėl kad jie meluodavo.

78. Nežino jie, kad Allahas žino jų slaptas mintis ir jų Nadžva (slaptus planus) ir kad Allahas yra Visa Žinantis apie nematomus dalykus.

79. Tie, kurie šmeižia tokius iš tikinčiųjų, kurie duoda labdarą (vardan Allaho) savanoriškai, ir tokius, kurie negali rasti būdų duoti labdarą (vardan Allaho), išskyrus tai, kas galima jiems – taigi jie tyčiojasi iš jų (tikinčiųjų). Allahas mes jiems jų patyčias atgal, ir jiems bus skausminga kančia.

80. Ar tu (Muchammedai ﷺ) prašai jiems (veidmainiams) atleidimo, ar neprašai jiems atleidimo – (ir net) jei prašytum jiems atleidimo septyniasdešimt kartų, Allahas neatleis jiems, nes jie nepatikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ). Ir Allahas neveda teisingai tų žmonių, kurie yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

81. Tie, kurie liko nuošalyje (nuo Tabuko žygio) džiaugėsi savo atsilikimu nuo Allaho Pasiuntinio. Jie nekentė stengtis ir kovoti savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho ir jie sakė: „Nežygiuokite karštyje.“ Sakyk: „Pragaro Ugnis yra daug karštesnė.“ Jei tik jie būtų galėję suprasti!

82. Taigi, lai jie truputį pasijuokia ir (jie) verks stipriai atsilyginant už tai, ką jie įgydavo (darydami nuodėmes).

83. Jei Allahas grąžins tave pas dalį jų (veidmainių) ir jie prašys tavęs leidimo eiti (kovoti), sakyk: „Niekada jūs neisite su manimi, nei kovosite su manimi su priešu. Jūs buvote patenkinti sėdėdami (neveiklūs) pirmąjį kartą, tai sėdėkite (dabar) su tais, kurie atsilieka.“

84. Ir niekada (Muchammedai ﷺ) nesimelsk (laidojimo maldos) už nė vieną iš jų (veidmainių), mirusįjį, nei stovėk prie jo kapo. Iš tiesų, jie netikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį ir mirė būdami Fasikūn (maištingais, nepaklusniais Allahui ir Jo Pasiuntiniui ﷺ).

85. Ir lai jų turtas arba jų vaikai nestebina tavęs. Allaho Planas yra nubausti juos šiais daiktais šiame pasaulyje ir kad jų sielos juos paliktų (mirtų), kai jie yra netikintieji.

86. Ir kai sūra (Korano skyrius) yra apreiškiamas, įsakantis jiems patikėti Allahą ir stengtis stipriai bei kovoti kartu su Jo Pasiuntiniu, turtingieji iš jų prašo tavo leidimo atleisti juos (nuo džihado) ir sako: „Palik mus (užnugaryje), mes būsime su tais, kurie sėdi (namuose).“

87. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose). Jų širdys yra užantspauduotos (nuo viso gėrio ir teisingo vedimo), taigi, jie nesupranta.

88. Tačiau Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) ir tie, kurie patikėjo su juo (islamiškąjį monoteizmą), stengėsi stipriai ir kovojo savo turtu ir savo gyvybėmis (vardan Allaho). Tokie yra tie, kuriems yra geri dalykai, ir jie bus sėkmingieji.

89. Jiems Allahas paruošė Sodus (Rojų), po kuriais teka upės, gyventi tenais amžinai. Tai yra didžiausia sėkmė.

90. O tie iš beduinų, kurie teisinosi, atėjo (pas tave, Pranaše ﷺ), prašydami tavo leidimo atleisti juos (nuo mūšio), ir tie, kurie melavo Allahui ir Jo Pasiuntiniui, sėdėjo namie (neprašydami tam leidimo). Skausminga kančia pačiups tuos iš jų, kurie netiki.

91. Nėra jokios kaltės tiems, kurie yra silpni ar sergantys arba kurie neranda išteklių leisti [šventoje kovoje (džihade)], jei jie yra nuoširdūs ir atsidavę (pareigoms) Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Jokių pagrindų (nepasitenkinimui) negali būti prieš Muhsinūn (gera darančiuosius – žr. ajos 9:120 išnašą). Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

92. Nei (yra kokia nors kaltė) tiems, kurie atėjo pas tave, kad suteiktum jojamuosius arklius. Kai tu atsakei: „Aš negaliu rasti jojamųjų arklių jums.“ jie apsigręžė, o jų akys plūdo sielvarto ašaromis dėl to, kad jie negalėjo rasti nieko, ką galėtų išleisti (džihadui).

93. Pagrindas (nepasitenkinimui) yra tik prieš tuos, kurie yra turtingi, ir vis tiek prašo atleidimo. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose) ir Allahas užantspaudavo jų širdis (visam gėriui ir teisingam vedimui) tam, kad jie nesužinotų (ką jie praranda).

94. Jie (veidmainiai) pateiks jums (musulmonams) savo pasiteisinimus, kai jūs grįšite pas juos. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neteikite jokių pasiteisinimų, mes jumis netikėsime. Allahas jau pranešė mums žinias apie jus. Allahas ir Jo Pasiuntinys stebės jūsų poelgius. Galiausiai jūs būsite sugrąžinti pas Visa Žinantįjį apie nematomą ir matomą, tada Jis (Allahas) praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.“

95. Jie prisieks Allahu jums (musulmonams), kai jūs sugrįšite pas juos, kad jūs nusigręžtumėte nuo jų. Taigi nusigręžkite nuo jų. Iš tiesų, jie yra Ridžs [t. y. Nadžas (nešvarūs, netyri) dėl savo blogų darbų] ir Pragaras yra jų buveinė – atlygis už tai, ką jie įgydavo.

96. Jie (veidmainiai) prisiekia jums (musulmonams) tam, kad jūs būtumėte patenkinti jais, tačiau jei jūs būsite patenkinti jais, Allahas tikrai nėra patenkintas žmonėmis, kurie yra Al-Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

97. Beduinai yra blogiausi netikėjime ir veidmainystėje, ir labiau tikėtina, kad jie ignoruos ribas (Allaho Įsakymus ir Jo Įstatymus), kuriuos Allahas apreiškė Savo Pasiuntiniui. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

98. Ir tarp beduinų yra keli, kurie žiūri į tai, ką jie išleidžia (vardan Allaho), kaip į bausmę ir ieško jums nelaimių. Jiems – bjauri nelaimė. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

99. Ir tarp beduinų yra kai kurie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną, ir žiūri į tai, ką jie išleidžia vardan Allaho kaip į būdą priartėti prie Allaho, ir Pasiuntinio maldavimų gavimo priežastį. Iš tiesų, tai (išlaidos vardan Allaho) jiems yra būdas priartėti. Allahas suteiks jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

100. O pirmieji priėmę islamą (buvo) iš Muhadžirūn (tų, kurie išvyko iš Mekkos į Mediną) ir Ansarų (Medinos gyventojų, kurie padėjo ir suteikė pagalbą Muhadžirūn) ir taip pat tų, kurie jais taip pat pasekė (Tikėjime). Allahas yra patenkintas jais, nes jie yra patenkinti Juo. Jis paruošė jiems Sodus, po kuriais teka upės (Rojų), gyventi ten amžinai. Tai yra didžiausia sėkmė.

101. Ir tarp beduinų aplink tave, kai kurie yra veidmainiai ir tokie pat yra kai kurie iš Medinos žmonių, kurie atkakliai laikos veidmainystės. Tu (Muchammedai ﷺ) jų nežinai, Mes juos žinome. Mes nubausime juos dukart, ir po to jie bus grąžinti į didžią (siaubingą) kančią.

102. Ir (yra) kiti, kurie pripažino savo nuodėmes, jie sumaišė poelgį, kuris buvo teisingas, su kitu, kuris buvo blogas. Galbūt Allahas atsigręš į juos su atleidimu. Iš tiesų Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis. ——— .

103. Paimk Sadaka (išmaldą) nuo jų turto tam, kad apvalytum juos ir apvalytum juos nuo nuodėmių su tuo, ir maldauk Allaho dėl jų. Iš tiesų, tavo maldavimai yra jų saugumo šaltinis. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

104. Argi nežino jie, kad Allahas priima atgailą iš Savo vergų ir ima Sadaka (išmaldą, labdarą), ir kad Allahas Vienintelis yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis?

105. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ): „Darykite darbus! Allahas matys jūsų darbus ir (taip pat matys) Jo Pasiuntinys ir tikintieji. Ir jūs būsite grąžinti pas Visa Žinantįjį apie nematomą ir matomą. Tada Jis praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.“

106. O kiti yra verčiami laukti Allaho Nulėmimo – nubaus Jis juos ar atleis jiems. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

107. O tie, kurie pastato mečetę kaip žalą ir netikėjimą bei tam, kad suskaldytų tikinčiuosius, ir kaip atokią vietą tiems, kurie seniau kariavo prieš Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), jie tikrai prisieks, kad jų ketinimai yra tik geri. Allahas liudija, kad jie, be abejonės, yra melagiai.

108. Niekada jūs nestovėkite ten. Iš tiesų, mečetė, kurios pamatai nuo pirmosios dienos buvo iškloti ant dievobaimingumo yra vertesnė jums stovėti joje (melstis). Joje yra vyrai, kurie myli apsivalymą ir savęs ištyrinimą. Ir Allahas myli tuos, kurie daro save švarius ir tyrus [t. y. kurie apsivalo savo privačias vietas su dulkėmis (kurios turi muilo savybių) ir vandeniu nuo šlapimo ir išmatų, po to kai atsako į gamtos šauksmą].

109. Argi tada tas, kuris išklojo savo pastato pamatus ant dievobaimingumo Allahui ir Jo Pamaloninimui, yra geresnis ar tas, kuris išklojo savo pastato pamatus ant neaiškios prarajos krašto, gatavo subyrėti, taip, kad jis sutrupėtų į gabalus kartu su juo į Pragaro Ugnį. Ir Allahas neveda teisingai tų, kurie yra Zalimūn (žiaurūs, smurtaujantys, išdidūs, daugiadieviai ir nusidėjėliai).

110. Pastatas, kurį jie pastatė, niekada nesiliaus buvęs veidmainystės ir dvejonių jų širdyse priežastimi, nebent jų širdys būtų supjaustytos į gabalus (t. y. iki jų mirties). Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

111. Iš tiesų, Allahas nusipirko iš tikinčiųjų jų gyvybes ir jų turtą už (kainą) tai, kad jie būtų Rojuje. Jie kovoja vardan Allaho, taigi jie žudė (kitus) ir yra žudomi. Tai teisingas pažadas, įpareigojantis Jį Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje) ir Korane. Ir kas yra teisingesnis savo susitarimui nei Allahas? Taigi, džiaukitės sandoriu, kurį sudarėte. Tai yra didžiausia sėkmė.

112. (Tikintieji, kurių gyvybes Allahas nusipirko yra) tie, kurie atsigręžia į Allahą atgailoje (nuo daugiadievystės ir veidmainystės ir t.t.), kurie garbina (Jį), kurie šlovina (Jį), kurie pasninkauja (arba išeina vardan Allaho), kurie lenkiasi (maldoje), kurie sukniumba (maldoje), kurie įsako (žmonėms) Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžia (žmonėms) Al-Munkar (t. y. netikėjimą, visų rūšių daugiadievystę ir visa, ką islamas uždraudė), ir kurie laikosi Allaho nustatytų ribų (daro tai, ką Allahas įsakė ir susilaiko nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė). Ir perduokite geras žinias tikintiesiems.

113. (Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho Atleidimo Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikintiesiems Allaho Vienumą), net jei jie būtų iš giminaičių, po to, kai jiems tapo aišku, kad jie yra Ugnies gyventojai (nes jie mirė netikėdami).

114. Ir Ibrahimo (Abraomo) maldavimas (Allaho) atleidimo savo tėvui buvo tik dėl pažado, kurį jis [Ibrahimas (Abraomas)] davė jam (savo tėvui). Tačiau kai jam [Ibrahimui (Abraomui)] tapo aišku, kad jis (jo tėvas) yra Allaho priešas, jis atsiribojo nuo jo. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo Lauva (tas, kuris nuolankiai maldauja Allaho, garbina Jį ir dažnai Jį prisimena) ir buvo pakantus.

115. Ir Allahas niekada nepaklaidins žmonių po to, kai Jis juos išvedė (į teisingą kelią), iki tol, kol Jis išaiškins jiems tai, ko jie turėtų vengti. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie viską.

116. Iš tiesų, Allahas! Jam priklauso dangų ir žemės karalystė, Jis suteikia gyvenimą ir Jis sukelia mirtį. Ir be Allaho jūs neturite nei Vali (gynėjo arba globėjo), nei padėjėjo.

117. Allahas atleido Pranašui ( ﷺ), Muhadžirūn (musulmonams išeiviams, kurie paliko savo namus ir atvyko į Mediną) ir Ansar (Medinos musulmonams), kurie sekė juo (Muchammedu ﷺ) nelaimių metu (Tabūk žygio metu), po to, kai dalies jų širdys beveik nuklydo (nuo Teisingo Kelio), tačiau Jis priėmė jų atgailą. Iš tiesų, Jis jiems visiškai Geranoriškas, Gailestingiausiasis.

118. Ir (Jis taip pat atleido) trims [neprisijungusiems prie Tabūk žygio, kurių reikalą (Pranašas ﷺ) atidėjo] (dėl Allaho Sprendimo) iki tol, kol jiems žemė, plati kokia ji yra, buvo susiaurinta ir jie patys sau buvo susiaurinti, ir jie suvokė, kad nėra pabėgimo nuo Allaho ir nėra prieglobsčio, tik pas Jį. Tada, Jis atleido jiems (priėmė jų atgailą), kad jie maldautų Jo atleidimo [atgailautų (Jam)]. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis.

119. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho ir būkite su tais, kurie yra teisingi (žodžiais ir veiksmais).

120. Nederėjo Medinos žmonėms ir beduinams iš kaimynystės likti Allaho Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ) užnugaryje (kai buvo kovojama vardan Allaho) ir (nederėjo jiems) teikti pirmenybę savo pačių gyvybėms vietoj jo gyvybės. Tai todėl, kad nei jie kenčia troškulį, nei nuovargį, nei alkį vardan Allaho, nei jie imasi kokių priemonių sukelti netikinčiųjų pyktį, nei sukelti priešui kokių nors nuostolių, bet tai užrašyta į jų sąskaitą kaip teisingas darbas. Iš tiesų, Allahas nešvaisto Al-Muhsinūn atlygio. [3] ——— [3] Muhsinūn: gera darantieji, t. y. tie, kurie daro gerus darbus vien tik dėl Allaho, nesiekdami pasirodyti prieš kitus ar būti giriami ar išgarsėti ir t. t., ir jie daro juos pagal Allaho Pasiuntinio, Muchammedo ﷺ, Sunną (teisines tradicijas).

121. Nei jie leidžia ką nors (vardan Allaho) – mažai ar daug – nei peržengia slėnį, bet tai užrašyta į jų sąskaitą, kad Allahas atlygins jiems geriausiu už tą, ką jie darydavo (t. y. Allahas atlygins už jų gerus darbus pagal jų geriausių darbų, kuriuos darydavo geriausiu būdu, atlygį). [4] ——— [4] Islamas sunaikina visus buvusius blogus darbus, kaip ir išsikėlimas (vardan Allaho) bei Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką). (Sahih Muslim, 1 tomas, 52 skyrius, 18 p.).

122. Ir ne (nedera) tikintiesiems eiti kovoti (džihad) visiems kartu. Iš kiekvienos jų kariuomenės, tik dalis turi išeiti, kad tie (kurie lieka užnugaryje) gautų (islamo) religinius pamokymus ir kad jie perspėtų savo žmones, kai jie pas juos grįš, kad jie saugotųsi (blogio).

123. O jūs, kurie tikite, kovokite su tais netikinčiaisiais, kurie arti, ir leiskite jiems patirti jūsų šiurkštumą. Ir žinokite, kad Allahas yra su tais, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

124. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), kai kurie iš jų (veidmainių) sako: „Kieno iš jūsų Tikėjimas išaugo dėl jos?“ O tiems, kurie tiki, ji padidino jų Tikėjimą ir jie džiaugiasi.

125. Tačiau tiems, kurių širdyse (abejonės, netikėjimo ir veidmainystės) liga, tai papildys jų įtarumą, netikėjimą ir abejonę. Ir jie miršta būdami netikinčiaisiais.

126. Argi nemato jie, kad yra išbandomi kartą arba du kasmet (skirtingomis nelaimėmis, ligomis, badu)? Ir vis tiek, jie neatsigręžia į atgailavimą, anei išmoksta pamoką (iš to).

127. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), jie žiūri vienas į kitą (sakydami): „Ar kas nors tave mato?“ Tada jie nusigręžia. Allahas nugręžė jų širdis (nuo šviesos), nes jie yra žmonės, kurie nesupranta.

128. Iš tiesų, atėjo pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) iš jūsų pačių tarpo (t. y. kurį jūs gerai žinote). Jį liūdina, jei jūs patirtumėte kokią nors skriaudą ar sunkumą. Jis (Muchammedas ﷺ) nerimauja dėl jūsų (kad jūs būtumėte teisingai vedami, atgailautumėte Allahui ir maldautumėte Jo atleisti ir dovanoti už jūsų nuodėmes tam, kad įžengtumėte į Rojų ir būtumėte išgelbėti nuo Pragaro Ugnies bausmės). Tikintiesiems (jis ﷺ yra) užjaučiantis, malonus ir gailestingas.

129. Tačiau jei jie nusigręžia, sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahas yra pakankamas man. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Juo aš pasitikiu ir Jis yra Galingojo Sosto Viešpats.

1. Alif, Lam. Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai Knygos (Korano) Al-Hakim [1] eilutės. ——— [1] Al-Hakim: parodantis leistinus ir neleistinus dalykus, paaiškinantis Allaho (Dieviškuosius) Įstatymus žmonijai, vedantis juos į amžinąją laimę, įsakymas jiems sekti tikruoju islamiškuoju monoteizmu – negarbinti nieko kito, tik Allahą Vienintelį, kas išves juos į Rojų ir išgelbės juos nuo Pragaro.

2. Argi tai stebuklas žmonijai, kad Mes atsiutėme Mūsų Apreiškimą žmogui iš jų pačių tarpo (t. y. Pranašui Muchammedui ﷺ) (sakant): „Perspėk žmoniją (dėl būsiančios kančios Pragare) ir perduok geras žinias tiems, kurie tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pranašą Muchammedą ﷺ), kad jie pas savo Viešpatį turės atlygį už savo gerus darbus?“ (Tačiau) netikintieji sako: „Tai tikrai akivaizdus burtininkas (t. y. Pranašas Muchammedas ﷺ ir Koranas)!“

3. Tikrai, jūsų Viešpats yra Allahas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per šešias Dienas ir tada pakilo virš (istava) Sosto (iš tiesų tokiu būdu, kuris pritinka Jo Didybei), tvarkydamas visų reikalus. Joks tarpininkas (negali maldauti ko nors Jo), išskyrus tik su Jo Leidimu. Tai – Allahas, jūsų Viešpats. Taigi garbinkite Jį (Vienintelį). Tai, argi jūs neatsiminsite?

4. Pas Jį jūsų visų sugrįžimas. Allaho Pažadas yra teisingas. Tai Jis, Kuris pradeda kūrimą ir tada jį pakartos, kad Jis apdovanotų teisingumu tuos, kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė teisingus darbus. Tačiau tie, kurie netikėjo, turės verdančių skysčių gėrimą ir skausmingą kančią, nes jie netikėdavo.

5. Tai Jis, Kuris padarė saulę spinduliuojančia šviesa ir mėnulį kaip atspindinčią šviesą ir atmatavo jam tarpsnius tam, kad žinotumėte metų skaičių ir apskaičiavimui. Allahas sukūrė tai tik teisingai. Jis detaliai paaiškina Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) žmonėms, kurie turi žinių.

6. Iš tiesų, nakties ir dienos kaitoje ir visame, ką Allahas sukūrė danguose ir žemėje, yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.) tiems žmonėms, kurie vykdo savo pareigą Allahui ir labai Jo bijo.

7. Iš tiesų, tie, kurie nelaukia savo susitikimo su Mumis, ir yra patenkinti gyvenimu dabartiniame pasaulyje, ir tie, kurie yra neatidūs mūsų Ajat (įrodymams, įkalčiams, eilutėms, pamokoms, ženklams, apreiškimams ir t.t.),

8. Tie – jų buveinė bus Ugnis, dėl to, ką jie įgydavo.

9. Iš tiesų, tie, kurie tiki, [2] ir daro teisingus darbus, jų Viešpats išves juos teisingai per jų Tikėjimą. Po jais tekės upės Džiaugsmo Soduose (Rojuje). ——— [2] kurie tiki Allaho Vienumą pagal šešis Tikėjimo ramsčius, t. y. tikėti Allahą, Jo Angelus, Jo Knygas, Jo Pasiuntinius, Prikėlimo Dieną ir Al-Kadar (Dieviškąjį Išankstinį Nulėmimą) – islamiškąjį monoteizmą.

10. Jų maldavimas ten bus Subhanaka Allahuma (Garbė Tau, Allahai!) ir Salam (taika, ramybė nuo blogio) bus jų pasisveikinimai ten (Rojuje)! O jų maldavimo pabaiga bus Al-Hamdu Lillahi Rabbil-Alamyn [Visa šlovė ir padėka Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui].

11. Ir jei Allahas paskubintų žmonijai blogį (kurio jie prašosi sau ir savo vaikams, kai yra supykę), taip pat kaip Jis paskubina jiems gėrį (kurio jie maldauja), tai jie pražūtų. Taigi Mes paliekame tuos, kurie nesitiki savo susitikimo su Mumis jų nusidėjime, klajojančius aklai pasilinksminime.

12. Ir kai žmogų užklumpa bėda, jis šaukiasi Mūsų, gulėdamas ant savo šono ar sėdėdamas ar stovėdamas. Tačiau kai Mes pašaliname jo bėdą nuo jo, jis eina toliau taip, lyg niekada Mūsų nesišaukęs dėl jį užklupusios bėdos! Tokiu būdu tai atrodo teisinga Musrifūn [3] tai, ką jie darydavo. ——— [3] Musrifūn: tie, kurie neigė Allahą ir Jo Pranašus bei peržengė Allaho nustatytas ribas, darydami visų rūšių nusikaltimus ir nuodėmes.

13. Ir iš tiesų, Mes sunaikinome kartas iki jūsų, kai jie blogai elgėsi, nepaisant to, kad jų Pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais įrodymais, tačiau jie nebuvo tokie, kad patikėtų! Taip Mes atsilyginame žmonėms, kurie yra Mudžrimūn (netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai).

14. Tada Mes padarėme jus įpėdiniais po jų, kartas po kartų žemėje, kad Mes pamatytume, kaip jūs dirbsite.

15. Ir kai Mūsų aiškios Eilutės recituojamos tiems, kurie nesitiki savo susitikimo su Mumis, jie sako: „Atnešk mums Koraną, kitą nei šis, arba pakeisk jį.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Ne man pakeisti jį pagal savo paties norą. Aš tik seku tuo, kas man apreiškiama. Iš tiesų, aš bijau Didžiosios Dienos (t. y. Prikėlimo Dienos) kančios, jei nepaklusčiau savo Viešpačiui.“

16. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Jei Allahas būtų panorėjęs taip, aš nebūčiau jums to recitavęs, nei Jis būtų padaręs tai žinoma jums. Iš tiesų, aš buvau tarp jūsų visą gyvenimą prieš tai. Argi jūs neturite proto?“

17. Taigi, kas elgiasi blogiau nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą arba neigia Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.)? Tikrai, Mudžrimūn (nusikaltėliai, nusidėjėliai, netikintieji ir daugiadieviai) niekada nebus sėkmingi!

18. Ir jie garbina šalia Allaho daiktus, kurie nei jiems kenkia, nei duoda naudos ir sako jie: „Tai yra mūsų tarpininkai su Allahu.“ Sakyk: „Ar jūs sakote Allahui tai, ko Jis nežino danguose ir žemėje?“ Garbinamas ir Išaukštintas yra Jis virš viso to, ką jie priskiria (Jam) kaip partnerius!“

19. Žmonija buvo tik viena bendruomenė (t. y. sekė viena relgija – islamiškuoju monoteizmu), tada jie išsiskyrė (vėliau). Ir jei ne Žodis, kurį prieš tai paskelbė jūsų Viešpats, tarp jų būtų išspręsta viskas, dėl ko jie išsiskyrė.

20. Ir jie sako: „Kaip yra, kad joks ženklas nėra jam atsiunčiamas iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Nematoma priklauso Allahui Vieninteliam, taigi laukite, iš tiesų, aš esu su jumis tarp tų, kurie laukia (Allaho Sprendimo).“

21. Ir kai Mes leidžiame žmonijai paragauti gailestingumo po kokių nors juos ištikusių nelaimių, štai! Jie imasi kurti sąmokslus prieš Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.)! Sakyk: „Allahas yra daug Greitesnis planuodamas!“ Iš tiesų, Mūsų Pasiuntiniai (angelai) įrašo viską, ką jūs planuojate.

22. Jis yra Tas, Kuris leidžia jums keliauti žeme ir jūra, ligi kol jūs esate laivuose, ir jie plaukia jais esant palankiam vėjui, ir jie yra laimingi juose. Tada prasideda audringas vėjas ir bangos pasiekia juos iš visų pusių ir jie mano esantys apsupti ten. Tada jie maldauja Allaho, išgrynindami savo Tikėjimą dėl Jo Vienintelio (sakydami): „Jei Tu (Allahai) išneši mus iš to, mes tikrai būsim iš dėkingųjų.“

23. Tačiau kai Jis išneša juos, štai! Jie neteisingai maištauja (nepaklūsta Allahui) žemėje. O žmonija, jūsų maištavimas (nepaklusnumas Allahui) yra tik prieš jus pačius, - trumpalaikis pasimėgavimas šiuo žemiškuoju gyvenimu, tada (pabaigoje) pas Jį yra jūsų sugrįžimas, ir Jis praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.

24. Iš tiesų, (šio) žemiškojo gyvenimo panašumas yra į vandenį (lietų), kurį Mes nuleidžiame iš dangaus. Taigi, dėl jo pakyla užauga įvairus derlius, iš kurio maitinasi žmonės ir galvijai. Ir kol žemė yra padengta savo puošmenomis ir yra išgražinta, ir jos žmonės galvoja, kad jie turi pilną teisę ją tvarkyti, Mūsų Įsakymas pasiekia ją naktį arba dieną ir Mes padarome ją kaip švariai nušienautą derlių, taip lyg vakar ji nė nevešėjo! Tokiu būdu Mes detaliai aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus, įstatymus ir t.t.), žmonėms, kurie apmąsto.

25. Allahas kviečia į Taikos Namus (t. y. Rojų, priimant Allaho islamiškojo monotiezmo religiją, ir darant teisingus darbus ir laikantis atokiai nuo daugiadievystės ir blogų darbų) ir teisingai veda tuos, kuriuos Jis nori, į Teisingą Kelią.

26. Tiems, kurie darė gera, yra geriausias (atlygis, t. y. Rojus) ir dar daugiau (t. y. turėti garbę pažvelgti į Allaho ﷻ Veidą). Nei tamsuma, nei dulkės, nei žeminanti gėda neuždengs jų veidų. Jie yra Rojaus gyventojai, jie gyvens ten amžinai.

27. O tie, kurie užsitarnavo blogus darbus, atlygis už blogą darbą yra panašus į jį, ir žeminanti gėda uždengs juos (jų veidus). Neturės jie jokio gynėjo prieš Allahą. Jų veidai bus uždengti kaip ir buvo su gabalais iš nakties tamsos. Jie yra Ugnies gyventojai, jie gyvens ten amžinai.

28. Ir Tą Dieną, kai Mes surinksime juos visus kartu, tada Mes sakysime tiems, kurie priskyrė Mums partnerius garbinime: „Stokite į savo vietą! Jūs ir jūsų partneriai (kuriuos jūs garbindavome žemiškajame gyvenime).“ Tada Mes atskirsime juos, ir jų (taip vadinami Allaho) partneriai sakys: “Tai ne mus jūs garbindavote.“

29. „Taigi pakankamas yra Allahas kaip liudytojas mums ir jums, kad mes iš tiesų nieko nežinojome apie tai, kad jūs mus garbinote.“

30. Antai! Kiekvienas asmuo sužinos (tiksliai), ką jis įgijo prieš tai, ir jie bus grąžinti pas Allahą, jų teisingąjį Maula (Viešpatį), ir jų išgalvotos netikros dievybės dings nuo jų.

31. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Kas aprūpina jus iš dangaus ir žemės? Arba kam priklauso girdėjimas ir matymas? Ir kas išima gyvybę iš mirusiųjų ir išima mirusiuosius iš gyvųjų? Ir kas tvarko visus reikalus?“ Jie sakys: „Allahas.“ Sakyk: „Argi jūs tada nebijosite Allaho bausmės (už priskyrimą Allahui priešininkų garbinime)?“

32. Toks yra Allahas, jūsų Viešpats teisingas. Taigi po tiesos, kas dar gali būti, išskyrus klaidą? Kaip jūs tada esate apgręžti?

33. Tokiu būdu jūsų Viešpaties Žodis yra pateisintas prieš tuos, kurie maištauja (nepaklūsta Allahui), kad jie netikės (Allaho Vienumą ir Muchammedą ﷺ kaip Allaho Pasiuntinį).

34. Sakyk: „Ar tarp jūsų (taip vadinamų Allaho) partnerių yra toks, kuris pradeda kūrybą ir tada ją pakartoja?“ Sakyk : „Allahas pradeda kūrybą ir tada Jis tai pakartoja. Taigi, kaip jūs esate paklaidinti (nuo tiesos)?“

35. Sakyk: „Ar tarp jūsų (taip vadinamų Allaho) partnerių yra toks, kuris išveda į tiesą?“ Sakyk: „Tai Allahas, Kuris išveda į tiesą. Argi tada vertingiau sekti Tuo, Kuris išveda į tiesą, ar tuo, kuris (pats) neranda teisingo vedimo, nebent yra teisingai vedamas? Taigi, kas jums? Kaip jūs manote?

36. Ir dauguma iš jų neseka niekuo, tik spėlionėmis. Iš tiesų, spėlionės negali duoti jokios naudos tiesai. Iš tiesų, Allahas yra Visa Suvokiantis apie tai, ką jie daro.

37. Ir šis Koranas nėra toks, kuris galėtų kada nors būti sukurtas kieno nors kito, nei Allaho (dangų ir žemės Viešpaties). Tačiau tai yra (apreiškimo) patvirtinimas, kuris buvo prieš jį [t. y. Tauratas (Tora), ir Indžylis (Evangelija)], ir pilnas Knygos (t. y. įstatymų, paskelbtų žmonijai) paaiškinimas – kuriame nėra jokių abejonių – nuo Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties.

38. Arba jie sako: „Ar jis (Muchammedas ﷺ jį suklastojo?“ Sakyk: „Pateikite tada sūrą (skyrių) kaip šis ir šaukitės bet ko, ko tik galite, šalia Allaho, jei sakote tiesą!“

39. Ne, jie nuslėpė žinias, kurių jie negalėjo suvokti ir kas dar nebuvo išpildyta (t. y. jų bausmė). Taip tie, buvę prieš juos, nuslėpė. Tada pažiūrėkite, kokia buvo Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) pabaiga!

40. Ir tarp jų yra kai kurie, kurie tuo tiki. Ir tarp jų yra kai kurie, kurie tuo netiki. Ir jūsų Viešpats yra Visa Suvokiantis apie Mufsidūn (bloga darančiuosius, melagius).

41. Ir jei jie neigia tave, sakyk: „Man – mano poelgiai, o jums – jūsų poelgiai! Jūs nekalti dėl to, ką aš darau, ir aš nekaltas dėl to, ką jūs darote!“

42. Ir tarp jų yra kai kurie, kurie klausosi tavęs, bet argi tu gali priversti kurčiąjį girdėti – nors jie ir nesupranta?

43. Ir tarp jų yra kai kurie, kurie žiūri į tave, bet argi gali išvesti (į teisingą kelią) akląjį – nors jie ir nemato?

44. Iš tiesų, Allahas neklaidina žmonijos niekame, tačiau žmonija klaidina pati save.

45. Ir Tą Dieną, kai Jis surinks (prikels) juos kartu, (bus) lyg jie neviešėjo (šio pasaulio gyvenime ir kapuose), tik vieną dienos valandą. Jie atpažins vienas kitą. Pražuvę tikrai bus tie, kurie neigė Susitikimą su Allahu ir nebuvo teisingai vedami.

46. Ar Mes parodytume tau (tavo gyvenimo metu, Muchammedai ﷺ) šiek tiek iš to, ką Mes pažadame jiems (kančią), ar Mes priverstume tave mirti – vis tiek Mums priklauso jų sugrįžimas ir dar daugiau, Allahas yra Liudytojas to, ką jie darydavo.

47. Ir kiekvienai Ummai (bendruomenei arba tautai) yra Pasiuntinys. Kai jų Pasiuntinys ateis, jų reikalai bus sprendžiami teisingai, ir jie nebus skriaudžiami.

48. Ir jie sako: „Kada bus šis pažadas (kančia arba Prikėlimo Diena), jei sakai tiesą?“

49. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš neturiu galios pakenkti ar gauti pats naudos sau, išskyrus tai, ką Allahas panorės. Kiekvienai Ummai (bendruomenei arba tautai) yra paskirtas terminas, kai jų terminas ateina, nei jie gali jį atidėti, nei gali jie paskubinti jį valanda (ar momentu).“ (Tafsir Al-Kurtubi).

50. Sakyk: „Pasakykite man, jei Jo bausmė ateitų pas jus naktį ar dieną, kurią jos dalį Mudžrimūn (netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai) paskubintų?“

51. Ar tada kai tai, iš tiesų, įvyks, jūs tuo patikėsite? Ką? Dabar (jūs tikite)? Ir jūs (kadaise) siekdavote ją paskubinti!“

52. Tada bus pasakyta tiems, kurie nuskriaudė save: „Ragaukite jūs amžinos kančios! Ar jums atlyginta išskyrus už tai, ką jūs įgydavote?“

53. Ir jie prašo tavęs (Muchammedai ﷺ) pranešti jiems (sakydami): „Ar tai tiesa (t. y. kančia ir Valandos, Prikėlimo Dienos, įvykimas)?“ Sakyk: „Taip, Prisiekiu savo Viešpačiu! Tai visiška tiesa ir jūs negalite nuo jos pabėgti!“

54. Ir jei kiekvienas žmogus, kuris klydo (netikėdamas Allahą ir garbindamas kitus šalia Allaho), turėtų viską, kas yra žemėje, ir siektų tuo save išpirkti (tai nebus priimta iš jo), ir jie jaustų apgailestavimą savo širdyse, kai pamatys kančią, ir jie bus teisiami teisingai ir nebus jiems jokios skriaudos.

55. Nėr abejonės, iš tiesų, viskas, kas yra danguose ir žemėje, priklauso Allahui. Nėr abejonės, iš tiesų Allaho Pažadas yra tiesa. Tačiau dauguma iš jų nežino.

56. Tai Jis, Kuris suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį, ir pas Jį jūs (visi) sugrįšite.

57. O žmonija, atėjo pas jus geras patarimas nuo jūsų Viešpaties (t. y. Koranas, įsakantis visa, kas gera, ir uždraudžiantis visa, kas bloga), ir gydymas tam (neišmanymo, abejonės, veidmainystės ir nesutarimų ligai), kas yra jūsų krūtinėse, - teisingas vedimas ir gailestingumas (paaiškinantis leistinus ir neleistinus dalykus) tikintiesiems.

58. Sakyk: „Allaho Dosnumu ir Jo Gailestingumu (t. y. islamu ir Koranu) – lai jie džiaugiasi.“ Tai geriau nei tai, kokį (turtą) jie susikraus.

59. Sakyk (Muchammedai ﷺ tiems daugiadieviams): „Pasakykite man, kokį aprūpinimą Allahas nuleido jums! O jūs padarėte jį leistinu ir neleistinu.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Ar Allahas leido jums (taip daryti), ar jūs sukuriate melą apie Allahą?“

60. Ir ką galvoja tie, kurie sukuria melą apie Allahą, Prikėlimo Dieną? [t. y. ar jie galvoja, kad jiems bus atleista? Ne, jie gaus amžiną bausmę Pragaro Ugnyje]. Iš tiesų, Allahas yra kupinas Dosnumo žmonijai, tačiau dauguma iš jų yra nedėkingi.

61. Nei tu (Muchammedai ﷺ) atlieki kokį poelgį ar parecituoji dalį Korano, nei jūs (žmonija) atliekate kokį poelgį (gerą ar blogą), kuriam Mes esame Liudytojai, kai jūs tai darote. Ir niekas nėra paslėpta nuo jūsų Viešpaties (tokio dydžio kaip) atomo ar mažos skruzdės) svorio žemėje arba danguje. Tiek tai, kas yra mažesnis nei tai, tiek tai, kas yra didesnis nei tai, yra (užrašytas) Aiškiame Įraše. (Tafsir At-Tabari)

62. Nėr abejonės, iš tiesų Allaho Aulija [t.y. tie, kurie tiki Allaho Vienumą ir labai bijo Allaho (susilaiko nuo visų nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Jis uždraudė), ir labai myli Allahą (atlieka visus gerus darbus, kuriuos Jis įsakė)], nebus jiems baimės anei jie liūdės.

63. Tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monotiezmą) ir labai bijodavo Allaho (susilaikydami nuo blogų darbų ir nuodėmių bei darydami gerus teisingus darbus).

64. Jiems – geros žinios dabartinio pasaulio gyvenime (t. y. per gerus pačio asmens matomus sapnus arba parodytus kitiems), ir Amžinybėje. Jokio pokyčio negali būti Allaho Žodžiuose. Tai iš tiesų didžiausia sėkmė.

65. Ir lai jų kalba neliūdina tavęs (Muchammedai ﷺ ), nes visa galia ir garbė priklauso Allahui. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

66. Nėr abejonės, iš tiesų, Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Ir tie, kurie garbina ir šaukiasi kitų šalia Allaho, iš tikrųjų, jie seka ne (taip vadinamais Allaho) partneriais, jie seka tik spėlionėmis ir jie kuria melus.

67. Jis yra Tas, Kuris paskyrė jums naktį, kad jos metu pailsėtumėte, ir dieną, kad viskas (jums) būtų matoma. Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.) žmonėms, kurie klauso (t. y. tie, kurie giliai apmąsto).

68. Jie (judėjai, krikščionys ir pagonys) sako : „Allahas pagimdė sūnų (vaikus).“ Garbė Jam! Jis yra Turtingas (Laisvas nuo bet kokių poreikių). Jo yra viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Neturite jūs tam jokios teisės. Argi jūs sakote apie Allahą tai, ko nežinote?

69. Sakyk: „Iš tiesų, tie, kurie kuria melą apie Allahą, niekada nebus sėkmingi“

70. (Trumpalaikis) malonumas šiame pasaulyje! O tada pas Jį bus jų sugrįžimas, tada Mes priversime juos paragauti žiauriausią kančią, nes jie netikėdavo [Allahą, neigdavo Jo Pasiuntinius, neigdavo ir abejodavo Jo Ajat (įrodymais, ženklais, eilutėmis, t.t.)].

71. Ir parecituok jiems Nūho (Nojaus) naujienas. Kai jis sakė savo žmonėms: „Mano žmonės, mano pasilikimas (su jumis) ir mano priminimas (jums) apie Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) yra sunkus jums, tada aš pasitikiu Allahu. Taigi, kurkite savo sąmokslus, jūs ir jūsų partneriai, ir neleiskite, kad jūsų sąmokslai keltų jums abejones. Tada paskirkite savo bausmę man ir neduokite man atsikvėpti.

72. „Tačiau jei jūs nusigręšite, tada aš neprašiau jūsų jokio atlygio. Mano atlygis yra tik iš Allaho. Ir man buvo įsakyta būti iš musulmonų tarpo (t. y. tų, kurie paklūsta Allaho Valiai).“

73. Jie neigė jį, tačiau Mes išnešėme jį ir tuos, kurie buvo su juo, į laivą, ir Mes padarėme juos kartomis, pakeičiančiomis vienas kitą, kai Mes nuskandinome tuos, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.). Tada pažiūrėkite kokia pabaiga buvo tų, kurie buvo įspėti.

74. Tada po jo Mes siuntėme Pasiuntinius jų žmonėms. Jie nešė jiems aiškius įrodymus, tačiau jie netikėdavo tuo, ką jie jau atmetė prieš tai. Taigi, Mes užantspaudavome nusidėjėlių (tų, kurie netiki Allaho Vienumą ir nepaklūsta Jam) širdis.

75. Tada po jų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną) Firaunui (Faraonui) ir jo vyriausiesiems su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.). Tačiau jie elgėsi išdidžiai ir buvo Mudžrimūn (netikintieji, nusidėjėliai, daugiadieviai, nusikalėtliai) liaudis.

76. Taigi, kai pas juos atėjo tiesa iš Mūsų, tie sakė: „Tai iš tiesų aiški magija.“

77. Mūsa (Mozė) sakė: „Ar jūs (tai) sakote apie tiesą, kai ji atėjo pas jus? Ar tai magija? Tačiau burtininkai niekada nebus sėkmingi.“

78. Jie sakė: „Ar tu atėjai pas mus, kad nugręžtum mus nuo to (Tikėjimo), kuriuo mes radome savo tėvus sekančius, ir kad judu turėtumėte didybę žemėje? Mes neketiname patikėti judvejais!“

79. Ir Firaun (Faraonas) tarė: „Atveskite man kiekvieną gerai nusimanantį burtininką.“

80. Ir kai burtininkai atvyko, Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Meskite tai, ką norite mesti!“

81. Tada, kai jie išmetė, Mūsa (Mozė) tarė: „Tai, ką jūs pateikėte, yra burtininkavimas. Allahas be abejonės padarys tai neveiksmingą. Iš tiesų, Allahas nepadaro teisingais Al-Mufsidūn (bloga darančiųjų, ištvirkėlių) darbų.

82. „Ir Allahas įrodys ir padarys aiškia tiesą Savo Žodžiais, tačiau dauguma Mudžrimūn (nusikaltėlių, netikinčiųjų, daugiadievių, nusidėjėlių) gali (to) nekęsti.“

83. Tačiau, niekas nepatikėjo Mūsa (Moze), išskyrus jo žmonių, dėl Firauno (Faraono) ir jo vyriausiųjų baimės, kad jie jų nepersekiotų. Ir iš tiesų, Firaun (Faraonas) buvo išdidus tironas žemėje, jis buvo iš tiesų vienas iš Musrifūn (daugiadievių, nusidėjėlių ir prasižengėlių, tų, kurie palieka tiesą ir seka blogiu, ir daro visokias didžiąsias nuodėmes).

84. Ir Mūsa (Mozė) tarė : „Mano žmonės, jei jūs patikėjote Allahą, tada pasitikėkite Juo jei esate musulmonai (tie, kurie paklūsta Allaho Valiai).“

85. Jie tarė: „Allahu mes pasitikime. Mūsų Viešpatie, nepadaryk mūsų išbandymu žmonėms, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) (t. y. neleisk jiems mūsų įveikti).

86. „Ir išgelbėk mus Savo Gailestingumu nuo netikinčiųjų žmonių.“

87. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei) ir jo broliui (sakydami): „Suteik buveines savo žmonėms Egipte, ir padaryk buveines jūsų garbinimo vietomis, ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir perduok geras žinias tikintiesiems.“

88. Ir Mūsa (Mozė) tarė: „ Mūsų Viešpatie, Tu, iš tiesų, suteikei Firaunui (Faraonui) ir jo vyriausiesiems prabangą ir turtą šio pasaulio gyvenime. Mūsų Viešpatie, kad jie galėtų paklaidinti žmones nuo Tavo Kelio. Mūsų Viešpatie, sunaikink jų turtą, ir sukietink jų širdis, kad jie nepatikėtų, kol pamatys skausmingą kančią.“

89. Allahas tarė: „Iš tiesų, judviejų maldavimas yra priimtas. Taigi, judu laikykitės Tiesaus Kelio (t. y. toliau darykite gerus darbus ir skelbkite Allaho Žinią kantriai) ir nesekite keliu tų, kurie nežino (tiesos, t. y. tikėti Allaho Vienumą ir taip pat tikėti Allaho Atlygį – Rojų).“

90. Ir Mes pernešėme Israelio (Izraelio) Vaikus per jūrą, o Firaun (Faraonas) su savo kariuomenėm sekė juos priespaudoje ir nesantaika iki tol, kol jį apėmė skendimas ir jis tarė: „Aš tikiu, kad niekas negali būti garbinamas, išskyrus Jį (Allahą), Kurį Israelio (Izraelio) Vaikai tiki, ir aš esu vienas iš musulmonų (tų, kurie paklūsta Allaho Valiai).“

91. Dabar (jūs tikite), kai atsisakydavote tikėti prieš tai, ir buvote jūs iš Mufsidūn (bloga darančiųjų, ištvirkėlių).

92. Taigi, šią dieną Mes išnešime tavo (mirusį) kūną (iš jūros), kad būtum ženklu tiems, kurie sekė paskui tave! Ir iš tiesų, daugybė iš žmonijos yra neatidūs Mūsų Ajat (įrodymams, įkalčiams, eilutėms pamokoms, ženklams, apreiškimams ir t.t.).

93. Ir iš tiesų, Mes įkurdinome Israelio (Izraelio) Vaikus garbingose buveinėse (Šam ir Misr), ir aprūpinome juos gerais daiktais, ir jie nesiginčijo iki tol, kol atėjo pas juos žinojimas. Iš tiesų, Allahas teis juos Prikėlimo Dieną dėl to, dėl ko jie ginčydavosi.

94. Taigi, jei tu (Muchammedai ﷺ) abejoji dėl to, ką Mes apreiškėme tau (t. y. kad tavo vardas yra įrašytas Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)], tada paklausk tų, kurie skaito Knygą [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] prieš tave. Iš tiesų, tiesa atėjo pas tave iš tavo Viešpaties. Taigi nebūk iš tų, kurie (tuo) abejoja. [4] ——— [4] Žr. ają 2:76 ir ają 7:157 bei jos išnašą.

95. Ir nebūkite iš tų, kurie neigia Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), nes tada jūs būsite iš pralaimėtojų.

96. Iš tiesų, tie, prieš kuriuos jūsų Viešpaties Žodis (Rūstybė) buvo patvirtintas, netikės.

97. Net jei kiekvienas ženklas ateitų pas juos, iki tol, kol jie pamatys skausmingą kančią.

98. Ar buvo koks nors miestas (bendruomenė), kuri patikėjo (po to, kai pamatė bausmę) ir kurios Tikėjimas (tuo metu) išgelbėjo ją (nuo bausmės)? (Atsakymas - nė vieno). Išskyrus Jūnus (Jono) žmones. Kai jie patikėjo, Mes panaikinome nuo jų gėdos kančią šio (dabartinio) pasaulio gyvenime ir leidome jiems kurį laiką pasidžiaugti.

99. Ir jei jūsų Viešpats panorėtų, tie, kurie žemėje, būtų patikėję visi kartu. Taigi, ar tu (Muchammedai ﷺ) tada priversi žmoniją tapti tikinčiaisiais?

100. Nė vienam žmogui neskirta patikėti, išskyrus Allaho Leidimu, ir Jis užsirūstins ant tų, kurie yra neatidūs.

101. Sakyk: „Pažiūrėkite į viską, kas yra danguose ir žemėje“, tačiau nei Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.), nei perspėtojai duoda naudos tiems, kurie netiki.

102. Tad argi jie laukia (ko nors kito) jei ne (sunaikinimo) panašaus į dienas tų žmonių, kurie mirė prieš juos? Sakyk: „Tada laukite, aš (taip pat) su jumis tarp tų, kurie laukia.“

103. Tada (pabaigoje) Mes išgelbėjame Savo Pasiuntinius ir tuos, kurie tiki! Mūsų pareiga yra išgelbėti tikinčiuosius.

104. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Žmonija, jei jūs abejojate mano religija (islamu), tada (žinokite, kad) aš niekada negarbinsiu tų, kuriuos jūs garbinate šalia Allaho. Tačiau aš garbinu Allahą, Kuris priverčia jus mirti, ir man įsakyta būti vienu iš tikinčiųjų.

105. „Ir (man apreikšta): „Atgręžk savo veidą (Muchammedai ﷺ) visiškai į Hanifa religiją (islamiškąjį monoteizmą, t. y. negarbinti nieko kito, tik Allahą Vienintelį), ir niekada nebūk iš Mušrikūn (tų, kurie priskiria Allahui partnerius, daugiadieviai, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą ir tie, kurie garbina kitus šalia Allaho).

106. „Ir nesišauk šalia Allaho nieko, kas nei suteiks naudos tau, nei pakenks tau, tačiau jei (tuo atveju) taip darytum, tu tikrai būsi iš Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).“

107. Ir jei Allahas suteikia jums žalą, nėra nieko kito, kas galėtų ją pašalinti, tik Jis, ir jei Jis nori jums gero, nėra nieko, kas galėtų atstumti Jo Malonę, kurią Jis priverčia pasiekti tuos iš Savo vergų, kuriuos Jis nori. Ir Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

108. Sakyk: „O žmonija, dabar tiesa (t. y. Koranas ir Pranašas Muchammedas ﷺ) atėjo pas jus nuo jūsų Viešpaties. Taigi, tas, kuris yra teisingai vedamas, jis daro tai dėl savo paties gero, o tas, kuris nuklysta, jis daro tai dėl savo paties praradimo. Ir aš nesu (paskirtas) jums Vakil (reikalų tvarkytojas, priverčiantis jus sekti teisingu vedimu).“

109. Ir (Muchammedai ﷺ) sek apreiškimu, atsiųstu tau, ir būk kantrus iki Allahas priims sprendimą. Ir Jis yra Geriausias iš teisėjų.

1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. (Tai yra) Knyga, kurios Eilutės yra ištobulintos (visomis žinių prasmėmis) ir tada detaliai paaiškintos Vieno (Allaho), Kuris yra Visa Išmanantis, Visa Suvokiantis (apie viską).

2. (Sakymas) negarbinti nieko, tik Allahą. Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums nuo Jo perspėtojas ir gerų žinių nešėjas.

3. Ir (įsakymas jums): „Prašykite savo Viešpaties atleidimo, ir atsigręžkite į Jį atgailoje, kad Jis suteiktų jums gerą malonumą, paskirtam laikui, ir suteiktų Savo gausią Malonę kiekvienam malonės savininkui (t. y. tam, kuris padeda skurstantiems ir nusipelniusiems, fiziškai ir savo turtu, ar bent geru žodžiu). Tačiau jei jūs nusigręžiate, tada aš bijau jums Didžiosios Dienos (Prikėlimo Dienos) kančios.

4. Pas Allahą yra jūsų sugrįžimas ir Jis Gali viską.

5. Nėr abejonės, jie sulankstė savo krūtines, kad galėtų pasislėpti nuo Jo. Iš tiesų, net kai jie užsidengia savo drabužiais, Jis žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia. Iš tiesų, Jis yra Visa Žinantis apie krūtinių (giliausias paslaptis).

6. Ir nėra žemėje jokio judančio (gyvo) kūrinio, kuriam nebūtų Allaho nustatytas jo aprūpinimas. Ir Jis žino jo buveinę ir jo indėlį (gimdoje, kape). Viskas yra Aiškioje Knygoje (Al-Lauh-Al-Mahfūz – Nulėmimų Knygoje, esančioje pas Allahą).

7. Ir Jis yra Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per šešias Dienas ir Jo Sostas buvo ant vandens, kad Jis išmėginti jus, kuris iš jūsų geriausias poelgiais. Tačiau, jei tu sakysi jiems: „Jūs tikrai būsite prikelti po mirties“, tie, kurie netiki, tikrai sakys: „Tai niekas kitas, tik akivaizdi magija.“

8. Tačiau, jei Mes atidėsime kančią jiems nustatytam laikui, jie tikrai sakys: „Kas ją užlaiko?“ Iš tiesų, tą dieną, kai ji pasieks juos, niekas nenukreips jos nuo jų, ir jie bus apsupti (arba įkris į) to, iš ko jie šaipėsi!

9. Ir jei Mes suteiksime žmogui Mūsų Gailestingumo skonį, ir tada atimsime jį iš jo, iš tiesų! Jis yra kupinas nevilties, nedėkingas.

10. Tačiau, jei Mes leisime jam paragauti gerą (skonį) po to, kai jį palietė blogis (skurdas ir bėdos), jis tikrai sakys: „Bėdos pasitraukė nuo manęs.“ Iš tiesų, jis yra džiūgaujantis ir pagyrūniškas (nedėkingas Allahui).

11. Išskyrus tuos, kurie rodo kantrybę ir daro gerus darbus – tie. Jų bus atleidimas ir didis atlygis (Rojus).

12. Taigi, galbūt tu (Muchammedai ﷺ) gali atsisakyti dalies to, kas yra tau apreikšta, ir kad tavo krūtinė jaučiasi suvaržyta dėl to, kad jie sako: „Kodėl jam nebuvo nuleisti turtai arba (kodėl) angelas neatėjo su juo?“ Tačiau, tu tesi perspėtojas. Ir Allahas yra Vakil (visų reikalų Tvarkytojas, Valdytojas, Globėjas) visiems daiktams.

13. Arba jie sako: „Jis (Pranašas Muchammedas ﷺ) suklastojo tai (Koraną).“ Sakyk: „Tada pateikite dešimt suklastotų sūrų (skyrių) panašių į tai, ir šaukitės visus, ką galite, nei Allahas (jums pagelbėti), jei kalbate tiesą!“

14. Jei tada jie tau neatsako, žinok tada, kad tai [Apreiškimas (šis Koranas)] yra nuleistas su Allaho Žinojimu ir kad La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis)! Ar jūs tada būsite musulmonai (tie, kurie paklūsta islame)?

15. Kas trokšta šio pasaulio gyvenimo ir jo blizgėjimo, jiems Mes sumokėsime pilnai (atlyginimus) už jų poelgius jame ir nebus jiems tame jokio sumažinimo.

16. Jie yra tie, kuriems Amžinybėje nėra nieko, tik Ugnis, ir bergždi yra poelgiai, kuriuos jie darė jame. Ir neturi jokio rezultato tai, ką jie darydavo.

17. Argi gali jie (musulmonai), kurie pasikliauja aiškiais įrodymais (Koranu) iš savo Viešpaties, ir kuriems liudytojas [Džibrilis (Gabrielius)] iš Jo recituoja (seka) tai (ar gali jie būti lygūs su netikinčiaisiais). Ir prieš jį atėjo Mūsos (Mozės) Knyga, teisingas vedimas ir gailestingumas, jie tikėjo ja, tačiau tos grupės (judėjų, krikščionių ir visų kitų nemusulmonų tautų), kurios neigė jį (Koraną), - Ugnis bus jiems pažadėta kaip susitikimo vieta. Taigi, neabejok tuo (t. y. tie, kurie neigė Pranašą Muchammedą ﷺ ir taip pat neigė viską, ką jis atnešė iš Allaho. Iš tiesų, jie įžengs į Pragarą). Iš tiesų, tai tiesa iš jūsų Viešpaties, tačiau dauguma žmonijos netiki. [1] ——— [1] Žr. ajos 3:85 išnašą.

18. Ir kas daro daugiau blogio, nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą. Tokie bus pristatyti priešais jų Viešpatį ir liudytojai sakys: „Tai tie, kurie melavo apie savo Viešpatį!“ Nėr abejonės! Allaho prakeiksmas yra Al-Zalimūn (daugiadieviams, nusidėjėliams, engėjams).

19. Tie, kurie verčia (kitus) nuo Allaho Kelio (islamiškojo monoteizmo) ir ieško kreivumų tame, nors jie yra netikintieji Amžinybėje.

20. Jokiais būdais jie nepabėgs (nuo Allaho Baumsės) žemėje, nei turi jie globėjų be Allaho! Jų kančia bus padvigubinta! Jie negalėjo pakęsti girdėti (tiesos skelbėjų) ir jie nematydavo (tiesos, dėl savo didelio nemėgimo, nepaisant to, kad jie turėjo girdėjimo ir matymo jusles).

21. Jie yra tie, kurie prarado patys save, ir jų sukurtos netikros dievybės dings nuo jų.

22. Be abejonės, jie yra tie, kurie bus didžiausi pralaimėtojai Amžinybėje.

23. Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus ir nusižemina (atgailoje ir paklusime) prieš savo Viešpatį, jie bus Rojaus gyventojai, gyventi tenais amžinai.

24. Dviejų grupių panašumas yra kaip aklojo ir kurčiojo bei matančiojo ir girdinčiojo. Ar jie vienodi, palyginus? Argi tada jūs nesusirūpinsite?

25. Ir iš tiesų, Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms (ir jis sakė): „Aš atėjau pas jus kaip paprastas perspėtojas.“

26. „Kad jūs negarbintumėte nieko kito, tik Allahą. Tikrai, aš bijau jums skausmingos Dienos kančios.“

27. Vyriausieji, kurie nepatikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė: „Mes matome tave tik kaip žmogų, kaip mes patys, nei mes matome ką nors tavimi sekantį, tik nedoriausius iš mūsų tarpo ir jie (taip pat) pasekė tavimi negalvodami. Ir nematome tavyje mes jokio privalumo mums, iš tiesų galvojame, kad jūs esate melagiai.“

28. Jis tarė: „O mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir Gailestingumas (Pranašavimas) atėjo man nuo Jo, tačiau tai (Gailestingumas) buvo užtemdytas nuo jūsų žvilgsnio. Argi mes priversime jus priimti tai (islamiškąjį monoteizmą), kai jūs turite stiprią neapykantą tam?

29. Ir mano žmonės! Aš neprašau iš jūsų jokio turto už tai, mano atlygis yra pas nieką kitą, tik Allahą. Aš neketinu išvaryti tų, kurie patikėjo. Iš tiesų, jie susitiks savo Viešpatį, tačiau aš matau, kad jūs esate žmonės, kurie neišmano.

30. Ir mano žmonės! Kas apsaugos mane prieš Allahą, jei aš juos išvarysiu? Argi jūs tada nepamąstysite?

31. Ir aš nesakau jums, kad pas mane yra Allaho Lobiai, nei kad aš žinau Ghaib (Nematomą), nei aš sakau, kad esu angelas, ir aš nesakau apie tuos, į kuriuos jūs žiūrite iš aukšto, kad Allahas nesuteiks jiems nieko gero. Allahas žino, kas yra juose pačiuose (tikėjimą ir t.t.). Tuo atveju, aš turėčiau tikrai būti vienu iš Zalimūn (nusidėjėliu, engėju).“

32. Jie sakė: „Nūhai (Nojau), tu ginčijaisi su mumis ir labai ištęsei ginčą su mumis, dabar pateik mums tai, kuo mums grasini, jei esi sakantis tiesą.“

33. Jis tarė: „Tik Allahas pateiks tai (bausmę) jums, jei Jis panorės, ir tada jūs nepabėgsite.“

34. Ir mano patarimas neduos jums jokios naudos, net jei aš norėčiau jums gerai patarti, jei Allaho Valia yra jus paklaidinti. Jis yra jūsų Viešpats! Ir pas Jį jūs sugrįšite.“

35. Arba jie (Mekkos pagonys) sako: „Jis (Muchammedas ﷺ) suklastojo jį (Koraną).“ Sakyk: „Jei aš jį suklastojau, man – mano nusikaltimai, tačiau aš nekaltas dėl (visų) tų nusikaltimų, kuriuos jūs atliekate.“

36. Ir buvo apreikšta Nūhui (Nojui): „Nė vienas iš tavo žmonių nepatikės, išskyrus tie, kurie jau įtikėjo. Taigi neliūdėk dėl to, ką jie darydavo.

37. Ir pastatyk laivą po Mūsų Akimis ir su Mūsų Apreiškimu, ir nesikviesk Manęs dėl tų, kurie elgėsi blogai. Jie tikrai bus paskandinti.“

38. Ir kai jis statė laivą, kaskart kai jo žmonių vyriausieji praeidavo pro jį, jie šaipydavosi iš jo. Jis sakė: „Jei jūs šaipotės iš mūsų, taip pat mes šaipomės iš jūsų dėl jūsų šaipymosi.“

39. „Ir tu žinosi kas yra tas, kam ateis kančia, kuri uždengs jį su gėda ir ant ko nukris besitęsianti kančia.“

40. (Taip buvo) kol Mūsų Įsakymas atėjo ir krosnis išsiliejo (vanduo lyg fontanai iš žemės). Mes tarėme: „Lipkite į jį (laivą), kiekvienos rūšies po du (vyras ir moteris), ir tavo šeima - išskyrus tą, prieš kurį Žodis jau buvo paskelbtas – ir tie, kurie tiki. Ir niekas netikėjo su juo, išskyrus kelis.“

41. Ir jis [Nūhas (Nojus)] sakė: „Laipinkitės į jį (laivą) – jo (judėjimo) kryptis ir jo (rymojimo) inkarvietė bus vardan Allaho. Iš tiesų, mano Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

42. Taigi jis (laivas) išplaukė su jais tarp bangų kaip kalnai, ir Nūhas (Nojus) sušuko savo sūnui, kuris atsiskyrė: „Mano sūnau, laipinkis su mumis ir nebūk su netikinčiaisiais.“

43. (Sūnus) atsakė: „Aš nuvyksiu į kokį nors kalną, ir šis išgelbės mane nuo vandens.“ Nūhas (Nojus) tarė: „Šią dieną nėra jokio gelbėtojo nuo Allaho Nulėmimo, išskyrus tuos, kuriems Jis suteikia pasigailėjimą.“ Ir bangos pakilo tarp jų, taigi jis (sūnus) buvo tarp paskendusiųjų.

44. Ir buvo pasakyta: „Žeme, praryk savo vandenį, ir dangau, sulaikyk (savo lietų).“ Ir vanduo buvo priverstas nuslūgti ir Nulėmimas buvo išpildytas (t. y. Nūho (Nojaus) žmonių sunaikinimas). Ir jis (laivas) nusileido ant Džudi (Kalno), ir buvo pasakyta: „Tolyn nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai)!“

45. Ir Nūhas (Nojus) šaukėsi savo Viešpaties ir sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano sūnus yra iš mano šeimos! Ir be abejonės, Tavo Pažadas yra tiesa, ir Tu esi Teisingiausias iš teisėjų.“

46. Jis tarė: „Nūhai (Nojau), tikrai, jis nėra iš tavo šeimos. Iš tiesų, jo darbas yra neteisingas, taigi neprašyk Manęs to, apie ką tu neturi žinių! Aš perspėju tave tam, kad nebūtum vienu iš nežinančiųjų.“

47. Nūhas (Nojus) tarė: „Mano Viešpatie, aš ieškau Tavo prieglobsčio nuo prašymo Tavęs to, apie ką aš neturiu žinių. Ir jei Tu neatleisi man ir nesuteiksi man Gailestingumo, aš tikrai būsiu vienu iš pralaimėjusiųjų.“

48. Buvo pasakyta: „Nūhai (Nojau), nusileisk (iš laivo) su taika iš Mūsų ir palaima tau ir žmonėms, kurie yra su tavimi (ir kai kuriems jų palikuonims), tačiau (bus kitų) žmonių, kuriems Mes suteiksime jų malonumus (tam tikram laikui), tačiau pabaigoje skausminga kančia pasieks juos iš Mūsų.“

49. Tai iš žinių apie Nematomą, kurias Mes apreiškiame tau (Muchammedai ﷺ). Nei tu, nei tavo žmonės nežinojo to iki tol. Taigi, būk kantrus. Iš tiesų, (gera) pabaiga yra Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems).

50. Ir Ad (žmonėms Mes siuntėme) jų brolį Hudą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį. Iš tiesų, jūs nedarote nieko kito, tik kuriate melą!

51. Mano žmonės, neprašau iš jūsų jokio atlygio už tai (Žinią). Mano atlygis yra tik iš Jo, Kuris sukūrė mane. Argi jūs tada nesuprasite?

52. Mano žmonės, prašykite savo Viešpaties atleidimo ir tada atgailaukite Jam, Jis atsiųs jums (iš dangaus) gausų lietų ir pridės stiprybės prie jūsų stiprybės, taigi nenusigręžkite kaip Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allaho Vienumą).“

53. Jie sakė: „Hudai, jokio įrodymo tu neatnešei mums ir mes nepaliksime savų dievų (vien tik) dėl tavo žodžių! Ir mes nesame tikintieji tavimi.

54. Mes tik sakome, kad kai kurie iš mūsų dievų (netikrų dievybių) pričiupo tave su blogiu (pamišimu).“ Jis tarė: „Aš šaukiuos Allahą paliudyti ir paliudykite jūs, kad aš esu laisvas nuo to, ką jūs priskiriate partneriais garbinime

55. Jam (Allahui). Taigi renkite prieš mane sąmokslą, visi jūs, ir neduokite man atsikvėpti.

56. Aš pasitikiu Allahu, savo Viešpačiu ir jūsų Viešpačiu! Nėra judančio (gyvo), kurio garbanos Jis nesugriebtų. Iš tiesų, mano Viešpats yra Teisingame Kelyje (tiesa).

57. „Taigi, jei jūs nusigręšite, aš vis tiek perdaviau Žinią, su kuria buvau jums siųstas. Mano Viešpats padarys kitus žmones jūsų įpėdiniais, ir jūs nė menkiausiai nepakenksite. Iš tiesų, mano Viešpats yra viso ko Globėjas.“

58. Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Hudą ir tuos, kurie tikėjo kartu su juo Savo Gailestingumu, ir išgelbėjome Mes juos nuo žiaurios kančios.

59. Tokie buvo Ad (žmonės). Jie atmetė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir nepakluso Jo Pasiuntiniams, ir sekė įsakymu kiekvieno išdidaus, užsispyrusio (tiesos engėjo iš savo lyderių tarpo).

60. Ir jie buvo persekiojami prakeiksmo šiame pasaulyje ir (taip pat bus persekiojami) Prikėlimo Dieną. Nėr abejonės! Iš tiesų, Ad nepatikėjo savo Viešpatį. Taigi, šalin Ad, Hudo žmonės.

61. Ir Samud (žmonėms Mes siuntėme) jų brolį Salihą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą – jūs neturite jokio kito ilah (dievo), išskyrus Jį. Jis sukūrė jus iš žemės ir apgyvendino jus joje, taigi prašykite Jo atleidimo ir atsigręškite į Jį atgailoje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Artimas (visiems Savo Žinojimu), Atsiliepiantis.“

62. Jie sakė: „Salihai, tu buvai tarp mūsų kaip geros vilties asmuo (ir mes linkėjome tau tapti mūsų vyriausiuoju) iki šio [naujo dalyko, kurį mums atnešei – liepimą mums palikti mūsų dievus ir garbinti tavo Dievą (Allahą) Vienintelį ! Argi tu (dabar) draudi mums garbinimą to, ką mūsų tėvai garbindavo? Mes tikrai rimtai abejojame dėl to, į ką tu mus kvieti (monoteizmą).“

63. Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir atėjo man Gailestingumas (Pranašavimas) iš Jo, kas tada gali man padėti prieš Allahą, jei aš nepaklusčiau Jam? Tada jūs padidinate man tik praradimą.

64. Ir mano žmonės, ši Allaho kupranugarė yra ženklas jums, taigi palikite ją ganytis Allaho žemėje, ir nelieskite jos blogiu, kad nepričiuptų jūsų artima kančia.“

65. Tačiau jie nužudė ją. Taigi jis tarė: „Mėgaukitės savo namuose tris dienas. Tai yra pažadas (t. y. grasinimas), kuris nebus nepatvirtintas.“

66. Taigi kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Salihą ir tuos, kurie patikėjo su juo Savo Gailestingumu nuo Mūsų ir nuo tos Dienos gėdos. Iš tiesų, mūsų Viešpats – Jis yra Visa Stiprus, Visa Galingas.

67. Ir As-Saiha (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, taigi, jie guli (negyvi), kniūbsčiomis savo namuose,

68. taip lyg jie niekada nebūtų ten gyvenę. Nėr abejonės, iš tiesų Samud netikėjo savo Viešpačiu. Taigi šalin Samud žmones!

69. Ir iš tiesų, mūsų pasiuntiniai atėjo pas Ibrahimą (Abraomą) su geromis žiniomis. Jie tarė: Salama (pasveikinimas arba taika!) Jis atsakė: Salam (pasveikinimas arba taika!) ir skubėjo pavaišinti juos keptu veršiuku.

70. Tačiau kai jis pamatė, kad jų rankos nelinko link to (maisto), jis pradėjo įtariai žiūrėti į juos ir pajuto baimę jiems. Jie tarė: „Nebijok, mes buvome pasiųsti prieš Lūto (Loto) žmones.“

71. O jo žmona stovėjo (ten) ir juokėsi [arba, dėl to, kad pasiuntiniai nevalgė savo maisto, arba džiūgaudama dėl Lūto (Loto) - žmonių sunaikinimo]. Tačiau, Mes davėme jai geras Ishako (Izaoko), o po Ishako (Izaoko) – Jakūbo (Jokūbo) naujienas.“

72. Ji tarė (nustebusi): „Vargas man! Argi aš pagimdysiu vaiką, būdama sena, kai mano vyras – senas? Iš tiesų, tai keistas dalykas!“

73. Jie tarė: „Argi tu stebiesi Allaho Nulėmimu? Lai būna Allaho Gailestingumas ir Jo Palaima jums, [Ibrahimo (Abraomo)] šeima! Iš tiesų, Jis (Allahas) yra Vertas Šlovinimo, Garbingiausiasis.“

74. Tada, kai baimė paliko Ibrahimo (Abraomo) (mintis), ir jį pasiekė geros naujienos, jis pradėjo maldauti Mūsų (Mūsų pasiuntinių) dėl Lūto (Loto) žmonių.

75. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo, be abejonės, pakantus, maldaudavo Allaho nuolankiai, ir buvo atgailaujantis (nuolat, vėl ir vėl, Allahui).

76. „Ibrahimai (Abraomai), palik tai. Iš tiesų, tavo Viešpaties Įsakymas buvo paskelbtas. Iš tiesų, ateis pas juos bausmė, kuri negali būti grąžinta.“

77. Ir kai Mūsų pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis sielvartavo dėl jų ir jautėsi suvaržytas dėl jų (kad miesto žmonės nepasiektų jų užsiimti sodomija su jais). Jis tarė: „Tai nelaiminga diena.“

78. Ir jo žmonės atskubėjo pas jį ir kadangi jie darydavo nusikaltimus (sodomiją), jis tarė: „Mano žmonės, štai mano dukros (t. y. tautos moterys), jos tyresnės jums (jei vesite jas teisėtai). Taigi, bijokite Allaho ir neužtraukite man gėdos dėl to prieš mano svečius! Argi tarp jūsų nėra nors vieno sveikai mąstančio žmogaus?“

79. Jie tarė: „Tu tikrai žinai, kad nei mes turime geismo, nei poreikio tavo dukroms, ir iš tiesų tu gerai žinai, ko mes norime!“

80. Jis tarė: „O kad aš turėčiau galios (vyrų) įveikti jus, arba kad galėčiau kreiptis į ka nors galingos pabaigos (pasipriešinti jums).“

81. Jie (pasiuntiniai) tarė: „Lūtai (Lotai), iš tiesų, mes esame pasiuntiniai nuo tavo Viešpaties! Jie nepasieks tavęs. [2] Taigi, keliauk su savo šeima dalį nakties, ir neleisk nė vienam iš jūsų žiūrėti atgal, tačiau tavo žmona (liks užnugaryje), iš tiesų, bausmė, kuri apims juos, apims ir ją. Iš tiesų, rytas yra jų paskirtas laikas. Ar rytas dar ne arti?“ ——— [2] Žr. Korano ajas 54:33-39.

82. Taigi, kai Mūsų Įsakymas atėjo, Mes apvertėme (Sodomos miestus Palestinoje) aukšty kojom, ir apipylėme juos deginto molio akmenimis, gerai surėdytu būdu vieną po kito.

83. Paženklintą jūsų Viešpaties. Ir jie netgi netoli nuo Zalimūn (daugiadievių, bloga darančiųjų).

84. Ir Madjan (Midian) žmonėms (Mes siuntėme) jų brolį Šuaibą. Jis tarė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą, jus neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį, ir neduokite per mažai masto ar svorio. Matau jus klestint ir, iš tiesų, bijau jus pasieksiančios Dienos kančios.

85. Ir mano žmonės, duokite pilną mastą ir svorį teisingai ir nemažinkite to, kas priklauso žmonėms, ir nedarykite nusikaltimų žemėje, sukeliančių ištvirkimą.

86. Tai, kas Allaho palikta jums (suteikus žmonėms jų teises) – geriau jums, jei esate tikintieji. Ir nesu aš jūsų sergėtojas.“

87. Jie tarė: „Šuaibai, ar tavo Salat (malda) liepia mums atsisakyti to, ką mūsų tėvai garbindavo arba atsisakyti to, kaip mes mėgstame elgtis su savo nuosavybe? Iš tiesų, tu esi pakantus, sveikai mąstantis!“ (Jie tarė tai sarkastiškai).

88. Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turėsiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties ir Jis būtų suteikęs man gerą aprūpinimą nuo Savęs (ar aš gadinčiau jį maišydamas tai su neteisėtai įgytais pinigais?). Norėčiau, priešingai nei jūs, nedaryti to, ką jums draudžiu. Aš tik noriu pagerinti iš geriausių savo gebėjimų. Ir mano teisingas vedimas negali būti kitaip, nei tik iš Allaho. Juo aš pasitikiu ir Jam atgailauju.

89. Ir mano žmonės, lai mano Šikak [3] nepriverčia jūsų kentėti panašaus likimo kaip Nūho (Nojaus) arba Hudo arba Saliho žmones, ir Lūto (Loto) žmonės netoli nuo jūsų! ——— [3] t.y. atsiskyrimas, priešiškumas, pyktis, pasipriešinimas dėl jūsų netikėjimo Allaho Vienumą (monoteizmą), ir jūsų stabų garbinimo ir jūsų žmonių klaidinimo (jų reikaluose) ir jūsų davimo per mažo masto ir svorio žmonėms.

90. Ir prašau atleidimo jūsų Viešpaties ir atsigręžiu į Jį atgailoje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Gailestingiausias, Labiausiai Mylintis.“

91. Jie tarė: „Šuaibai, mes nesuprantame daug ko, ką tu sakai, ir matome tave esant silpnu (sakoma, kad jis buvo aklas) mūsų tarpe. Jei ne tavo šeima, mes tikrai būtume užmėtę tave akmenimis ir tu nesi galingas prieš mus.“

92. Jis tarė: „Mano žmonės, argi tada mano šeima jums svarbesnė nei Allahas? Ir jūs atmetėte Jį už savo nugarų. Iš tiesų, mano Viešpats apima viską, ką jūs darote.

93. Ir mano žmonės, elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, ir aš elgiuosi (savo būdu). Jūs sužinosite, kas yra tas, ant ko nusileis kančia, apdengsianti jį gėda, ir kas yra melagis! Ir saugokitės! Iš tiesų, aš irgi žiūriu su jumis.“

94. Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Šuaibą ir tuos, kurie patikėjo su juo, Mūsų Gailestigumu nuo Mūsų. Ir As-Saiha (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, ir jie guli (mirę), suklupę savo namuose.

95. taip lyg jie niekada nebūtų ten gyvenę. Taigi šalin Madjan (Midian) žmones kaip šalin Samud! (Visos šios tautos buvo sunaikintos).

96. Ir iš tiesų, Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, - ženklais, apreiškimais ir t.t.) ir aiškiais įgaliojimais.

97. Firaunui (Faraonui) ir jo vyriausiesiems, tačiau jie sekė Firauno (Faraono) įsakymu, o Firauno (Faraono) įsakymas nebuvo teisingas vedlys.

98. Jis išžengs priekyje savo žmonių Prikėlimo Dieną ir ves juos į Ugnį, ir bloga iš tiesų yra vieta, į kurią jie vedami.

99. Jie buvo persekiojami prakeiksmo tame (šio pasaulio apgaulingame gyvenime) ir (taip pat jie bus persekiojami prakeiksmo) Prikėlimo dieną. Blogis, iš tiesų, yra dovana, padovanota [t. y. prakeiksmas (šiame pasaulyje), kurį seks kitas prakeiksmas (Amžinybėje)].

100. Tai keletas žinių apie miestų (žmones), kurias Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ). Iš jų kai kurie (vis dar) stovi, o kai kurie (jau) buvo sudoroti.

101. Mes neklaidinome jų, tačiau jie klaidino save patys. Taigi, jų aliha (dievai), kiti nei Allahas, kurių jie šaukėsi, niekuo jiems nedavė naudos, kai atėjo jūsų Viešpaties Įsakymas, nei jie pridėjo jiems ko nors daugiau nei sunaikinimą.

102. Toks yra tavo Viešpaties Smūgis, kai Jis pričiumpa miestų (žmones), darant bloga. Iš tiesų, Jo Smūgis yra skausmingas, (ir) smarkus.

103. Iš tiesų, tame yra neabejotina pamoka tiems, kurie bijo Amžinybės kančios. Tai yra Diena, kurią žmonija bus surinkta kartu, ir tai yra Diena, kai viskas (dangų ir žemės gyventojai) dalyvaus.

104. Ir Mes atidedame tai tik (jau) nustatytam terminui.

105. Tą Dieną, kai ji ateis, joks asmuo nekalbės, tik Jo (Allaho) Leidimu. Kai kurie iš jų bus nelaimingieji ir (kiti) palaimintieji.

106. Tie, kurie yra nelaimingieji, jie bus Ugnyje, dūsaujantys aukštais ir žemais balsais.

107. Jie gyvens ten visą laiką, kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės kitaip. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra visa, ko Jis ketina (arba nori) Darytojas.

108. O tie, kurie yra palaimintieji, jie bus Rojuje, gyvenantys ten visą laiką kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės. Dovana be pabaigos.

109. Taigi, neabejok (Muchammedai ﷺ) dėl to, ką tie žmonės (pagonys ir daugiadieviai) garbina. Jie negarbina nieko kito, tik tai, ką jų tėvai garbindavo iki (jų). Ir iš tiesų, Mes atlyginsime jiems pilną jų dalį be sumažinimo.

110. Iš tiesų, Mes davėme Knygą Mūsai (Mozei), tačiau ten kilo ginčai ir jei ne Žodis, kuris buvo prieš tai paskelbtas tavo Viešpaties, reikalas tarp jų būtų išspręstas, ir iš tiesų, jie yra rimtoj abejonėj dėl to (šio Korano).

111. Ir iš tiesų, kiekvienam iš jų tavo Viešpats pilnai atsimokės už jų darbus. Iš tiesų, Jis yra Visa Suvokiantis apie tai, ką jie daro.

112. Taigi, stovėk (prašyk Allaho padaryti tave) tu (Muchammedai ﷺ) tvirtai ir tiesiai (islamo monoteizmo religijoje) kaip tau įsakyta ir tiems (tavo kompanjonams), kurie atsigręžia į Allahą) atgailoje su tavimi, ir neperženk (Allaho Teisinių Ribų). Iš tiesų, Jis yra Visa Matantis tai, ką tu darai.

113. Ir nelink prie tų, kurie daro bloga, kad Ugnis nepaliestų tavęs, ir neturi tu jokių kitų gynėjų, nei Allahas, nei tau tada būtų padėta.

114. Ir atlik As-Salat (Ikamat as-Salat) dviejuose dienos galuose ir kai kuriomis nakties valandomis [t. y. penkias privalomas Salat (maldas)]. Iš tiesų, geri darbai panaikina blogus darbus (t. y. mažas nuodėmes). Tai priminimas (patarimas) dėmesingiems (tiems, kurie priima patarimą).

115. Ir būk kantrus. Iš tiesų, Allahas nešvaisto atlygio gera darantiems.

116. Jei tik būtų buvę tarp kartų iki jūsų žmonių, turėjusių išmintį, draudusių (kitiems) Al-Fasad (netikėjimą, daugiadievystę, ir visų rūšių nusikaltimus ir nuodėmes) žemėje (tačiau nebuvo) – išskyrus kelis iš tų, kuriuos Mes išgelbėjome iš jų tarpo! Tie, kurie darė bloga, sekiojo mėgavimusi (šio pasaulio) gyvenimo gerais dalykais ir buvo Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allahą, daugiadieviai, nuodėmiautojai).

117. Ir jūsų Viešpats niekada nenaikintų miestų klaidingai, kol jų žmonės yra gera darantys,

118. Ir jei jūsų Viešpats būtų panorėjęs, Jis tikrai galėjo sukurti žmoniją viena Umma [tauta arba bendruomene (sekančia viena religija, t. y. islamu)], tačiau jie nesiliaus ginčijęsi.

119. Išskyrus tą, kuriam jūsų Viešpats suteikė Savo Gailestingumą (sekė tiesa – islamiškuoju monoteizmu) ir tam Jis sukūrė juos. Ir jūsų Viešpaties Žodis buvo išpildytas (t. y. Jo Žodžiai): „Iš tiesų, aš užpildysiu Pragarą kartu džinais su žmonėmis.“

120. Ir visa, ką Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) iš žinių apie Pasiuntinius yra tam, kad sustiprintume ir sutvirtintume tuo tavo širdį. Ir tame (šiame Korano skyriuje) atėjo pas tave tiesa, kaip ir perspėjimas bei priminimas tikintiesiems.

121. Ir sakyk tiems, kurie netiki: „Elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, Mes elgiamės (savo būdu).

122. Ir laukite! Mes (taip pat) laukiame.”

123. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės Ghaib (Nematoma) ir pas Jį sugrįžta visi reikalai (sprendimui). Taigi, garbink Jį (Muchammedai ﷺ) ir pasitikėk Juo. Ir tavo Viešpats suvokia tai, ką jūs (žmonės) darote.“

1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai yra Aiškios Knygos (Korano, kuris išaiškina leistinus ir draudžiamus dalykus, įstatymus, kuris yra teisingas vedimas ir palaima) Eilutės.

2. Iš tiesų, Mes nuleidome tai kaip Koraną arabų kalba tam, kad jūs suprastumėte.

3. Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) geriausias šio Korano istorijas per Mūsų Apreiškimą tau. O prieš tai (t. y. prieš Dieviškojo Apreiškimo atėjimą tau), tu buvai tarp tų, kurie nieko apie tai (Koraną) nežinojo.

4. (Atminkite), kai Jusufas (Juozapas) sakė savo tėvui: „Mano tėve, iš tiesų, aš mačiau (sapne) vienuolika žvaigždžių ir saulę bei mėnulį – aš mačiau juos suklumpančius prieš mane.“

5. Jis (tėvas) tarė: „Mano sūnau, nepasakok savo regėjimo savo broliams, kad jie nesurengtų sąmokslo prieš tave. Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) žmogui yra aiškus priešas!

6. „Taip tavo Viešpats pasirinks tave ir išmokys tave sapnų (ir kitų dalykų) aiškinimo ir ištobulins Savo Malonę tau ir Jakūbo (Jokūbo) palikuonims, kaip kadaise Jis ištobulino tai jūsų tėvams, Ibrahimui (Abraomui) ir Ishakui (Izaokui)! Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“

7. Iš tiesų, pas Jusufą (Juozapą) ir jo brolius buvo Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t. t.) tiems, kurie klausia.

8. Kai jie sakė: „Iš tiesų, Jusufas (Juozapas) ir jo brolis (Bendžaminas) yra brangesni mūsų tėvui nei mes, nors esame mes stipri grupė. Iš tiesų, mūsų tėvas yra aiškioje klaidoje.

9. „Nužudykite Jusufą (Juoazpą) arba išvarykite jį į kokią nors (kitą) žemę, kad jūsų tėvo malonė būtų suteikta tik jums vieniems, ir po to jūs būsite teisinga liaudis (turint galvoje atgailą prieš darant nuodėmę).“

10. Vienas iš jų tarė: „Nežudykite Jusufo (Juozapo), tačiau jei jums būtina ką nors padaryti, įmeskite jį į šulinio dugną. Jis bus pasiimtas kokio nors keliautojų karavano.“

11. Jie tarė: „Mūsų tėve, kodėl tu mums nepatiki Jusufo (Juozapo), nors mes, iš tiesų, esame gero linkintys jam?’

12. „Išsiųsk jį su mumis rytoj pasimėgauti ir pažaisti, ir tikrai, mes pasirūpinsime juo.“

13. Jis [Jakūbas (Jokūbas)] sakė: „Iš tiesų, mane liūdina, jei jūs jį pasiimsite. Aš bijau, kad vilkas jo nesuėstų, jei jūs būsite neatsargūs dėl jo.“

14. Jie tarė: „Jei vilkas suės jį, kai mes esame stipri grupė (apsaugoti jį), tada tikrai, mes esame pralaimėtojai.“

15. Taigi, kai jie pasiėmė jį ir visi susitarė įmesti jį į šulinio dugną, (jie tai padarė) ir Mes apreiškėme jam: „Iš tiesų, tu (vieną dieną) praneši jiems apie jų reikalus, kai jie (tavęs) neatpažins.“

16. Ir jie grįžo pas savo tėvą ankstyvą naktį verkdami.

17. Jie tarė: „Mūsų tėve, mes lenktyniavome vienas su kitu ir palikome Jusufą (Juozapą) prie mūsų daiktų ir vilkas suėdė jį. Tačiau, tu niekada nepatikėsi mumis, net jeigu mes kalbėtume tiesą.“

18. Ir jie atnešė jo marškinius, suteptus netikru krauju. Jis tarė: „Ne, jūs patys sukūrėte pasakojimą. Taigi, (man) labiausiai tinka kantrybė. Ir Allahas (Vienintelis), Kurio pagalbos galima prašyti prieš tai (šį melą), kurį jūs apibūdinate.“

19. O ten atvyko keliautojų karavanas ir nusiuntė jie savo vandennešį, ir jis nuleido savo kibirą (į šulinį). Jis tarė: „Kokios geros žinios! Čia yra berniukas.“ Taigi, jie paslėpė jį kaip prekę (vergą). Ir Allahas buvo Visa Žinantis apie tai, ką jie padarė.

20. Ir jie pardavė jį už mažą kainą – už kelis dirhamus (t. y. už kelias sidabrines monetas). Ir jie buvo iš tų, kurie laikė jį nereikšmingu.

21. O jis (vyras) iš Egipto, kuris nusipirko jį, tarė savo žmonai: „Pasirūpink, kad jo viešnagė būtų patogi, galbūt jis bus mums naudingas arba mes jį pasiimsime kaip sūnų.“ Taip Mes įkurdinome Jusufą (Juozapą) žemėje, kad išmokytume jį įvykių aiškinimo. Ir Allahas turi visą galią ir kontrolę Savo Reikalams, tačiau dauguma žmonių nežino.

22. Ir kai jis [Jusufas (Juozapas)] visiškai pasiekė savo vyriškumą, Mes suteikėme jam išmintį ir žinojimą (Pranašavimą). Taip mes apdovanojame Muhsinūn (gera darančius – žr. ajos 9:120 išnašą).

23. Ir ji, kurios namuose jis buvo, siekė suvilioti jį (atlikti blogą veiksmą) ir ji uždarė duris ir tarė: „Ei tu, ateik.“ Jis tarė: „Aš prašau Allaho prieglobsčio (arba sergėk, Allahai)! Iš tiesų, jis (tavo vyras) yra mano šeimininkas! Jis padarė mano gyvenimą patogiu! (Taigi, aš niekada jo neišduosiu). Iš tiesų, Zalimūn (nuodėmių ir bloga darytojai) niekada nebus sėkmingi.“

24. Ir iš tiesų, ji geidė jo ir jis būtų pasidavęs jos geiduliui, jei nebūtų matęs savo Viešpaties įrodymų. Taigi, tai įvyko tam, kad Mes nugręžtume nuo jo blogį ir neleistinus intymius santykius. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų parinktų (teisingai vedamų) vergų.

25. Taigi, jie lenktyniavo vienas su kitu iki durų, ir ji perplėšė jo marškinius nugaroje. Jie abu rado jos poną (t. y. jos vyrą) prie durų. Ji tarė: „Koks atlygis (bausmė) gali būti jam, kuris siekė blogio prieš tavo žmoną, išskyrus tai kad jis būtų pasodintas į kalėjimą arba skausminga kančia?“

26. Jis [Jusufas (Juozapas)] tarė: „Tai ji siekė suvilioti mane.“, o jos namų liudytojai patvirtino (sakydami): „Jei jo marškiniai būtų perplėšti priekyje, tada jos pasakojimas būtų tiesa ir jis būtų melagis!

27. Tačiau, jei jo marškiniai perplėšti nugaroje, tada ji melavo, o jis sako tiesą!“

28. Taigi, kai jis (jos vyras) pamatė jo [Jusufo (Juozapo)] marškinius, perplėštus nugaroje, jis (jos vyras) tarė: „Iš tiesų, tai jūsų, moterų, sąmokslas! Iš tiesų, didžiulis yra jūsų sąmokslas!“

29. „Jusufai (Juozapai), nusigręžk nuo šito! (Moterie!) Prašyk atleidimo dėl savo nuodėmės. Iš tiesų, tu buvai nuodėminga.“

30. Ir moterys mieste sakė: „Al-Aziz žmona siekia suvilioti savo (vergą) jauną vyrą, iš tiesų, ji myli jį smarkiai. Iš tiesų, mes matome ją esant aiškioje klaidoje.“

31. Taigi, kai ji išgirdo jų kaltinimus, išsiuntė joms pakvietimą ir paruošė kviestinius pietus. Ji davė kiekvienai jų peilį (maistui pjaustyti) ir tarė [Jusufui (Juozapui)]: „Išeik priešais jas.“ Tada, kai jos pamatė jį, jos išgyrė jį (dėl jo grožio) ir (būdamos nustebusios) susipjaustė savo rankas. Jos tarė: „Koks tobulas yra Allahas (arba Sergėk Allahai)! Joks vyras nėra toks! Tai niekas kitas, tik kilnusis angelas!“

32. Ji tarė: „Tai jis (jaunas vyras), dėl kurio jūs kaltinote mane, ir (kurį) aš siekiau suvilioti, tačiau jis atsisakė. O dabar jei jis atsisakys paklusti mano įsakymui, jis tikrai bus įmestas į kalėjimą ir bus iš tų kurie patekę į nemalonę.“

33. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kalėjimas man mielesnis nei tai, kam jie mane kviečia. Jei Tu nenugręši jų sąmokslo nuo manęs, palinksiu link jų ir būsiu vienas (iš tų, kurie daro nuodėmę ir nusipelno kaltės arba tų, kurie daro darbus) neišmanančiųjų.

34. Taigi, jo Viešpats atsakė į jo maldavimą ir nugręžė nuo jo jų sąmokslą. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

35. Tada atėjo jiems į galvą, po to kai jie pamatė (jo nekaltumo) įrodymus, įkalinti jį kuriam laikui.

36. Ir įžengė su juo du jauni vyrai į kalėjimą. Vienas iš jų tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) spaudžiant vyną.“ Kitas tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) nešant duoną ant galvos ir paukščiai ją lesė.“ (Jie tarė): „Paaiškink mums tai. Iš tiesų, manome, kad esi vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų).“

37. Jis tarė: „Nepasieks jūsų joks maistas (būdravimo metu ar sapne) kaip jūsų aprūpinimas, tačiau aš pranešiu (būdravimo metu) to paaiškinimą, prieš tai, kai tai (maistas) pasieks. Tai iš to, ko mane išmokė mano Viešpats. Iš tiesų, aš apleidau religiją žmonių, kurie netiki Allahą ir yra netikintieji Amžinybę (t. y. Egipto Kanajūn, kurie buvo daugiadieviai ir garbindavo saulę ir kitas netikras dievybes).

38. Ir aš pasekiau savo tėvų - Ibrahimo (Abraomo), Ishako (Izaoko) ir Jakūbo (Jokūbo) religija, ir niekada mes negalėtume priskirti jokių partnerių Allahui. Tai iš Allaho Gailestingumo mums ir žmonijai, tačiau dauguma žmonių nedėkingi (t. y. nei tiki Allahą, nei Jį garbina). ——— .

39. Du kalėjimo kompanjonai, ar geriau daug skirtingų viešpačių (dievų) ar Allahas, Vienintelis, Nenugalimasis?

40. Jūs negarbinate šalia Jo (nieko kito) tik vardus, kuriuos jūs suteikėte (suklastojote) – jūs ir jūsų tėvai – dėl kurių Allahas nenuleido jokių įgaliojimų. Įsakymas (arba sprendimas) yra niekam kitam tik Allahui. Jis įsakė jums negarbinti nieko kito, tik Jį (t. y. Jo monoteizmas). Tai (teisinga) aiški religija, tačiau dauguma žmonių nežino.

41. Du kalėjimo kompanjonai, vienas iš jūsų - jis (kaip tarnas) pils vyną savo ponui (karaliui arba šeimininkui) gerti, o kitas – jis bus nukryžiuotas ir paukščiai les nuo jo galvos. Tai reikalas, nustaytas pagal tai, ko jūs abudu klausėte.“

42. Ir jis tarė vienam, kurį jis žinojo būsiantį išgelbėtą: „Paminėk mane savo ponui (t. y. savo karaliui, kad ištrauktų mane iš kalėjimo).“ Tačiau Šaitan (Šėtonas) privertė jį užmiršti paminėti tai savo ponui [arba Šėtonas privertė Jusufą (Juozapą) pamiršti savo Viešpaties (Allaho) minėjimą, kad prašytų Pagalbos Jo, o ne kitų]. Taigi [Jusufas (Juozapas)] liko kalėjime (dar) keliems metams.

43. Ir (Egipto) karalius tarė: „Iš tiesų, mačiau (sapne) septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir septynias žalių javų varpas ir (septynias) kitas – sausas. Iškilūs žmonės, paaiškinkite man mano sapną, jei jūs galite aiškinti sapnus.“

44. Jie tarė: „Supainioti netikri sapnai ir mes nesame įgudę sapnų aiškinime.“

45. Tada vyras, kuris buvo paleistas (vienas iš dviejų buvusių kalėjime), pagaliau prisiminė ir tarė: „Aš pasakysiu tau šito paaiškinimą, taigi išleisk mane.“

46. (Jis tarė): „Jusufai (Juozapai), tiesos žmogau, paaiškink mums (sapną) apie septynias storas karves, kurias rijo septynios liesos (karvės), ir apie septynias žalių javų varpas ir (septynias) kitas – sausas, kad aš galėčiau grįžti pas žmones ir kad jie sužinotų.“

47. [Jusufas (Juozapas)] tarė: „Septynis metus iš eilės jūs sėsite kaip įprasta ir tai (derlių), kurį jūs nupjaunate, jūs paliksite varpose, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs suvalgysite.

48. „Tada po šito ateis septyni sunkūs (metai), kurie suris tai, ką jūs sutaupėte iš anksto jiems, (viską) išskyrus šiek tiek iš to, ką jūs saugojote (kaupėte).

49. Tada po šito ateis metai, kuriais žmonės turės gausų lietų ir kuriais jie spaus (vyną arba aliejų).“

50. Ir tarė karalius: „Atveskite jį pas mane.“ Tačiau, kai pasiuntinys atėjo pas jį, [Jusufas (Juozapas) tarė: „Grįžk pas savo poną ir paklausk jo: „Kas nutiko moterims, kurios susipjaustė savo rankas? Iš tiesų, mano Viešpats (Allahas) yra Visa Suvokiantis apie jų sąmokslą.“

51. (Karalius) tarė (moterims): „Koks buvo reikalas, kai jūs siekėte suvilioti Jusufą (Juozapą)?“ Moterys atsakė: „Sergėk Allahai, neturime mes prieš jį nieko blogo!“ Al-Aziz žmona tarė: „Dabar tiesa tapo aiški (visiems), tai aš siekiau suvilioti jį, ir jis tikrai yra iš sakančiųjų tiesą.“

52. [Tada Jusufas (Juozapas) tarė: „Aš prašiau to pasiteirauti] tam, kad jis (Al-Aziz) žinotų, kad aš jo neišdaviau (jam) nebūnant.“ Ir iš tiesų, Allahas neveda išdavikų sąmokslo.

53. „Ir neišlaisvinu aš savęs (nuo kaltės). Iš tiesų, pats (žmogus) yra linkęs į blogį, išskyrus tada, kai mano Viešpats suteikia Savo Gailestingumą (tam, kam Jis nori). Iš tiesų, mano Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

54. Ir karalius tarė: „Atveskite jį man, kad galėčiau prijungti jį prie savęs.“ Tada, kai jis pakalbėjo su juo, tarė: „Iš tiesų, šią dieną tu esi su mumis aukštoje padėtyje ir pilnai patikimas.“

55. [Jusufas (Juozapas)] tarė: „Paskirk mane šalies sandėliams (prižiūrėti). Aš tikrai saugosiu juos išmintingai.“ (kaip Egipto finansų ministras)

56. Taigi, Mes suteikėme pilną valdžią Jusufui (Juozapui) šalyje, imti jos nuosavybę kada ir kur jis panorės. Mes suteikiame iš Savo Gailestigumo tam, kam Mes norime, ir Mes nepraleidžiame atlyginimo Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. ają 2:112).

57. Ir iš tiesų, Amžinybės atlygis yra geriau tiems, kurie tiki ir bijo Allaho, ir atlieka savo pareigas Jam (susilaikydami nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų veiksmų ir darydami visų rūšių teisingus gerus darbus).

58. Ir Jusufo (Juozapo) broliai atvyko ir įžengė pas jį, ir jis atpažino juos, bet jie jo neatpažino.

59. Ir kada jis aprūpino juos jų maisto produktais (pagal jų poreikius), jis tarė: „ Atveskite man savo brolį iš savo tėvo (jis turėto galvoje Bendžaminą). Argi jūs nematote, kad suteikiu pilną porciją ir kad esu geriausias ir šeimininkų?“

60. „Tačiau, jei jūs neatvesite man jo, nebus jums (javų) porcijos iš manęs, nei jūs prie manęs prisiartinsite.“

61. Jie tarė: „Mes pamėginsime gauti leidimą (jam) iš mūsų tėvo ir tikrai, mes tai padarysime.“

62. Ir [Jusufas (Juozapas)] liepė savo tarnams padėti jų pinigus (už kuriuos jie nusipirko javus) į jų krepšius, tam, kad jie žinotų tai, kai grįš pas savo žmones, tam, kad atvyktų dar sykį.

63. Taigi, kai jie grįžo pas savo tėvą, tarė: „Mūsų tėve, nebegausime daugiau grūdų porcijų (nebent paimsime savo brolį). Taigi siųsk mūsų brolį su mumis ir gausime savo porciją, ir tikrai mes jį saugosime.“

64. Jis tarė: „Ar galiu jį patikėti jums, kaip kadaise patikėjau jums jo brolį [Jusufą (Juozapą)]? Tačiau, Allahas yra Geriausias iš globėjų, ir Jis yra Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“

65. Ir kai jie atidarė savo krepšius ir rado, kad jų pinigai grąžinti jiems, jie tarė: „Mūsų tėve, ko (daugiau) mes galime norėti? Štai, mūsų pinigai buvo mums grąžinti, taigi mes gausime (daugiau) maisto savo šeimai ir saugosime savo brolį, ir pridėsime dar vieną porciją prie kupranugario krovinio. Šis kiekis yra lengvas (karaliui suteikti mums).“

66. Jis [Jakūbas (Jokūbas)] tarė: „Nesiųsiu jo su jumis, kol jūs neprisieksite man atsakinga priesaika Allaho Vardu, kad parvesite jį atgal man, nebent jūs patys būsite apsupti (priešų).“ Ir kai jie prisiekė savo atsakinga priesaika, jis tarė: „Allahas yra Liudytojas tam, ką mes sakėme.“

67. Ir jis tarė: „Mano sūnūs, neįženkite pro vienus vartus, įženkite pro skirtingus vartus, ir aš iš viso negaliu jums padėti prieš Allahą. Iš tiesų, sprendimas priklauso tik nuo Allaho. Juo aš pasitikiu ir lai visi, kurie turi pasitikėjimą, pasitiki Juo.“

68. Ir kai jie įžengė pagal savo tėvo patarimą, tai nepadėjo jiems nė menkiausiai prieš Allahą (Jo Valią). Tai buvo tik paties Jakūbo (Jokūbo) poreikis, kurį jis patenkino. Ir iš tiesų, jis buvo apdovanotas žiniomis, nes Mes jį išmokėme, tačiau dauguma žmonių to nežino.

69. Ir kai jie atėjo priešais Jusufą (Juozapą), jis paėmė savo brolį (Bendžaminą) pas save ir tarė: „Iš tiesų, aš esu tavo brolis, taigi neliūdėk dėl to, ką jie darydavo.“

70. Taigi, kai jis aprūpino juos jų maisto atsargomis, jis įdėjo (auksinį) dubenį į savo brolio krepšį. Tada šauklys sušuko: „Ei jūs, karavane, iš tiesų jūs – vagys!“

71. Jie, atsigręždami į juos, tarė: „Kas yra tai, ko jūs netekote?“

72. Jie tarė: „Mes praradome karaliaus (auksinį) dubenį ir tam, kuris suras tai yra (atlygiu) kupranugario krovinys. Ir aš būsiu tuo įpareigotas.“

73. Jie tarė: „Prisiekiame Allahu, iš tiesų tu žinai, kad mes neatėjome daryti nedorybės šalyje, ir mes nesame vagys!“

74. Jie [Jusufo (Juozapo) vyrai] tarė: „Kokia tada bus bausmė tam, jei (bus įrodyta, kad) jūs esate melagiai.“

75. Jie [Jusufo (Juozapo) broliai] tarė: „Jo bausmė bus tokia, kad tas, kurio krepšyje tai bus rasta, bus baudžiamas (už šį nusikaltimą). Taip mes baudžiame Zalimūn (nusidėjėlius)!“

76. Taigi jis [Jusufas (Juozapas)] pradėjo (ieškoti) jų krepšiuose prieš (ieškodamas) savo brolio krepšyje. Tada jis ištraukė tai iš savo brolio krepšio. Taip Mes suplanavome Jusufui (Juozapui). Jis negalėjo paimti savo brolio (vergu) pagal karaliaus įstatymus, išskyrus jei Allahas to norėjo. (Taigi Allahas privertė brolius laikytis savo nurodytos „bausmės, t. y. pavergti vagį“) Mes išaukštiname tą, ką Mes norime, tačiau virš visų, apdovanotų žiniomis, yra Visa Žinantis (Allahas).

77. Jie [(Jusufo (Juozapo) broliai] tarė: „Jei jis vagia, buvo jo brolis [Jusufas (Juozapas)], kuris vogė anksčiau (jo).“ Tačiau šiuo dalykus Jusufas (Juozapas) pasilaikė savyje, neatskleisdamas jiems paslapčių. Jis tarė (sau): „Jūs esate blogiausi ir Allahas yra Geriausiai Žinantis apie tai, ką jūs sakote!“

78. Jie tarė: „Šalies valdytojau, iš tiesų, jis turi seną tėvą (kuris sielvartaus dėl jo), taigi paimk vieną iš mūsų vietoj jo. Iš tiesų, mes manome, kad esi tu vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų – žr. ajos 9:120 išnašą).“

79. Jis tarė: „Sergėk Allahai, kad mes paimtume kažką kitą, o ne tą, pas kurį radome savo turtą. Iš tiesų, (jei taip pasielgtume), mes būtume Zalimūn (bloga darantys).“

80. Taigi, kai jie prarado dėl jo viltį, sušaukė uždarą pasitarimą. Vyriausiasis iš jų tarė: „Argi nežinote, kad prisiekėte tėvui Allaho Vardu, o prieš tai jūs nesugebėjote atlikti savo pareigos dėl Jusufo (Juozapo)? Dėl to aš nepaliksiu šios šalies tol, kol mano tėvas man neleis, arba Allahas neišspręs mano reikalo (paleidžiant Bendžaminą) ir Jis yra Geriausias iš teisėjų.“

81. „Grįžkite pas savo tėvą ir sakykite: „Mūsų tėve, iš tiesų, tavo sūnus (Bendžaminas) pavogė, ir mes neliudijame nieko, išskyrus tai, ką žinome, ir mes negalėjome žinoti Nematomą!“

82. „Ir klausk miesto (žmonių), kur mes buvome, ir karavano, su kuriuo mes grįžome. Ir iš tiesų mes sakome tiesą.“

83. Jis [Jakūbas (Jokūbas)] tarė: „Ne, tik jūs patys sukurstėte kažkam. Taigi (man) labiausiai tinka kantrybė. Galbūt Allahas grąžins juos visus man. Iš tiesų Jis, tik Jis yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“

84. Ir jis nusigręžė nuo jų ir tarė: „O mano sielvarte dėl Jusufo (Juozapo)!“ Ir jis neteko regėjimo dėl sielvarto, kurį slopino.

85. Jie tarė: „Prisiekiame Allahu, tu niekada nesiliausi prisiminti Jusufą (Juozapą) iki kol tapsi silpnas senatvėje arba kol mirsi.“

86. Jis tarė: „Aš skundžiuosi dėl savo sielvarto ir liūdesio tik Allahui, ir aš žinau iš Allaho tai, ko jūs nežinote.“

87. „Mano sūnūs, eikite ir paklauskite apie Jusufą (Juozapą) bei jo brolį, ir niekada nepraraskite vilties dėl Allaho Gailestingumo. Be abejonės, niekas nenusivilia Allaho Gailestingumu, išskyrus žmones, kurie netiki.“

88. Tada, kai jie įžengė pas jį [Jusufą (Juozapą)], tarė: „Šalies valdove, sunkus metas apėmė mus ir mūsų šeimą, ir mes atnešėme tik menką turtą, taigi sumokėk mums pilną porciją ir būk mums labdaringas. Iš tiesų, Allahas atlygina labdaringiesiems.“

89. Jis tarė: „Ar jūs žinote, ką padarėte Jusufui (Juozapui) ir jo broliui, kai buvote neišmanėliai?“

90. Jie tarė: „Ar tu iš tiesų Jusufas (Juozapas)?“ Jis atsakė: „Aš esu Jusufas (Juozapas), o jis yra mano brolis (Bendžaminas). Allahas iš tiesų buvo maloningas mums. Iš tiesų, tas, kuris bijo Allaho paklusdamas Jam (susilaikydamas nuo nuodėmių ir blogų darbų ir darydamas teisingus gerus darbus) ir yra kantrus, tada tikrai Allahas pasirūpina, kad Muhsinūn (gera darančiųjų – žr. eilutę 2:112) atlygis nebūtų prarastas.“

91. Jie tarė: „Prisiekiame Allahu, iš tiesų Allahas labiau mėgo tave nei mus, ir mes, be abejonės, buvome nuodėmingieji.“

92. Jis tarė: „Jokių priekaištų jums šiandien, lai Allahas atleidžia jums. Ir Jis yra Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą!“ [1] ——— [1] (Eilutė 12:92) Abu Hurairah (lai Allahas būna juo patenkintas) pasakojo: „Girdėjau, kaip Allaho Pasiuntinys ﷺ sakė: „Iš tiesų Allahas sukūrė gailestingumą. Tą dieną, kai Jis sukūrė jį, Jis padalino jį į šimtą dalių. Devyniasdešimt devynias dalis Jis pasiliko Sau ir nusiuntė jo vieną dalį visai Savo kūrinijai. Jei netikintysis būtų žinojęs apie visą gailestingumą, esantį Allaho Rankose, jis nebūtų praradęs vilties įžengti į Rojų, o jei tikintysis būtų žinojęs apie visas bausmes, kurios yra pas Allahą, jis nebūtų laikęs savęs apsaugotu nuo Pragaro.“ (Sahih Al-Bukhari, t. 8, hadisas Nr. 476).

93. „Eikite su šiais mano marškiniais ir uždėkite juos ant mano tėvo veido, - jis taps aiškiai matančiu, ir atveskite pas mane visą savo šeimą.“

94. Ir kai karavanas išvyko, jų tėvas tarė: „Aš iš tiesų jaučiu Jusufo (Juozapo) kvapą, jei tik jūs nemanote mane esant senu kvailiu (žmogumi, turinčiu silpną protą dėl seno amžiaus).“

95. Jie tarė: „Prisiekiame Allahu, be abejonės tu esi senoje klaidoje.“

96. Tada, kai geros žinios nešėjas atvyko, uždėjo tai (marškinius) ant jo veido, ir jis tapo aiškiai matančiu. Jis tarė: „Argi nesakiau jums: „Žinau iš Allaho tai, ko jūs nežinote.“

97. Jie tarė: „Mūsų tėve, prašyk (Allaho) Atleidimo už mūsų nuodėmes, iš tiesų, mes buvome nuodėmingieji.“

98. Jis tarė: „Prašysiu savo Viešpaties atleidimo jums, iš tiesų, Jis, tik Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

99. Tada, kai jie atvyko pas Jusufą (Juozapą), jis pasiėmė savo tėvus pas save ir tarė: „Įženkite į Egiptą, Allahui leidus, saugiai.“

100. Ir jis iškėlė savo tėvus į sostą ir jie krito priešais jį kniūbsčiomis. Ir jis tarė: „Mano tėve, tai kadaise (buvusio) mano sapno išaiškinimas! Mano Viešpats pavertė jį realybe! Jis iš tiesų buvo geras man, kai ištraukė mane iš kalėjimo ir atvedė jus (visus čia) iš beduinų gyvenimo, po to, kai Šaitan (Šėtonas) pasėjo nesantaiką tarp manęs ir mano brolių. Nėr abejonės, mano Viešpats yra Paslaugiausias ir Maloningiausias tiems, kuriems Jis nori (būti). Iš tiesų Jis, tik Jis yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

101. „Mano Viešpatie, Tu iš tiesų apdovanojai mane valdžia ir išmokei mane sapnų aiškinimo – dangų ir žemės (Vienintelis) Kūrėjau! Tu esi mano Vali (Saugotojas, Padėjėjas, Rėmėjas, Globėjas, Dievas, Viešpats) šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Leisk man mirti musulmonu (paklūstančiuoju Tavo Valiai), ir prijunk mane prie teisingųjų.“

102. Tai yra naujienos apie Ghaib (Nematomą), kurias Mes atskleidžiame tau (Muchammedai ﷺ ). Tu nebuvai (nedalyvavai) su jais, kai jie surengė savo planą, ir (kai) sąmokslavo.

103. Ir dauguma iš žmonijos netikės, net jei tu entuziastingai to trokši.

104. Ir tu (Muchammedai ﷺ ) neprašai iš jų (tų, kurie neigia tavo Pranašavimą) jokio atlygio už tai. Tai (Koranas) yra ne mažiau nei Priminimas ir patarimas Alamyn (žmonėms ir džinams).

105. Ir kiek ženklų danguose ir žemėje jie praeina, jų nemėgdami.

106. Ir dauguma jų netiki Allahą, išskyrus tai, kad jie priskiria Jam partnerius [t. y. jie yra Mušrikūn, t. y. daugiadieviai. Žr. Eilutę 6:121].

107. Argi tada jie jaučiasi saugūs dėl Allaho Bausmę lydinčio apdangalo atėjimo prieš juos, arba (Paskutinės) Valandos atėjimo prieš juos, netikėtai, jiems nesuvokiant?

108. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Tai yra mano kelias, aš kviečiu pas Allahą (t. y. į Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) tikru žinojimu. Aš ir tie, kurie seka manimi (taip pat turi kviesti kitus pas Allahą, t. y. į Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą – tikru žinojimu). Ir lai būna Garbinamas ir Išaukštintas Allahas (virš viso to, ką jie priskiria Jam į partnerius). Ir nesu aš iš Mušrikūn (daugiadievių, pagonių, stabmeldžių ir netikinčiųjų Allaho Vienumą, tų, kurie garbina kitus šalia Allaho arba priskiria Allahui priešininkus arba partnerius).“

109. Ir anksčiau tavęs Mes nesiuntėme (Pasiuntiniais) nieko kito, tik žmones, kuriems Mes apreiškėme, iš gyvenviečių žmonių tarpo. Argi jie nekeliavo žemėje ir nematė, koks buvo galas tų, kurie buvo anksčiau jų? Ir iš tiesų, Amžinybės namai yra geriausi tiems, kurie bijo Allaho ir paklūsta Jam (susilaikydami nuo nuodėmių ir blogų darbų ir atlikdami teisingus gerus darbus). Argi tada jūs nesuprantate?

110. (Jiems buvo leista atsikvėpti) kol Pasiuntiniai prarado viltį ir galvojo, kad yra paneigti (savo žmonių), tada atėjo jiems Mūsų Pagalba ir ką panorėjome, tą Mes išgelbėjome. Ir Mūsų bausmė negali būti atremta žmonių, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, nuodėmingieji, netikintieji, daugiadieviai).

111. Iš tiesų, jų istorijose yra pamoka suprantantiems žmonėms. Jis (Koranas) nėra suklastoti žodžiai, o patvirtinimas (egzistuojančių Allaho Knygų) to, kas buvo anksčiau jo [t. y. Taurato (Toros), Indžylio (Evangelijos) ir kitų Allaho Raštų patvirtinimas], ir smulkus visko paaiškinimas, ir vedlys, ir Gailestingumas žmonėms, kurie tiki.