Litvanca Meal — Rowad Tercüme Merkezi — Ra'd 13:1 – Mü'minûn 23:118

1. Alif, Lam, Mym, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai yra Knygos (Korano) Eilutės ir tai, kas buvo apreikšta tau (Muchammedai ﷺ ) tavo Viešpaties yra tiesa, tačiau dauguma žmonių netiki.

2. Allahas yra Tas, Kuris iškėlė dangus be jokių jums matomų ramsčių. Tada Jis iškilo virš (istava) Sosto (iš tikrųjų, tokiu būdu, kuris pritinka Jo Didybei). Tada jis pavergė saulę ir mėnulį (tęsti sukimąsi), kiekvieną besitęsiantį (savame kelyje) nustatytą terminą. Jis vadovauja ir reguliuoja visus reikalus. Jis smulkiai paaiškina Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) tam, kad jūs užtikrintai patikėtumėte susitikimu su savo Viešpačiu.

3. Ir Jis yra Tas, Kuris išskleidė žemę ir patalpino joje tvirtus kalnus ir upes, ir iš kiekvienos vaisių rūšies Jis padarė Zaudžain Isnain (po du poroje – gali reikšti dvi rūšis arba gali reikšti – du tipus, t. y. juodą ir baltą, saldų ir rūgštų, didelį ir mažą). Jis atneša naktį kaip dienos uždangalą. Iš tiesų, šiuose dalykuose yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, pamokos, ženklai ir t.t.) žmonėms, kurie apmąsto.

4. Ir žemėje yra besiribojantys plotai, ir vynmedžių sodai ir žali javai (laukai), ir datulių palmės, išaugančios į dvi arba tris iš vienintelio šaknies kamieno arba kitaip (vienas šaknies kamienas kiekvienai palmei), laistomos tuo pačiu vandeniu. Ir vis dėlto kai kuriuos iš jų Mes padarome geresnius valgymui nei kiti. Iš tiesų, šiuose dalykuose yra Ajat (rodymai, įkalčiai, pamokos, ženklai) žmonėms, kurie supranta.

5. O jei tu (Muchammedai ﷺ ) stebiesi (šiais daugiadieviais, kurie neigia tavo islamiškojo monoteizmo žinią ir prisiėmė šalia Allaho garbinti kitus, kurie negali nei jiems pakenkti, nei duoti naudos), tada stebėtinas yra jų sakymas: „Kai mes būsime dulkės, ar iš tiesų tada būsime (prikelti) nauju kūriniu?“ Jie yra tie, kurie netikėjo savo Viešpačiu! Jie yra tie, kurie turės geležinėmis grandinėmis pririštas rankas prie jų kaklų. Jie bus Ugnies gyventojai gyventi ten amžinai.

6. Jie prašo tavęs paskubinti blogį prieš gėrį, kai (daugybė) pamokomųjų bausmių, iš tiesų, įvyko anksčiau jų. Bet iš tiesų, jūsų Viešpats yra kupinas Atlaidumo žmonijai, nepaisant jų bloga darymo. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats yra (taip pat) Rūstus bausdamas.

7. O netikintieji sako: „Kodėl joks ženklas nenuleidžiamas jam iš jo Viešpaties?“ Tu esi tik perspėtojas ir kiekvienam žmogui yra vedlys.

8. Allahas žino, ką kiekviena moteris nešioja, ir kiek gimdos nepritenka (jų laike ir skaičiuje) arba viršija. Viskas pas Jį yra (reikiamomis) proporcijomis.

9. Visa Žinantis apie Nematomą ir matomą, Didingiausiasis, Aukščiausiasis.

10. (Jam) tas pats ar kuris iš jūsų nuslepia savo kalbą ar atskleidžia ją atvirai, ar jis bus paslėptas nakties ar išlįs laisvai dieną.

11. Jam (kiekvienam žmogui) yra angelai vienas po kito, prieš jį ir už jo. Jie saugo jį Allaho Paliepimu. Iš tiesų, Allahas nepakeis (geros) žmonių būklės tol, kol jie patys nepakeis savo (gerumo) būklės (atlikdami nuodėmes ir būdami nedėkingi ir nepaklusnūs Allahui). Tačiau kai Allahas nori žmonių bausmės, negali būti nieko, kas apgręžtų ją, ir jie neras be Jo jokių apsauginių.

12. Tai Jis, Kuris parodo jums žaibą kaip baimę (keliautojams) ir kaip viltį (tiems, kurie laukia lietaus). Ir tai Jis, Kuris išaugina (arba sukuria) debesis, sunkius (lietumi).

13. Ir Ar-Rad [1] (griaustinis) garbina ir šlovina Jį, ir taip pat angelai iš Pagarbos Jam. Jis siunčia žaibo plykstelėjimus ir griaustinio trenksmus bei jais Jis suduoda tam, kam Jis panori. Ir vis tiek jie (netikintieji) ginčijasi apie Allahą. Ir Jis yra Galingas jėga ir Rūstus bausdamas. ——— [1] Ar-Rad: pasakyta, kad tai angelas, atsakingas už debesis, ir jis varo juos, kaip Allaho įsakyta, ir jis šlovina Jo Garbinimą.

14. Jam (Allahui, Vieninteliam) yra Tiesos Žodis (t. y. niekas kitas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas). Ir tie, kurių jie (daugiadieviai ir netikintieji) šaukiasi, neatsako jiems daugiau nei tas, kuris ištiesia savo ranką (ant gilaus šulinio krašto), kad vanduo pasiektų jo burną, bet jis jo nepasiekia. Ir netikičiųjų maldavimas yra niekas kitas, tik klaida (t. y. bergždžias).

15. Ir priešais Allahą (Vienintelį) krenta kniubsčiomis viskas, kas yra danguose ir žemėje, noriai ir nenoriai, ir taip pat jų šešėliai rytais ir popietėmis.

16. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas yra dangų ir žemės Viešpats?“ Sakyk: „(Jis yra) Allahas.“ Sakyk: „Argi jūs prisiėmėte (garbinimui) Aulija (globėjais) kitus, nei Jis, tokius, kurie neturi galios nei sau duoti naudos, nei pakenkti?“ Sakyk: „ Argi aklas lygus tam, kuris mato? Arba tamsa lygi šviesai? O gal jie priskiria Allahui partnerius, kurie sukūrė panašią į Jo kūriniją, taip, kad kūrinija (kurią jie sukūrė ir Jo kūrinija) atrodė panaši jiems?“ Sakyk: „Allahas yra visa ko Kūrėjas. Ir Jis yra Vienas, Nenugalimas.“

17. Jis nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus, ir slėniai pritvinsta pagal jų plotą, tačiau nusineša putą, kylančią į paviršių – ir (taip pat) iš to (geležies rūdos), ką jie kaitina ugnyje, kad sukurtų papuošalus arba indus, kyla puta panaši į tai, taip Allahas (parabolėmis) atskleidžia tiesą ir melą. Tada, puta išnyksta kaip putos ant krantų, o tai, kas yra skirta žmonijos gerovei - lieka žemėje. Taip Allahas pateikia paraboles (tiesai ir melui, t. y. Tikėjimui ir netikėjimui).

18. Tiems, kurie atsiliepė į savo Viešpaties Kvietimą [patikėjo Allaho Vienumą ir pasekė Jo Pasiuntiniu Muchammedu ﷺ , t. y. islamiškuoju monoteizmu], - Al-Husna (t. y. Rojus). Tačiau tie, kurie neatsiliepė į Jo Kvietimą (nepatikėjo Allaho Vienumą ir nepasekė Jo Pasiuntiniu Muchammedu ﷺ ), jei jie turėtų viską, kas yra žemėje, jie siūlytų tai, kad išsigelbėtų (nuo kančios, tačiau tai bus veltui). Jiems bus siaubingas atsiskaitymas. Jų buveinė bus Pragaras ir blogiausia, iš tiesų, tai yra vieta poilsiui.

19. Argi tada tas, kuris žino, kad tai, kas tavojo Viešpaties buvo atskleista tau (Muchammedai ﷺ ), yra tiesa, turėtų būti kaip tas, kuris yra aklas? Tačiau tik suvokiantys žmonės kreipia į tai dėmesį.

20. Tie, kurie išpildo Allaho Sutartį ir nenutraukia Misak (ryšių, sutarties, įsiapareigojimo).

21. Ir tie, kurie vienija tai, ką Allahas įsakė suvienyti (t. y. jie yra geri savo artimiesiems ir nenutraukia giminystės ryšių) ir bijo savo Viešpaties, ir siaubingai bijo atpildo (t. y. susilaiko nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė, ir atlieka visų rūšių gerus darbus, kuriuos Allahas įsakė atlikti).

22. Ir tie, kurie išlieka kantrūs, siekiantys savo Viešpaties Veido, atlieka As-Salat (ikamat-as-salat) ir leidžia tai, ką Mes jiems suteikėme, slaptai ir atvirai, ir ginasi nuo blogio gėriu, tokiems – gera pabaiga.

23. Adn (Edeno) Rojus (Amžinieji Sodai), į kuriuos jie įžengs. Ir (taip pat) tiems, kurie teisingai elgėsi su savo tėvais ir savo žmonomis, ir savo palikuonimis. Ir angelai įžengs pas juos pro kiekvienus vartus (sakydami):

24. „Salamun Alaikum (taika jums), nes jūs ištvermingi ir kantrūs! Puikūs iš tiesų yra paskutiniai namai!“

25. O tiems, kurie nutraukia Allaho Susitarimą, po jo patvirtinimo, ir pertraukinėja tai, ką Allahas įsakė vienyti (t. y. jie nutraukia giminystės ryšius ir nėra geri savo artimiesiems), ir daro blogį žemėje, tiems – prakeiksmas (t. y. jie bus toli nuo Allaho Gailestingumo) ir jiems – nelaimingi (blogi) namai (t. y. Pragaras).

26. Allahas padidina aprūpinimą tiems, kuriems Jis nori, ir apriboja (jį tiems, kuriems Jis nori), ir jie džiaugiasi šio pasaulio gyvenimu, kai gyvenimas šiame pasaulyje, palyginus su Amžinuoju, yra tik trumpalaikis praeinantis malonumas.

27. O tie, kurie netikėjo, sako: „Kodėl jam (Muchammedui ﷺ ) jo Viešpats nenuleidžia jokio ženklo?“ Sakyk: „Iš tiesų, Allahas paklaidina tuos, ką Jis nori, ir išveda pas Save tuos, kurie atsigręžia į Jį atgailoje.“

28. Tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą), ir tie, kurių širdys nurimsta, prisimenant Allahą – iš tiesų, Allaho prisiminime širdys randa ramybę.

29. Tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir teisingai elgėsi, Tuba (visų rūšių laimė arba Rojaus medžio pavadinimas) jiems ir graži (galutinio) sugrįžimo vieta.

30. Taigi, Mes siuntėme tave (Muchammedai ﷺ ) į bendruomenę, anksčiau kurios kitos bendruomenės išmirė, tam, kad tu parecituotum jiems tai, ką Mes tau apreiškėme, kai jie netiki Maloningiausiąjį (Allahą). Sakyk: „Jis yra mano Viešpats! La ilaha illa huva (niekas kitas neturi teisės būti garbinamas, iškyrus Jį)! Juo aš pasitikiu ir pas Jį bus mano sugrįžimas atgailoje.“

31. Ir jei būtų Koranas, kuriuo kalnai būtų išjudinti (iš savų vietų), arba žemė būtų perskelta, arba mirusieji būtų priversti kalbėti (tai būtų ne koks nors kitas, o tik šis Koranas). Tačiau sprendimas dėl visko yra tikrai pas Allahą. Argi tada tie, kurie patikėjo, dar nežino, kad jei Allahas būtų panorėjęs, Jis galėjo teisingai vesti visą žmoniją? Ir nelaimė nesiliaus apimti tų, kurie netikėjo, dėl jų (blogų) darbų arba tai (t. y. nelaimė) nusės netoliese jų namų, iki tol, kol išsipildys Allaho Pažadas. Be abejonės, Allahas nelaužo Savo Pažado.

32. Ir iš tiesų, iš (daugybės) Pasiuntinių anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) buvo tyčiojamasi, tačiau Aš suteikiau atokvėpį tiems, kurie netikėjo, ir galiausiai Aš juos nubaudžiau. Tad kokia (siaubinga) buvo Mano bausmė!

33. Ar tada Tas (Allahas), Kuris vadovauja (globoja, išlaiko ir aprūpina) kiekvienam asmeniui ir žino viską, ką jis įgijo (yra kaip bet kuri kita nieko nežinanti dievybė)? Ir vis dėlto, jie priskiria Allahui partnerius. Sakyk: „Išvardinkite juos! Ar jūs suteiksite Jam žinių apie tai, ko Jis žemėje nežino, ar tai (tik) klaidingų žodžių apgaulė?“ Ne! Tiems, kurie netiki, jų sąmokslas padarytas atrodančiu teisingu, ir jie buvo nustumti nuo Teisingo Kelio. Ir ką Allahas paklaidina, tam nėra teisingo vedimo.

34. Jiems – kančia šio pasaulio gyvenime ir be abejonės – kančia Amžinybėje. Ir jie neturi Vak (gynėjo arba apsauginio) nuo Allaho.

35. Rojaus, kuris buvo pažadėtas Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2), aprašymas: po juo teka upės, jo maisto atsargos yra amžinos ir taip pat jo pavėsis. Tai Mutakūn (dievobaimingųjų – žr. ają 2:2) pabaiga (galutinis tikslas), o netikinčiųjų pabaiga (galutinis tikslas) yra Ugnis.

36. Tie, kuriems Mes davėme Knygą (tokie kaip Abdullah bin Salam ir kiti judėjai, priėmę islamą), džiaugiasi tuo, kas tau buvo apreikšta (t. y. Koranu), tačiau tarp Sąjungininkų (iš judėjų ir pagonių tarpo) yra tokių, kurie atmeta jo dalį. Sakyk: „Man įsakyta garbinti tik Allahą (Vienintelį) ir nepriskirti Jam partnerių. Jo (Vienintelio) aš šaukiuosi ir pas Jį mano sugrįžimas.“

37. Taigi, Mes nuleidome tai (Koraną) arabų kalba būti autoritetingu sprendimu. Jei tu (Muchammedai ﷺ ) seksi jų (bergždžiais) norais po to, kai tau atėjo žinojimas, tada tu neturėsi jokio Vali (apsaugininko) arba Vak (gynėjo) nuo Allaho.

38. Ir iš tiesų, Mes siuntėme Pasiuntinius anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) ir suteikėme jiems žmonas ir palikuonis. Ir ne Pasiuntiniui priklausė atnešti ženklą, išskyrus Allaho Leidimu. Kiekvienam reikalui yra (Allaho) Įsakas. [Tafsir At-Tabari].

39. Allahas paslepia tai, ką Jis nori, ir patvirtina (ką Jis nori). Ir pas Jį yra Knygos Motina (Al-Lauh Al-Mahfūz).

40. Ar Mes parodytume tau (Muchammedai ﷺ ) dalį to, ką Mes pažadėjome jiems, ar numarintume tave, tavo pareiga tik perduoti (Žinią), o atsiskaitymas – Mums.

41. Argi jie nemato, kad Mes palaipsniui sumažiname (netikinčiųjų) žemę (suteikdami ją tikintiesiems per pergalingus karus) nuo jų atokių ribų. Ir sprendžia Allahas, nėra nieko, kas sulaikytų Jo Sprendimą, ir Jis yra Greitas suvesti sąskaitas.

42. Ir iš tiesų, tie anksčiau jų rengė sąmokslus, tačiau visas planavimas priklauso Allahui. Jis žino ką kiekvienas žmogus įgija, ir netikintieji sužinos, kas pasieks gerą pabaigą (paskutinį tikslą).

43. O tie, kurie netikėjo, sako: „Tu (Muchammedai ﷺ ) nesi Pasiuntinys.“ Sakyk: „Pakankamas liudytojas tarp manęs ir jūsų yra Allahas ir taip pat tie, kurie turi žinių apie Raštą (tokie kaip Abdullah bin Salam ir kiti judėjai ir krikščionys, kurie priėmė islamą).“

1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. (Tai yra) Knyga, kurią Mes apreiškėme tau (Muchammedai ﷺ ), kad tu galėtum išvesti žmoniją iš (netikėjimo ir daugiadievystės) tamsos į (tikėjimo Allaho Vienumą ir islamiškąjį monoteizmą) šviesą jų Viešpaties Leidimu į Visagalio, visos Šlovės Savininko Kelią.

2. Allahas, Kuriam priklauso viskas, kas yra danguose, ir visa, kas yra žemėje! Ir vargas netikintiesiems dėl skausmingos bausmės.

3. Tie, kurie labiau mėgsta šio pasaulio gyvenimą nei Amžinybę, ir užkerta (žmonėms) Allaho Kelią (t. y. islamą) ir siekia tame nesąžiningumo – jie toli nuklydę.

4. Ir siuntėme Mes Pasiuntinį tik su kalba jo žmonių tam, kad jis galėtų jiems išaiškinti (Žinią). Tada Allahas paklaidina tą, ką Jis nori, ir išveda teisingai tą, ką Jis nori. Ir Jis yra Visagalis, Visa Išmanantis.

5. Ir iš tiesų, Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ajat (ženklais, įrodymais ir įkalčiais, sakydami): „Išvesk savo žmones iš tamsos į šviesą ir primink jiems apie Allaho Metraščius. Iš tiesų, tame yra Ayat (įkalčiai, įrodymai ir ženklai) kiekvienam kantriam, dėkingam (asmeniui).“

6. Ir (prisiminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Kviečiu atsiminti Allaho Malonę jums, kai Jis išgelbėjo jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums siaubingas kančias ir žudė jūsų sūnus bei palikdavo jūsų moteris gyvas. Ir tame buvo didžiulis jūsų Viešpaties išbandymas.“

7. Ir (prisiminkite), kai jūsų Viešpats skelbė: „Jei jūs dėkosite (priimdami Tikėjimą ir negarbindami nieko kito tik Allahą), Aš suteiksiu jums daugiau (Savo Palaimos), tačiau jei jūs būsite nedėkingi (t. y. netikintieji), iš tiesų, Mano bausmė yra tikrai griežta.“

8. Ir Mūsa (Mozė) tarė: „Jei jūs netikėsite, jūs ir visa ant žemės kartu, tada tikrai Allahas yra Turtingas (Nepriklausantis nuo jokių poreikių), visos Šlovės Savininkas.“

9. Argi nepasiekė jūsų žinios apie tuos, buvusius anksčiau jūsų, Nūho (Nojaus), ir Ad ir Samud žmones? Niekas nežino jų, tik Allahas. Pas juos atėjo jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, tačiau jie susikišo savo rankas į savo burnas (kandžiodami jas iš pykčio) ir sakė: „Iš tiesų, mes netikime tuo, su kuo tu buvai siųstas, ir mes tikrai stipriai abejojame dėl to, į ką mus kvieti (t. y. islamiškąjį monoteizmą).“

10. Jų Pasiuntiniai sakė: „Ką?! Ar gali būti kokia abejonė dėl Allaho, dangų ir žemės Kūrėjo? Jis kviečia jus (į monoteizmą ir būti paklusniems Allahui) tam, kad Jis galėtų atleisti jums jūsų nuodėmes ir suteiktų jums atokvėpį nustatytam laikui.“ Jie sakė: „Tu esi ne daugiau nei žmogus, kaip ir mes! Tu nori nugręžti mus nuo to, ką mūsų tėvai garbindavo. Tad pateik mums aiškią reikšmę (t. y. aiškų įrodymą to, ką sakai).“

11. Jų Pasiuntiniai tarė jiems: „Mes esame ne daugiau nei žmonės, kaip ir jūs, tačiau Allahas suteikia Savo Malonę tam, kam Jis nori iš Savo vergų. Tai ne mums atnešti jums reikšmę (įrodymą), išskyrus Allaho Leidimu. Ir lai Allahu (Vieninteliu) pasitiki tikintieji.“

12. „Ir kodėl mes neturėtume pasitikėti Allahu, kai Jis iš tiesų išvedė mus teisingai? Ir mes tikrai pakelsime kantriai visą skausmą, kurį jūs besukeltumėte mums, ir lai Allahu (Vieninteliu) pasitiki tie, kurie pasitiki.“

13. Ir tie, kurie nepatikėjo, tarė savo Pasiuntiniams: „Iš tiesų, mes išvysime jus iš savo žemės arba jūs grįšite į mūsų religiją.“ Taigi, jų Viešpats apreiškė jiems: „Iš tiesų, Mes sunaikinsime Zalimūn (daugiadievius, netikinčiuosius ir nusidėjėlius).“

14. „Ir iš tiesų, Mes padarysime jus gyventojais žemėje po jų. Tai tam, kuris baiminasi stovėti priešais Mane (Prikėlimo dieną arba bijo Mano bausmės) ir taip pat bijo Mano grasinimo.“

15. Ir jie (Pasiuntiniai) prašė pergalės ir pagalbos [iš savo Viešpaties (Allaho)] ir kiekvienas užsispyręs, išpuikęs diktatorius (kuris atsisako patikėti Allaho Vienumą) visiškai pralaimėjo ir buvo sunaikintas.

16. Priešais jį (kiekvieną užsispyrusį, išpuikusį diktatorių) yra Pragaras, ir jis bus priverstas gerti verdantį, pūliuojantį vandenį.

17. Jis sriubčios jį nenoriai, ir jam bus itin sunku nuryti jį į savo gerklę. Ir mirtis priartės prie jo iš visų pusių, tačiau jis nemirs, o priešais jį – bus didžiulė kankynė.

18. Tų, kurie nepatikėjo savo Viešpačiu, panašumas yra toks, kad jų darbai yra kaip pelenai, į kuriuos audringą dieną įnirtingai pučia vėjas. Jie negalės gauti nieko iš to, ką jie įgijo. Tai yra paklydimas, tolimas (nuo Teisingo Kelio).

19. Argi tu nematai, kad Allahas sukūrė dangus ir žemę teisingai? Jei Jis panorės, Jis gali panaikinti jus ir išvesti (jūsų vietoje) naują kūriniją!

20. Ir Allahui tai nėra sunku ar sudėtinga.

21. Ir jie pasirodys priešais Allahą (Prikėlimo dieną). Tada silpnieji sakys tiems, kurie buvo išpuikę (lyderiai): „Iš tiesų, mes sekame jus. Ar galite padėti mums kuo nors prieš Allaho Bausmę?“ Jie atsakys: „Jei Allahas būtų mus teisingai vedęs, mes būtume jus teisingai vedę. (Dabar) nėra skirtumo mums, ar mes niršime, ar pakelsime (šias kančias) kantriai. Nėra vietos išsigelbėti mums.“

22. Ir Šaitan (Šėtonas) sakys, kai reikalas buvo nuspręstas: „Iš tiesų, Allahas pažadėjo jums teisingą pažadą. Ir aš jums pažadėjau, bet aš išdaviau jus. Neturiu aš jums jokios valdžios, išskyrus tai, kad kviečiau jus, ir jūs man atsakėte. Taigi, nekaltinkite manęs, bet kaltinkite patys save. Aš negaliu padėti jums, nei jūs galite padėti man. Aš neigiu jūsų buvusį veiksmą – manęs (Šėtono) priskyrimą kaip partnerį Allahui (paklūstant man pasaulio gyvenime). Iš tiesų, skausminga kančia Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams).“

23. Ir tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinius ir viską, ką jie atnešė) ir darė teisingus darbus, įžengs į Sodus, po kuriais teka upės, - gyventi tenais amžinai (t. y. Rojuje), jų Viešpaties Leidimu. Jų pasisveikinimas ten bus Salam (Taika!).

24. Argi nematote, kaip Allahas nustatė palyginimus? Gražus žodis kaip gražus medis, kurio šaknys tvirtai įtaisytos ir kurio šakos (siekia) dangų (t. y. labai aukštai).

25. Nuolat teikiantis vaisius, savo Viešpaties Leidimu, ir Allahas nustato palyginimus žmonijai tam, kad jie prisimintų.

26. Ir palyginimas blogo žodžio yra kaip blogas medis, išrautas su šaknimis iš žemės paviršiaus, nestabilus.

27. Allahas sutvirtins tuos, kurie tiki, žodžiu, kuris tvirtas, šiame pasaulyje (t. y. jie garbins Allahą Vienintelį ir nieko kito), ir Amžinybėje. [1] Ir Allahas privers paklysti tuos, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai), ir Allahas daro tai, ką Jis nori. ——— [1] t. y. iškart po jų mirties (jų kape ir t. t.), kai angelai (Munkar ir Nakir) klaus jų trijų klausimų: kas yra tavo Viešpats, kokia yra tavo religija ir ką sakai apie šį žmogų (Pranašą Muchammedą ﷺ), kuris buvo jums siųstas? Tikintieji atsakys teisingai, t. y. mano Viešpats yra Allahas, mano religija yra islamas ir šis vyras Muchammedas ﷺ yra Allaho Pasiuntinys, kuris atėjo pas mus su aiškiais ženklais ir mes juo patikėjome. Tuo tarpu nusidėjėliai, kurie nepatikėjo Pranašo Muchammedo ﷺ Žinia, nesugebės atsakyti į šiuos klausimus.

28. Argi jūs nematėte tų, kurie iškeitė Allaho Palaimą į netikėjimą (neigdami Pranašą Muchammedą ﷺ ir Jo Žinią apie islamą) ir privertė savo žmones gyventi pražūties name?

29. Pragaras, kuriame jie degs, - ir kokia baisi tai vieta apsistoti!

30. Ir jie priskyrė priešininkus Allahui, kad paklaidintų (žmones) nuo Jo Kelio! Sakyk: „Mėgaukitės (savo trumpalaikiu gyvenimu)! Tačiau, nėra abejonės, jūsų tikslas yra (Pragaro) Ugnis!“

31. Sakyk (Muchammedai ﷺ) Ibadi (Mano vergams), kurie patikėjo, kad jie turi atlikti As-Salat (Ikamat As-Salat), ir leisti labdarai iš išlaikymo, kurį Mes suteikėme jiems, salptai ir atvirai, iki Dienos atėjimo, kai nebebus nei abipusio derėjimosi, nei padėjimo.

32. Allahas yra Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę, ir nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus, ir juo išvedė vaisius kaip aprūpinimą jums. Ir Jis padarė laivus jums padėti, kad jie keliautų jūra Jo Įsakymu. Ir Jis (taip pat) padarė upes jums aptarnauti.

33. Ir Jis padarė saulę ir mėnulį, abu nuolat judančius savo maršrutu, jums paslaugiais. Ir Jis padarė naktį ir dieną jums paslaugiom.

34. Ir Jis suteikė jums viską, ko jūs prašėte, ir jei jūs skaičiuotumėte Allaho Palaimą, nesugebėtumėte jos suskaičiuoti. Iš tiesų, žmogus tikrai yra didelis nusidėjėlis, netikintysis (ypatingas nedėkingasis, neigiantis Allaho Palaimą netikėjimu ir kitų, nei Allahas garbinimu, ir nepaklusimu Allahui ir Jo Pranašui ﷺ).

35. Ir (prisiminkite) kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, padaryk šitą miestą (Mekką) taikos ir saugumo (vieta), ir neleisk man ir mano sūnums garbinti stabų.

36. Mano Viešpatie, jie tikrai paklaidino daugybę iš žmonijos. Tačiau tas, kas seka manimi, tikrai yra iš mano tarpo. Ir kas nepaklūsta man, vis tiek Tu esi tikrai Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

37. Mūsų Viešpatie, aš priverčiau kai kuriuos iš savo palikuonių gyventi neįdirbtame slėnyje šalia Tavo Neliečiamojo Namo (Kaabos Mekkoje) tam, kad, mūsų Viešpatie, jie atliktų As-Salat (ikamat as salat). Taigi, pripildyk kai kurių žmonių širdis meile jiems, ir (Allahai) suteik jiems vaisių, kad jie būtų dėkingi.

38. Mūsų Viešpatie, nėr abejonės, Tu žinai, ką mes slepiame ir ką mes atskleidžiame. Niekas žemėje ir danguje nėra paslėpta nuo Allaho.

39. Visa šlovė ir dėkojimas skirtas Allahui, Kuris suteikė man sename amžiuje Ismailį (Izmaelį) ir Ishaką (Izaoką). Iš tiesų, mano Viešpats tikrai yra Visa Girdintis visus maldavimus.

40. Mano Viešpatie, padaryk mane atliekančiu As-Salat (ikamat as salat) ir (taip pat) iš mano palikuonių tarpo, mūsų Viešpatie! Ir priimk mano maldavimus.

41. Mūsų Viešpatie, atleisk man ir mano tėvams ir (visiems) tikintiesiems Dieną, kai vyks atsiskaitymas.“

42. Nemanykite, kad Allahas nežino, ką daro Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai), tačiau Jis suteikia jiems atokvėpį iki Dienos, kai akys žiūrės su siaubu.

43. (Jie) skubės pirmyn, ištemptais kaklais, jų galvos bus užverstos (į dangų), jų žvilgsnis negrįš pas juos ir jų širdys tuščios (nuo galvojimo iš didžiulės baimės).

44. Ir perspėk (Muchammedai ﷺ) žmoniją apie Dieną, kai kančia juos pasieks. Tada nusidėjėliai sakys: „Mūsų Viešpatie, leisk mums atsikvėpti trumpam, mes atsiliepsime į Tavo Kvietimą ir paseksime Pasiuntiniais!“ (Bus pasakyta): „Argi jūs neprisiekėte kadaise, kad jūs nepaliksite (pasaulio dėl Amžinybės)?“

45. Ir jūs gyvenote buveinėse žmonių, kurie suklaidino patys save, ir tai jums buvo aišku, kaip Mes elgėmės su jais. Ir Mes pateikėme (daugybę) palyginimų jums.“

46. Iš tiesų, jie rengė savo sąmokslą ir jų sąmokslas buvo pas Allahą, nors jų sąmokslas nebuvo toks, kad iškeltų kalnus (tikrus kalnus arba islamo nurodymus) iš jų vietų (nes tai nėra svarbu).

47. Taigi nemanyk, kad Allahas netęsės Savo Pažado Savo Pasiuntiniams. Nėr abejonės, Allahas yra Galingiausias, Galintis už viską atpildyti.

48. Tą Dieną, kai žemė bus pakeista kita žeme, ir taip pat dangūs, ir jie (visi kūriniai) pasirodys priešais Allahą, Vienintelį, Nenugalimą.

49. Ir tu pamatysi Mudžrimūn (nusikaltėlius, netikinčiuosius Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą, daugiadievius) tą Dieną Mukaranin [2] (surakintus kartu) geležinėmis grandinėmis. ——— [2] Mukaranūn geležinėmis grandinėmis reiškia, kad jų rankos ir kojos bus prirakintos prie jų kaklų gradinėmis.

50. Jų apdarai bus iš dervos ir ugnis dengs jų veidus.

51. Kad Allahas atlygintų kiekvienam žmogui pagal tai, ką jis įgijo. Iš tiesų, Allahas yra Greitas atsiskaityti.

52. Tai (Koranas) yra Žinia žmonijai (ir aiškus įrodymas prieš juos), tam kad jie būtų juo įspėti, ir kad jie žinotų, kad Jis yra Vienintelis Ilah (Dievas – Allahas) – (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas) – kad suvokiantys žmonės galėtų pasirūpinti.

1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai yra Knygos Eilutės ir aiškus Koranas.

2. Kaip stipriai tie, kurie netikėjo, norėtų, kad jie būtų buvę musulmonai [tie, kurie paklūsta Allaho Valiai islame, t. y. islamiškajame monoteizme, - tai vyks Prikėlimo dieną, kai jie pamatys netikinčiuosius, einančius į Pragarą, o musulmonus – einančius į Rojų].

3. Palik juos valgančius ir besimėgaujančius, ir leisk jiems būti užsiėmusiems (klaidinga) viltimi. Jie sužinos!

4. Ir Mes niekada nenaikinome miestų, išskyrus tada, kai buvo žinomas spreَndimas dėl to.

5. Nė viena tauta negali paankstinti savo termino, nei atidėti jo.

6. Ir jie sako: „O tu, (Muchammedai ﷺ ), kuriam buvo nuleistas Zikr (Koranas), iš tiesų, tu esi pakvaišęs!”

7. „Kodėl tu neatvedi angelų mums, jei esi tiesą sakantis?“

8. Mes nesiunčiame angelų žemyn, išskyrus su tiesa (t. y. kančiai), ir tuo atveju, jie (netikintieji) neturėtų atokvėpio!

9. Iš tiesų, tai Mes, Kurie nuleidome Zikr (t. y. Koraną) ir tikrai, Mes jį apsaugosime (nuo iškraipymo). [1] ——— [1] Ši Eilutė yra iššūkis žmonijai ir kiekvienas privalo tikėti šio Korano stebuklais. Akivaizdu, kad praėjo daugiau nei 1400 metų ir nė vienas šio Korano žodis nebuvo pakeistas, nors netikintieji labai stengėsi jį pakeisti įvairiais būdais, tačiau jų pastangos patyrė visiškai apgailėtiną nesėkmę. Kaip paminėta šioje Eilutėje: „Mes jį apsaugosime.“ Prisiekiame Allahu, Jis saugo jį. Priešingai, visos kitos Knygos (Tauratas (Tora), Indžylis (Evangelija)) buvo iškraipytos išimant arba pakeičiant originalų tekstą arba pridedant į jį tai, ko jame nebuvo.

10. Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) iš senųjų grupių (bendruomenių) tarpo.

11. Ir niekada pas juos nebuvo atėjęs Pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipęsi.

12. Taip Mes leidžiame tam (daugiadieviškumui ir netikėjimui) įžengti į Mudžrimūn [nusikaltėlių, daugiadievių ir pagonių] širdis (dėl jų šaipymosi iš Pasiuntinių).

13. Jie netikėtų juo (Koranu), ir senovės tautų (kurios netikėjo) (Allaho bausmės) pavyzdys jau buvo paskelbtas.

14. Ir netgi jei Mes atvertume jiems dangaus vartus ir jie kiltų į jį (visa dieną)

15. Jie tikrai sakytų (vakare): „Mūsų akys buvo (tarsi) apakintos (mes nematėme jokių angelų ar dangaus). Ne, mes esame apkerėti žmonės.“

16. Ir iš tiesų, Mes įtaisėme dideles žvaigždes danguje ir Mes išgražinome tai stebėtojams.

17. Ir Mes apsaugojome tai (artimiausią dangų) nuo kiekvieno atstumtojo Šaitan (velnio).

18. Išskyrus to (velnio), kuris pavagia girdėjimą, o tada yra persekiojamas aiškios liepsnojančios ugnies.

19. Ir išskleidėme Mes žemę ir patalpinome joje tvirtus kalnus ir privertėme ten augti visų rūšių dalykus pagal jų proporcijas.

20. Ir Mes suteikėme tame pragyvenimo priemones jums ir tiems, kuriais jūs nesirūpinate [judantiems (gyviems) kūriniams, galvijams, žvėrims ir kitiems gyvūnams].

21. Ir tame nėra jokio dalyko, tačiau pas Mus yra jų atsargų. Ir Mes nesiunčiame to žemyn, išskyrus tik žinomą kiekį.

22. Ir Mes siunčiame vėjus apvaisinančius (kad jie smarkiai pripildytų debesis vandeniu), tada priverčiame vandenį (lietų) kristi iš dangaus, ir Mes suteikiame jį jums gerti, ir tai ne jūs esate jo atsargų savininkai [t.y. dalinti vandenį kam norite arba sulaikyti jį nuo ko jūs norite].

23. Ir be abejonės, Mes! Mes esame tie, Kas suteikia gyvybę ir sukelia mirtį, ir Mes esame Paveldėtojai.

24. Ir iš tiesų, Mes žinome pirmąsias jūsų kartas, kurios išmirė, ir iš tiesų, Mes žinome dabartines jūsų (žmonijos) kartas, ir taip pat tuos, kurie ateis po to.

25. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats surinks juos kartu. Tikrai, Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

26. Ir iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų iš perdibto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.

27. Ir džinus, Mes sukūrėme kadaise iš bedūmės ugnies liepsnos.

28. Ir (atminkite) kai jūsų Viešpats sakė angelams: „Aš ketinu sukurti žmogų (Adamą) iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tučio) molio.“

29. „Taigi, kai Aš pilnai jį suformavau ir įkvėpiau į jį (Adamą) sielą, kurią jam sukūriau, tada pulkite (jūs) kniubsčiomis priešais jį.“

30. Taigi angelai sukniubo, visi jie kartu.

31. Išskyrus Iblis (Šėtoną) – jis atsisakė būti tarp sukniubusiųjų.

32. (Allahas) tarė: „Iblis (Šėtone), kodėl tu nesi tarp sukniubusiųjų?“

33. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Aš nesu tas, kuris nusižemina žmogui, kurį Tu sukūrei iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.“

34. (Allahas) tarė: „Tada, dink iš čia, iš tiesų, tu esi Radžym (atstumtasis arba prakeiktasis).“

35. „Ir iš tiesų, prakeiksmas tau bus iki Atlygio Dienos (t. y. Prikėlimo Dienos).“

36. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, tada suteik man atokvėpį iki Dienos, kai jie (mirusieji) bus prikelti.“

37. Allahas tarė: „Tada tikrai, tu esi iš tų, kuriems leista atsikvėpti,

38. Iki paskirto laiko Dienos.“

39. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, dėl to, kad Tu suklaidinai mane, aš tikrai išpuošiu tiems žemėje (žmonijai) klaidingą kelią ir aš paklaidinsiu juos visus.“

40. „Išskyrus Tavo išrinktuosius, (teisingai vedamus) vergus iš jų tarpo.“

41. (Allahas) tarė: „Tai Kelias, kuris ves tiesiai pas Mane.“

42. „Nėr abejonės, tu neturėsi jokios galios Mano vergams, išskyrus tuos, kurie seks tavimi iš Ghavūn (Mušrikūn ir tų, kurie paklysta, nusikaltėlių, daugiadievių ir bloga darančiųjų).“

43. „Ir tikrai, Pragaras yra jiems visiems pažadėta vieta.“

44. „Jis (Pragaras) turi septynis vartus, kiekvieniems iš šių vartų yra paskirta (speciali) (nusidėjėlių) klasė.“

45. „Iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingieji – žr. eilutę 2:2) bus tarp Sodų ir vandens versmių (Rojuje).

46. „(Jiems bus pasakyta): „Įženkite į jį (Rojų), taikiai ir saugiai.“

47. „Ir Mes pašalinsime iš jų krūtinių bet kokį gilų pykčio jausmą (kurį jie galėtų turėti). (Taigi jie bus kaip) broliai, žvelgiantys vienas į kitą sostuose.

48. „Joks nuovargio jausmas nepalies jų, nei jie (kada nors) bus paprašyti palikti jį.“

49. Paskelbk (Muchammedai ﷺ ) Mano vergams, kad tikrai Aš esu Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

50. Ir kad Mano Bausmė tikrai yra skausmingiausia kankynė.

51. Ir papasakok jiems apie Ibrahimo (Abraomo) svečius (angelus).

52. Kai jie įžengė pas jį ir tarė: „Salam (taika)! [Ibrahimas (Abraomas)] atsakė: „Iš tiesų, mes jūsų bijome.“

53. Jie (angelai) tarė: „Nebijokite, Mes atnešame jums geras žinias apie berniuką (sūnų), turintį daug žinių ir išminties.“

54. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ar jūs man perduodate geras žinias (apie sūnų), kai mane užklupo senas amžius? Apie ką tada yra jūsų naujienos?“

55. Jie (angelai) tarė: „Mes perduodame tau geras žinias teisingai. Taigi, nebūk kupinas nevilties.“

56. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ir kas neturi vilties dėl savo Viešpaties Gailestingumo, jei ne tie, kurie yra paklydę?“

57. [Ibrahimas (Abraomas) vėl] tarė: „Dėl kokio reikalo jūs tada atėjote, Pasiuntiniai?“

58. Jie (angelai) tarė: „Mes buvome siųsti žmonėms, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji, daugiadieviai, nusidėjėliai).“

59. „(Visi) išskyrus Lūto (Loto) šeima. Juos mes tikrai išgelbėsime (nuo sunaikinimo).

60. „Išskyrus jo žmoną, dėl kurios Mes nusprendėme, kad ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta).“

61. Tada, kai Pasiuntiniai (angelai) atėjo pas Lūto (Loto) šeimą.

62. Jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate man nepažįstami žmonės.“

63. Jie tarė: „Ne, mes atėjome pas tave su tuo (bausme), dėl ko jie abejojo.“

64. „Ir mes atnešėme tau tiesą (žinias apie tavo tautos sunaikinimą) ir tikrai, mes sakome tiesą.

65. „Tad dalį nakties keliauk su savo šeima ir nueik jiems iš užnugario ir neleisk niekam iš jūsų gręžtis atgal, tik eik ten, kur tau įsakyta.“

66. Ir Mes suteikėme jam žinias apie šį sprendimą, kad tų (nusidėjėlių) šaknys bus nukirstos anksti rytą.).

67. Ir miesto gyventojai atėjo džiūgaudami (dėl žinių apie jaunų vyrų atvykimą).

68. [Lūtas (Lotas)] tarė: „Iš tiesų, jie yra mano svečiai, taigi nedarykite man gėdos.“

69. „Ir bijokite Allaho ir neužtraukite man negarbės.“

70. Jie (miesto žmonės) tarė: „Argi mes neuždraudėme tau vaišinti (arba saugoti) nė vieno iš Alamyn (žmonių, užsieniečių ir svetimų, nuo mūsų)?“

71. [Lūtas (Lotas)] tarė: „Tai (tautos merginos) yra mano dukros (skirtos vesti teisėtai), jei jūs turite (taip) elgtis.“

72. Iš tiesų, prisiekiame tavo (Muchammedai ﷺ ) gyvenimu, dėl jų stipraus apsvaigimo, jie klajojo aklai.

73. Taigi As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos saulėtekio metu.

74. Ir Mes apvertėme (Sodomos miestus Palestinoje) aukštyn kojomis ir išpylėme ant jų deginto molio akmenis.

75. Iš tiesų, tame yra ženklai tiems, kurie mato (arba supranta arba mokosi pamokas iš Allaho Ženklų).

76. Ir iš tiesų, jie (miestai) buvo pagrindiniame kelyje (iš Mekkos į Siriją, t. y. vietovėje, kurioje dabar yra Negyvoji jūra) [2]. ——— [2] Žr. Ibn Kathir „Istorijos knyga“ .

77. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas tikintiesiems.

78. Ir Medžio Gyventojai (t. y. Madjan (Midian) žmonės, kuriems Allahas siuntė Pranašą Šuaibą) buvo taip pat Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

79. Taigi, atkeršijome jiems. Jie abu yra pagrindiniame kelyje, aiškiai matomi.

80. Ir iš tiesų, Al-Hidžr (uolėtos vietovės) gyventojai neigė Pasiuntinius.

81. Ir Mes davėme jiems Mūsų Ženklus, tačiau jie jų nemėgo.

82. Ir jie tašydavo būstus iš kalnų (jausdamiesi) saugūs.

83. Tačiau As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos ankstyvą rytą (ketvirtos dienos iš jiems pažadėtos bausmės dienų).

84. Ir visa, ką jie įgydavo, nedavė jiems jokios naudos.

85. Ir Mes sukūrėme dangus ir žemę ir visa, kas yra tarp jų, tik su tiesa, ir Valanda tikrai ateina, taigi žiūrėk (Muchammedai ﷺ ) į jų klaidas su maloningu atlaidumu.

86. Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis Kūrėjas.

87. Ir iš tiesų, Mes suteikėme jums septynias Al-Masani (septynias nuolat kartojamas Eilutes) (t. y. sūrą al Fatichą) ir Didįjį Koraną.

88. Nežiūrėk savo akimis trokštančiai į tai, ką Mes suteikėme kai kurioms jų (netikinčiųjų) grupėms, nei liūdėk dėl jų. Ir nuleisk savo sparnus tikintiesiems (būk paslaugus tikintiems kompanjonams).

89. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš tikrai tesu tiesiog perspėtojas.“

90. Kai Mes nuleidome dalytojams (kureišų pagonims arba judėjams arba krikščionims).

91. Kurie padalino Koraną į dalis (t. y. tikėjimo viena dalimi ir netikėjo kita).

92. Taigi, prisiekiame tavo Viešpačiu, (Muchammedai ﷺ ) Mes tikrai pakviesime visus juos atsiskaityti.

93. Už viską, ką jie darydavo.

94. Taigi, skelbk atvirai (Allaho Žinią – islamiškąjį monoteizmą) tai, kas tau įsakyta, ir nusigręžk nuo Al-Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, ir netikinčiųjų – žr. eilutę 2:105).

95. Iš tiesų, Mes patenkinsime tave prieš pašaipuolius,

96. Kurie priskiria Allahui kitą ilah (dievybę), tačiau jie sužinos.

97. Iš tiesų, Mes žinome, kad tavo krūtinė susiaurėja dėl to, ką jie sako.

98. Taigi garbink savo Viešpaties šlovę ir būk iš tų, kurie sukniumba (priešais Jį).

99. Ir garbink savo Viešpatį iki kol pasieks tave neabejotinas daykas (t. y. mirtis).

1. Įvykis (Valanda arba netikinčiųjų ir daugiadievių bausmė arba islamiškieji įstatymai arba įsakymai), nulemti Allaho įvyks, taigi neskubink to. Lai būna Pagerbtas ir Išaukštintas Jis virš visko, ką jie priskiria Jam į partnerius.

2. Jis nuleidžia angelus su Savo Įsakymo Rūh (apreiškimu) tiems iš Savo vergų, kam Jis nori (sakydamas): „Perspėkite žmoniją, kad La ilaha illa Ana (niekas neturi teisės būti garbinamas tik Aš), taigi bijokite Manęs (susilaikydami nuo nuodėmių ir blogų darbų).

3. Jis sukūrė dangus ir žemę su tiesa. Aukštas yra Jis, Išaukštintas virš visko, ką jie priskiria Jam į partnerius.

4. Jis sukūrė žmogų iš Nutfa (sumaišytų vyriškų ir moteriškų išskyrų lašų), tada štai, tas pats (žmogus) tampa atviru priešu.

5. Ir galvijus, Jis sukūrė juos jums, ir juose yra šiluma (šilta apranga), ir gausu naudos, ir iš jų jūs maitinatės.

6. Ir kame yra grožis jums, kai jūs parvedate juos namo vakare ir kai jūs genate juos ganytis ryte.

7. Ir jie neša jūsų krovinius į žemę, kurios jūs negalėtumėte pasiekti, išskyrus su dideliu sunkumu jums. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra kupinas Gerumo, Galestingiausiasis.

8. Ir (Jis sukūrė) arklius, mulus ir asilus jums joti ir kaip puošmeną. Ir Jis sukuria (kitus) dalykus, apie kuriuos jūs neturite žinių.

9. Ir Allahui priklauso pareiga išaiškinti Teisingą Kelią. [1] Tačiau yra kelių, kurie nukrypsta (tokie kaip pagonybė, judaizmas ir krikščionybė). Ir jei būtų Jis panorėjęs, Jis būtų teisingai išvedęs visus jus (žmoniją). ——— [1] Islamiškąjį monoteizmą žmonijai, t. y. parodyti jiems, kas yra leistina ir kas draudžiama, bloga ir gera. Taigi, kas priima teisingą vedimą, tai naudinga jam pačiam, o kas paklysta – tai jo paties pražūčiai.

10. Tai Jis, Kuris nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus. Iš jo jūs geriate ir iš jo (auga) augmenija, į kurią jūs siunčiate savo galvijus ganytis.

11. Juo Jis priverčia užaugti jums javus, alyvuoges, datulių palmes, vynuoges ir visų rūšių vaisius. Iš tiesų, tame tikrai yra aiškus įrodymas ir akivaizdus ženklas žmonėms, kurie mąsto.

12. Jis pavergė jums naktį ir dieną, saulę ir mėnulį, ir žvaigždės priklauso nuo Jo Įsakymo. Iš tiesų, tame yra įrodymai žmonėms, kurie suvokia.

13. Ir kad ir ką Jis sukūrė jums žemėje, skirtingų spalvų [ir savybių, iš augmenijos ir vaisių (botaninių objektų) ir iš gyvūnijos (zoologinių objektų)]. Iš tiesų, tame yra ženklas žmonėms, kurie prisimena.

14. Ir Jis yra Tas, Kuris pavergė (jums) jūrą, kad jūs valgytumėte iš jos šviežios, trapios mėsos ir kad jūs pagamintumėte iš jos puošmenas dėvėti. Ir jūs matote laivus, besiskverbiančius pro ją, kad jūs prašytumėte (tuo) Jo Dosnumo (gabenant produktus iš vienos vietos į kitą) ir kad jūs būtumėte dėkingi.

15. Ir Jis įtvirtino į žemę kalnus, stovinčius tvirtai, kad jie drebėtų su jumis, ir upes ir kelius, kad jūs vestumėte save.

16. Ir ženklus (kelrodžius dienos metu) ir žvaigždėmis (nakties metu), jie (žmonija) veda save.

17. Argi tada Tas, Kuris kuria, kaip tas, kuris nekuria? Argi jūs tada neprisiminsite?

18. Ir jei jūs skaičiuotumėte Allaho malones, niekada nesugebėtumėte jų suskaičiuoti. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

19. Ir Allahas žino, ką jūs slepiate, ir ką atskleidžiate.

20. Tie, kurių jie (Al-Mušrikūn) [2] šaukiasi šalia Allaho, nesukūrė nieko, o patys jie yra sukurti. ——— [2] (Eilutė 16:20) Al-Mušrikūn: t. y. daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą, garbinantys kitus šalia Allaho ir taip pat priskiriantys Allahui priešininkus (arba partnerius).

21. (Jie yra) mirę, negyvi. Ir jie nežino, kada jie bus prikelti.

22. Jūsų Ilah [3] (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas – Allahas, niekas neturi teisės būti garbinamas tik Jis). Tačiau tų, kurie netiki Amžinybę, jų širdys neigia (tikėjimą Allaho Vienumą), ir jie didžiuojasi. ——— [3] Ilah: tas, Kuris turi teisę būti garbinamas.

23. Nėr abejonės, Allahas žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia. Iš tiesų, Jis nemėgsta besididžiuojančių

24. Ir kai jiems sakoma: „Kas yra tai, ką jūsų Viešpats nuleido (Muchammedui ﷺ )?” Jie sako: „Senų žmonių pasakos!“

25. Lai jie neša pilnai savo pačių naštą Prikėlimo Dieną ir taip pat naštą tų, kuriuos jie paklaidino nežinodami. Bloga iš tiesų yra tai, ką jie turės prisiimti!

26. Tie, kurie buvo anksčiau jų, iš tiesų rengė sąmokslą, tačiau Allahas smogė į jų pastato pamatą ir tada stogas užkrito ant jų iš viršaus, ir kančia apėmė juos iš pusių, kurių jie nesuvokė.

27. Tad, Prikėlimo Dieną Jis užtrauks jiems gėdą ir sakys: „Kur yra Mano (taip vadinami) partneriai, dėl kurių jūs nesutardavote ir ginčydavotės (su tikinčiaisiais, nepaisydami ir nepaklusdami Allahui)?“ Tie, kuriems buvo suteiktas žinojimas (apie Allaho Kančią netikintiesiems) sakys: „Iš tiesų, gėda ir vargas šią Dieną netikintiesiems.“

28. „Tiems, kurių gyvybes angelai paima, jiems bedarant bloga sau (netikint ir priskiriant Allahui partnerius garbinime ir darant visų rūšių nusikaltimus ir blogus darbus).“ Tada, jie parodys (apgaulingą) nuolankumą (sakydami): „Mes nedarydavome nieko bloga.“ (Angelai atsakys): „Taip, iš tiesų Allahas yra Visa Žinantis apie tai, ką jūs darydavote.“

29. „Taigi, ženkite pro Pragaro vartus, gyventi ten, ir iš tiesų, kokia bloga buveinė bus išpuikėliams.“

30. Ir (kada) sakoma tiems, kurie yra Mutakūn (dievobaimingieji – žr. eilutę 2:2): „Kas yra tai, ką jūsų Viešpats nuleido?“ Jie sako: „Tai, kas yra gera.“ Tiems, kurie daro gera šiame pasaulyje, - gėris, ir Amžinybės namai bus geriau. Ir puikūs, iš tiesų, bus Mutakūn (dievobaimingųjų – žr. eilutę 2:2) namai (t. y. Rojus).

31. Adn (Edeno) Rojus (Amžinybės Sodai), į kuriuos jie įžengs, po kuriais teka upės, jie turės ten visa, ko jie nori. Taip Allahas atlygina Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. eilutę 2:2).

32. Tuos, kurių gyvybes angelai paima, kai jie yra dievobaimingi (t. y. tyri nuo viso blogio ir negarbinantys nieko kito, tik Allahą Vienintelį), sakydami (jiems): Salamun Alaikum (taika jums), ženkite į savo Rojų, dėl to (gero), ką jūs darydavote (pasaulyje).“

33. Argi jie (netikintieji ir daugiadieviai) laukia nieko kita, kaip tik angelų atėjimo pas juos [paimti jų sielas (mirties metu)] ar kad ateitų jūsų Viešpaties įsakymas (t. y. kančia arba Prikėlimo diena)? Taip elgėsi tie, kurie buvo anksčiau jų. Ir Allahas neklaidina jų, tačiau jie paklaidina patys save.

34. Tad blogos jų poelgių pasekmės apėmė juos ir tai, iš ko jie šaipydavosi, apsupo juos.

35. Ir tie, kurie priskirdavo Allahui kitus garbinime, sakė: „Jei Allahas būtų panorėjęs taip, nei mes, nei mūsų tėvai nebūtų garbinę ką kitą, o tik Jį, nei mes būtume uždraudę ką nors be Jo (Įsakymo).“ Taip darė ir tie, kurie buvo anksčiau jų. Tad, argi Pasiuntiniai yra įpareigoti kam nors kitam, nei tik aiškiai perduoti Žinią?“

36. Ir iš tiesų, Mes pasiuntėme iš kiekvienos ummos (bendruomenės, tautos) Pasiuntinį (skelbiantį): „Garbinkite Allahą (Vienintelį) ir venkite (arba laikykitės atokiai nuo) Taghut (visų netikrų dievybių, t. y. negarbinkite Taghut šalia Allaho).“ Tada iš jų tarpo buvo kai kurie, kuriuos Allahas išvedė teisingai, ir iš jų tarpo buvo kai kurie, kuriems buvo pateisintas paklydimas. Taigi, keliaukite žeme ir pažiūrėkite, kokia buvo pabaiga tų, kurie neigė (tiesą).

37. Jei tu (Muchammedai ﷺ ) trokšti jų teisingo vedimo, tada tikrai Allahas neveda teisingai tų, kuriuos jis priverčia paklysti (arba nieko negalima išvesti į teisingą kelią, ką Allahas paklaidina). Ir neturės jie jokių pagalbininkų.

38. Ir jie duoda savo stipriausias priesaikas Allaho vardu, kad Allahas neprikels to, kuris mirė. Taip, (Jis prikels juos) – teisingas pažadas (įpareigojantis) Jį, tačiau dauguma žmonijos nežino.

39. Tam, kad Jis parodytų jiems tiesą, dėl kurios jie ginčijosi, ir kad tie, kurie netikėjo (Prikėlimą, ir Allaho Vienumą) sužinotų, kad jie buvo melagiai.

40. Iš tiesų, Mūsų Žodis daiktui, kai Mes norime jo, yra tik tai, kad Mes sakome jam: „Būk!“ - ir jis yra.

41. O tiems, kurie išsikėlė vardan Allaho, po to kai jie buvo suklaidinti, Mes be abejonės suteiksime jiems gerą buveinę šiame pasaulyje, tačiau iš tiesų Amžinybės atlygis bus didesnis. Jei tik jie žinotų!

42. (Tai tie) kurie išliko kantrūs (šiame pasaulyje dėl Allaho) ir pasitikėjo savo Viešpačiu (Allahu Vieninteliu).

43. Ir Mes nesiuntėme (Savo Pasiuntiniais) anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) jokių žmonių, tik tuos, kuriems Mes nusiuntėme apreiškimą (skelbti ir kviesti žmoniją patikėti Allaho Vienumą). Taigi klauskite (jūs, Mekkos pagonys) apie tuos, kurie žino Raštą [išsimokslinę Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos) žmonės], jei jūs nežinote.

44. Su aiškiais ženklais ir Knygomis (Mes siuntėme Pasiuntinius). Ir Mes taip pat nuleidome tau (Muchammedai ﷺ ) Zikr [priminimą arba patarimą (t. y. Koraną)] tam, kad tu galėtum paaiškinti aiškiai žmonėms, kas yra jiems nuleista, ir kad jie susimąstytų.

45. Argi tada tie, kurie kuria piktus planus, jaučiasi saugūs dėl to, kad Allahas nepaskandins jų žemėje arba kad bausmė nepričiups jų iš pusių, kurių jie nenumano?

46. Arba kad Jis gali prigauti juos jiems beeinant ten ir atgal (į savo darbus) taip, kad nebus jiems pabėgimo (nuo Allaho bausmės)?

47. Arba kad Jis gali prigauti juos su palaipsniniu (jų turto ir sveikatos) švaistymu. Iš tiesų, jūsų Viešpats tikrai yra kupinas gerumo, Gailestingiausiasis.

48. Argi jie nepastebėjo dalykų, kuriuos Allahas sukūrė: (kaip) jų šešėliai palinksta į dešinę ir į kairę, nusižemindami prieš Allahą, ir jie yra kuklūs?

49. Ir Allahui nusižemina viskas, kas yra danguose ir viskas, kas yra žemėje, iš judančių (gyvų) kūrinių ir angelų, ir jie nėra išdidūs [t. y. jie garbina savo Viešpatį (Allahą) paklusniai].

50. Jie bijo savo Viešpaties virš savęs, ir jie daro tai, kas jiems įsakyta.

51. Ir Allahas sakė (o žmonija!) : „Neprisiimkite ilahain (dviejų dievybių garbinime). Iš tiesų, Jis (Allahas) yra tik Vienas Ilah (Dievas). Tad, stipriai bijokite Manęs (Allaho ﷻ ) [ir Manęs (Vienintelio), t. y. laikykitės atokiai nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė, ir darykite viską, ką Allahas įsakė ir negarbinkite nieko kito, tik Allahą].

52. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir (viskas, kas yra) žemėje ir Ad-din Vasiba yra Jo (t. y. nuolatinis nuoširdus paklusnumas Allahui yra privalomas). Niekas kitas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą)]. Argi tada jūs bijosite ko nors kito nei Allaho?

53. Ir viskas iš palaimos ir gerų dalykų, kuriuos jūs turite, yra iš Allaho. Tada, kai jus paliečia bėda, Jo pagalbos jūs maldaujate garsiai.

54. Tada, kai Jis pašalina nuo jūsų bėdą, štai! Kai kurie iš jūsų priskiriate savo Viešpačiui (Allahui) kitus garbinime.

55. Taigi (dėl to) jie neigia (nedėkingai) tai (Allaho Malones), ką Mes suteikėme jiems! Tad mėgaukitės (savo trumpalaikiu buvimu), tačiau jūs sužinosite (labai apgailestaudami).

56. Ir jie paskiria dalį to, ką Mes jiems suteikėme, tiems, ko jie nepažįsta (netikroms dievybėms). Prisiekiu Allahu, jūs be abejonės būsite apklausti apie (visa), ką jūs išgalvodavote.

57. Ir jie priskiria Allahui dukteris! - Pagerbtas (ir Išaukštintas) yra Jis virš viso to, ką jie Jam priskiria! Ir jiems tai, ko jie trokšta

58. Ir kai žinios apie mergaitės (gimimą) pasiekia kurį iš jų, jo veidas tampa tamsus, ir jis tampa kupinas vidinės širdgėlos!

59. Jis slepiasi nuo žmonių dėl blogio to, apie ką jam buvo pranešta. Ar jis pasiliks ją su gėda ar palaidos ją žemėje? Be abejonės,, blogas yra jų sprendimas.

60. Tų, kurie netiki Amžinybę, blogas apibūdinimas, o Allaho yra aukščiausias apibūdinimas. Ir Jis yra Visa Galingas, Visa Išmanantis.

61. Ir jei Allahas pričiuptų žmoniją už jų nusidėjimus, Jis nepaliktų ant jos (žemės) nė vieno judančio (gyvo) kūrinio, tačiau Jis atideda jiems paskirtam laikui ir kai jų laikas ateis, negali jie nei atidėti, nei paankstinti to valanda (ar momentu).

62. Priskiria jie Allahui tai, ko jie nemėgsta (sau) ir jų liežuviai įrodinėja melą, kad geresni dalykai bus jų. Nėr abejonės – jiems yra Ugnis, ir jie bus pirmieji paskubinti į ją, ir palikti ten apleisti.

63. Ir prisiekiame Allahu, Mes tikrai siuntėme (Pasiuntinius) tautoms anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ), tačiau Šaitan (Šėtonas) padarė jų veiksmus atrodančius teisingais jiems. Taigi jis (Šėtonas) yra jų Vali (padėjėjas) šiandien (t. y. šiame pasaulyje), ir jų bus skausminga kančia.

64. Ir nenuleidome Knygos (Korano) tau (Muchammedai ﷺ ) (kam nors kitam, kaip), tik tam, kad tu aiškiai išaiškintum jiems tuos dalykus, dėl kurių jie ginčijasi, ir (kaip) teisingą vedimą ir gailestingumą tautai, kuri tiki.

65. Ir Allahas nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus, tada Jis juo atgaivina žemę po jos mirties. Iš tiesų, tame yra ženklas (aiškus įrodymas) žmonėms, kurie klauso (paklūsta Allahui).

66. Ir iš tiesų, galvijuose yra pamoka jums. Mes suteikiame jums gerti iš to, kas yra jų pilvuose, tarp išskyrų ir kraujo - tyrą pieną, gardų gėrėjams.

67. O iš datulių palmių vaisių ir vynuogių jūs išgaunate stiprų gėrimą ir malonų maistą. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas žmonėms, kurie turi išmintį.

68. Ir jūsų Viešpats įkvėpė bites, sakydamas: „Imkite jūs buveines kalnuose ir medžiuose, ir tame, ką jie iškelia.

69. „Tada maitinkitės visais vaisiais, ir sekite savojo Viešpaties keliais, palengvintais (jums).“ Štai išsiskiria iš jų pilvų gėrimas, įvairių spalvų, kuriame yra vaistas žmonėms. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas žmonėms, kurie mąsto.

70. Ir Allahas sukūrė jus ir tada Jis privers jus mirti. Ir iš jūsų yra kai kurie, kurie grąžinami į senatvę tam, kad nebežinotų nieko po to, kai žinojo (daug). Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Galingiausiasis.

71. Ir Allahas iškėlė kai kuriuos iš jūsų aukščiau kitų turte ir nuosavybėse. Tad, tie, kurie iškelti, jokiu būdu neatiduos savo turto ir nuosavybių tiems (vergams), kuriuos valdo jų dešinės rankos tam, kad šie būtų lygūs su jais tame. [4] Argi jie neigia Allaho Malones? ——— [4] Šiuo pavyzdžiu, kurį Allahas pateikė daugiadieviams (pagonims), priskiriantiems Allahui netikras dievybes, teigiama, kad jie nesutiktų dalintis savo turto ir nuosavybės su savo vergais, tad kaip jie sutinka dalyti netikras dievybes su Allahu Jo garbinime?

72. Ir Allahas sukūrė jums azvadž (sutuoktinius arba žmonas) iš jūsų pačių rūšies, ir sukūrė jums, iš jūsų žmonų, sūnus ir vaikaičius bei suteikė jums gerą aprūpinimą. Argi jie tada tiki netikromis dievybėmis ir neigia Allaho Malones (negarbindami Allaho Vienintelio).

73. Ir jie garbina kitus šalia Allaho – tokius, kurie neturi ir negali turėti jokio aprūpinimo jiems iš dangų ar žemės.

74. Taigi, neiškelk lygių Allahui (nes nieko nėra panašaus į Jį, nei Jis yra panašus į ką nors). Iš tiesų, Allahas žino, o jūs – nežinote.

75. Allahas iškelia pavyzdį (dviejų vyrų – tikinčiojo ir netikinčiojo). Vergas (netikintysis) priklausantis kitam, jis neturi jokios galios. Ir (kitas) vyras (tikintysis), kuriam Mes suteikėme gerą aprūpinimą iš Savęs, ir jis leidžia jį slaptai ir atvirai. Ar gali jie būti lygūs? (Jokiu būdu). Visas šlovinimas ir padėka yra Allahui. Ne, (bet) dauguma iš jų nežino.

76. Ir Allahas iškelia (kitą) pavyzdį dviejų vyrų. Vienas iš jų kvailas, neturintis niekam jokios galios (netikintysis) ir jis yra našta savo šeimininkui – į kurią pusę šis nukreipia jį, jis neduoda nieko gero. Ar toks vyras yra lygus tokiam (tikinčiajam islamo monoteizmu), kuris įsako teisingumą ir pats yra Teisingame Kelyje?

77. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės Nematoma. Ir Valanda tėra akimirksniu arba netgi arčiau. Iš tiesų, Allahas Gali padaryti viską.

78. Ir Allahas išvedė jus iš jūsų motinų gimdų, jums nieko nežinant. Ir Jis suteikė jums girdėjimą, matymą ir širdis, kad jūs galėtumėte dėkoti (Allahui).

79. Argi jie nemato paukščių, laikomų (skraidančių) dangaus vidury? Niekas jų nelaiko, tik Allahas [niekas kitas nesuteikė jiems gebėjimo skraidyti, tik Allahas]. Iš tiesų, tame yra aiškūs ajat (įrodymai ir ženklai) žmonėms, kurie tiki (Allaho Vienumu).

80. Ir Allahas padarė jums jūsų namuose buveinę ir sukūrė jums iš galvijų odos (palapines) apsistojimui, kurias jūs aptinkate esant lengvas (ir patogias gabenimui), kai keliaujate ir kai apsistojate (savo kelionėse). Ir iš jų vilnos, kailio ir plaukų ( avies vilnos, kupranugario kailio ir ožkos plaukų) – apstatymą ir patogumus (t. y. kilimus, apklotus), laikiną patogumą.

81. Ir Allahas padarė jums iš to, ką jis sukūrė, šešėlius ir padarė jums prieglobsčio vietas kalnuose, ir padarė jums aprangą, kad apsaugotų jus nuo karščio (ir šalčio), ir šarvus, kad apsaugotų jus nuo jūsų (abipusio) smurto. Taip Jis ištobulino Savo Malones jums, kad jūs nusižemintumėte Jo Valiai (islame).

82. Tada, jei jie nusigręžia, tavo (Muchammedai ﷺ ) pareiga yra tik aiškiai perduoti (Žinią).

83. Jie atpažįsta Allaho Malonę, tačiau vis tiek jie ją neigia (garbindami kitus šalia Allaho) ir dauguma iš jų yra netikintieji (neigiantys Muchammedo ﷺ Pranašavimą).

84. Ir (prisiminkite) Dieną, kai Mes prikelsime iš kiekvienos tautos liudytoją (jų Pasiuntinį), tada, tiems, kurie nepatikėjo, nebus suteiktas leidimas (pateikti pasiteisinimus), nei jiems bus leista (grįžti į pasaulį) atgailauti ir prašyti Allaho Atleidimo (už jų nuodėmes).

85. Ir kai tie, kurie darė bloga (netikintieji) pamatys kančią, tada nebus jiems palengvinta, nei bus jiems leista atsikvėpti.

86. Ir kai tie, kurie priskyrė Allahui partnerius, pamatys savo (taip vadinamus Allaho) partnerius, sakys jie: „Mūsų Viešpatie, tai mūsų partneriai, kurių mes šaukdavomės šalia Tavęs.“ Tačiau jie atrems jų žodžius jiems (ir sakys): „Iš tiesų, jūs tikrai esate melagiai!“

87. Ir jie siūlys (savo visišką) atsidavimą Allahui (Vieninteliam) Tą Dieną, o jų išgalvotos netikros dievybės [visa, ko jie šaukdavosi šalia Allaho, t. y. stabai, šventieji, šventikai, vienuoliai, angelai, džinai, Džibrylis (Gabrielius), Pasiuntiniai] dings nuo jų.

88. Tie, kurie netikėjo ir vertė (žmones) nuo Allaho Kelio, jiems Mes pridėsime kančios prie kančios, nes jie skleisdavo pagedimą [nepaklusdami Allahui patys ir liepdami kitiems (žmonijai) elgtis taip pat].

89. Ir (prisiminkite) Dieną, kai Mes prikelsime iš kiekvienos tautos liudytoją prieš juos iš jų pačių tarpo. Ir Mes atvesime tave (Muchammedai ﷺ ) kaip liudytoją prieš juos. Ir Mes nuleidome tau Knygą (Koraną) kaip visko išaiškinimą, teisingą vedimą, gailestingumą ir gerą žinią tiems, kurie nusižemino (Allahui kaip musulmonai).

90. Iš tiesų, Allahas įsako Al-Adl (t. y. teisingumą ir negarbinimą nieko kito, tik Allahą Vienintelį – islamiškąjį monoteizmą) ir Al-Ihsan [t. y. būti kantriems, atliekant savo pareigas Allahui, absoliučiai tik dėl Allaho ir pagal Pranašo ﷺ suną (teisines tradicijas) tobuliausiu būdu] ir (pagalbos) davimą pažįstamiems ir giminėms [5] (t. y. viso to, ką Allahas įsakė jums jiem suteikti, pvz. turtą, jų lankymą, jų priežiūrą ir globą bei bet kokią kitą pagalbą), ir draudžia Al-Fahša (t. y. visus blogus poelgius, pvz. neleistinus lytinius santykius, nepaklusnumą tėvams, daugiadievystę, melavimą, melagingus liudijimus, neteisėtą gyvybės atėmimą) ir Al-Munkar (t. y. viską, ką draudžia islamo teisė – visų rūšių daugiadievystę, netikėjimą ir visų rūšių blogus poelgius) ir Al-Baghi (t. y. visų rūšių priespaudą). Jis perspėja jus tam, kad būtumėte atidūs. ——— [5] Giminystės eiliškumas: visų pirma, jūsų tėvai, tada jūsų palikuonys, tada jūsų broliai ir seserys, tada jūsų dėdės ir tetos iš tėvo pusės, tada jūsų dėdės ir tetos iš motinos pusės, o tada kiti giminaičiai.

91. Ir pildykite Allaho Sutartį (Baja – pasižadėjimą islamui), kai įsipareigojote, ir nelaužykite priesaikų po to, kai jas patvirtinote – ir iš tiesų, jūs paskyrėte Allahą savo laiduotoju. Iš tiesų, Allahas žino, ką jūs darote.

92. Ir nebūkite kaip ta, kuri išvynioja siūlą, kurį ji suverpė, po to, kai jis tapo stiprus, duodami priesaikas kaip apgaulę tarp savęs, tam kad tauta nebūtų gausesnė nei kita tauta. Allahas tik išbando jus tuo [t. y. tuos, kurie paklūsta Allahui ir pildo Allaho Sutartį, bei tuos, kurie nepaklūsta Allahui ir nutraukia Allaho Sutartį]. Ir Prikėlimo Dieną, Jis be abejonės išaiškins tai, dėl ko jūs ginčijotės [t. y. tikintysis išpažįsta ir tiki Allaho Vienumą ir Pranašo Muchammedo ﷺ Pranašavimą, kai netikintysis tai neigia ir tai yra jų skirtumas šio pasaulio gyvenime].

93. Ir Jei Allahas būtų panorėjęs, Jis galėjo (visus) jus padaryti viena tauta, tačiau Jis paklaidina tą, ką Jis nori, ir veda teisingai tą, ką Jis nori. Tačiau, jūs, be abejonės, būsite pakviesti atsiskaityti už tai, ką darydavote.

94. Ir nepadarykite savo priesaikų kaip apgaulės tarp savęs, kad koja nepaslystų po to, kai buvo tvirtai pastatyta, ir kad netektų jums ragauti blogio (bausmės šiame pasaulyje) dėl vertimo (žmonių) nuo Allaho Kelio (t. y. Tikėjimo Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį, Muchammedą ﷺ) ir jūsų bus didelė kančia (t. y. Pragaro Ugnis Amžinybėje).

95. Ir nepirkite mažos vertės už Allaho Sutarties kainą. Iš tiesų, tai, kas su Allahu – geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.

96. Kas yra su jumis – išseks, o kas yra su Allahu (iš gerų darbų) – išliks. Ir tiems, kurie kantrūs, Mes, be abejonės, atlyginsime proporcingai už geriausią, ką jie darydavo.

97. Kas elgiasi teisingai – ar tai vyras, ar moteris, - būdamas (arba būdama) tikru tikinčiuoju (islamo monoteizmą), iš tiesų, jam Mes suteiksime gerą gyvenimą (šiame pasaulyje, su pagarba, pasitenkinimu ir teisėtu aprūpinimu), ir Mes, be abejonė,s atlyginsime jiems proporcingai už geriausią, ką jie darydavo (t. y. Rojumi Amžinybėje).

98. Taigi, kai nori recituoti Koraną, prašyk Allaho prieglobsčio nuo Šaitan (Šėtono), atstumtojo (prakeiktojo).

99. Iš tiesų, jis neturi galios tiems, kurie tiki ir pasitiki tik savo Viešpačiu (Allahu).

100. Jo galia yra tik tiems, kurie paklūsta ir seka juo (Šėtonu), ir tiems, kurie priskiria Jam (Allahui) partnerius (t. y. tiems, kurie yra mušrikūn, t. y. daugiadieviai, žr. eilutę 6:121).

101. Ir kai Mes pakeičiame (Korano) Eilutę kita – ir Allahas žino geriausiai tai, ką Jis nuleidžia – jie (netikintieji) sako: „Tu (Muchammedai ﷺ ) esi (ne kas kitas kaip) tik Muftari (klastotojas, melagis)!“ Ne, tačiau dauguma jų nežino.

102. Sakyk (Muchammedai ﷺ ) Ruh-ul-Kudūs [Džibrylis (Gabrielius)] atnešė jį (Koraną) iš jūsų Viešpaties su tiesa, kad jis sutvirtintų ir sustiprintų tuos, kurie tiki (t. y. jų Tikėjimą), ir kaip teisingą vedimą ir gerą žinią tiems, kurie nusižemino (Allahui kaip musulmonai).

103. Ir iš tiesų, Mes žinome, kad jie (daugiadieviai ir pagonys) sako: „Tai tik žmogus moko jį (Muchammedą ﷺ ).” Kalba žmogaus, kurį jie nurodo, yra svetima, o šis (Koranas) yra aiškios arabų kalbos.

104. Iš tiesų, tų, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir .t. t.), Allahas neves teisingai ir jų bus skausminga kančia.

105. Tai tik tie, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir .t.t.), išgalvoja melą ir tai jie yra melagiai.

106. Kas palieka tikėjimą Allahą po to kai patiki, išskyrus tą, kuris priverčiamas ir kurio širdis rami Tikėjime, tačiau tokie, kurie atveria savo krūtines netikėjimui – jiems Pyktis iš Allaho, ir jų bus didelė kančia.

107. Tai todėl, kad jie pamilo ir pamėgo šio pasaulio gyvenimą labiau nei Amžinybę. Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie netiki.

108. Jie yra tie, ant kurių širdžių, klausos (ausų) ir regos (akių) Allahas uždėjo antspaudą. Ir jie yra nerūpestingi!

109. Be abejonės, Amžinybėje, jie bus pralaimėtojai.

110. Tad iš tiesų, jūsų Viešpats – tiems, kurie išsikėlė po to, kai buvo išmėginti ir nuo to laiko stipriai stengėsi ir kovojo (vardan Allaho) ir buvo kantrūs, iš tiesų, jūsų Viešpats po to yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

111. (Atminkite) Dieną, kai kiekvienas žmogus pakils maldaudamas dėl savęs, ir kiekvienam bus atmokėta pilnai už tai, ką jis darė (gerą ar blogą, tikėjimą ar netikėjimą šio pasaulio gyvenime) ir nebus su jais elgiamasi neteisingai.

112. Ir Allahas iškelia pavyzdį miesto (Mekkos), kuris gyveno saugiai ir patenkintas: jo aprūpinimas pasiekdavo jį gausiai iš visų pusių, tačiau jis (jo žmonės) neigė Allaho Malones (nedėkingai). Taigi, Allahas privertė jį paragauti alkio (bado) ir baimės, dėl to (blogio, t. y. Pranašo Muchammedo ﷺ neigimo), ką jie (jo žmonės) darydavo.

113. Ir iš tiesų, atėjo pas juos Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ) iš jų pačių tarpo, tačiau jie neigė jį, taigi apėmė juos kančia, jiems būnant Zalimūn (daugiadieviais ir nusidėjėliais).

114. Taigi, valgykite iš leistino ir gero maisto [6], kurį Allahas suteikė jums. Ir būkite dėkingi už Allaho Malonę, jei Jis yra Tas, Kurį jūs garbinate. ——— [6] Mėsa gyvulių, kuriuos Allahas jums (musulmonams) padarė leistinus ir kurie paskersti pagal islamo taisykles.

115. Jis uždraudė jums tik Al-Maita (mirusių gyvulių mėsą), kraują, kiaulės mėsą ir bet kokį gyvulį, paskerstą kaip auką kam nors kitam, nei Allahas (arba paskerstą stabams arba tokį, kurio skerdimo metu nebuvo paminėtas Allaho Vardas). Tačiau, jei jis verčiamas būtinybės, neturėdamas noro nepaklusti, ir neperžengdamas ribų – tada Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

116. Ir nesakykite apie tai, ką jūsų liežuviai klaidingai išleidžia: „Šitai leistina, o šitai – draudžiama“ tam, kad sukurtumėte melus prieš Allahą. Iš tiesų, tie, kurie kuria melus apie Allahą, niekada neklestės.

117. (Jų bus) Išnykstantis trumpalaikis malonumas, tačiau jie patirs skausmingą kančią.

118. O tiems, kurie yra judėjai, Mes uždraudėme tokius dalykus, kuriuos Mes paminėjome tau (Muchammedai ﷺ ) anksčiau [žr. eilutę 6:146]. Ir nenuskriaudėme jų, tačiau jie patys save nuskriaudė.

119. Tad, iš tiesų, jūsų Viešpats – tiems, kurie daro bloga (daro nuodėmes ir yra nepaklusnūs Allahui) iš nežinojimo ir po to atgailauja ir daro gerus darbus, iš tiesų, jūsų Viešpats po to (tokiems) yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

120. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo Umma (lyderis, turintis visas geras, teisingas savybes) arba tauta, paklusni Allahui, Hanifa (t. y. negarbinti nieko kito, tik Allahą), ir nebuvo jis iš tų, kurie yra al-Mušrikūn (daugiadieviai, stabmeldžiai, netikintys Allaho Vienumą ir tie, kurie priskiria Allahui partnerius).

121. (Jis buvo) dėkingas už Jo (Allaho) Malones. Jis (Allahas) pasirinko jį (artimu draugu) ir vedė jį į Teisingą Kelią (islamiškąjį monotiezmą – nei judaizmą, nei krikščionybę [7]). ——— [7] „Ibrahimas (Abraomas) nebuvo nei judėjas, nei krikščionis, bet jis buvo tikrasis musulmonas Hanifa (islamiškasis monoteizmas – negarbinti nieko kito, tik Allahą Vienintelį) ir nieko nepriskyrė Allahui garbinime.“ (Koranas, 3:67)

122. Ir Mes suteikėme jam gerą šiame pasaulyje ir Amžinybėje jis bus iš teisingųjų.

123. Tada, Mes atsiuntėme apreiškimą tau (Muchammedai ﷺ , sakydami): „Sekite Ibrahimo (Abraomo) religija, Hanifa (islamiškuoju monoteizmu – negarbinti nieko kito, tik Allahą) ir nebuvo jis iš mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių ir netikinčiųjų).

124. Šabas buvo paskirtas tik tiems, kurie ginčijosi dėl jo, ir iš tiesų, jūsų Viešpats teis juos Prikėlimo Dieną dėl to, kame jie nesutarė.

125. Kviesk (žmoniją, Muchammedai ﷺ) į savo Viešpaties Kelią (t. y. islamą) išmintingai (t. y. per Dieviškajį Apreiškimą ir Koraną) ir teisingai pamokslaudamas, ir ginčykis su jais deramu būdu. Iš tiesų, jūsų Viešpats žino geriausiai, kas nuklydo nuo Jo Kelio, ir Jis yra Geriausiai Žinantis apie tuos, kurie vedami teisingai.

126. Ir jei jūs (tikintieji Allaho Vienumą) baudžiate (savo priešą), tada bauskite juos panašiu į tai, kuo jūs buvote kamuojami. Tačiau jei jūs kantriai kenčiate, iš tiesų, tai geriau As-Sabirūn (kantriesiems). [8] ——— [8] Allaho Žodžiai: „Tik tie, kurie yra kantrūs, gaus savo atlygį pilnai, be atsiskaitymo.“ (Koranas, 39:10).

127. Ir kentėk (Muchammedai ﷺ) kantriai, tavo kantrybė yra iš ne ko kito, o tik iš Allaho. Ir neliūdėk dėl jų (daugiadievių ir pagonių) ir nesijaudink dėl to, ką jie rengia.

128. Iš tiesų, Allahas yra su tais, kurie bijo Jo (vykdo savo pareigas Jam), ir tais, kurie yra al-Muhsinūn (gera darantys).

1. Pagerbtas (ir Išaukštintas) yra Jis (Allahas) [virš viso to (blogio), kurį jie Jam priskiria], Kuris paėmė Savo vergą (Muchammedą ﷺ) į nakties kelionę iš Al-Masdžid Al-Haram (Mekkoje) į Al-Masdžid Al-Aksa (Jeruzalėje), kurių apylinkes Mes palaiminome tam, kad Mes parodytume jam (Muchammedui ﷺ ) Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus ir t.t.). Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis.

2. Ir Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Raštą ir padarėme jį (Raštą) teisingu vedimu Israelio (Izraelio) vaikams (sakydami): „Neprisiimkite nieko kito, tik Mane (savo) Vakil (Saugotoju, Viešpačiu arba jūsų reikalų Tvarkytoju).“

3. „Palikuonys tų, kuriuos Mes gabenome (laive) su Nūhu (Nojumi)! Iš tiesų, jis buvo dėkingas vergas.“

4. Ir Mes nusprendėme Israelio (Izraelio) vaikams Rašte: „Iš tiesų, jūs darysite piktadarybes žemėje du kartus ir tapsite tironais ir itin išpuikusiais!“

5. Taigi, kai išsipildė pirmasis iš dviejų pažadų, Mes pasiuntėme prieš jus Mūsų vergus, duodami siaubingą kovą. Jie įžengė į giliausias jūsų namų vietas. Ir taip pažadas buvo (pilnai) išpildytas.

6. Tada Mes suteikėme jums grąžintiną pergalę prieš juos. Ir Mes padėjome jums turtu ir palikuonimis ir padarėme jus gausesnius žmogiškaisiais ištekliais.

7. (Ir Mes sakėme): „Jei jūs darote gerą, jūs darote gerą patys sau, tačiau jei jūs darote blogą (jūs darote tai) patys prieš save.“ Tada, kai išsipildė antrasis pažadas, (Mes leidome jūsų priešams) suteršti jūsų veidus ir įžengti į (Jeruzalės) mečetę, kaip jie buvo įžengę į ją anksčiau, ir sunaikinti visišku sugriovimu viską, kas pateko į jų rankas.

8. „Gali būti, kad jūsų Viešpats parodys jums gailestingumą, tačiau jei jūs sugrįžite (prie nuodėmių), Mes grįšime (prie Mūsų Bausmės). Ir Mes padarėme Pragarą kalėjimu netikintiesiems.“

9. Iš tiesų, šis Koranas veda į tai, kas teisingiausia ir suteikia geras žinias tikintiesiems (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ), kurie daro teisingus darbus, kad jie gaus didį atlyginimą (Rojų).

10. Ir kad tie, kurie netiki Amžinybę, jiems Mes paruošėme skausmingą kančią (Pragarą).

11. Ir žmogus šaukiasi (Allaho) dėl blogio taip pat kaip jis šaukiasi (Allaho) dėl gėrio, ir žmogus yra visada skubotas (t. y. jei jis ant ko nors pyksta, jis šaukiasi (sakydamas): „O Allahe, prakeik jį", tačiau tai neturėtų būti daroma, bet reikėtų būti kantriam).

12. Ir Mes paskyrėme naktį ir dieną kaip du ženklus. Tad, Mes išpildėme nakties ženklą (su tamsa), o dienos ženklą padarėme apšviečiantį, tam, kad jūs prašytumėte dosnumo iš Savo Viešpaties, ir kad jūs žinotumėte metų skaičių ir atsiskaitymą. Ir Mes paaiškinome viską (detaliai) pilnu išaiškinimu.

13. Ir Mes pritvirtinome kiekvieno žmogaus darbus prie jo kaklo ir Prikėlimo dieną Mes parodysime jam knygą, kuri jam bus plačiai atverta.

14. (Jam bus pasakyta): „Skaityk savo knygą. Tu pats esi pakankamas sau kaip skaičiuotojas prieš save šią Dieną.“

15. Kas elgiasi teisingai, tada jis elgiasi teisingai tik dėl savęs paties. O kas nuklysta, tada jis nuklysta savo nuostoliui. Nė vienas, apsunkintas našta, negali pakelti kito naštos. Ir Mes niekada nebaudžiame tol, kol neatsiunčiame Pasiuntinio (kad jis perspėtų).

16. Ir kai Mes nusprendžiame sunaikinti miestą (gyventojus), Mes (pirmiausia) siunčiame aiškų įsakymą (paklusti Allahui ir būti teisingiems) tiems iš jų, kurie gyvena prabangoje. Tada, jie tame nusižengia, ir taip (bausmės) žodis tam (jiems) yra pateisinamas. Tada Mes sunaikiname tai absoliučiu sunaikinimu.

17. Ir kiek kartų Mes sunaikinome po Nūho (Nojaus)! Pakankamas yra jūsų Viešpats kaip Visa Žinantis ir Savo vergų nuodėmes Visa Stebintysis.

18. Kas trokšta greito praėjimo (laikino mėgavimosi šiuo pasauliu), Mes mielai suteikiame tai, ko Mes norime, tam, kam Mes norime. Tada, po to Mes paskyrėme jam Pragarą. Jis degs jame gėdingas ir atstumtas (toli nuo Allaho Gailestingumo).

19. O kas trokšta Amžinybės ir stengiasi dėl to, (dėdamas) būtinas pastangas dėl to (t. y. elgiasi teisingai paklusdamas Allahui), būdamas tikintysis (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) – tada tokie yra tie, kurių siekis bus įvertintas (už tai Allahas padėkos ir atsilygins).

20. Kiekvienam – šiems kaip ir tiems – Mes suteikiame iš jūsų Viešpaties Dosnumo. Ir jūsų Viešpaties Dosnumas niekada negali būti uždraustas.

21. Pažiūrėkite, kaip Mes iškėlėme vienus virš kitų (šiame pasaulyje), ir iš tiesų, Amžinybėje (tai) bus dar didesniais laipsniais ir didesniu iškilimu.

22. (Žmogau,) nepriskirk Allahui jokio kito ilah (dievo)! (Ši eilutė skirta Pranašui Muchammedui ﷺ , tačiau jos prasmė yra bendra visai žmonijai), arba tu nusileisi peikiamas, apleistas (Pragare).

23. Ir jūsų Viešpats įsakė, kad jūs negarbintumėte nieko kito, tik Jį. Ir kad jūs būtumėte pareigingi savo tėvams. Jei vienas iš jų arba abu iš jų sulaukia seno amžiaus jūsų gyvenime, netarkite jiems nepagarbaus žodžio ir nerėkite ant jų, tačiau kreipkitės į juos pagarbia kalba.

24. Ir nuleiskite ant jų paklusnumo ir nuolankumo sparną per gailestingumą, ir sakykite: „Mano Viešpatie, suteik jiems Savo Gailestingumą, nes jie išaugino mane, kai buvau mažas.“

25. Jūsų Viešpats geriausiai žino, kas yra jumyse. Jei esate teisingi, tada, iš tiesų, Jis yra Visada Atlaidžiausias tiems, kurie atsigręžia į Jį vėl ir vėl paklusniai, ir atgailaudami.

26. Ir suteikite giminei jai priklausančią dalį ir Al-Miskin (vargingiesiems) ir keliautojui. Tačiau nešvaistykite (savo turto). [1] ——— [1] Leidžiant pinigus, reikia laikytis vidurio – nebūti nei šykštuoliu, nei išlaidūnu, ir nebūti kaip tie, kurie leidžia pinigus nepaklusdami Allahui ir Jo Pasiuntiniui (ﷺ).

27. Iš tiesų, išlaidūnai yra Šajatin (šėtonų, velnių) broliai ir Šaitan (Velnias-Šėtonas) yra nedėkingas savo Viešpačiui.

28. O jei tu (Muchammedai ﷺ) nusigręži nuo jų (giminių, vargingųjų, keliautojų, kuriems Mes įsakėme suteikti jų teises, jei tu tuo metu, kai jie prašo tavęs, neturi pinigų) ir lauki gailestingumo iš savojo Viešpaties, kurio tu tikiesi, tada, kalbėk su jais švelniai, maloniu žodžiu (t. y. Allahas suteiks man, ir aš duosiu jums).

29. Ir neleisk savo rankoms būti pririštoms (kaip šykštuolio) prie tavo kaklo, nei ištįsusioms į nepasiekiamas platybes (kaip išlaidūno), tam, kad netaptum smerkiamas ir dideliam skurde.

30. Iš tiesų, tavo Viešpats padidina išlaikymą tiems, kam Jis nori, ir apriboja (tam, kam Jis nori). Iš tiesų, Jis yra Visada Visa Žinantis, Visa Matantis Savo vergus.

31. Ir nežudykite savo vaikų, baimindamiesi skurdo. Mes suteiksime išlaikymą jiems taip pat kaip ir tau. Iš tiesų, jų žudymas yra didelė nuodėmė.

32. Ir nesiartinkite prie neleistinų lytinių santykių. Iš tiesų, tai yra Fahiša (t. y. tai, kas peržengia ribas - didelė nuodėmė), ir blogas kelias (vedantis į Pragarą, nebent Allahas atleis).

33. Ir nežudykite nieko, kieno žudymą Allahas uždraudė, nebent yra teisėta priežastis. Ir kas yra nužudomas neleistinai (mazlūman – tyčia, priešiškai ir engiant, ir ne dėl klaidos), Mes suteikėme jo įpėdiniams valdžią [reikalauti kisas - lygybės teisės bausmėje, arba atleisti, arba priimti dija (kraujo pinigus)]. Tačiau, neleiskite jam peržengti ribų atimant gyvybę (t. y. jis neturėtų žudyti nieko daugiau, tik patį žudiką). Iš tiesų, jam padeda (islamo teisė).

34. Ir nesiartinkite prie našlaičio nuosavybės, išskyrus tik pagerinti ją, kol jis sulauks pilnos galios amžiaus. Ir vykdykite (kiekvieną) sutartį. Iš tiesų, dėl sutarties būsite apklausiami.

35. Ir suteikite pilną matą kai matuojate, ir sverkite lygiomis svarstyklėmis. Tai tinkama (naudinga) ir geriau pabaigoje.

36. Ir (žmogau,) nesek (t. y. nekalbėk, arba nedaryk arba neliudyk) to, apie ką neturi žinių. [2] Iš tiesų, girdėjimas, ir matymas bei širdis kiekvieno iš jų bus klausinėjami (Allaho). ——— [2] t. y. sakymas: „Aš mačiau“, kai iš tiesų nematė, arba : „Aš girdėjau“, kai iš tiesų negirdėjo.

37. Ir nevaikščiok žeme išpuikęs ir išdidus. Iš tiesų, negali tu nei suskaldyti, nei permanyti žemės, nei gali tu įgyti ūgį, kaip kalnų aukštis.

38. Visi to (paminėto anksčiau) blogi aspektai yra nekenčiami jūsų Viešpaties.

39. Tai (dalis) Al-Hikma (išmintis, geros manieros ir charakteris), kurį tavo Viešpats apreiškė tau ( Muchammedai ﷺ). Ir nepriskirk Allahui jokio kito ilah (dievo), kad nebūtum įmestas į Pragarą smerkiamas ir atstumtas (nuo Allaho Gailestingumo).

40. (Mekkos pagonys,) argi tada jūsų Viešpats norėjo jums sūnų, o Sau pasiėmė dukras iš angelų tarpo? Iš tiesų, jūs sakote bjaurius žodžius.

41. Ir iš tiesų, Mes išaiškinome [Mūsų Pažadus, Įspėjimus ir (pateikėme daugybę) pavyzdžių] šiame Korane, kad jie (netikintieji) atkreiptų dėmėsį, tačiau tai padidina juose nieko vertą pasibjaurėjimą.

42. Sakyk (Muchammedai ﷺ tiems daugiadieviams, pagonims): „Jei būtų kiti aliha (dievai) su Juo, kaip jie tvirtina, tada be abejonės jie būtų suradę kelią į Viešpaties Sostą (prašydami Jo Malonės ir būti arčiau Jo).

43. Pagerbtas ir Išaukštintas yra Jis! Aukštai virš to (didelio melo), ką jie sako! (t. y. suklastotus teiginius, kad yra kitų dievų, šalia Allaho, tačiau Jis yra Allahas, Vienas, Sau Pakankamas Šeimininkas, Kurio reikia visiems kūriniams. Jis negimdo ir nebuvo Jis pagimdytas, ir nėra nieko panašaus į Jį ar lygaus Jam).

44. Septyni dangūs ir žemė, ir visa, kas yra tame, garbina Jį ir nėra nieko kas negarbintų Jo Šlovės. Tačiau, jūs nesuprantate jų garbinimo. Iš tiesų, Jis yra Visada Pakantus, Dažnai Atleidžiantis.

45. Ir kai tu (Muchammedai ﷺ) recituoji Koraną, Mes pastatome tarp tavęs ir tų, kurie netiki Amžinybę, nematomą skraistę (arba uždengiame jų širdis, kad jie nieko negirdėtų ir nesuprastų).

46. Ir Mes užklojome apdangalus virš jų širdžių, kad jie nesuprastų jo (Korano), ir jų ausyse – kurtumas. Ir kai jūs minite savo Viešpatį Vienintelį [La ilaha illallah (niekas kitas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas) – islamiškasis monoteizmas ] Korane, jie atsuka savo nugaras, bėgdami iš didžios antipatijos.

47. Mes žinome geriausiai apie tai, ko jie klausosi, kai jie klausosi tavęs. Ir kai jie slapta tariasi, tada Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) sako: „Jūs sekate ne kuo kitu, o tik apkerėtu žmogumi.“

48. Pažvelk, kokius pavyzdžius jie pateikė tau. Taigi, jie nuklydo, ir niekada jie negalės rasti kelio,

49. Ir jie sako: „Kai mes būsime kaulai ir nuotrupos (sunykę), ar tikrai mes būsime prikelti (kad taptume) nauju kūriniu?“

50. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Būkite jūs akmenimis ar geležimi.“

51. „Arba kokiu nors sukurtu dalyku, kuris yra dar didesnis (arba tvirtesnis) jūsų krūtinėse (kaip mintys apie prikėlimą, ir netgi tada jūs būsite prikelti).“ Tada jie sakys: „Kas grąžins mus (į gyvenimą)?“ Sakyk: „Tas, Kuris jus sukūrė pirmą kartą!“ Tada, jie papurtys savo galvas tau ir tars: „Kada tai bus?“ Sakyk: „Galbūt greitai!“

52. Tą Dieną, kai Jis pakvies jus, ir jūs atsiliepsite (į Jo Kvietimą) su Jo Šlovinimu ir Paklusnumu (žodžiais), ir jūs galvosite, kad užtrukote (šiame pasaulyje) tik trumpai!

53. Ir sakyk Mano vergams (t. y. tikriems tikintiesiems islamo monoteizmą), kad jie turėtų sakyti (tik) tuos žodžius, kurie yra geriausi. (Nes) Šaitan (Šėtonas), iš tiesų, sėja tarp jų prieštaravimo ir nesantaikos būseną. Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) žmogui yra aiškus priešas.

54. Jūsų Viešpats žino jus geriausiai. Jei Jis panorės, Jis suteiks jums gailestingumą, o jei Jis panorės – Jis nubaus jus. Ir Mes nesiuntėme tavęs (Muchammedai ﷺ) būti jų saugotoju.

55. Ir jūsų Viešpats geriausiai žino visus, kas yra danguose ir žemėje. Ir iš tiesų, Mes išaukštinome kai kuriuos Pranašus virš kitų, ir Davūdui (Dovydui) Mes suteikėme Zabūr (Psalmes).

56. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Šaukitės tų – šalia Jo – kuriuos jūs įsivaizduojate [esant dievais – kaip angelus, Isą (Jėzų), Uzair (Ezrą) ir kitus]. Jie nei turi galios pašalinti bėdas nuo jūsų, nei nukelti jas nuo jūsų ant kitų.“]

57. Tie, kurių jie šaukiasi [kaip Isa (Jėzus) – Marjamos (Marijos) sūnus, Uzair (Ezar), angelai] trokšta (patys sau) būdų pasiekti savo Viešpatį (Allahą), kuris iš jų būtų arčiausiai. Ir jie [Isa (Jėzus), Uzair (Ezra), angelai ir kiti] tikisi Jo Gailestingumo ir bijo Jo Bausmės. Iš tiesų, jūsų Viešpaties Bausmė yra (tai) ko reikia bijoti!

58. Ir nėra miesto (gyventojų), kurio Mes nesunaikinsime prieš Prikėlimo Dieną, arba nenubausime jo žiauria kančia. Tai yra įrašyta (Mūsų Įsakymų) Knygoje.

59. Ir niekas nestabdo Mūsų nuo Ajat (įrodymų, įkalčių, ženklų) siuntimo, tik tai, kad senovės žmonės juos neigė. Ir Mes siuntėme kupranugarę Samud kaip aiškų ženklą, tačiau jie pasielgė su ja blogai. Ir Mes nesiuntėme ženklų kaip tik tam, kad perspėtume ir priverstume juos bijoti (sunaikinimo).

60. Ir (prisiminkite), kai Mes sakėme jums: „Iš tiesų, jūsų Viešpats apsupo žmoniją (t. y. jie yra Jo Gniaužtuose).“ Ir Mes nepadarėme vizijos, kurią rodėme tau (Muchammedai ﷺ, kaip tikrą liudijimą akimis ir ne kaip sapną Al-Isra naktį), kaip tik išbandymu žmonijai ir (panašiai) bjauraus medžio (Zakum, paminėto) Korane. Mes perspėjame ir priverčiame juos bijoti, tačiau tai tik padidina jų nieko vertą didį netikėjimą, engimą ir nepaklusnumą Allahui.

61. Ir (prisiminkite) kai Mes sakėme angelams: „Nusižeminkite prieš Adamą (Adomą).“ Jie nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtoną). Jis tarė: „Argi aš nusižeminsiu prieš tą, kurį Tų sukūrei iš molio?“

62. [Iblis (Šėtonas)] sakė: „Žiūrėk į tą, kurį Tu pagerbei virš manęs, jei Tu suteiksi man atokvėpį (paliksi mane gyvą) iki Prikėlimo Dienos, aš tikrai pričiupsiu ir išvesiu iš kelio jo palikuonis (paklaidindamas juos) visus, išskyrus kelis!“

63. (Allahas) tarė: „Eik ir kas iš jų seks tavimi, iš tiesų Pragaras bus atlygis (visiems) jums – gausus atlygis.“

64. „Ir apkvailink juos palaipsniui, tuos iš jų, kuriuos gali, savo balsu (t. y. dainomis, muzika ir bet kokiu kitu kvietimu į nepaklusnumą Allahui), atakuok juos savo kavalerija ir savo pėstininkais, dalinkis su jais turtu ir vaikais (viliodamas juos uždirbti pinigus neleistinais būdais – lupikavimu, arba įtraukdamas į nelesitinus lytinius santykius), ir žadėk jiems.“ Tačiau, Šėtonas nepažada jiems nieko, tik apgaulę.

65. „Iš tiesų, Mano vergai (t. y. tikri tikintieji islamiškajį monoteizmą) – neturi tu jiems jokios galios. Ir Pakankamas yra jūsų Viešpats kaip Saugotojas.“

66. Jūsų Viešpats yra Tas, Kuris gena jums laivus jūra, tam kad jūs prašytumėte Jo Dosnumo. Iš tiesų, Jis yra Visada Gailestingiausiasis jums.

67. Ir kai jus jūroje užklumpa bėda, tie, kurių jūs šaukiatės, dingsta nuo jūsų, išskyrus Jį (Allahą Vienintelį). Tačiau, kai Jis nugabena jus į saugią žemę, jūs nusigręžiate (nuo Jo). Ir žmogus yra visada nedėkingas.

68. Ar jūs tada jaučiatės saugūs, kad Jis neprivers žemės krašto praryti jūsų, arba kad Jis neatsiųs prieš jus stiprios smėlio audros? Tada, jūs nerasite jokio Vakil (saugotojo – kad šis apsaugotų jus nuo kančios).

69. Arba ar jūs jaučiatės saugūs, kad Jis negrąžins jūsų antrąsyk į jūrą ir neatsiųs prieš jus vėjo uragano ir nepaskandins jūsų, dėl jūsų netikėjimo? Tada jūs nerasite jokio keršytojo tenais Mums.

70. Ir iš tiesų Mes pagerbėme Adamo (Adomo) vaikus, ir gabenome juos žeme ir jūra, ir suteikėme jiems At-Taijibat (leistinus gerus dalykus), ir iškėlėmė juos virš daugumos tų, kuriuos Mes sukūrėme, su ženklia pirmenybe.

71. (Ir prisiminkite) Dieną, kai Mes sukviesime kartu visus žmones ir jų (atitinkamus) Imamus [jų Pranašus arba jų gerų ir blogų darbų įrašus, arba jų Šventąsias Knygas kaip Koraną, Tauratą (Torą), Indžylį (Evangeliją) arba lyderius, kuriais žmonės sekė šiame pasaulyje]. Taigi, kam įteikiamas jo įrašas į jo dešinę ranką, tas skaitys savo įrašus ir su jais nebus elgiamasi nė menkiausiai neteisingai.

72. O kas yra aklas šiame pasaulyje (t. y. nemato Allaho Ženklų ir netiki Jį), bus aklas ir Amžinybėje ir dar labiau nuklydęs nuo Teisingo Kelio.

73. Iš tiesų, jie rengėsi nuvilioti tave nuo to, ką Mes atskleidėme (Koraną) tau (Muchammedai ﷺ), išgalvoti kažką kitą, nei tai prieš Mus, ir tada jie tikrai būtų paėmę tave Khalil (artimu draugu)!

74. Ir jei nebūtume Mes padarę tave tvirtai besilaikančiuoju, tu būtum beveik palinkęs link jų truputį.

75. Tokiu atveju Mes būtume privertę tave paragauti dvigubą bausmės porciją šiame gyvenime ir dvigubą bausmės porciją po mirties. O tada tu nebūtum radęs nė vieno padedančio tau prieš Mus.

76. Ir iš tiesų, jie ketino išgąsdinti tave taip stipriai, kad išvarytų tave iš žemės. Tačiau, tuo atveju nebūtų jie laukę (ten) tavęs, tik trumpai.

77. (Tai buvo Mūsų) Sunna (taisyklė arba kelias) Pasiuntiniams, (kuriuos) Mes siuntėme anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ) ir nerasi tu jokio pakeitimo Mūsų Sunnoje.

78. Atlik As-Salat (ikamat-as-Salat) [3] nuo vidurdienio iki nakties tamsos (t. y. zuhr, asr, maghrib ir iša maldas) ir recituok Koraną ankstyvą aušrą (t. y. rytinės maldos metu). Iš tiesų, Korano recitavimas ankstyvą aušrą yra visada paliudijamas (jame dalyvauja angelai, paskirti prižiūrėti žmoniją dieną ir naktį). [4] ——— [3] Ikamat-as-Salat: salat (maldų) atlikimas. [4] (17:78) Abu Salamah bin Abdurrahman pasakojo: „Abu Hurairah sakė: „Aš girdėjau Allaho Pasiuntinį ﷺ sakant: „Atlygis už Salat (maldą) bendruomenėje yra dvidešimt penkis kartus didesnis už (atlygį) Salat (maldos), atliekamos žmogaus atskirai. Nakties angelai ir dienos angelai susirenka Fadžr maldos metu.“ Abu Hurairah tada pridūrė: „Recituok Tauriąją Knygą jei nori, nes „Iš tiesų, Korano recitavimas ankstyvą aušrą yra visada paliudijamas (jame dalyvauja angelai, paskirti prižiūrėti žmoniją dieną ir naktį).“ (Eilutė 17:78) .“ (Sahih Al-Bukhari, t. 1, hadisas Nr. 621).

79. Ir kai kurias nakties dalis (taip pat) atlik maldą su juo (t. y. recituok Koraną maldoje), kaip papildomą maldą (tahadžud pasirenkamoji malda – navafil) sau (Muchammedai ﷺ). Gali būti, kad tavo Viešpats iškels tave į Makam Mahmūd (šlovės ir garbės būseną, t. y. garbė tarpininkauti Prikėlimo Dieną).

80. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpatie! Leisk mano įėjimui (į Al-Mediną miestą) būti geram, ir (taip pat) mano išėjimui (iš Mekkos miesto) būti geram. Ir suteik man iš Savęs leidimą padėti man (arba tvirtą ženklą arba įrodymą).

81. Ir sakyk: „Tiesa atėjo ir Batil (netiesa, t. y. Šėtonas arba daugiadievystė) išnyko. Iš tiesų, Batil tikrai visada išnyksta.“

82. Ir Mes nuleidome Koraną, kuris yra gydantis ir gailestingumas tiems, kurie tiki ir jis padidina Zalimūn (daugiadieviams ir blogą darantiesiems) nieką kitą, tik pralaimėjimą.

83. Ir kai Mes suteikiame Savo Malonę žmogui (netikinčiajam), jis nusisuka ir tampa arogantišku (toli nuo Teisingojo Kelio). O kai blogis jį užklumpa, jis yra didelėje neviltyje.

84. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Kiekvienas elgiasi pagal Šakilatihi (t. y. savo būdą arba savo religiją arba savo intencijas), ir jūsų Viešpats geriausiai žino tą, kurio kelias yra teisingas.“

85. Ir jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ) apie Rūh (Dvasią). Sakyk: „Rūh (Dvasia) yra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos žinojimas yra tik pas mano Viešpatį. Ir iš (to) žinojimo jums (žmonėms) buvo duota tik truputį.“

86. Ir jei Mes panorėtume, Mes tikrai galėtume paimti tai, ką Mes tau apreiškėme (t. y. šį Koraną). Tada jūs nerastumėte globėjo sau prieš Mus tuo atžvilgiu.

87. Išskyrus kaip Gailestingumą jūsų Viešpaties. Iš tiesų, Jo Malonė tau (Muchammedai ﷺ) yra netgi didesnė.

88. Sakyk: „Jei žmonija ir džinai susirinktų kartu sukurti ką nors panašaus į šį Koraną, jie negalėtų sukurti nieko panašaus, net jei vienas kitam padėtų.“

89. Ir iš tiesų, Mes pilnai išaiškinome žmonijai šiame Korane visus panašumus, tačiau dauguma žmonijos atsisako (tiesos ir nepriima nieko kito) išskyrus netikėjimą.

90. Ir jie sako: „Mes netikėsime tavimi (Muchammedai ﷺ) kol tu nepriversi šaltinio ištrykšti iš žemės mums,

91. Arba turėsi datulių palmių ir vynuogių sodą ir priversi upes trykšti jų viduryje gausiai.

92. Arba priversi dangų nukristi ant mūsų dalimis, kaip tu vaizdavai (kad įvyks Prikėlimo Dieną), arba atvesi priešais (mus) Allahą ir angelus akis į akį.

93. Arba turėsi Zukhruf (sidabro ir gryno aukso) namą arba pakilsi į dangų ir netgi tada mes visiškai netikėsime tavo pakilimu, kol neatneši mums Knygos, kad mes skaitytume.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Lai būna Pašlovintas (ir Išaukštintas) mano Viešpats! Argi aš nesu tik žmogus, siųstas Pasiuntiniu?“

94. Ir niekas netrukdė žmonėms patikėti, kai jiems atėjo vedimas, išskyrus tai, kad jie sakė: „Argi Allahas siuntė žmogų (Savo) Pasiuntiniu?“

95. Sakyk: „Jei žeme vaikščiotų angelai taikiai ir saugiai, Mes be abejonės būtume nuleidę jiems iš dangaus angelą Pasiuntiniu.“

96. Sakyk: „Allahas yra Pakankamas liudytojas tarp manęs ir jūsų. Iš tiesų, Jis yra Visada Visa Žinantis, Visa Matantis apie Savo vergus.“

97. Ir tas, kurį Allahas veda, jis yra vedamas teisingai. Tačiau tas, kurį Jis paklaidina, tokiems jūs nerasite jokio Aulija (padėjėjų ir globėjų), be Jo, ir Mes surinksime juos kartu Prikėlimo Dieną ant jų veidų, aklus, nebylius ir kurčius. Jų buveinė bus Pragaras. Kada tik jis aprims, Mes padidinsime jiems Ugnies nuožmumą.

98. Tai jų atlygis, nes jie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir sakė: „Kai mes būsime tik kaulai ir nuotrupos, ar tikrai būsime prikelti kaip naujas kūrinys?“

99. Argi nemato jie, kad Allahas, Kuris sukūrė dangus ir žemę, Gali sukurti tai, kas panašu į tai. Ir Jis nulėmė jiems paskirtą terminą, dėl kurio nėra jokios abejonės. Tačiau Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys) atsisako (tiesos - islamiškojo monoteizmo Žinios ir nepriima nieko kito) išskyrus netikėjimą.

100. Sakyk (netikintiesiems): „Jei jūs turėtumėte lobį – mano Viešpaties Gailestingumą (turtą, pinigus, aprūpinimą) – tada jūs tikrai susilaikytumėte (nuo išlaidavimo) iš baimės (išsekinti tai), ir žmogus yra visada šykštus!“

101. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) devynis aiškius ženklus. Tada paklausk Israelio (Izraelio) Vaikų, kai jis atvyko pas juos, tada Firaun (Faraonas) tarė jam: „Mūsa (Moze), manau, kad esi tu tikrai užburtas.“

102. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Iš tiesų, tu žinai, kad šie ženklai buvo nuleisti ne ko kito, tačiau dangų ir žemės Viešpaties. Ir manau, kad esi tu iš tiesų, Firaun (Faraone), pasmerktas sunaikinimui (nuo viso gero)!“

103. Taigi, jis nusprendė išvaryti juos iš (Egipto) žemės. Tačiau, Mes paskandinome jį ir visus, kurie buvo su juo.

104. Ir Mes tarėme Israelio (Izraelio) Vaikams po jo: „Gyvenkite žemėje, o tada, kai paskutinysis pažadas priartės, Mes surinksime jus visus kartu kaip maišytą būrį (surinktą iš įvairių tautų).

105.Ir su tiesa Mes nuleidome jį (t. y. Koraną) ir su tiesa jis nusileido. Ir Mes siuntėme tave (Muchammedai ﷺ) tik kaip geros žinios nešėją ir perspėtoją.

106. Ir (tai yra) Koranas, kurį Mes padalinome (į dalis) tam, kad tu recituotum jį žmonėms su pertraukomis. Ir Mes atskleidėme jį etapais (per 23 metus).

107. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Tikėkite juo (Koranu) ar netikėkite (juo). Iš tiesų, tie, kuriems buvo suteiktas žinojimas anksčiau jo (judėjams ir krikščionims), kai jis recituojamas jiems, jie krenta ant veidų nuolankiai nusižemindami.“

108. Ir jie sako: „Šlovė mūsų Viešpačiui! Iš tiesų, mūsų Viešpaties Pažadas turi būti išpildytas.“

109. Ir jie krenta ant veidų raudodami ir tai padidina jų paklusnumą.

110. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Šaukitės Allaho arba šaukitės Maloningiausiojo (Allaho), kad ir kokiais vardais jūs Jo šaukiatės (tai tas pats), nes Jam priklauso Geriausieji Vardai. Ir atlikite Salat (maldą) nei garsiai, nei tyliai, tačiau sekite vidutiniu keliu.

111. Ir sakyk: „Visa šlovė ir padėka priklauso Allahui, Kuris nepagimdė sūnaus (arba vaikų), ir Kuris neturi partnerių (Savo) Karalystėje, nei Jis yra žemas, kad turėtų Vali (padėjėją, globėją ar saugotoją). Ir garbinkite Jį visu didingumu.“

1. Visa šlovė ir dėkingumas yra Allahui, Kuris nuleido Savo vergui (Muchammedui ﷺ) Knygą (Koraną) ir nepaliko jame jokių iškraipymų.

2. (Jis padarė jį) aiškiai perspėjantį (netikinčiuosius) apie žiaurią bausmę nuo Jo ir suteikiantį gerą žinią tikintiesiems (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą), kurie daro teisingus darbus, kad gautų teisingą atlygį (t. y. Rojų).

3. Jie gyvens ten amžinai.

4. Ir perspėjantį tuos (judėjus, krikščionis ir pagonis), kurie sako: „Allahas pagimdė sūnų (arba palikuonis arba vaikus).“

5. Neturi jie jokių žinių apie tai, nei turėjo jų tėvai. Galingas yra žodis, išeinantis iš jų burnų [t. y. Jis gimdo sūnus ir dukteris]. Jie nekalba nieko kito, tik melą.

6. Galbūt tu nusižudytum (Muchammedai ﷺ) iš sielvarto dėl jų žingsnių (dėl jų nusigręžimo nuo tavęs), nes jie netiki šiuo pasakojimu (Koranu).

7. Iš tiesų, Mes padarėme tai, kas yra ant žemės kaip puošmeną jai tam, kad Mes galėtume juos (žmoniją) išbandyti – kurie iš jų yra geriausi savo poelgiais [t. y. kurie daro gerus darbus geriausiu būdu, tai reiškia daryti juos (darbus) visiškai vardan Allaho ir Pranašo ﷺ nurodytais būdais].

8. Ir iš tiesų, Mes padarysim viską, kas yra ant jos (žemės) plika sausa dirva (be jokios augmenijos ar medžių).

9. Argi manai, kad Urvo žmonės ir Įrašas (žinios arba Urvo žmonių vardai) buvo Mūsų Ženklų stebuklas?

10. (Atmink) kai jauni vyrai pabėgo (ieškodami) prieglobsčio (nuo savo netikinčiųjų žmonių) į Urvą. Jie sakė: „Mūsų Viešpatie, suteik mums Savo gailestingumą ir palengvink mums mūsų reikalus teisingu būdu!”.

11. Taigi, Mes uždengėme jų girdėjimo (pojūtį) (priversdami juos giliai įmigti) Urve keletui metų.

12. Tada Mes pakėlėme juos (iš jų miego), kad galėtume išbandyti, kuri iš dviejų grupių buvo geriausia laiko, kurį jie užgaišo, skaičiavime.

13. Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) jų istoriją teisingai: iš tiesų jie buvo jauni vyrai, tikėję savo Viešpačiu (Allahu) ir Mes padidinome juos teisingame vedime.

14. Ir Mes padarėme jų širdis tvirtas ir stiprias (su Tikėjimo Allahą šviesa ir suteikėme jiems kantrybės pakelti išsiskyrimą su jų pažįstamais ir giminėmis bei namais), kai jie atsistojo ir tarė: „Mūsų Viešpats yra dangų ir žemės Viešpats, niekada mes nesikreipsime į jokį ilah (dievybę), išskyrus į Jį. Jei mes taip darytume, mes tikrai sakytume netikėjimo baisybę.

15. Šie mūsų žmonės paėmė garbinimui kitas aliha (dievybes) nei Jis (Allahas). Kodėl jie nesuteikia jiems aiškios valdžios? Ir kas daro blogiau nei tas, kuris sako netiesą apie Allahą?”

16. (Jauni vyrai tarė vienas kitam): „Ir kai jūs pasitraukiate nuo jų ir to, ką jie garbina, išskyrus Allahą, tada ieškokite prieglobsčio Urve. Jūsų Viešpats atvers jums kelią iš Savo Gailestingumo ir palengvins jums jūsų reikalus (t. y. suteiks jums tai, ko jums reikia aprūpinimui, būstui).“

17. Ir galėjote matyti saulę, kai ji pakilo, slenkančią į dešinę nuo jų Urvo, ir kai ji leidosi, besigręžiančią nuo jų į kairę, kai jie gulėjo Urvo vidury. Tai (vienas) iš Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, ženklų). Tas, kurį Allahas veda, yra teisingai vedamas, tačiau tam, kurį Jis paklaidina, nerasi jam jokio Vali (vedančio draugo), kad išvestų jį (į teisingą Kelią).

18. Ir galėjote manyti juos esant pabudus, kai jie miegojo. Ir Mes pavertėme juos ant jų dešiniojo ir ant jų kairiojo šonų, ir jų šunį, tiesiantį savo dvi priekines letenas prie įėjimo [Urvo arba erdvės, šalia įėjimo į Urvą (kaip vartų saugotoją)]. Jei būtum pažiūrėjęs į juos, tikrai būtum nusisukęs nuo jų bėgdamas, ir tikrai būtum kupinas baimės dėl jų.

19. Panašiai, Mes pažadinom juos (iš jų ilgo gilaus miego), kad jie klausinėtų vienas kitą. Kalbėtojas iš jų tarpo sakė: „Kiek laiko jūs (čia) praleidote?“ Jie atsakė: „(Galbūt) mes praleidome dieną arba dalį dienos.“Jis tarė: „(Vienintelis) jūsų Viešpats geriausiai žino, kiek jūs (čia) prabuvote. Taigi siųskite vieną iš jūsų su šia sidabrine jūsų moneta į miestą ir lai jis išsiaiškina, koks maistas yra geras ir leistinas ir atneša dalį jo jums. Ir lai jis būna atsargus ir neleidžia jokiam žmogui sužinoti apie jus.

20. Nes, jei jie sužinos apie jus, jie užmuš jus (mirtinai arba smurtaus arba jus sužalos) arba grąžins jus į savo religiją. Ir tokiu atveju jūs niekada nebūsite sėkmingi.“

21. Ir taip Mes padarėme jų istoriją žinomą (žmonėms), kad jie galėtų žinoti, jog Allaho Pažadas yra tiesa, ir kad negali būti jokios abejonės dėl Valandos. (Atmink) kai jie (miesto žmonės) ginčijosi tarp savęs apie jų istoriją, jie tarė: „Pastatykite pastatą virš jų, jų Viešpats žino geriausiai apie juos.“ (Tada) tie, kurie pasiekė savo tikslą tarė (greičiausiai netikintieji): „Mes tikrai pastatysime garbinimo vietą virš jų.“

22. (Kai kurie) sako, kad jų buvo trys, o šuo buvo ketvirtas iš jų. O (kiti) sako, kad jų buvo penki, šuo buvo šeštas, - spėliojantys apie nematomą. (Dar kiti) sako, kad jų buvo septyni, o šuo buvo aštuntas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpats geriausiai žino jų skaičių, niekas nežino to, tik keli.“ Taigi nesiginčykit (dėl jų skaičiaus), išskyrus su aiškiais įrodymais (kuriuos Mes apreiškėme jums). Ir nesitarkite su nė vienu iš jų (Rašto žmonėmis – judėjais ir krikščionimis) apie Urvo žmonių (istoriją).

23. Ir niekada nesakykite apie ką nors: „Aš padarysiu tai ir tai rytoj.“

24. Išskyrus (kartu sakydami): „Jei Allahas panorės!“ Ir prisiminkite savo Viešpatį, kai pamirštate ir sakykite: „Gali būti, kad mano Viešpats veda mane link artimesnio tiesos kelio nei tai.“

25. Ir jie pasiliko savo Urve tris šimtus (saulės) metų, pridedant devynis (prie mėnulio metų).

26. Sakyk: „Allahas žino geriausiai, kiek ilgai jie pasiliko. Pas Jį yra (Žinios apie) dangų ir žemės Nematomą. Kaip aiškiai Jis mato ir girdi (viską)! Neturi jie jokio kito Vali (Padėjėjo, Reikalų tvarkytojo, Globėjo), išskyrus Jį, ir niekas nesidalina su Juo Jo Sprendime ir Jo Valdyme.“

27. Ir recituok, kas buvo apreikšta tau (Muchammedai ﷺ) iš Knygos (Korano) tavojo Viešpaties (t. y. recituok tai, suprask ir sek jo mokymais ir elkis pagal jo nurodymus bei skelbk tai žmonėms). Niekas negali pakeisti Jo Žodžių, ir nerasi tu nieko kito kaip prieglobsčio, išskyrus Jį.

28. Ir būk (Muchammedai ﷺ) kantrus su tais, kurie šaukiasi savo Viešpaties (t. y. savo kompanjonais, kurie prisimena savo Viešpatį garbindami, šlovindami maldose, ir kitais teisingais darbais) rytą ir popietę, siekdami Jo Veido. Ir neleisk savo akim žiūrėti pro pirštus į juos, trokštant šio pasaulio gyvenimo pompastikos ir spindesio. Ir nepaklusk tam, kurio širdį Mes padarėme nesirūpinančia Mūsų Prisiminimu, ir kuris seka savo paties geiduliais, ir kurio reikalai (darbai) buvo prarasti.

29. Ir sakyk: „Tiesa yra iš tavo Viešpaties.“ Tada tas, kas nori, lai tiki, o kas nori, lai netiki. Iš tiesų, Mes paruošėme Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams) Ugnį, kurios sienos apsups juos (netikinčiuosius Allaho Vienumą). Ir jei jie prašys pagalbos (palengvinimo, vandens), jiems bus duotas vanduo kaip verdantis aliejus, kuris nuplikys jų veidus. Siaubingas yra gėrimas, ir bloga Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

30. Iš tiesų, tiems, kurie patikėjo ir darė gerus darbus, be abejonės, Mes nepadarysime nė vieno, kuris darė savo (teisingus) darbus tobuliausiu būdu, atlygio pamesto.

31. Tie! Jiems bus Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), kuriuose upės teka po jais. Ten jie bus papuošti aukso apyrankėmis, ir jie dėvės žalius apdarus geriausio ir storiausio šilko. Jie sėdės atsirėmę iškeltuose sostuose. Koks geras yra atlygis, ir kokia puiki Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

32. Ir pateikite jiems pavyzdį apie du vyrus: vienam iš jų Mes davėme du vynuogių sodus, ir Mes apsupome abu juos datulių palmėmis, ir pasodinome tarp jų pašarines žoles (dirbamus laukus).

33. Kiekvienas iš šių dviejų sodų išaugino savo produktus, ir nė kiek nežlugo tame, ir Mes privertėme upę trykšti vidury jų.

34. Ir jis turėjo turtą (arba vaisių) ir tarė savo kompanjonui, tarpusavio pokalbio metu: „Aš esu pranašesnis turtu ir stipresnis tarp žmonių.“

35. Ir jis nuėjo į savo sodą būdamas tos būsenos (pasididžiavimo ir netikėjimo), neteisingas sau. Jis tarė: „Nemanau, kad tai kada nors pražus.

36. Ir aš nemanau,kad Valanda kada nors ateis, ir jei iš tiesų aš būsiu grąžintas savo Viešpačiui (Prikėlimo Dieną), aš tikrai rasiu geriau nei tai, kai grįšiu pas Jį.

37. Jo kompanjonas tarė jam, kalbėdamas su juo: „Ar tu netiki Tuo, Kuris sukūrė tave iš dulkės (t. y. tavo tėvą Adamą (Adomą), tada iš nutfa (vyriškųjų ir moteriškųjų išskyrų mišinio), tada suformavo tave į žmogų?

38. Tačiau aš (tikiu), kad Jis yra Allahas, mano Viešpats, ir nieko aš nepriskirsiu partneriu savo Viešpačiui.

39. Geriau tau sakyti, įeinant į savo sodą: „Taip, kaip Allahas panorės (įvyks)! Nėra jokios kitos galios, tik su Allahu!” Jei matai mane mažiau (turintį) nei tu, turtu ir vaikais,

40. gali būti, kad mano Viešpats suteiks man ką nors geriau nei tavo sodas ir pasiųs jam Husban (kančią, žaibą) iš dangaus, tada tai bus slidi žemė.

41. Arba vanduo iš jų (iš sodų) nuseks (po žeme) taip, kad tu niekada nesugebėsi jo rasti.“

42. Taigi jo vaisiai buvo apsupti (pražuvimu). O jis liko ploti savo rankomis (iš liūdesio) dėl to, ką jis išleido tam, nors visa tai buvo sunaikinta ant treliažų, ir jis tegalėjo sakyti: „O kad nebūčiau priskyręs jokių partnerių savo Viešpačiui!“ (Tafsir Ibn Kathir)

43. Ir jis neturėjo jokių žmonių, kurie padėtų jam prieš Allahą, nei jis galėjo apginti (arba išgelbėti) save.

44. Ten (Prikėlimo Dieną) Al-Valaja (apsauga, galia, valdžia ir viešpatija) bus tik Allaho (Vienintelio), Tikrojo Dievo. Jis (Allahas) yra Geriausias atlyginti ir Geriausias paskutinei pabaigai. (La ilaha illallah) – niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas.

45. Ir pateik jiems šio pasaulio gyvenimo pavyzdį: tai kaip vanduo (lietus), kurį Mes nuleidome iš dangaus, ir žemės augmenija sąveikauja su juo, ir tampa šviežia ir žalia. Tačiau (vėliau) ji išdžiūsta ir suskilinėja į gabalus, kuriuos vėjas išmėto. Ir Allahas yra Galintis padaryti viską.

46. Turtas ir vaikai yra šio pasaulio gyvenimo puošmenos. Tačiau teisingi geri darbai, [1] kurie tęsiasi, yra geriau tavo Viešpačiui dėl atlygio ir geresni dėl vilties. ——— [1] teisingi geri darbai – penkios privalomos maldos, veiksmai, paklūstantys Allahui, geros ir gražios kalbos, Allaho prisiminimas jį šlovinant, garbinant ir dėkojant Jam.

47. Ir (atmink) Tą Dieną Mes priversime kalnus dingti (kaip dulkių debesis), ir jūs pamatysit žemę kaip nulygintą lygumą, ir mes surinksime juos visus kartu, kad nepaliktume nė vieno iš jų nuošaly.

48. Ir jie bus išstatyti priešais tavo Viešpatį (linijomis, tokiomis kaip) eilėmis, (ir Allahas sakys): „Dabar iš tiesų, jūs atėjote pas Mus taip, kaip Mes sukūrėme jus pirmą sykį. Ne, tačiau jūs manėte, kad Mes nepaskyrėme jums jokio susitikimo (su Mumis).“

49. Ir Knyga (kiekvieno iš jų Įrašas) bus įdėta (į dešinę ranką tikinčiojo Allaho Vienumą ir į kairę ranką netikinčiojo Allaho Vienumą) ir jūs pamatysite Mudžrimūn (nusikaltėlius, daugiadievius, nuodėmiautojus), bijančius to, kas yra ten (įrašyta). Jie sakys: „Vargas mums! Kokia tai Knyga, kuri nepalieka nei mažo, nei didelio, tačiau įrašė viską su skaičiais?!“ Ir jie atras viską, ką jie darė, išstatytą priešais juos, ir jūsų Viešpats nesielgia su niekuo neteisingai.

50. Ir (atmink), kai Mes sakėme angelams: „Nusižeminkite Adomui.“ Taigi jie nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtoną). Jis buvo vienas iš džinų. Jis nepakluso savo Viešpaties Įsakymui. Ar tu tada laikysi jį (Iblis) ir jo palikuonis globėjais ir padėjėjais, o ne Mane, kai jie yra priešai tau? Koks blogas pakaitalas Zalimūn (daugiadieviams ir bloga darantiesiems).

51. Aš (Allahas) padariau juos (Iblis ir jo palikuonis) nematančius (ir nesinaudojau jų pagalba) dangų ir žemės kūrimo ir (netgi) jų pačių sukūrimo, nei Aš (Allahas) ėmiau klaidinančiuosius padėjėjais.

52. Ir (Atmink) Tą Dieną Jis sakys: „Kvieskite tuos (taip vadinamus) Mano partnerius, kuriuos jūs laikėte.“ Tada jie verks jiems, tačiau šie jiems neatsakys, ir Mes pastatysime Maubik (barjerą) [2] tarp jų. ——— [2] Maubik – iš arabų kalbos taip pat reiškia priešiškumą arba sunaikinimą, arba slėnio Pragare pavadinimą.

53. Ir Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai, nuodėmiautojai) pamatys Ugnį ir suvoks, kad jie turi ten įkristi. Ir neras jie jokio būdo pabėgti iš ten.

54. Ir iš tiesų Mes parodėme visų rūšių pavyzdžius šiame Korane žmonijai. Tačiau žmogus yra visada labiau priešgyniaujantis nei bet kas kitas.

55. Ir niekas nesulaiko žmonių nuo tikėjimo, (dabar) kai teisingas vedimas (Koranas) atėjo jiems, ir nuo prašymo savo Viešpaties Atleidimo išskyrus tai, kad sentėvių būdai kartojami jiems (t. y. Allaho nulemtas jų sunaikinimas) arba jiems veidas į veidą pristatyta kančia?

56. Ir Mes nesiuntėme Pasiuntinių, išskyrus kaip geros žinios nešėjus ir perspėtojus. Tačiau tie, kurie netiki, ginčijasi su klaidingais argumentais tam, kad paneigtų tuo tiesą. Ir jie laiko Mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir tai, kuo jie buvo perspėti, juokais ir pašaipa!

57. Ir kas elgiasi blogiau, nei tas, kuriam primenama apie jo Viešapties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tačiau jis nusigręžia nuo jų, pamiršdamas tai (tuos darbus), ką jo rankos skleidė. Iš tiesų, Mes užtraukėme apdangalus ant jų širdžių, kad jie nesuprastų to (Korano), ir jų ausyse – kurtumas. Ir jei tu (Muchammedai ﷺ) kviesi juos į teisingą vedimą, netgi tada jie niekada nebus teisingai vedami.

58. Ir jūsų Viešpats yra Atlaidžiausias, Gailestingumo Valdytojas. Jei Jis pakviestų juos atsiskaityti už tai, ką jie įgijo, tada tikrai, Jis paspartintų jų bausmę. Tačiau jie turi jiems paskirtą laiką, po kurio jie nebeturės jokio pabėgimo.

59. Ir šiuos miestus (gyventojus - Ad, Samud) Mes sunaikinome, kai jie elgėsi blogai. Ir Mes paskyrėme nustatytą laiką jų sunaikinimui.

60. Ir (atmink), kai Mūsa (Mozė) sakė savo tarnui: „Aš nesiliausiu (keliavęs), kol pasieksiu dviejų jūrų susiliejimą arba (kol) praleisiu daugybę metų kelionėje.“

61. Tačiau kai jie pasiekė dviejų jūrų susiliejimą, jie pamiršo savo žuvis, ir jos išėjo per jūrą kaip per tunelį.

62. Taigi, kai jie toliau keliavo (už tos paskirtos vietos) Mūsa (Mozė) tarė savo tarnui: „Atnešk mums mūsų ryto maistą. Iš tiesų, mes kentėme didelį nuovargį šioje mūsų kelionėje.“

63. Jis tarė: „Ar atsimeni, kai mes prisiglaudėme uoloje? Aš iš tiesų pamiršau žuvį. Niekas kitas, tik Šaitan (Šėtonas), privertė mane pamiršti tai. Ji nuplaukė į jūrą keistai (keistu keliu)!“

64. [Mūsa (Mozė)] sakė: „Tai yra tai, ko mes ieškojome.“ Taigi jie grįžo atgal sekdami savo pėdsakais.

65. Tada jie rado vieną iš Mūsų vergų, kuriam Mes suteikėme Savo gailestingumą, ir kurį Mes išmokėme Mūsų žinojimo.

66. Mūsa (Mozė) tarė jam (Khidr): „Ar aš galiu sekti tavimi, kad tu išmokytum mane ko nors iš to žinojimo (teisingo vedimo ir teisingo kelio), kurio tave išmokė (Allahas)?“

67. Jis (Khidr) tarė: „Iš tiesų, tu neturėsi kantrybės su manimi!

68. Ir kaip tu gali būti kantrus dėl kažko, ko tu nežinai?“

69. Mūsa (Mozė) tarė: „Jei Allahas panorės, tu pamatysi mane esant kantriu, ir aš paklusiu tau tame.“

70. Jis (Khidr) tarė: „Tada, jei tu seksi mane, neklausinėk manęs apie nieką tol, kol aš pats tau apie tai paminėsiu.“

71. Taigi jie abu keliavo tol, kol, jiems įlipus į laivą, jis (Khidr) pramušė skyles jame. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu pramušei jame skyles tam, kad paskandintum jo žmones? Iš tiesų, tu padarei Imr (Munkar – blogą, baisų dalykas).“

72. Jis (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad tu nesugebėsi būti kantrus su manimi?“

73. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau, [3] ir nebūk man griežtas dėl mano reikalo (su tavimi).“ ——— [3] Jei kas nors padaro ką nors priešinga jo priesaikai dėl užmarštumo (ar jam reikia tai išpirkti?). Ir Allaho Žodžiai: „Ir nėra nuodėmės tau, dėl to, kame padarei klaidą.“ (33:5) Ir Allahas sakė: „[Mūsa (Mozė)] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau.“(18:73)

74. Tada jie abu keliavo tol, kol sutiko berniuką, ir jis (Khidr) jį užmušė. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu užmušei šį nekaltą žmogų, kuris nieko nenužudė? Iš tiesų, tu padarei Nukr (Munkar – draudžiamą, blogą, baisų dalyką)!“

75. (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad neturėsi kantrybės su manimi?“

76. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei aš tavęs paklausiu ko nors po šito, nelaikyk manęs savo draugijoj, aš tau atleidžiu.“

77. Tada jie abu keliavo tol, kol, priėję miesto žmones, paprašė jų maisto, tačiau jie atsisakė juos pavaišinti. Tada jie rado tenais bebaigiančią griūti sieną ir jis (Khidr) ją atstatė. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei būtum panorėjęs, iš tiesų, būtum galėjęs už tai užsidirbti!“

78. (Khidr) tarė: „Tai yra mano ir tavo išsiskyrimas. Aš pasakysiu tau (šių) dalykų, dėl kurių tu neturėjai kantrybės, paaiškinimą.

79. Dėl laivo, jis priklausė Masakin (vargingiems žmonėms), dirbantiems jūroje. Taigi aš norėjau padaryti jam trūkumą, nes už jų buvo karalius, kuris užgrobdavo kiekvieną laivą jėga.

80. Dėl berniuko, jo tėvai buvo tikintieji ir mes baiminomės kad jis spaus juos maištaudamas ir netikėdamas.

81. Taigi mes norėjome, kad jų Viešpats pakeistų jį jiems geresniu teisingumu ir artimesniu gailestingumui.

82. „O dėl sienos, ji priklausė dviem našlaičiams mieste ir po ja buvo lobis, priklausantis jiems. Jų tėvas buvo teisingas žmogus ir jų Viešpats norėjo, kad jie pasiektų pilnos jėgos amžių ir pasiimtų savo lobį kaip gailestingumą iš savo Viešpaties. Ir aš padariau tai ne savo paties nutarimu. Tai yra tų (dalykų), dėl kurių tu negalėjai būti kantrus, paaiškinimas.“

83. Ir jie klausia tavęs apie Zul-Karnain. Sakyk: „Aš parecituosiu jums kai ką apie jo istoriją.“

84. Iš tiesų, Mes įkurdinome jį žemėje, ir Mes suteikėme jam viską.

85. Taigi jis ėjo keliu.

86. Kol, pasiekęs saulės laidos vietą, rado ją benusileidžiančią į juodo purvino (arba karšto) vandens šaltinį. Ir rado jis šalia žmones. Mes (Allahas) tarėme (įkvėpimu): „Zul-Karnain, arba tu nubausk juos, arba elkis su jais maloniai.“

87. Jis tarė: „Jį (netikintįjį Allaho Vienumą), kuris daro bloga, mes nubausime, o tada jis bus atneštas atgal savo Viešpačiui, Kuris nubaus jį siaubinga kančia (Pragaru).“

88. „Tačiau tą, kuris tiki (Allaho Vienumą) ir daro teisingus darbus, jis turės geriausią atlygį (Rojų), ir mes (Zul-Karnain) sakysime jam švelnius žodžius (kaip nurodymus).“

89. Tada jis ėjo kitu keliu.

90. Kol, pasiekęs saulės pakilimo vietą, jis rado ją bepakylančią žmonėms, kuriems Mes (Allahas) nesuteikėme jokio prieglobsčio nuo saulės.

91. Taigi (tai buvo)! Ir Mes žinojome apie jį (Zul-Karnain) viską.

92. Tada jis sekė (kitu) keliu.

93. Kol, pasiekęs (vietą) tarp dviejų kalnų, rado priešais (šalia) jų (tų dviejų kalnų) žmones, vos vos suprantančius žodį.

94. Jie sakė: „Zul-Karnain, iš tiesų, Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) daro piktadarybes žemėje. Ar turėtume mes sumokėti tau duoklę, kad tu iškeltum barjerą tarp mūsų ir jų?“

95. Jis tarė: „Tai (turtas, valdžia ir galia), kurią mano Viešpats suteikė man yra geriau (nei jūsų duoklė). Taigi padėkite man (savo vyrų) galia, aš iškelsiu tarp jūsų ir jų barjerą.

96. Duokite man geležies gabalus (plytas).“ Tada, kai jis užpildė plyšį tarp dviejų kalnų skardžių, tarė: „Papūskite“. Tada, kai jis padarė juos (raudonus kaip) ugnimi, jis tarė: „Atneškite man išlydytą varį užpilti ant jų.“

97. Taigi jie [Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas)] negalėjo pašalinti jo arba pro jį prasikasti.

98. (Zul-Karnain) tarė: „Tai yra mano Viešpaties malonė, tačiau kai mano Viešpaties Pažadas išsipildys, Jis sulygins tai su žemės. Ir mano Viešpaties Pažadas yra visada tiesa.“

99. Ir Tą Dieną [t. y. Dieną, kai Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) išeis], Mes paliksime juos banguoti, kaip bangas, viena ant kitos. Ir bus papūstas Trimitas ir Mes surinksime juos (kūrinius) visus kartu.

100. Ir tą Dieną Mes pristatysime Pragarą netikintiesiems, aiškiai matomą -

101. tiems, kurių akys buvo po šydu nuo Mano Prisiminimo (šio Korano), ir kurie negalėjo (jo) girdėti.

102. Argi tada tie, kurie netikėjo, galvoja, kad jie gali laikyti Mano vergus [t. y. angelus, Allaho Pasiuntinius, Isa (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų] Aulija (viešpačiais, dievais, globėjais) šalia Manęs? Iš tiesų, Mes paruošėme Pragarą kaip pasilinksminimą netikintiesiems [4]. ——— [4] Visagalis Allahas sako: „Jie (judėjai ir krikščionys) laikė savo rabinus ir savo vienuolius savo viešpačiais šalia Allaho (paklusdami jiems tame, ką jie pagal savo pačių norus, nesant Allaho įsakymui, padarė leistinu arba neleistinu), ir (jie laikė savo Viešpačiu) Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, nors jiems (judėjams ir krikščionims) buvo įsakyta [Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)] negarbinti nieko kito, tik Vieną Ilah (Dievą – Allahą) La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Šlovė ir garbė Jam (aukščiau Jis yra) virš partnerių, kuriuos jie (Jam) priskiria, turėjimo.“ (Koranas, 9:31)

103. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Ar pasakyti jums apie didžiausius pralaimėtojus dėl (savo) veiksmų?“

104. Tie, kurių pastangos buvo iššvaistytos šiame gyvenime, kai jie manė, jog gauna gėrį savo veiksmais.

105. Jie yra tie, kurie neigė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir Susitikimą su Juo (Amžinybėje). Taigi jų darbai yra bergždi, ir Prikėlimo Dieną Mes nesuteiksime jiems jokio svorio.

106. Tai bus jų atlygis - Pragaras – dėl to, kad jie netikėjo ir laikė mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir Mano Pasiuntinius juokais ir pasityčiojimu.

107. Iš tiesų, tie kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė gerus darbus, turės Al-Firdaus (Rojaus) Sodus savo pasilinksminimui.

108. Kuriuose jie gyvens (amžinai). Neturės jie jokio troškimo būti iš jo perkeltais.

109. Sakyk (Muchammedai ﷺ žmonijai): „Jei jūra būtų rašalas mano Viešpaties Žodžiams (užrašyti), iš tiesų, jūra išsektų prieš tai, kol mano Viešpaties Žodžiai pasibaigtų, net jei Mes atneštume (kitą jūrą) panašią į tai padėti.“

110. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik žmogus kaip ir jūs. Man buvo apreikšta, kad jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas, t. y. Allahas). Taigi kas tikisi Susitikimo su savo Viešpačiu, lai daro teisingus darbus ir nepriskiria partnerių garbinime savo Viešpačiui.“

1. Kaf, Ha, Ja, Ain, Sad. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

2. (Tai yra) Tavo Viešpaties gailestingumo paminėjimas Savo vergui Zakarijai.

3. Kai jis kreipėsi į savo Viešpatį (Allahą) slaptu kvietimu.

4. Jis sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų mano kaulai tapo silpni, ir žili plaukai išplito po mano galvą, ir aš niekada nebuvau nepalaimintas savo kreipimesi į Tave, mano Viešpatie!

5. Ir iš tiesų, aš baiminuosi dėl savo giminių po manęs, ir mano žmona yra bevaisė. Taigi suteik man iš Savęs įpėdinį.

6. Kas paveldės po manęs ir (kas taip pat) paveldės Jakūbo (Jokūbo) palikuonis (religinių žinių ir pranašavimo, ne turto, palikimą). Ir padaryk jį, mano Viešpatie, vienu iš tų, kuriais Tu esi Patenkintas!”

7. (Allahas tarė): „Zakarija, iš tiesų, Mes duodame gerą žinią tau apie sūnų, kurio vardas bus Jahja (Jonas). Mes niekam kitam anksčiau (jo) nesuteikėme tokio vardo.“

8. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš galiu turėti sūnų, kai mano žmona yra bevaisė, o aš labai susenęs.“

9. Jis tarė: „Taigi (tai bus). Tavo Viešpats sako: tai lengva Man, be abejonės, Aš sukūriau tave prieš tai, kai tu buvai niekas!”

10. [Zakarija] tarė: „Mano Viešpatie, parodyk man ženklą.“ Jis tarė: „Tavo ženklas yra tai, kad tu nekalbėsi su žmonėmis tris naktis, nors neturėsi jokio kūniško trūkumo.“

11. Tada jis išėjo pas savo žmones iš Al-Mihrab (maldos vietos arba privataus kambario) ir parodė ženklais šlovinti Allaho Garbę ryte ir popietę.

12. (Buvo tarta jo sūnui): „Jahja (Jonai), tvirtai laikykis Rašto [Taurato (Toros)].“ Ir Mes suteikėme jam išmintį, kol jis vis dar buvo vaikas.

13. Ir (padarėme jį) kupiną užuojautos žmonėms kaip gailestingumą (arba dovaną) nuo Mūsų ir tyrumą nuo nuodėmių [t. y. Jahjai (Jonui)] ir jis buvo teisingas

14. ir pareigingas savo tėvams ir jis nebuvo nei išpuikęs, nei nepaklusnus (Allahui arba savo tėvams).

15. Ir Salam (taika) jam tą dieną, kai jis gimė, ir tą dieną, kai jis mirs, ir tą dieną, kai jis bus prikeltas gyvenimui (vėl)!

16. Ir minėk Knygoje (Korane, Muchammedai ﷺ, istoriją apie) Marjamą (Mariją), kai ji atsitraukė, atsiskirdama nuo savo šeimos, į vietovę link rytų.

17. Ji pastatė uždangalą (paslėpti save) nuo jų. Tada Mes nusiuntėme jai Mūsų Rūh [angelą Džibrylį (Gabrielių)] ir jis pasirodė priešais ją žmogaus pavidalu visais bruožais.

18. Ji tarė: „Iš tiesų, aš prašau prieglobsčio Maloningiausiojo (Allaho) nuo tavęs, jei tu bijai Allaho.“

19. (Angelas) tarė: „Aš tiktai tavo Viešpaties pasiuntinys (pranešti) tau apie dovaną – teisingą sūnų.“

20. Ji tarė: „Kaip aš galiu turėti sūnų, kai joks vyras nėra palietęs manęs, nei aš esu neskaisti?“

21. Jis tarė: „Taigi (tai bus), tavo Viešpats sakė: „Tai lengva Man (Allahui) ir (Mes norime) paskirti jį kaip ženklą žmonijai ir gailestingumą nuo Mūsų (Allaho), ir tai yra (Allaho) nulemtas (jau) reikalas.“."

22. Taigi ji tapo nėščia su juo [1] ir ji atsitraukė su juo į tolimą vietovę (t. y. Betliejaus slėnį, apie 4-6 mylios nuo Jeruzalės). ——— [1] „Ir (atmink) ją, kuri saugojo savo skaistybę [Nekaltoji Marjama (Marija)]. Mes įkvėpėme į ją (jos marškinių ar rūbo rankoves) [per Mūsų Rūh (Džibrylį (Gabrielių)]* ir Mes padarėme ją ir jos sūnų [Isą (Jėzų)] ženklu Al-Alamyn (žmonijai ir džinams).“ * Sakoma, kad Džibrylis (Gabrielius) paprasčiausiai įkvėpė į Marjamos (Marijos) marškinių rankovę ir taip ji pastojo.

23. Ir gimdymo skausmai nuvedė ją prie datulių palmės kamieno. Ji tarė: „O kad aš būčiau mirus prieš tai, ir būčiau pamiršta ir nebematoma!“

24. Tada [kūdikis Isa (Jėzus) arba Džibrylis (Gabrielius)] sušuko jai iš po jos, sakydamas: „Nesielvartauk, tavo Viešpats suteikė vandens srovę po tavimi.

25. Ir pakratyk datulių palmės kamieną link savęs, tai leis šviežioms prinokusioms datulėms kristi ant tavęs.

26. Taigi valgyk ir gerk ir būk laiminga. O jei pamatysi kokį nors žmogų, sakyk: „Iš tiesų, aš prisiekiau Maloningiausiajam (Allahui) pasninkauti, taigi šią dieną aš nekalbėsiu su jokiu žmogumi.”

27. Tada ji pristatė jį (kūdikį) savo žmonėms, nešdama jį. Jie tarė: „Marjama (Marija), iš tiesų tu atvedei galingą dalyką.

28. Harūno (Arono) seserie (panašumu) [2], tavo tėvas nebuvo žmogus, kuris svetimaudavo, nei tavo motina buvo nedora moteris.“ ——— [2] Šis Harūnas (Aronas) nėra Mūsos (Mozės) brolis, tačiau kitas dievobaimingas vyras Marjamos (Marijos) gyvenimo metu.

29. Tada ji parodė į jį. Jie tarė: „Kaip mes galime kalbėti su tuo, kuris yra tik vaikas lopšyje?“

30. Jis [Isa (Jėzus)] prabilo: „Iš tiesų, aš esu Allaho vergas, Jis suteikė man Raštą ir padarė mane Pranašu.“

31. Ir Jis palaimino mane, kur tik aš bebūčiau. Ir įsakė man Salat (maldą) ir Zakat, kiek aš begyvenčiau.“

32. Ir būti pareigingu savo motinai, ir nepadarė manęs išpuikėliu, ne nepalaimintu.

33. Ir Salam (taika) man tą dieną, kai aš gimiau, ir tą dieną, kai aš mirsiu, ir tą dieną, kai būsiu prikeltas gyvas!“

34. Tai yra Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus. (Tai yra) tiesos žodis, apie tai, kuo jie abejoja (arba ginčijasi).

35. Nepritinka Allahui (Jo Didenybei) gimdyti sūnų [čia kalbama apie krikščionių šmeižtą apie Allahą, sakant, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus]. Lai būna Pašlovintas (ir Išaukštintas) Jis (virš visko, ką jie Jam priskiria). Kai Jis nulemia ką nors, Jis tik taria: „Būk!“ - ir tai yra.

36. [Isa (Jėzus) tarė:] „Iš tiesų Allahas yra mano Viešpats ir tavo Viešpats. Taigi garbink Jį (Vienintelį). Tai Tiesus Kelias. (Allaho islamiškojo monoteizmo religija, kurią Jis įsakė visiems Savo Pranašams).“

37. Tada išsiskyrė grupės [t. y. krikščionių grupės dėl Isos (Jėzaus)], taigi vargas netikintiesiems [tie, kurie melagingai liudijo, sakydami, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus] didžiosios Dienos Susitikime (t. y. Prikėlimo Dieną, kai jie bus įmesti į liepsnojančią Ugnį).

38. Kaip aiškiai jie (daugiadieviai ir netikintieji Allaho Vienumą) matys ir girdės Tą Dieną, kai jie pasirodys priešais Mus! Tačiau Zalimūn (daugiadieviai ir blogą darantieji) šiandien yra visiškoje klaidoje.

39. Ir perspėk juos (Muchammedai ﷺ) apie sielvarto ir apgailestavimo Dieną, kai reikalas yra nuspręstas, kol (dabar) jie yra nerūpestingoje būsenoje ir jie netiki.

40. Iš tiesų, Mes paveldėsime žemę ir viską, kas joje. Ir pas Mus jie bus sugrąžinti.

41. Ir minėk Knygoje (Korane) Ibrahimą (Abraomą). Iš tiesų, jis buvo tiesos žmogus, Pranašas.

42. Kai jis sakė savo tėvui: „Mano tėve, kodėl tu garbini tai, kas negirdi, nemato ir negali tau niekuo padėti?

43. Mano tėve, iš tiesų man atėjo žinojimas toks, kuris neatėjo tau.Taigi sek manimi, aš išvesiu tave į Tiesų Kelią.

44. Mano tėve, negarbink Šaitan (Šėtono). Iš tiesų Šaitan (Šėtonas) buvo maištautojas priešais Maloningiausiąjį (Allahą).

45. Mano tėve, iš tiesų aš baiminuosi, kad Maloningiausiojo (Allaho) kančia neapimtų tavęs, kad tu netaptum Šaitan (Šėtono) kompanjonu (Pragaro Liepsnose).“

46. Jis (tėvas) tarė: „Ar tu atmeti mano dievus, Ibrahimai (Abraomai)? Jei tu (šito) nesustosi, aš tikrai apmėtysiu tave akmenimis. Taigi pasitrauk nuo manęs saugiai (kol tavęs nenubaudžiau).“

47. Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Taika tau! Prašysiu savo Viešapties Atleidimo tau. Iš tiesų, Jis yra man Maloningiausias.

48. Ir nusigręšiu nuo tavęs ir tų, kurių tu šaukiesi šalia Allaho. Ir kreipsiuos į savo Viešpatį ir tikiuosi, kad nebūsiu nepalaimintas dėl savo kreipimosi į savo Viešpatį.“

49. Taigi kai jis nusigręžė nuo jų ir nuo tų, kuriuos jie garbino šalia Allaho, Mes suteikėme jam Ishaką (Izaoką) ir Jakūbą (Jokūbą), ir kiekvieną iš jų Mes padarėme Pranašais.

50. Ir Mes suteikėme jiems iš Savo Gailestingumo (pakankamą išlaikymą) ir Mes suteikėme jiems garbę ant liežuvių (visų tautų, t. y. visi prisimena juos šlovindami juos).

51. Ir minėk Knygoje (šiame Korane) Mūsą (Mozę). Iš tiesų, jis buvo pasirinktas ir jis buvo Pasiuntinys (ir) Pranašas.

52. Ir Mes pakvietėme jį iš dešinės Kalno pusės, ir priartinome jį prie Savęs pokalbiui su juo [Mūsa (Moze)].

53. Ir Mes suteikėme jam jo brolį Harūną (Aroną), (taip pat) Pranašą, iš Mūsų Gailestingumo.

54. Ir minėk Knygoje (Korane) Ismailį (Izmaelį). Iš tiesų jis buvo ištikimas tam, ką jis pažadėjo, ir jis buvo Pasiuntinys (ir) Pranašas.

55. Ir jis įsakydavo savo šeimai ir savo žmonėms As-Salat (maldas) ir Zakat, o jo Viešpats buvo juo patenkintas.

56. Ir minėk Knygoje (Korane) Idrį (Enohą). Iš tiesų, jis buvo tiesos žmogus, (ir) Pranašas.

57. Ir Mes iškėlėme jį į aukštą padėtį.

58. Tai buvo tie, kuriems Allahas suteikė Savo Malonę iš Pranašų tarpo, iš Adamo (Adomo) palikuonių, ir iš tų, kuriuos Mes įnešėme (į laivą) su Nūhu (Nojumi), ir iš Ibrahimo (Abraomo) ir Israelio (Izraelio) palikuonių, ir iš tų, kuriuos Mes teisingai vedėme ir pasirinkome. Kai Maloningiausiojo (Allaho) eilutės buvo recituojamos jiems, jie krito klūpsčiomis ir raudodami. [3] ——— [3] Sukniūbimas: recituojantysis Koraną šioje vietoje turi sukniubti priešais Allahą, atsigręžęs į Kaabą, Mekkoje.

59. Tada, po jų sekė palikuonys, kurie apleido As-Salat (maldas) [t. y. prarado savo Salat (maldas) arba nebeatlikdami jų arba neatlikdami jų tobulai arba neatlikdami jų tiksliai nustatytu laiku] ir pasekė geiduliais. [4] Taigi jie susidurs su pražūtimi. ——— [4] Tokiais, kaip alkoholio gėrimas, melagingi liudijimai, neleistinų dalykų valgymas – valgomų gyvulių, paskerstų ne pagal Allaho Nurodymą, mėsos, svaigalų, narkotikų, tokių kaip opiumas, morfinas, heroinas, kanapės vartojimas, nusikaltimų darymas, blogi veiksmai, tokie kaip neleistini lytiniai santykiai, žudymas, neteisėtas kito teisių pažeidimas, grobimas, vogimas, išdavystė, apkalbos, šmeižimas, melavimas.

60. Išskyrus tuos, kurie atgailauja ir tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) ir dirba teisingai. Tokie įžengs į Rojų ir jie nebus niekaip nuskriausti.

61. (Jie įžengs į) Adn (Edeno) Rojų (amžinuosius Sodus), kuriuos Maloningiausiasis (Allahas) pažadėjo Savo vergams Nematomame: iš tiesų Jo Pažadas privalo įvykti.

62. Jie negirdės ten (Rojuje) jokio Laghva (nešvankių, melagingų ir blogų, tuščių kalbų), tiktai Salam (sveikinimą taika). Ir turės ten savo išlaikymą, rytą ir popietę.

63. Toks yra Rojus, kurį Mes suteiksime kaip paveldėjimą tiems iš Mūsų vergų, kurie buvo Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. eilutę 2:2).

64. Ir mes (angelai) nenusileidžiame, išskyrus tavo (Muchammedai ﷺ) Viešpaties Paliepimu. Jam priklauso tai, kas yra priešais mus, ir kas yra už mūsų, ir kas yra tarp šių dviejų. Ir tavo Viešpats niekada nepamirštantis.

65. Dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų, Viešpats, tad garbink Jį (Vienintelį) ir būk pastovus ir kantrus Jo garbinime. Ar žinai ką nors, kas būtų panašus į Jį? (žinoma, kad niekas nėra panašus ar lygus ar palyginamas su Juo, ir Jis neturi jokių partnerių šalia Jo). [Nėra nieko panašaus į Jį ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis].

66. Ir žmogus (netikintysis) sakys: „Kai aš mirsiu, ar tada aš būsiu prikeltas gyvas?“

67. Argi žmogus neprisimena, kad Mes jį sukūrėme prieš tai, kai jis buvo niekas?

68. Taigi prisiekiame tavo Viešpačiu, tikrai, Mes surinksime juos kartu, ir (taip pat) Šajatin (velnius) (kartu su jais), tada Mes nešime juos aplink Pragarą ant jų kelių.

69. Tada iš tiesų Mes ištrauksime iš kiekvienos grupės visus tuos, kurie buvo blogiausi atkakliame maište prieš Maloningiausiąjį (Allahą).

70. Tada, iš tiesų, Mes geriausiai žinome tuos, kurie labiausiai nusipelno būti ten sudeginti.

71. Nė vienas iš jūsų neišvengs jo (Pragaro). Tai yra pas jūsų Viešpatį. Įsakymas, kuris turės būti įvykdytas.

72. Tada Mes išgelbėsime tuos, kurie baimindavosi Allaho ir buvo pareigingi Jam. Ir Mes paliksime Zalimūn (daugiadievius ir bloga darančiuosius) ten (nusižeminusius) ant savų kelių (Pragare).

73. Ir kai Mūsų Aiškios Eilutės recituojamos jiems, tie, kurie netiki (turtingi ir stiprūs iš Kuraišų pagonių tarpo, kurie gyvena prabangų gyvenimą) sako tiems, kurie tiki (silpni, vargingi Pranašo Muchammedo ﷺ komapnjonai, kurių gyvenimas sunkus): „Kuri iš dviejų grupių (t. y. tikintieji ar netikintieji) yra geriausioje padėtyje ir poste (tarybos vietoje konsultuojantis).“

74. Ir kiek kartų (buvusių tautų) Mes sunaikinome anksčiau jų, kurie buvo geresni turte, daiktuose ir išvaizdoje?

75. Sakyk (Muchammedai ﷺ), kas yra klaidoje, Maloningiausiasis (Allahas) prailgins (turtą ir laiką) jam tol, kol pamatę tai, kas jiems buvo pažadėta, arba kančią arba Valandą, jie sužinos, kas yra blogesnėje padėtyje ir kas yra silpnesnis galioje. [Tai atsakymas į eilutėje 19:73 pateiktą klausimą].

76. Ir Allahas padidina teisingą vedimą tiems, kurie eina teisingai. [5] Ir teisingi geri darbai, kurie tęsiasi, yra geriau jūsų Viešpačiui, dėl atlygio ir geriau dėl išsigelbėjimo. ——— [5] tie, kurie eina teisingai, t. y. tikrieji tikintieji Allaho Vienumą – kurie labai bijo Allaho (susilaiko nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų veiksmų, kuriuos Jis draudžia) ir labai myli Allahą (atlieka visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis įsakė).

77. Argi matei tą, kuris nepatikėjo Mūsų Ajat (šiuo Koranu ir Muchammedu ﷺ) ir sakė: „Man tikrai bus duotas turtas ir vaikai [jei aš (vėl) būsiu gyvas].“

78. Ar jis žino Nematomą arba jam buvo pažadėta Maloningiausiojo (Allaho)?

79. Ne, Mes įrašysime tai, ką jis sako, ir Mes padidinsime jo kančią (Pragare).

80. Ir Mes paveldėsime iš jo (jo mirties momentu) viską, apie ką jis kalba (t. y. turtą ir vaikus, kuriuos jam suteikėme šiame pasaulyje) ir jis vienas pamatys Mus.

81. Ir jie prisiėmė (garbinti) aliha (dievus) šalia Allaho, kad jie suteiktų jiems garbę, galią ir šlovę (ir taip pat apsaugotų juos nuo Allaho bausmės).

82. Ne, tačiau jie (taip vadinami dievai) neigs savo garbinimą ir taps priešai jiems (Prikėlimo Dieną).

83. Argi nematote, kad Mes siuntėme Šajatin (velnius) prieš netikinčiuosius, pastumti juos daryti blogą?

84. Taigi neskubėkite priešais juos. Mes tik atidedame jiems (ribotą) skaičių (šio pasaulio gyvenimo dienų ir atidedame jiems terminą, kad jie pasididintų blogio ir nuodėmių).

85. Tą Dieną Mes surinksime Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. eilutę 2:2) pas Maloningiausiąjį (Allahą), kaip delegaciją (prisistačiusią priešais karalių garbingai).

86. Ir Mes išvesime Mudžrimūn (daugiadievius, nuodėmiautojus, nusikaltėlius ir netikinčiuosius Allaho Vienumą) į Pragarą, ištroškusius (kaip ištroškusią bandą, varomą link vandens).

87. Niekas neturės galios užtarti, išskyrus tą, kuris gaus leidimą (arba pažadą) Iš Maloningiausiojo (Allaho).

88. Ir jie kalba: „Maloningiausiasis (Allahas) pagimdė sūnų (arba palikuonis arba vaikus) [kaip judėjai sako: Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus, o krikščionys sako, kad Jis pagimdė sūnų [Isą (Jėzų)], o pagonys arabai sako, kad Jis pagimdė dukteris (angelus ir kitus)].“

89. Iš tiesų, tu išnešei (pasakei) siaubingai blogą dalyką.

90. Dėl kurio dangūs beveik perplėšiami ir žemė beveik suskyla dalimis ir kalnai sugriūna,

91. kad jie priskiria sūnų (arba palikuonis arba vaikus) Maloningiausiajam (Allahui).

92. Tačiau nepritinka Maloningiausiojo (Allaho) (Didenybei) gimdyti sūnų (arba palikuonių arba vaikų).

93. Nėra nieko danguose ar žemėje, kas nebūtų Maloningiausiojo (Allaho) vergu.

94. Iš tiesų, Jis žino kiekvieną iš jų, ir suskaičiavo juos pilnai.

95. Ir kiekvienas iš jų ateis pas Jį vienas Prikėlimo Dieną (be jokių pagalbninkų, globėjų ar gynėjų).

96. Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ)] ir daro teisingus darbus, Maloningiausiasis (Allahas) suteiks jiems meilę (tikinčiųjų širdyse).

97. Taigi, Mes padarėme tai (Koraną) lengvu, tavo paties kalba (Muchammedai ﷺ) tik tam, kad tu suteiktum gerą žinią Mutakūn (dievobaimingiesiems) ir perspėtum juo Lud [6] (labiausiai priešgyniaujančius) žmones. ——— [6] Lud – žmonės, kurie netiki Allaho Vienumą ir Jo Pranašo žinią ir ginčijasi dėl visko, ką Allahas įsakė.

98. Ir kiek kartų anksčiau jų Mes sunaikinome! Ar gali tu (Muchammedai ﷺ) rasti bent vieną iš jų ar išgirsti bent jų šnabždėjimą?

1. Ta, Ha. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

2. Mes nenuleidome tau (Muchammedai ﷺ) Korano, kad išvargintume tave,

3. bet tik kaip Priminimą tiems, kurie bijo (Allaho).

4. Jo (Allaho), Kuris sukūrė žemę ir aukštus dangus, Apreiškimas.

5. Maloningiausiasis (Allahas) pakilo (Istava) į (Galingą) Sostą (būdu, kuris pritinka tik Jo Didenybei).

6. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje, ir viskas, kas yra tarp jų, ir viskas, kas yra po dirva.

7. Ir jei tu (Muchammedai ﷺ) kalbi (šaukiesi) garsiai, tada iš tiesų, Jis žino paslaptį ir tai, kas yra dar labiau paslėpta.

8. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį)! Jam priklauso Geriausi Vardai.

9. Ir ar pasiekė tave Mūsos (Mozės) istorija?

10. Kai jis pamatė ugnį, jis tarė savo šeimai: „Palaukit! Aš pamačiau ugnį. Galbūt galiu atnešti jums iš jos šiek tiek nuodėgulių arba rasti kokį nors vedimą ugnyje.“

11. Ir kai jis atėjo pas ją (ugnį), jis buvo pašauktas vardu: „Mūsa (Moze)!

12. Iš tiesų, Aš esu tavo Viešpats! Taigi nusiauk savo apavą – tu esi šventame slėnyje, Tuva.

13. Ir Aš pasirinkau tave. Taigi klausyk to, kas (tau) bus apreikšta.

14. Iš tiesų, Aš esu Allahas! La ilaha illa Ana (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Mane), taigi garbink Mane ir atlik As-Salat (Ikamat-as-Salat) Mano Prisiminimui.

15. Iš tiesų, Valanda ateina – iš Aš beveik slepiu ją nuo Savęs – ir kiekvienam asmeniui bus atlyginta už tai, ko jis siekia.

16. Taigi, lai nė vienas, kuris netiki tą (t. y. Prikėlimo Dieną, Atgailavimą, Rojų ir Pragarą), o seka savo paties geiduliais, neatitraukia tavęs nuo to, kad tu nepražūtum.

17. O kas yra tavo dešinėje rankoje, Mūsa (Moze)?“

18. Jis tarė: „Tai mano lazda, kuria aš remiuosi, ir kuria aš numušu šakas savo avims, ir kurioje randu kitą panaudojimą.“

19. (Allahas) tarė: „Mesk ją žemyn, Mūsa (Moze)!“

20. Jis numetė ją žemyn ir štai! Ji tapo gyvate, greitai judančia.

21. Allahas tarė: „Pagriebk ją ir nebijok, Mes grąžinsime ją į pradinę būseną.

22. Ir prispausk savo (dešinę) ranką prie savo (kairiojo) šono, ji taps balta (ir švytės), be jokios ligos ar jokios žymės,

23. Kad Mes parodytume tau (keletą) Mūsų Didžiųjų Ženklų.

24. Eik pas Firauną (Faraoną)! Iš tiesų, jis peržengė (visas ribas netikėjime ir nepaklusime, ir elgėsi kaip išpuikėlis ir tironas).“

25. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Mano Viešpatie, atverk man mano krūtinę (suteik man pasitikėjimo savimi, pasitenkinimo ir drąsos).

26. Ir palengvink man mano užduotį.

27. Ir atlaisvink mano liežuvio mazgą (trūkumą, t. y. panaikink mano kalbos neteisingumą).

28. Kad jie suprastų mano kalbą.

29. Ir paskirk man pagalbininką iš mano šeimos

30. „Harūną (Aroną), mano brolį.

31. Padidink mano galią juo

32. ir leisk jam dalintis mano užduotimi (Allaho Žinios perdavimu ir Pranašavimu).

33. Kad mes Tave stipriai garbintume

34. ir stipriai Tave prisimintume.

35. Iš tiesų, Tu esi Visada mus Geriausiai Matantis“

36. (Allahas) tarė: „Mūsa (Moze), tavo prašymas patenkintas!

37. Ir iš tiesų, Mes suteikėme tau malonę kitu laiku (anksčiau).

38. Kai Mes įkvėpėme tavo motiną tuo, ką Mes įkvėpėme.

39. Sakydami: „Įdėk jį (vaiką) į Tabut (dėžę arba dėžutę arba skrynią) ir nuleisk tai į upę (Nilą). Tada upė išmes jį ant kranto, o ten, Mano priešas ir jo priešas pasiims jį.“ Ir Aš suteikiau tau Savo meilę tam, kad būtum išaugintas priešais Mano Akis.

40. Kai tavo sesuo atėjo ir tarė: „Ar parodyti tau tą, kuri žindys jį?“ Taigi Mes grąžinome tave tavo motinai, kad ji galėtų nuraminti savo akis ir nesielvartautų. Tada tu nužudei žmogų, bet Mes išgelbėjome tave nuo didžiulės bėdos ir išbandėme tave sunkiu išbandymu. Tada tu pasilikai daugelį metų su Madjan (Midian) žmonėmis. Tada tu atėjai čia pagal nustatytą laiką, kurį Aš įsakiau (tau), Mūsa (Moze)!

41. Ir Aš pasirinkau tave [1] Sau. ——— [1] t. y. pasirinkau Savo Apreiškimui ir Savo Žiniai arba sukūriau tave Sau arba sustiprinau ir išmokiau tave kaip skelbti Mano Žinią Mano garbintojams.

42. Eikite tu ir tavo brolis su Mano Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimasi ir t.t.) ir jūs abu nesulėtėkite ir netapkite silpni Mano Prisiminime.

43. Eikite, jūs abu, pas Firauną (Faraoną), iš tiesų, jis peržengė (visas ribas netikėjime ir nepaklusnume ir elgėsi kaip išpuikėlis ir tironas).

44. Ir kalbėkite su juo švelniai. Galbūt jis galės priimti patarimą arba (Allaho) baimę.“

45. Jie tarė: „Mūsų Viešpatie, iš tiesų mes bijome, kad jis nepaskubintų bausmės mums arba kad jis neperžengtų (visų ribų su mumis).“

46. Jis (Allahas) tarė: „Nebijokite, iš tiesų, Aš esu su jumis abiem, girdintis ir matantis.

47. Taigi eikite jūs abu pas jį, ir sakykite: „Iš tiesų, mes esame tavo Viešpaties Pasiuntiniai, taigi leisk Israelio (Izraelio) vaikams eiti su mumis, ir nekankink jų. Iš tiesų, mes atėjome su tavo Viešpaties ženklu! Ir taika tam, kuris seka teisingu vedimu!

48. Iš tiesų, mums buvo apreikšta, kad kančia bus tam, kuris neigia [netiki Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinius] ir nusigręžia (nuo tiesos ir paklusimo Allahui).“.“

49. Firaun (Faraonas) tarė: „Kas tada, Mūsa (Moze), yra jūsų abiejų Viešpats?“

50. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Mūsų Viešpats yra Tas, Kuris suteikė kiekvienam daiktui formą ir prigimtį, tada jį išvedė į teisingą kelią.“

51. [Firaun (Faraonas)] tarė: „O kaip dėl senovės kartų?“

52. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Žinojimas apie tai yra pas mano Viešpatį, Įraše. Mano Viešpats nei klysta, nei Jis pamiršta.“

53. Kas padarė žemę tau kaip lovą (ištiestą), ir atvėrė kelius (takus ir praėjimus) tau tenais, ir nuleido vandenį (lietų) iš dangaus. Ir Mes išvedėme su juo įvairių rūšių augmeniją.

54. Valgyk ir ganyk savo galvijus (joje). Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymai ir ženklai) suprantantiems žmonėms.

55. Iš jos (žemės) Mes sukūrėme tave, ir į ją Mes tave sugrąžinsime ir iš jos Mes išvesime tave dar kartą.

56. Ir iš tiesų, Mes parodėme jam [Firaunui (Faraonui)] visus Mūsų Ajat (ženklus ir Įkalčius), bet jis neigė ir atsisakė.

57. Jis [Firaun (Faraonas)] tarė: „Ar jūs atėjote tam, kad išvarytumėte mus iš mūsų žemės su savo magija, Mūsa (Moze)?“

58. Tada iš tiesų, mes galime sukurti magiją panašią į tai, taigi paskirk susitikimą tarp mūsų ir jūsų, kurio nei mes, nei jūs nepraleisite, atviroje vietoje, kur abu turės teisingą ir lygią progą (o žiūrovai galės stebėti rungtynes)."

59. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tavo paskirtas susitikimas yra šventės dieną, ir lai žmonės susirenka, kai saulė pakils (priešpiet).“

60. Taigi Firaun (Faraonas) atsitraukė, surengė savo sąmokslą ir tada grįžo.

61. Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Vargas jums, nekurkite melo prieš Allahą, kad Jis nesunaikintų jūsų visiškai kančia. Ir tikrai, tas, kuris sukuria melą (priešais Allahą), pasigailėtinai pralaimės.“

62. Tada jie ginčijosi vienas su kitu, ką turėtų daryti, ir laikė savo kalbas paslaptyje.

63. Jie tarė: „Iš tiesų, tai du magai. Jų tikslas yra išvaryti jus iš jūsų žemės su magija, ir nugalėti jūsų vyriausiuosius ir kilminguosius.

64. „Taigi sukurkite savo sąmokslą ir tada susirinkite į eiles. Ir kas įveiks šią dieną, tikrai bus sėkmingas.“

65. Jie tarė: „Mūsa (Moze), arba tu mesk pirmas, arba mes būsime pirmi mesti?“

66. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, meskite jūs (pirmi)!" Tada štai! Jų virvės ir jų lazdos, jų magijos pagalba, pasirodė priešais jį taip, lyg greitai judėtų.

67. Taigi Mūsa (Mozė) pajuto savyje baimę.

68. Mes (Allahas) tarėme: „Nebijok! Iš tiesų, tu paimsi viršų.

69. Ir mesk tai, kas yra tavo dešinėje rankoje! Tai praris tai, ką jie padarė. Tai, ką jie padarė tėra burtininko triukas, o burtininkas niekada nebus sėkmingas, kad ir kiek (įgūdžių) jis įgytų.“

70. Taigi burtininkai sukniubo. Jie tarė: „Mes tikime Harūno (Arono) ir Mūsos (Mozės) Viešpatį.“

71. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jūs tikite juo [Mūsa (Moze)] prieš tai, kai aš daviau jums leidimą? Iš tiesų, jūsų vadovas yra tas, kuris išmokė jus magijos. Taigi aš tikrai nukaposiu jūsų rankas ir pėdas priešingose pusėse, ir aš tikrai nukryžiuosiu jus ant datulių palmių kamienų ir jūs tikrai žinosite kuris iš mūsų [aš (Firaun (Faraonas) ar Mūsos (Mozės) Viešpats (Allahas)] gali suteikti žiaurią ir ilgiau trunkančią kančią.“

72. Jie tarė: „Mes neteikiame tau pirmenybės prieš tai, kas pasirodė mums aiškiais ženklais ir Jam (Allahui), Kuris sukūrė mus. Taigi įsakyk tai, ką tu nori įsakyti, nes tu gali tik įsakyti (apie) šio pasaulio gyvenimą.

73. Iš tiesų mes patikėjome mūsų Viešpačiu, kad Jis atleistų mums mūsų kaltes, ir už magiją, į kurią tu mus patraukei. Ir Allahas yra geriau dėl atlygio, lyginant su tavo [Firauno (Faraono)] atlygiu, ir ilgiau besitęsiantis (kalbant apie bausmes, lyginant su tavo bausmėmis).“

74. Iš tiesų, kas atvyks pas savo Viešpatį, būdamas Mudžrim (nusikaltėliu, daugiadieviu, nuodėmiautoju, netikinčiuoju Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinius), tada tikrai jam yra Pragaras, kuriame jis nei mirs, nei gyvens.

75. Tačiau kas atvyks pas Jį (Allahą), būdamas tikinčiuoju (Allaho Vienumą), ir bus daręs teisingus gerus darbus, tokiam – aukštos padėtys (Amžinybėje), -

76. Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), po kuriais upės teka, kuriame jie gyvens amžinai. Toks yra atlygis tiems, kurie tyrina save (susilaikydami nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė, ir darydami viską, ką Allahas įsakė).

77. Ir iš tiesų Mes apreiškėme Mūsai (Mozei) (sakydami): „Keliauk naktį su ibadi (Mano vergais) ir suduok sausą kelią jiems jūroje, nesibaimindamas nei būti pasivytas [Firauno (Faraono)] nei bijodamas (paskęsti jūroje).“

78. Tada Firaun (Faraonas) vijosi jų įkandin su savo kariuomene, tačiau jūros vanduo visiškai užliejo juos ir apdengė juos.

79. Ir Firaun (Faraonas) paklaidino savo žmones ir jis nevedė jų teisingai.

80. Israelio (Izraelio) vaikai, Mes išgelbėjome jus nuo jūsų priešo, ir Mes sudarėme su jumis sutartį ant dešiniojo Kalno šlaito, ir Mes nuleidome jums Al-Mana ir putpeles,

81. (sakydami): „Valgykite Taijibat (gerus leisitinus dalykus), kuriuos Mes jums suteikėme, ir nenusidėkite ir neenkite, kad Mano Pyktis jūsų teisingai neužkluptų. Ir tas, kurį užklumpa Mano Pyktis, jis tikrai pražuvęs.

82. Ir iš tiesų, Aš tikrai atleidžiantis tam, kuris atgailauja, tiki (Mano Vienumą ir nepriskiria Man jokių partnerių garbinime) ir daro teisingus gerus darbus ir tada išlieka pastovus darydamas tai (iki savo mirties).

83. Ir kas privertė tave skubėti nuo savo žmonių, Mūsa (Moze)?“

84. Jis tarė: „Jie yra arti mano pėdsakų – ir aš skubėjau pas Tave, mano Viešpatie, kad Tu būtum patenkintas.“

85. (Allahas) tarė: „Iš tiesų, Mes išbandėme žmones tau nesant, ir As-Samiri [2] paklaidino juos.“ ——— [2] - samarietis (iš Samarijos), veidmainis iš jų tarpo, kuris paskaitno Israelio (Izraelio) vaikus garbinti stabus.

86. Tada Mūsa (Mozė) grįžo pas savo žmones supykęs ir nuliūdęs. Jis tarė: „Mano žmonės, argi jūsų Viešpats nedavė jums sąžiningo pažado? Argi tada jums pažadas atrodo ilgai vykdomas? Ar jūs panorote, kad pyktis nusileistų ant jūsų iš jūsų Viešpaties dėl to, kad jūs sulaužėte savo pažadą man (t. y. netikėdami Allahą ir garbindami veršiuką)?“

87. Jis tarė: „Mes nesulaužėme pažado tau savo pačių valia, mes buvome priversti nešti [Firauno (Faraono)] žmonių puošmenų svorį, tada mes sumetėme juos (į ugnį), ir tai buvo tai, ką As-Samiri pasiūlė.“

88. Tada jis išėmė (iš ugnies) jiems veršiuko (statulą), kuris atrodė lyg myktų. Jie tarė: „Tai yra tavo ilah (dievas), ir Mūsos (Mozės) ilah, tačiau jis [Mūsa (Mozė)] pamiršo (savo dievą).“

89. Argi jie nematė, kad negalėjo jiems duoti žodžio (atsakymo) ir kad jis neturėjo galios nei pakenktie jiems, nei daryti jiems gerą?

90. Ir Harūnas (Aronas) iš tikrųjų sakė jiems prieš tai: „Mano žmonės, jūs esate tuo išbandomi, ir iš tiesų jūsų Viešpats yra (Allahas) Maloningiausiasis, taigi sekite manimi ir pakluskite mano nurodymui.“

91. Jie tarė: „Mes nesiliausime garbinę jo (t. y. veršiuko), kol Mūsa (Mozė) grįš pas mus.“

92. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Harūnai (Aronai), kas sulaikė tave, kai matei juos nuklystančius,

93. kad tu nesekei manimi (mano patarimu tau)? Ar tada tu nepaklusai mano nurodymui?

94. Jis [Harūnas (Aronas)] tarė: „Mano motinos sūnau, nepričiupk (manęs) nei už mano barzdos, nei mano galvos! Iš tiesų, aš baiminausi, kad tu nesakytum: „Tu sukėlei skilimą tarp Israelio (Izraelio) vaikų ir negerbei mano žodžio!

95. [Mūsa (Mozė)] tarė: „O kas tau, Samiri? (t. y. kodėl tu taip pasielgei?).“

96. (Samiri) tarė: „Aš mačiau tai, ko jie nematė, taigi aš paėmiau saują (dulkių iš pasiuntinio [Džibrilio (Gabrieliaus) žirgo] kanopos pėdsako ir mečiau ją [į ugnį, į kurią buvo padėtos Firauno (Faraono) žmonių puošmenos, arba į veršiuką]. Taip man pasiūlė mano vidinis aš."

97. Mūsa (Mozė) tarė: „Tada eik lauk! Ir iš tiesų, tau (bausmė) šiame gyvenime bus tai, kad tu sakysi: „Neliesk manęs (t. y. tu gyvensi vienas, atskirtas nuo žmonių), ir iš tiesų (bausmė ateityje) tau skirtas pažadas, kuris nežlugs. Ir pažiūrėk į savo ilah (dievą), kuriam buvai pasišventęs. Mes tikrai jį sudeginsime, ir išbarstysime jo dalis jūroje.“

98. Tavo Ilah (Dievas) yra tik Allahas (Vienintelis). La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Jis turi žinojimą apie viską.

99. Taigi Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ) informaciją apie tai, kas nutiko prieš tai. Ir iš tiesų Mes davėme tau Priminimą iš Mūsų (šį Koraną).

100. Kas nusigręžia nuo jo (šio Korano t. y. netiki jį, nei elgiasi pagal jo nurodymus), iš tiesų, jie neš sunkią (nuodėmių) naštą Prikėlimo Dieną.

101. Jie gyvens tame (Pragaro Ugnies būsenoje) – ir blogas iš tiesų bus šis krovinys jiems Prikėlimo Dieną.

102. Tą Dieną, kai Trimitas bus papūstas (antru pūtimu): tą Dieną Mes surinksime Mudžrimūn (nusikaltėlius, daugiadievius, nusidėjėlus, netikinčiuosius Allaho Vienumą) mėlynomis akimis arba apakintus troškuliu.

103. Jie kalbės labai žemais balsais vienas su kitu (sakydami): „Tu nepasilikai ilgiau nei dešimt (dienų).“

104. Mes labai gerai žinome, ką jie sakys, kai geriausi iš jų žiniomis ir išmintimi sakys: „Tu nepasilikai ilgiau nei dieną!”

105. Ir jie klausia tavęs apie kalnus. Sakyk: „Mano Viešpats suardys juos ir išmėtys juos dulkėmis.

106. Tada Jis paliks juos kaip sulygintą lygų plyną.

107. Nematysi tame nieko lenkto ar kreivo.“

108. Tą Dieną žmonija griežtai seks Allaho šaukliu (jo balsu), ir jiems neliks nieko kito, kaip tik sekti jį. Ir visi balsai bus tylūs Maloningiausiajam (Allahui) ir nieko tu negirdėsi, tik žemą jų pėdsakų garsą.

109. Tą Dieną joks užtarimas nepadės, išskyrus tą, kuriam Maloningiausiasis (Allahas) suteikė leidimą ir kurio žodis priimtinas Jam.

110. Jis (Allahas) žino, kas nutinka jiems (Jo kūriniams) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems (Amžinybėje), tačiau jie niekada nepasieks nieko iš Jo Žinojimo.

111. Ir (visi) veidai bus nužeminti priešais (Allahą), Al-Hajul-Kajum (Amžiną, Tą, Kuris palaiko ir globoja viską, kas egzistuoja). Ir tam, kuris nešė nuodėmės (naštą) (t. y. tas, kuris netikėjo Allahą, priskyrė Jam partnerius, ir darė veiksmus, nepaklusnius Jam), bus iš tiesų visiška nesėkmė (ta Dieną).

112. O tas, kuris darė teisingus darbus, būdamas tikinčiuoju (islamiškąjį monoteizmą), tada nebus jam neteisingumo baimės nei (jo atlygio) sumažinimo.

113. Ir taip Mes nuleidome tai kaip Koraną arabų kalba, ir paaiškinome jame detaliai perspėjimus tam, kad jie bijotų Allaho arba kad jis priverstų juos pasimokyti iš savęs (arba turėti garbę tikėti ir elgtis pagal jo mokymus).

114. Tad Aukštas virš visko yra Allahas, Tikrasis Karalius. Ir neskubėk (Muchammedai ﷺ) su Koranu iki jo apreiškimas yra užbaigtas tau ir sakyk: „Mano Viešpatie, padidink man žinojimą.“

115. Ir iš tiesų, Mes sudarėme sutartį su Adamu (Adomu) anksčiau, tačiau jis pamiršo, ir Mes neradome pas jį jokios tvirtos valios.

116. Ir (atmink), kai Mes tarėme angelams: „Nusižeminkite Adamui (Adomui).“ Jie (visi) nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtonas) atsisakė.

117. Tada Mes tarėme: „Adamai (Adomai), iš tiesų, tai yra tavo ir tavo žmonos priešas. Taigi neleisk jam jūsų abiejų ištraukti iš Rojaus, kad netektų jums griaužtis.“

118. Iš tiesų, tu turi (Mūsų pažadą), kad niekada nebūsi tenais alkanas, nei nuogas.

119. Ir tu nekentėsi troškulio tenais, nei saulės kaitros.

120. Tada Šaitan (Šėtonas) pašnabždėjo jam, sakydamas: „Adamai (Adomai), ar nuvesti tave prie Amžinybės Medžio ir į karalystę, kuri niekada neišsenka?“

121. Tada jie abu valgė nuo medžio, ir taip jų privačios vietos tapo atviros jiems, ir jie pradėjo dangstytis su Rojaus lapais, kad užsidengtų. Taigi Adamas (Adomas) nepakluso savo Viešpačiui, taigi jis paklydo.

122. Tada jo Viešpats pasirinko jį ir atsigręžė į jį su atlaidumu, ir suteikė jam teisingą vedimą.

123. Jis (Allahas) tarė: „Leiskitės (iš Rojaus į žemę) jūs abudu, kartu, kai kurie iš jūsų yra priešai vieni kitiems. Tada, jei jus pasieks Mano teisingas vedimas, tada – tas, kas seka Mano Teisingu Vedimu, nei paklys, nei bus apimtas sielvarto.

124. Tačiau tas, kuris nusigręžia nuo Mano Priminimo (t. y. nei tiki šį Koraną, nei elgiasi pagal jo mokymus), iš tiesų, jam – sunkus gyvenimas, ir Mes prikelsime jį aklą Prikėlimo Dieną.“

125. Jis sakys: „Mano Viešpatie, kodėl prikėlei mane aklą, kai aš (anksčiau) turėjau matymą?“

126. (Allahas) sakys: „Štai taip: Mūsų Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.) pasiekė jus, bet jūs juos ignoravote (t. y. jūs palikote juos, neapmąstėte giliai jų ir nusigręžėte nuo jų), taigi šią Dieną jūs būsite apleisti (Pragare, toli nuo Allaho Gailestingumo).“

127. Ir taip Mes atsilyginame tam, kuris peržengia ribas [t. y. daro didžiąsias nuodėmes ir nepaklūsta savo Viešpačiui (Allahui) ir netiki Jo Pasiuntinius ir Jo apreikštas Knygas, tokias kaip šis Koranas], ir netiki savo Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.). Ir Pragaro kančia yra daug žiauresnė ir ilgiau besitęsianti.

128. Argi nežino jie, kiek kartų Mes sunaikinome anksčiau jų, kurių gyvenvietėmis jie vaikšto? Iš tiesų, tame iš tiesų yra ženklai žmonėms, kurie supranta.

129. Ir jei ne Žodis, kuris atėjo anksčiau jų iš Jų Viešpaties, ir nustatytas terminas, (jų bausmė) būtinai įvyktų (šiame gyvenime).

130. Taigi priimk kantriai (Muchammedai ﷺ) tai, ką jie sako, ir šlovink savo Viešpaties garbę iki saulės pakilimo ir iki jos laidos, ir kai kuriomis nakties valandomis, ir dienos pabaigoje (nurodymas į penkias privalomas bendruomenines maldas) tam, kad tu būtum patenkintas atlygiu, kurį Allahas tau duos.

131. Ir nenuvargink savo akių, ilgėdamasis tų dalykų, kuriuos Mes suteikėme pramogai įvairioms jų grupėms (daugiadieviams ir netikintiesiems Allaho Vienumą), šio pasaulio gyvenimo prabangos tam, kad Mes tuo juos išbandytume. Tačiau tavo Viešpaties aprūpinimas (geras atlygis Amžinybėje) yra geresnis ir ilgiau besitęsiantis.

132. Ir įsakyk As-Salat (maldą) savo šeimai, ir būk kantrus jas [t. y. Salat (maldas)] atlikdamas. Mes neprašome tavęs aprūpinimo (t. y. mums ką nors duoti), Mes aprūpiname tave. Ir gera pabaiga (t. y. Rojus) yra Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).

133. Jie sako: „Kodėl jis neatneša mums ženklo (įrodymo) iš savo Viešpaties?“ Argi neatėjo jiems įrodymai apie tai, kas yra (užrašyta) ankstesniuose lapuose [Raštuose, t. y. Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), apie Pranašo Muchammedo ﷺ atėjimą]?

134. Ir jei Mes būtume sunaikinę juos su kančia prieš tai (t. y. Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ir Koraną), tada jie tikrai būtų sakę: „Mūsų Viešpatie, o jei tik Tu būtum atsiuntęs mums Pasiuntinį, mes tikrai būtume sekę Tavo Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.) prieš tai, kai buvome pažeminti ir paniekinti.“

135. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Kiekvienas (tikintysis ir netikintysis) laukia, taigi ir jūs laukite. Ir jūs sužinosite, kas yra Tiesiame ir Lygiame Kelyje (t. y. Allaho islamiškojo monoteizmo religijoje) ir kas yra tie, kurie leidosi teisingai vedami (Tiesiame Kelyje).

1. Artėja prie žmonių jų atsiskaitymas, o jie nusigręžia nerūpestingai.

2. Neateina jiems perspėjimas (Korano skyrius) nuo jų Viešpaties kaip paskutinis apreiškimas, tačiau jie klausosi jo besismagindami.

3. O jų širdys užimtos (blogais dalykais). Tie, kurie elgiasi blogai, slepia savo asmeninius planus, (sakydami): „Argi jis (Muchammedas ﷺ) daugiau nei žmogus nei jūs? Ar jūs paklusite burtams, juos matydami?“

4. Jis (Muchammedas ﷺ) tarė: „Mano Viešpats žino (kiekvieną ištartą) žodį danguose ir žemėje. Ir Jis Visa Girdintis, Visa Žinantis.“

5. Ne, jie sako: „Tai (Korano apreiškimai, apreikšti Muchammedui ﷺ) yra sumaišyta su melagingais sapnais! Ne, jis juos išgalvojo! Ne, jis – poetas! Lai jis atneša mums Ajat (ženklą kaip įrodymą) kaip tą (su kuriais) tie ankstesnieji (Pranašai) buvo siųsti!”

6. Nė vienas iš miestų (gyventojų), kuriuos Mes sunaikinome, netikėjo prieš juos (nors Mes siuntėme jiems ženklus): ar jie tada patikės?

7. Ir Mes nesiuntėme anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ) bet tik žmones, kuriems Mes apreiškėme. Taigi klausk Priminimo [Raštų – Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos)] žmonių, jei tu nežinai.

8. Ir Mes nesukūrėme jų (Pasiuntinių su) kūnais, kurie nevalgo maisto, nei yra nemirtingi.

9. Tada Mes išpildėme jiems pažadą. Taigi Mes išgelbėjome juos ir tuos, kuriuos Mes norėjome, tačiau Mes sunaikinome Al-Musrifūn (t. y. netikinčiuosius Allahą, Jo Pasiuntinius, išlaidžius, peržengiančius Allaho nustatytas ribas, darančius nusikaltimus, engiančius, praktikuojančius daugiadievystę ir darančius nuodėmes).

10. Iš tiesų, Mes nuleidome jums (žmonės) Knygą (Koraną), kurioje yra Zikrukum (jums Priminimas arba garbė jums, t. y. garbė tiems, kurie seka Korano mokymu ir elgiasi pagal jo mokymus). Argi jūs tada nesuprasite?

11. Kiek miestų (bendruomenių) užsikrėtusių bloga darymu Mes sunaikinome, ir pakėlėme po jų kitus žmones!

12. Tada, kai jie suvokė (pamatė) Mūsų Kančią (ateinančią), štai, jie (bandė) pabėgti nuo jos.

13. Nebėkite, tačiau grįžkite į tai, kame jūs gyvenote prabangų gyvenimą, ir į savo namus tam, kad būtumėt klausinėjami.

14. Jie verkė: „Vargas mums, iš tiesų mes buvome Zalimūn (daugiadieviai, bloga darantys ir netikintieji Allaho Vienumą).“

15. Ir tas jų verksmas nesiliovė tol, kol Mes padarėme juos lyg lauką, nuimtu derliu, išnykusį (mirusius).

16. Mes nesukūrėme dangų ir žemės ir visko, kas tarp jų, (vien) tik pramogai. [1] ——— [1] Visa dangų ir žemės kūrinija yra įrodymas žmonijai išmokti pamoką ir žinoti, kad visos šios visatos Vienintelis Kūrėjas ir Vienintelis Planuotojas yra Vienas (Allahas), La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas, Kuris neturi jokių partnerių).

17. Jei būtume norėję pramogauti (t. y. turėti žmoną ar sūnų), Mes tikrai galėjome paimti tai iš Savęs, jei Mes būtume ketinę (tai) daryti.

18. Ne, Mes sviedžiame (nuleidžiame) tiesą (šį Koraną) prieš melą (netikėjimą), taigi jis jį sunaikina, ir štai, jis (melas) išnyksta. Ir vargas tau už tai (melą), kurį tu priskyrei (Allahui, teigdamas, kad Allahas turi žmoną ir sūnų).

19. Jam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje. Ir tie, kurie yra arti Jo (t. y. angelai) nesididžiuoja garbinti Jį, nei jie nuvargsta (dėl Jo garbinimo).

20. Jie (t. y. angelai) šlovina Jo garbę naktį ir dieną (ir) jie niekada nesulėtėja (tai daryti).

21. Arba negi jie paėmė (garbinimui) aliha (dievus) iš žemės, kuri prikelia mirusius?

22. Jei tame (danguose ir žemėje) būtų aliha (dievų) šalia Allaho, tada tikrai abu būtų sugriauti. Pašlovintas yra Allahas, Sosto Viešpats, (Aukštai yra Jis) virš viso to (blogio, kurį) jie Jam priskiria!

23. Jis negali būti klausinėjamas apie tai, ką Jis daro, o jie bus apklausiami.

24. Arba negi jie paėmė garbinimui (kitus) aliha (dievus) šalia Jo? Sakyk: „Atnešk savo įrodymą.“ Tai (šis Koranas) yra Priminimas tiems, kurie su manimi ir Priminimas tiems, kurie prieš mane. Tačiau dauguma jų nežino Tiesos, taigi jie nemėgsta.

25. Ir Mes nesiuntėme nė vieno Pasiuntinio anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ), tik apreikšdami jam (sakydami): „La ilaha illa Ana [niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Aš (Allahas)], taigi garbinkite Mane (Vienintelį ir nieko kito).“

26. Ir jie sako: „Maloningiausiasis (Allahas) pagimdė sūnų (arba vaikus).“ Šlovė Jam! Jie [tie, kuriuos jie vadina Allaho vaikais, t. y. angelai, Isa (Jėzus) – Marjamos (Marijos) sūnus, Uzair (Ezra)] yra tik pagerbti vergai.

27. Jie nekalba tol, kol Jis nekalba, ir jie elgiasi pagal Jo Įsakymą.

28. Jis žino, kas buvo anksčiau jų, ir kas yra po jų, ir jie negali užtarti (nieko), išskyrus tą, kuriuo Jis yra patenkintas. Ir jie stovi pagarbiai iš baimės Jam.

29. Ir jei kuris iš jų sakytų: „Iš tiesų, aš esu ilah (dievas) šalia Jo (Allaho)“, tokiam Mes atlygintume Pragaru. Taip Mes atsilyginame Zalimūn (daugiadieviams ir bloga darantiems).

30. Argi tie, kurie netiki, nežinojo, kad dangūs ir žemė buvo sujungti kartu į vieną nedalomą dalį, tada Mes padalinome juos? Ir Mes sukūrėme iš vandens kiekvieną gyvą dalyką. Argi tada jie netikės?

31. Ir Mes pastatėme ant žemės tvirtus kalnus, kad ji nedrebėtų su jais, ir Mes patiesėme tame plačius kelius jiems praeiti, kad jie būtų vedami.

32. Ir Mes padarėme dangų stogu, saugiu ir saugančiu. Ir vis dar jie nusigręžia nuo jo ženklų (t. y. saulės, mėnulio, vėjo, debesų ir t. t.).

33. Ir Jis yra Tas, Kuris sukūrė naktį ir dieną, ir saulę ir mėnulį, kiekvieną iš jų slenkantį orbita.

34. Ir anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ) nesuteikėme Mes jokiam žmogui nemirtingumo: tad jei tu miršti, argi jie gyvens amžinai?

35. Kiekvienas paragaus mirties, ir Mes padarysime išbandymą jums blogiu ir gėriu. Ir pas Mus jūs būsite sugrąžinti.

36. Ir kada tie, kurie netikėjo (Allaho Vienumą) mato tave (Muchammedai ﷺ), jie nepriima (nieko) tik kaip pajuoką (sakydami): „Ar čia tas, kuris kalba (blogai) apie tavo dievus?“ Nors jie netiki Maloningiausiojo minėjimą.

37. Žmogus yra sukurtas skubantis. Aš parodysiu tau Savo Ajat (kančią, įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.). Taigi neprašyk Manęs (jų) paskubinti.

38. Ir jie sako: „Kada šis pažadas (išsipildys), jei tu esi tiesą sakantis.“

39. Jei tik tie, kurie netiki, žinotų (laiką), kada jie nebegalės apsaugoti nuo Ugnies savo veidų, nei savo nugarų, ir jiems nebus padėta.

40. Ne, tai (Ugnis arba Prikėlimo Diena) ateis pas juos netikėtai ir apstulbins juos ir jie neturės galios jos išvengti, nei jiems bus leista atsikvėpti.

41. Iš tiesų, (daugybė) Pasiuntinių buvo išjuokti anskčiau tavęs (Muchammedai ﷺ), tačiau pašaipuoliai buvo apimti to, iš ko jie juokėsi.

42. Sakyk: „Kas gali apsaugoti jus naktį ir dieną nuo Maloningiausiojo (Allaho) bausmės?“ Ne, bet jie nusigręžia nuo savo Viešpaties prisiminimo.

43. Arba ar jie turi aliha (dievus), kurie gali apsaugoti juos nuo Mūsų? Jie neturi galios padėti patys sau, nei gali jie būti apsaugoti nuo Mūsų (t. y. Mūsų Kančios).

44. Ne, Mes suteikėme šio gyvenimo prabangą šiems žmonėms ir jų tėvams tol, kol laikas išsitęs jiems. Argi jie nemato, kad Mes palaipsniui mažiname žemę (esančią jų valdžioje) iš jos atokių kraštų? Ar tada jie nugalės? [2] ——— [2] „Argi jie nemato, kad Mes palaipsniui sumažiname (netikinčiųjų) žemę (suteikdami ją tikintiesiems per pergalingus karus) nuo jų atokių ribų. Ir sprendžia Allahas, nėra nieko, kas sulaikytų Jo Sprendimą, ir Jis yra Greitas suvesti sąskaitas.“ (13:41)

45. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš įspėju jus tik apreiškimu (iš Allaho, o ne religijos mokslininkų ar kitų nuomonės). Tačiau kurti (kurie aklai seka religijos mokslininkais ir kitais) negirdės kvietimo, (netgi) kai jie yra perspėjami [t. y. reikia sekti tik Koranu ir Sunna (teisinėmis tradicijomis, įsakymais, garbinimo būdais, Pranašo Muchammedo ﷺ žodžiais, kaip elgėsi Pranašo ﷺ kompanjonai)].

46. Ir jei tavo Viešpaties Kančios dvelksmas (nedidelė nelaimė) palies juos, jie tikrai verks: „Vargas mums, iš tiesų mes buvome Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“

47. Ir Mes nustatysime teisingumo pusiausvyrą Prikėlimo Dieną, tada su niekuo nebus elgiamasi neteisingai niekame. Ir jei bus nors garstyčios sėklos svoris, Mes jį atnešime. Ir Pakankami Mes esame atsiskaityti.

48. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui) kriterijus (teisingo ir klaidingo), ir spindinčią šviesą [t. y. Tauratą (Torą)] ir Priminimą Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2),

49. tiems, kurie bijo savo Viešpaties Jo nematydami, ir jie bijo Valandos.

50. Ir tai yra palaimintas Priminimas (Koranas), kurį Mes nuleidome: ar tada tu (išdrįsi) neigsi jį?

51. Ir iš tiesų Mes suteikėme kadaise Ibrahimui (Abraomui) jo (dalį) teisingo vedimo, ir Mes buvome Gerai Žinantys jį (jo tikėjimą Allaho Vienumą).

52. Kai jis sakė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra tie stabai, kuriems jūs pasišventę?“

53. Jie sakė: „Mes radome savo tėvus juos garbinančius.“

54. Jis tarė: „Iš tiesų, jūs ir jūsų tėvai buvo didelėje klaidoje.“

55. Jie sakė: „Ar atnešei mums tiesą ar esi vienas iš tų, kurie šaiposi?“

56. Jis tarė: „Ne, jūsų Viešpats yra dangų ir žemės Viešpats, Kuris sukūrė juos ir tam aš esu vienas iš liudininkų.“

57. „Ir prisiekiu Allahu, aš surengsiu planą (sunakinti) jūsų stabus, po to kai jūs nuklydote ir nusigręžėte.“

58. Taigi jis sudaužė juos į šipulius, (visus), išskyrus didžiausią iš jų, kad jie galėtų į jį kreiptis.

59. Jie tarė: „Kas padarė tai mūsų aliha (dievams)? Jis tikrai turi būti vienas iš Zalimūn (bloga darančiųjų).“

60. Jie tarė: „Mes girdėjome jauną vyrą kalbantį prieš juos, kurio vardas Ibrahimas (Abraomas).“

61. Jie tarė: „Tada atveskite jį prieš žmonių akis, kad jie galėtų patvirtinti.“

62. Jie tarė: „Ar tu esi tas, kuris padarė tai mūsų dievams, Ibrahimai (Abraomai)?“

63. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ne, tai šis, didžiausias iš jų (stabų) tai padarė. Paklauskite jų, jei jie gali kalbėti!“

64. Taigi jie atsisuko ir tarė: „Iš tiesų, esi tu Zalimūn (daugiadievis ir bloga darantis).“

65. Tada jie atsigręžė (į savo pirmą mintį ir tarė): “Iš tiesų tu [Ibrahimai (Abraomai)] gerai žinai, kad šie (stabai) nekalba!“

66. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Argi jūs tada garbinate šalia Allaho daiktus, kurie negali nei jums duoti naudos, nei pakenkti jums?

67. Gėda jums, ir tiems, kuriuos jūs garbinate šalia Allaho! Argi jūs tada nesuvokiate?“

68. Jie tarė: „Sudeginkit jį ir padėkit savo aliha (dievams), jei darysite.“

69. Mes (Allahas) tarė: „Ugnie, būk vėsuma ir saugia vieta Ibrahimui (Abraomui)!“

70. Ir jie norėjo pakenkti jam, bet Mes padarėme juos didžiausiais pralaimėtojais.

71. Ir Mes išgelbėjome jį ir Lūtą (Lotą) į žemę, kurią Mes palaiminome Alamyn (žmonijai ir džinams).

72. Ir Mes suteikėme jam Ishaką (Izaoką) ir (anūką) Jakūbą (Jokūbą). Kiekvieną iš jų Mes padarėme teisingu.

73. Ir Mes padarėme juos vedliais, vedančiais (žmones) Mūsų Įsakymu ir Mes apreiškėme jiems gerų darbų darymą, Salat (Ikamat-as-Salat) atlikimą, ir Zakat davimą ir jie buvo Mūsų (Vienintelių) garbintojai.

74. Ir (atminkite) Lūtą (Lotą), Mes suteikėme jam Hukm (teisingą reikalų sprendimą ir Pranašavimą) ir (religines) žinias, ir Mes išgelbėjome jį nuo miesto (liaudies), kurie užsiėmė Al-Khabais (blogais, nedorais ir nešvankiais veiksmais). Iš tiesų, jie buvo žmonės, sutiekti blogiui, ir buvo Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).

75. Ir Mes paskyrėme jam Savo Gailestingumą. Tikrai, jis buvo teisingas.

76. Ir (atminkite) Nūhą (Nojų), kai jis šaukėsi (Mūsų) kadaise. Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo didžiulio sielvarto.

77. Mes padėjome jam prieš žmones, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.). Iš tiesų, jie buvo žmonės paskirti blogiui. Taigi Mes paskandinome juos visus.

78. Ir (atminkite) Davūdą (Dovydą) ir Sulaimaną (Saliamoną), kai jie priėmė sprendimą dėl lauko, kuriame ganėsi tam tikrų žmonių avys naktį. Ir Mes buvome jų sprendimo liudytojai.

79. Ir Mes privertėme Sulaimaną (Saliamoną) suprasti (reikalą). Ir kiekvienam iš jų Mes davėme Hukm (teisingą riekalų sprendimą ir Pranašavimą) ir žinias. Ir Mes privertėme kalnus ir paukščius garbinti Mūsų Šlovę kartu su Davūdu (Dovydu). Ir tai buvome Mes, Kurie darėme (visus šitus dalykus).

80. Ir Mes išmokėme jį geležinių šarvinių marškinių (mūšiams) gamybos, kad apsaugotų jus jūsų kovoje. Ar jūs esate dėkingi?

81. O Sulaimanui (Saliamonui) (Mes pavergėme) vėją, stipriai nirštantį, bėgantį pagal jo įsakymą link žemės, kurį Mes palaiminome. Ir apie viską Mes esame Visa Žinantys.

82. Ir iš Šajatin (velnių, iš džinų tarpo), buvo kai kurie, kurie nėrė pas jį, ir darė kitus darbus be to, ir tai buvome Mes, kurie vedė juos.

83. Ir (atminkite) Ajūbą (Jobą), kai jis šaukėsi savo Viešpaties: „Iš tiesų, sielvartas apėmė mane, ir Tu esi Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“

84. Taigi Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir Mes panaikinome nelaimę, kuri buvo (užklupusi) jį, ir Mes grąžinome jo šeimą jam (kurią jis prarado) ir panašius kartu su tais, kaip gailestingumą nuo Savęs ir Priminimą visiems, kurie garbina Mus.

85. Ir (atminkite) Ismailį (Izmaelį) ir Idrisą (Enohą) ir Zul-Kiflą (Isają): visi buvo iš As-Sabirun (kantriųjų).

86. Ir Mes pripažinome jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų, jie buvo iš teisingujų.

87. Ir (atminkite) Zun-Nun (Joną), kai jis apalpo iš pykčio ir galvojo, kad Mes nenubausime jo (t. y. nelaimės, kurios jį užklupo)! Tačiau jis šaukėsi, tamsumoje, (sakydamas): „La ilaha illa Anta [niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Tu (Allahai)], būk Tu Pašlovintas (ir Išaukštintas [virš viso to (blogio), kurį jie Tau priskiria]! Iš tiesų, aš buvau iš bloga darančiųjų.“

88. Taigi Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir išvadavome iš nelaimės. Ir taip Mes išvaduojame tikinčiuosius (kurie tiki Allaho Vienumą, susilaiko nuo blogo ir elgiasi teisingai).

89. Ir (Atminkite) Zakariją, kai jis šaukėsi savo Viešpačio: „Mano Viešpatie, nepalik manęs vienišo (bevaikio), nors Tu esi Geriausias iš paveldėtojų.“

90. Taigi Mes atsiliepėme į jo kreipimąsi ir Mes suteikėme jam Jahją (Joną) ir pagydėme jo žmoną (kad ji galėtų išnešioti vaiką) jam. Iš tiesų, jie skubėdavo daryti gerus darbus ir jie šaukdavosi Mūsų su viltimi ir baime ir jie nusižemindavo Mums.

91. Ir ta, kuri saugojo savo skaistybę [Nekaltoji Marjama (Marija)]. Mes įkvėpėme į ją [jos marškinių arba apdaro rankovę) [per Mūsų Rūh – Džibrylį (Gabrielių)] [3] ir Mes padarėme ją ir jos sūnų [Isą (Jėzų)] ženklu Al-Alamyn (žmonijai ir džinams). ——— [3] Sakoma, kad Džibrylis (Gabrielius) tik įkvėpė į Marjamos (Marijos) marškinių rankovę ir taip ji pastojo.

92. Iš tiesų, tai, tavo Umma, [religija (islamiškasis monoteizmas)] yra viena religija ir Aš esu jūsų Viešpats, taigi garbinkite Mane (Vienintelį).

93. Tačiau jie išsiskyrė ir ginčijosi dėl savo religijos tarp savęs. (Ir) jie grįš pas Mus.

94. Taigi kas daro teisingus gerus darbus, būdamas tikinčiuoju (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą), jo pastangos nebus atmestos. Iš tiesų, Mes įrašome tai jam (jo darbų Knygoje).

95. Ir draudimas suteikiamas kiekvienam miestui (gyventojams), kurį Mes sunaikinome, kad jie negrįštų (į šį pasaulį dar sykį, nei atgailautų Mums).

96. Tol, kol Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) bus išlaisvinti (iš savo užtvaro), ir jie puls iš už kiekvienos kalvos.

97. Ir tikras pažadas (Prikėlimo Diena) priartės (iki išsipildymo). Tada (kai žmonija bus prikelta iš savo kapų), jūs pamatysite netikinčiųjų akis, nejudamai stebeilijančias iš siaubo. (Jie sakys): „Vargas mums, mes tikrai buvome nerūpestingi dėl to – ne, tačiau mes buvome Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“

98. Be abejonės jūs (netikintieji) ir tie, ką jūs dabar garbinate šalia Allaho, yra (tik) pakuros Pragarui! (Iš tiesų), jūs į jį įžengsite. [4] ——— [4] Kai buvo apreikštas šis Allaho teiginys: „Be abejonės jūs (netikintieji) ir tie, ką jūs dabar garbinate šalia Allaho, yra (tik) pakuros Pragarui! (Iš tiesų), jūs į jį įžengsite.“ Kuraiš pagonys nudžiugo ir tarė: „Mes pamaloninti būti su savo dievais Pragaro Liepsnose, nes stabai bus stabmeldžiais (Pragare), o Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus bus su savo garbintojais (t. y. Pragare) ir t.t.“ Taigi (paaiškindamas klaidingą supratimą) Allahas apreiškė kitą eilutę (kad paneigtų ir atmestų jų teiginį): „Iš tiesų, tie, kuriems Mūsų gėris tapo pirmesnis, jie bus atitolinti toli nuo to (Pragaro) [t. y. Isa (Jėzus, Marjamos (Marijos) sūnus, Uzair (Ezra)].“ (21:101)

99. Jei tie (stabai) būtų aliha (dievai), jie neįžengtų ten (į Pragarą) ir visi jie gyvens ten.

100. Ten jie kvėpuos giliais atodūsiais ir riaumos ir ten jie negirdės.

101. Iš tiesų, tie, kuriems Mūsų gėris tapo pirmesnis, jie bus atitolinti toli nuo to (Pragaro) [t. y. Isa (Jėzus, Marjamos (Marijos) sūnus, Uzair (Ezra)].

102. Jie negirdės nė menkiausio jo (Pragaro) garso, kol jie gyvens ten, kur jie patys trokšta.

103. Didžiulis siaubas (Prikėlimo Dieną) neliūdins jų, ir angelai pasitiks juos (sveikindami): „Tai jūsų Diena, kuri buvo jums pažadėta.“

104. Ir (atminkite) Dieną, kai Mes susuksime dangų kaip ritinėlį, susuktą knygoms. Kaip Mes pradėjome pirmąjį kūrimą, Mes pakartosime tai. (Tai yra) pažadas, duotas Mūsų. Iš tiesų, Mes tai padarysime.

105. Ir iš tiesų Mes įrašėme Az-Zubūr [t. y. visose apreikštose Šventose Knygose – Taurate (Toroje), Indžylyje (Evangelijoje), Psalmėse, Korane] po (to kai, Mes jau įrašėme tai) Al-Lauh Al-Mahfuz (Knygoje, kuri yra danguje pas Alalhą), kad Mano teisingieji vergai paveldės žemę (t. y. Rojaus žemę).

106. Iš tiesų, tame (Korane) yra aiški Žinia žmonėms, kurie garbina Allahą (t. y. tikriems tikintiesiems islamiškąjį monoteizmą, kurie elgiasi pagal Koraną ir Sunną – teisines Pranašo ﷺ tradicijas).

107. Ir Mes nesiuntėme tavęs (Muchammedai ﷺ) (niekam kitam), tik kaip gailestingumą Alamyn (žmonijai, džinams ir viskam kas egzistuoja).

108. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Man apreikšta, kad jūsų Ilah (Dievas) yra tiktai vienas Ilah (Dievas – Allahas). Ar jūs tada paklusite Jo Valiai (ir tapsite musulmonais ir liausitės garbinę kitus, šalia Allaho)?“

109. Bet jei jie (netikintieji, stabmeldžiai, judėjai, krikščionys, daugiadieviai) nusigręš (nuo islamiškojo monoteizmo), sakyk (jiems, Muchammedai ﷺ): „Aš duodu jums įspėjimą, žinomą mums visiems. Iš aš nežinau, ar tai, kas jums pažadėta (t. y. kančia arba Prikėlimo Diena), yra arti arba toli.“

110. (Sakyk Muchammedai ﷺ) Iš tiesų, Jis (Allahas) žino tai, kas sakoma garsiai (atvirai) ir tai, ką jūs nuslepiate.

111. Ir aš nežinau, galbūt tai yra išbandymas jums ir laikina pramoga.

112. Jis (Muchammedas ﷺ) tarė: „Mano Viešpatie, Teisk teisingai! Mūsų Viešpats yra Maloningiausias, Kurio Pagalbos reikia siekti prieš tai, ką jūs priskiriate (Allahui, t. y. kad Jis turi palikuonių, ir Muchammedui ﷺ, t. y. kad jis yra burtininkas, ir Koranui, t. y. kad tai yra poezija)!“

1. O žmonės, bijokite savo Viešpaties ir būkie paklusnūs Jam! Iš tiesų, (Sprendimo) Valandos žemės drebėjimas yra siaubingas dalykas.

2. Tą Dieną jūs pamatysite tai, kiekviena žindanti motina pamirš savo kūdikį, ir kiekviena besilaukianti pames savo naštą, ir jūs pamatysite žmones lyg jie būtų girti, nors jie nebus girti, tačiau žiauri bus Allaho Kančia.

3. Ir tarp žmonių yra tas, kuris ginčijasi dėl Allaho, neturėdamas žinių, ir seka kiekvienu maištinguoju (nepaklusniu Allahui) Šaitan (velniu) (neturinčiu nieko gero).

4. Jam (velniui) nulemta, kad kiekvieną juo besekantį, jis paklaidins ir išves jį į Ugnies kančią.

5. O žmonės, jei jūs abejojate Prikėlimu, tada iš tikrųjų Mes sukūrėme tave (t. y. Adamą (Adomą) iš dulkės, tada iš Nufta (sumaišytų vyro ir moters lytinių išskyrų lašų, t. y. Adamo (Adomo) palikuonis), tada iš krešulio (tiršto sukrešėjusio kraujo gabalo), tada iš mažo mėsos gumulėlio – kai kada susiformavusio, o kai kada – nesusiformavusio (kaip persileidimo atveju) – tam, kad Mes paaiškintume (tai) jums (t. y. parodytume jums Savo Galią ir Galimybę daryti tai, ką Mes norime). Ir Mes priverčiame tą, kurį Mes norime likti gimdose nustatytam laikui, tada Mes išvedam jus kūdikiais, tada (suteikiame jums augimą) tam, kad jūs pasiektumėte savo pilnos galios amžių. Ir iš jūsų tarpo yra tas, kuris miršta (jaunas), ir iš jūsų tarpo yra tas, kuris grąžinamas į vargingą amžių taip, kad jis nebežino nieko po to, kai žinojo. Ir jūs matote nualintą žemę, tačiau kai Mes nuleidžiame vandenį (lietų) ant jos, ji sujudinama (gyvenimui), ir ji išbrinksta ir išaugina visas puikias rūšis (augemijos).

6. Tai yra dėl Allaho: Jis yra Tiesa ir tai Jis Kuris suteikia gyvenimą mirusiam, ir tai yra Jis, Kuris Gali viską.

7. Ir tikrai, Valanda ateina, nėra abėjonės dėl to. Ir be abejonės, Allahas prikels tuos, kurie yra kapuose.

8. Ir tarp žmonių yra tas, kuris ginčijasi dėl Allaho, neturėdamas žinių ar teisingo vedimo, ar Knygos, suteikiančios šviesą (iš Allaho).

9. Riečiantis savo kaklą iš pasipūtimo (toli nuklydęs nuo Allaho Kelio) ir klaidinantis (kitus) taip pat (toli) nuo Allaho Kelio. Jam yra gėda šio pasaulio gyvenimo ir Prikėlimo Dieną Mes priversim jį paragauti degimo (Ugnies) kančios.

10. Tai yra dėl to, ką jūsų rankos skleidė, ir iš tiesų, Allahas nėra neteisingas (Savo) vergams.

11. Ir tarp žmonių yra tas, kuris garbina Allahą taip, lyg tai būtų ant ribos (t. y. abejotų): jei gera nutinka jam, jis tuo patenkintas, tačiau jei jį ištinka išbandymas, jis nusigręžia (t. y. grįžta į netikėjimą po islamo priėmimo). Jis praranda abu – šį pasaulį ir Amžinybę. Tai yra akivaizdus praradimas.

12. Jis šaukiasi šalia Allaho to, kas negali nei pakenkti jam, nei duoti jam naudos. Tai paklydimas tolimas.

13. Jis šaukiasi to, kurio žala yra artimesnė nei jo nauda: iš tikrųjų, blogas Maula (globėjas) ir tikrai blogas draugas!

14. Iš tiesų, Allahas priims tuos, kurie tiki (islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus (pagal Koraną ir Sunną) į Sodus, po kuriais teka upės (Rojuje). Iš tiesų, Allahas daro tai, ką Jis nori.

15. Kas galvoja, kad Allahas nepadės jam (Muchammedui ﷺ) šiame pasaulyje ir Amžinybėje, lai jis ištiesia virvę link lubų ir lai jis pasismaugia. Tada lai jis pamato ar jo sąmokslas panaikins tai, dėl ko jis niršta.

16. Tad Mes nuleidome tai (šį Koraną) (Muchammedui ﷺ) kaip aiškų ženklą, įkaltį ir įrodymą ir tikrai, Allahas veda tą, ką Jis nori.

17. Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) ir tie, kurie yra judėjai ir sabėjai ir krikščionys, ir majai, ir tie, kurie garbina kitus šalia Allaho, iš tiesų, Allahas teis juos Prikėlimo Dieną. Tikrai, Allahas viskam yra Liudininkas.

18. Argi jūs nematote, kad kas yra danguose ir kas yra žemėje, ir saulė, ir mėnulis, ir žvaigždės, ir kalnai, ir medžiai, ir Ad-Davab [judantys (gyvi) kūrininiai, gyvuliai] ir daugybė žmonių sukniumba prieš Allahą. Tačiau yra daugybė (žmonių), kuriems bus įvykdyta bausmė. Ir kas užtraukia gėdą Allahui, niekas negali suteikti jam garbės. Iš tiesų, Allahas daro tai, ką Jis nori.

19. Šie du priešininkai (tikintieji ir netikintieji) ginčijasi tarpusavyje dėl savo Viešpaties: tada tiems, kurie netikėjo, jiems bus iškirpti ugnies apdarai, verdantis vanduo bus pilamas virš jų galvų.

20. Su juo ištirps (arba išnyks) tai, kas yra jų pilvuose, kaip ir (jų) odos.

21. Ir jiems yra lenkti geležiniai virbai (juos nubausti).

22. Kaskart kai jie bando ištrūkti iš ten, iš didelio skausmo, jie bus grąžinami ten, ir (bus) sakoma jiems: „Ragaukite degimo kančios!“

23. Iš tiesų, Allahas priims tuos, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro gerus darbus, į Sodus, po kuriais teka upės (Rojuje), kur jie bus papuošti aukso apyrankėmis ir perlais ir jų apdarai ten bus iš šilko.

24. Ir jie bus teisingai vedami (šiame pasaulyje) į gerą kalbą (t. y. La ilaha illallah), Alhamdullilah, Korano recitavimą ir t. t.), ir jie bus vedami į Kelią (t. y. Allaho religiją – islamiškąjį monoteizmą) To, Kuris yra Vertas visos šlovės.

25. Iš tiesų, tie, kurie netikėjo ir kliudė (žmonėms) nuo Allaho Kelio, ir nuo Al Masdžid Al Haram (Mekkoje), kurią Mes padarėme (atvirą) (visiems) žmonėms, jos gyventojai ir šalies lankytojai yra lygūs ten [kalbant apie jos neliečiamumą ir piligriminę kelionę (Hadž ir Umra)] – ir kas palinksta į blogus darbus ten arba daryti blogą (t. y. praktikuoti daugiadievystę arba palikti islamiškąjį monoteizmą), jį Mes priversime paragauti skausmingą kančią.

26. Ir (atminkite), kai Mes parodėme Ibrahimui (Abraomui) (Neliečiamo) Namo (Kaabos Mekkoje) vietą, (sakydami): „Nepriskirk nieko (garbinime) Man, [La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas) - islamiškasis monoteizmas] ir apvalyk Mano Namą tiems, kurie eina ratais aplink jį, ir tiems, kurie stovi (maldoje) ir tiems, kurie lenkiasi (paklūsta nusižeminę ir paklusdami Allahui) ir suklumpa (maldoje).

27. Ir skelbk žmonėms apie Hadžą (piligriminę kelionę). Jie ateis pas tave pėsčiomis ir ant kiekvieno lieso kupranugario, jie atvyks iš kiekvieno gilaus ir tolimo (plataus) kalno perėjos (atlikti Hadžą).

28. Kad jie liudytų tai, kas yra naudinga jiems (t. y. atlygį už Hadžą Amžinybėje, ir taip pat tam tikrą žemišką naudą iš prekybos). Ir minėtų Allaho Vardą paskirtomis dienomis (t. y. 10, 11, 12 ir 13 Zul Hidža dienomis) virš galvijų, kuriuos Jis suteikė jiems (aukojimui), [skerdimo metu sakytų: (Bismillah, Vallahu Akbar, Allahumma minka va ilaik).] Tada valgytų iš to ir pamaitintų juo vargšus, išgyvenančius sunkumus.

29. Tada lai jie pabaigia savo paskirtas prievoles (Hadžo Manasik) ir atlieka savo priesaikas, ir eina ratu apie Senovinį Namą (Kaabą Mekkoje).

30. Tai (Manasik – nustatytos Hadžo prievolės yra pareigos, kurias žmonės turi Allahui) ir kas gerbia neliečiamus Allaho dalykus, tada tai geriau jam prieš jo Viešpatį. Galvijai yra leistini jums, išskyrus tuos (kurie bus) paminėti jums (kaip išimtys). Taigi venkite stabų (garbinimo) bjaurasties ir venkite melo (klaidingų teiginių).

31. Hunafa Lillah (negarbinimas nieko kito, tik Allahą), nepriskyrimas partnerių (garbinime) Jam. Ir kas priskiria Allahui partnerius, tai lyg jis iškrito iš dangaus, ir paukščiai pastvėrė jį arba vėjas nusviedė jį į tolimą vietą.

32. Tai [kas buvo paminėta ankstesnėse eilutėse (šios sūros 27, 28, 29, 30, 31 eilutėse) yra pareigos, kurias žmonės turi Allahui] ir kas gerbia Allaho Simbolius, tada tai iš tiesų iš širdies dievobaimingumo.

33. Juose (paaukotuose galvijuose) yra nauda jums nustatytam laikui, o po to jie atvedami aukojimui prie senovinio Namo (Haram – neliečiamos vietos Mekkoje).

34. Ir kiekvienai tautai Mes paskyrėme religinius ritualus tam, kad jie minėtų Allaho Vardą virš galvijų, kuriuos Jis suteikė jiems maistui. Ir jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas – Allahas), taigi jūs turite paklusti Jam Vieninteliam (islame). Ir (Muchammedai ﷺ) perduok geras žinias Mukhbitūn (tiems, kurie paklūsta Allahui nusižeminę ir yra nuolankūs iš tikrųjų islamiškojo monoteizmo tikinčiųjų tarpo).

35. Kurių širdys prisipildo baimės, kai paminimas Allahas, ir As-Sabirun [kurie kantriai kenčia tai, kas juos ištinka (iš nelaimių)] ir kurie atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir kurie leidžia (vardan Allaho) iš to, ką Mes jiems suteikiame.

36. Ir Budn (karvės, galvijai arba kupranugariai, nuvesti, kad būtų paaukoti piligrimų Mekkos draustinyje) Mes padarėme juos jums Allaho Simboliais, kuriuose yra jums daug gero. Taigi minėkite Allaho Vardą virš jų, kai jie yra išrikiuoti eilėmis (aukojimui). Tada, kai jie paguldyti ant šonų (po skerdimo), valgykite iš to, ir pamaitinkite vargšus, kurie neprašo (žmonių), ir elgetas, kurie prašinėja (žmones). Taip Mes padarėme juos paklusnius jums, kad jūs būtumėte dėkingi.

37. Nei jų mėsa, nei jų kraujas nepasiekia Allaho, tačiau jūsų dievobaimingumas pasiekia Jį. Taip Mes padarėme juos paklusnius jums, kad jūs garbintumėte Allahą dėl Jo Teisingo jūsų vedimo. Ir perduok geras žinias (Muchammedai ﷺ) Muhsinūn [1] (gera darantiesiems). ——— [1] Al-Muhsinūn (gera darantieji) – tie, kurie daro gerus darbus vien tik dėl Allaho, neturėdami jokio noro pasirodyti ar užsitarnauti šlovės ar garbės ir t. t. ir daro juos pagal Allaho Pasiuntinio Muchammedo ﷺ Sunną (teisines tradicijas).

38. Iš tiesų, Allahas gina tuos, kurie tiki. Iš tiesų, Allahas nemėgsta išdavikiškų nedėkingų Allahui žmonių [tų, kurie nepaklūsta Allahui, tačiau paklūsta Šaitan (Šėtonui)].

39. Leidimas kovoti (prieš netikinčiuosius) duotas tiems (tikintiesiems), prieš kuriuos kovojama, nes jie buvo skriaudžiami. Ir tikrai Allahas Gali suteikti jiems (tikintiesiems) pergalę.

40. Tie, kurie buvo išvaryti iš savo namų neteisingai, vien tik dėl to, kad jie sakė: „Mūsų Viešpats yra Allahas.“ Jei Allahas neišbandytų vienos žmonių grupės kitos turtais, vienuolynai, bažnyčios, sinagogos ir mečetės, kuriose Allaho Vardas dažnai minimas, tikrai būtų nugriauti. Iš tiesų, Allahas padės tiems, kurie padeda (Vardan) Jo. Iš tiesų, Allahas yra Visa Stiprus, Visa Galingas.

41. Tie (musulmonai valdytojai), kurie, jei Mes suteikiame jiems galią žemėje, (jie) įsako Ikamat-as-Salat [t. y. atlikti penkias privalomas bendruomenines Salat (maldas) (vyrams mečetėse)], mokėti Zakat ir įsako Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas įsako daryti) ir draudžia Al-Munkar (t. y. netikėjimą, daugiadievystę ir viską, ką islamas draudžia) [t. y. jie padaro Koraną savo šalies įstatymu visose gyvenimo sferose]. Ir Allahui priklauso (visų) (kūrinių) reikalų pabaiga.

42. Ir jei jie neigia tave (Muchammedai ﷺ), taip pat neigė ir anksčiau jų Nūho (Nojaus), Ad ir Samud žmonės (savo Pranašus).

43. Ir Ibrahimo (Abraomo) žmonės ir Lūto (Loto) žmonės,

44. ir Madjan (Midiano) gyventojai ir neigiamas buvo Mūsa (Mozė). Tačiau Aš suteikiau atokvėpį netikintiesiems kuriam laikui, tada Aš pričiupau juos ir kokia (siaubinga) buvo Mano bausmė (už jų nuodėmes)!

45. Ir daugybę gyvenviečių Mes sunaikinome, kai jos buvo suteiktos bloga darantiesiems, taip kad jie plyti griuvėsiais (iki šios dienos) ir (daugybė) apleistų šulinių ir prabangių pilių.

46. Argi jie nekeliavo per žemes, ir negi jie neturi širdžių, kuriomis suprastų ir ausų, kuriomis išgirstų? Iš tiesų, ne akys apanka, tačiau širdys, esančios krūtinėse, apanka.

47. Ir jie prašo tavęs paskubinti kančią! Ir Allahas neklysta dėl Savo Pažado. Ir iš tiesų, diena su tavo Viešpačiu yra kaip tūkstantis metų, kuriuos tu skaičiuoji.

48. Ir daugybei gyvenviečių Aš daviau atokvėpį, kai jos buvo suteiktos bloga darantiesiems. Tada (galiausiai) Aš pričiupau jas (su bausme). Ir pas Mane yra (paskutinis) visų sugrįžimas.

49. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Žmonės, aš esu (siųstas) jums tik kaip paprastas perspėtojas.“

50. Taigi tie, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus, jiems yra atleidimas ir Rizkun Karim (dosnus aprūpinimas, t. y. Rojus).

51. Tačiau tie, kurie kovoja prieš Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad sužlugdytų juos, jie bus Pragaro gyventojai.

52. Niekada Mes nesiuntėme Pasiuntinio arba Pranašo anksčiau tavęs, tačiau kai jis recituodavo apreiškimą arba pasakodavo arba kalbėdavo, Šaitan (Šėtonas) mesdavo (kokį nors melą) į tai. Tačiau Allahas panaikina tai, ką Šaitan (Šėtonas) meta į tai. Tada Allahas įtvirtina Savo Apreiškimus. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

53. Kad Jis (Allahas) padaro tai, kas yra Šaitan (Šėtono) įmetama, išbandymu tiems, kurių širdyse liga (veidmainystės ir netikėjimo) ir kurių širdys kietos. Ir be abejonės, Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys) yra nutolę priešininkai (nuo tiesos prieš Allaho Pasiuntinį ir tikinčiuosius).

54. Ir kad tie, kuriems buvo suteiktos žinios, žinotų, kad tai (šis Koranas) yra tiesa iš jų Viešpaties, kad jie patikėtų juo ir jų širdys paklustų jam nuolankiai. Ir iš tiesų, Allahas yra Vedlys tų, kurie tiki, į Tiesų Kelią.

55. O tie, kurie netiki, nesiliaus abejoję dėl jo (šio Korano) iki tol, kol netikėtai juos užklups Valanda arba pasieks juos Dienos, po kurios nebebus jokios nakties, kančia (t. y. Prikėlimo Diena).

56. Valdžia tą Dieną bus Allaho (To, Kuris neturi partnerių). Jis teis juos. Taigi tie, kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė teisingus gerus darbus bus malonumų Soduose (Rojuje).

57. O tie, kurie netikėjo ir neigė Mūsų (šio Korano) Eilutes, jiems bus žeminanti kančia (Pragare).

58. Tie, kurie persikėlė Vardan Allaho ir po to buvo nužudyti arba mirė, iš tiesų, Allahas suteiks jiems gerą aprūpinimą. Ir iš tiesų, tai Allahas, Kuris tikrai yra Geriausias iš tų, kurie aprūpina.

59. Iš tiesų, Jis privers juos įžengti pro įėjimą, kuriuo jie bus patenkinti, ir tikrai, Allahas iš tiesų yra Visa Žinantis, Pakančiausias.

60. Taip yra. Ir kas atsikeršijo panašiu į tai, dėl ko jis buvo priverstas kentėti, ir tada vėl buvo skriaudžiamas, Allahas tikrai padės jam. Iš tiesų, Allahas tikrai yra Visada Dovanojantis, Visada Atleidžiantis.

61. Taip yra todėl, kad Allahas sujungia naktį į dieną, ir Jis sujungia dieną į naktį. Ir tikrai, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Matantis.

62. Taip yra todėl, kad Allahas – Jis yra Tiesa (viso to, kas egzistuoja Vienintelis Tikrasis Dievas, Kuris neturi nei partnerių nei Savo varžovų) ir tai, ką jie (daugiadieviai) šaukiasi šalia Jo, tai yra Batil (netiesa). Ir iš tiesų, Allahas – Jis yra Aukščiausiasis, Didingiausias.

63. Argi jūs nematote, kad Allahas nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus, ir tada žemė tampa žalia? Iš tiesų, Allahas yra Malongiausias ir Paslaugiausias, Gerai Žinantis apie viską.

64. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Ir iš tiesų, Allahas - Jis yra Turtingas (Nepriklausomas nuo jokių poreikių), Vertas visos šlovės.

65. Argi jūs nematote, kad Allahas padarė pavaldžiu jums (žmonėms) viską, kas yra žemėje, ir laivus, kurie skrodžia jūra Jo Įsakymu? Jis sulaiko dangus nuo užgriuvimo ant žemės vien tik Savo Leidimu. Iš tiesų, Allaha yra žmonėms Kupinas Maloningumo, Gailestingiausiasis.

66. Tai Jis, Kuris suteikė jums gyvenimą, ir tada privers jus mirti, ir vėl suteiks jums gyvenimą (Prikėlimo Dieną). Iš tiesų, žmogus yra tikrai nedėkingas.

67. Kiekvienai tautai Mes paskyrėme religinius ritualus [t. y. galvijų skerdimą trimis apsistojimo Minoje (Mekkoje) dienomis, Hadž (piligriminės kelionės) metu], kuriais jie turi sekti. Tad lai jie (pagonys) nesiginčija su jumis dėl reikalų (t. y. valgyti jūsų paskerstus galvijus arba nevalgyti galvijų, kuriuos Allahas numarina jų naturalia mirtimi), tačiau kvieskite juos pas savo Viešaptį. Iš tiesų tu (Muchammedai ﷺ) tikrai esi (tikrame) teisingame vedime (t. y. teisingoje islamiškojo monoteizmo religijoje).

68. Ir jei jie ginčijasi su jumis (dėl aukų skerdimo), sakykite: „Allahas žino geriausiai tai, ką jūs darote.

69. Allahas teis jus Prikėlimo Dieną dėl to, dėl ko jūs nesutarėte.“

70. Negi jūs nežinote, kad Allahas žino viską, kas yra danguose ir žemėje? Iš tiesų, (visa) tai yra Knygoje (al Lauh Al Mahfuz). Iš tikrųjų, tai lengva Allahui.

71. Ir jie garbina šalia Allaho kitus, kuriems jis nesiuntė jokio autoriteto, ir apie kuriuos jie neturi jokių žinių. Ir Zalimūn (bloga darantiesiems, daugiadieviams ir netikintiesiems Allaho Vienumą) nėra jokio pagalbininko.

72. Ir kai Mūsų Aiškios Eilutės recituojamos jiems, jūs pastebėsite atmetimą netikinčiųjų veiduose! Jie beveik pasiruošę pulti iš įtūžio tuos, kurie recituoja Mūsų Eilutes jiems. Sakyk: „Ar pasakyti jums tai, kas blogiau nei tai? (Pragaro) Ugnis, kurią Allahas pažadėjęs tiems, kurie netikėjo, ir blogiausias iš tiesų yra toks tikslas!“

73. Žmonės, panašumai buvo sudaryti, taigi klausykite apie juos (atidžiai): iš tiesų tie, kurių jūs šaukiatės šalia Allaho, negali sukurti (netgi) musės, net jei jie susijungs tam tikslui. Ir jei musė pačiups iš jų kokį daiktą, jie neturės galios to iš jos išlaisvinti. Taigi silpni yra (abu) besikreipiantys, ir tie, į kuriuos kreipiamasi.

74. Jie neįvertino Allaho Jo Teisingu Vertinimu. Iš tiesų, Allahas yra Visa Stiprus, Visa Galingas.

75. Allahas pasirenka Pasiuntinius iš angelų ir iš žmonių tarpo. Iš tiesų, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Matantis.

76. Jis žino, kas yra anksčiau jų ir kas yra po jų. Ir pas Allahą sugrįžta visi reikalai (sprendimui).

77. Jūs, kurie patikėjote, nusilenkite ir suklupkite kniūbsčiomis, ir garbinkite savo Viešpatį, ir darykite gerą, kad būtumėte jūs sėkmingi.

78. Ir stipriai stenkitės Vardan Allaho taip, kaip jūs privalote stengtis (nuoširdžiai ir iš visų pastangų, kad Jo Vardas būtų aukščiausias). Jis pasirinko jus (perduoti Savo Žinią apie islamiškąjį monoteizmą žmonijai, kviečiant juos į Jo religiją – islamą) ir nesuteikė jums religijoje jokio sunkumo - tai jūsų tėvo Ibrahimo (Abraomo) religija (islamiškasis monoteizmas). Tai Jis (Allahas), Kuris pavadino jus musulmonais tiek prieš tai, tiek šiame (Korane), kad Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) galėtų liudyti jums, o jūs būtumėte žmonių liudininkai! Taigi atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), duokite Zakat ir tvirtai laikykitės Allaho [t. y. pasitikėkite Allahu ir pasikliaukite Juo visuose savo reikaluose]. Jis yra jūsų Maula (Globėjas, Viešpats), koks Puikus Maula (Globėjas, Viešpats) ir koks Puikus Pagalbininkas!

1. Sėkmingi iš tiesų yra tikintieji.

2. Tie, kurie atlieka savo Salat (maldas) visiškai rimtai ir pilnu nuolankumu.

3. Ir tie, kurie nusigręžia nuo Al-Laghvi (purvinų, melagingų, blogų, tuščių kalbų, melo ir visko, ką Allahas uždraudė).

4. Ir tie, kurie moka Zakat.

5. Ir tie, kurie saugoja savo tyrumą (t. y. privačias vietas nuo neleistinų intymių santykių).

6. Išskyrus nuo savo žmonų arba (vergių) to, ką jų dešinės rankos valdo, - nes tada, nėra jiems kaltės.

7. Tačiau tie, kas kėsinasi virš to, tada jie yra nusidėjėliai.

8. Tie, kurie yra ištikimai atsidavę savo Amanat (visoms pareigoms, kurias Allahas įsakė, sąžiningumui, moralinei atsakomybei ir patikėtiems dalykams) ir savo įsipareigojimams

9. ir tie, kurie labai sergėja savo (penkias privalomas bendruomenines) Salavat (maldas) (jų nustatytomis valandomis).

10. tie iš tiesų yra paveldėtojai,

11. kurie paveldės Firdaus (Rojų). Gyvens jie jame amžinai.

12. Ir iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų (Adamą (Adomą)) iš molio ištraukos (vandens ir žemės).

13. Po to Mes padarėme jį (Adamo (Adomo) palikuonis) kaip Nutfa (vyriškų ir moteriškų lytinių išskyrų sumaišytų lašų ir įkurdinome jį) saugioje buveinėje (moters gimdoje).

14. Tada Mes pavertėme Nutfa į krešulį (tiršto sukrešėjusio kraujo krešuliuką), tada Mes pavertėme krešulį į mažą mėsos gumuliuką, tada Mes padarėme iš to mažo mėsos gumuliuko kaulus, tada Mes apdengėme kaulus mėsa, ir tada Mes išvedėme tai kaip dar vieną kūrinį. Taigi Palaimintas yra Allahas, Geriausias iš kūrėjų.

15. Po to, tikrai, jūs mirsite.

16. Tada (vėl), tikrai, jūs būsite prikelti Prikėlimo Dieną.

17. Ir iš tiesų Mes sukūrėme virš jūsų septynis dangus (vieną virš kito) ir Mes niekada nesame nežinantys apie kūriniją.

18. Ir Mes nuleidome iš dangaus vandenį (lietų) atitinkamu kiekiu ir Mes suteikėme jam buveinę žemėje, ir iš tiesų, Mes Galintys jį atimti.

19. Tada Mes išvedėme jums su tuo datulių palmių ir vynuogių sodus, kuriuose yra daugybė vaisių jums, kuriuos jūs valgote.

20. Ir (alyvuogių) medį, kuris dygsta iš Sinai Kalno, kuris augina (gamina) aliejų, ir (tai yra) pagardas valgytojams.

21. Ir iš tiesų, galvijuose tikrai yra pamoka jums. Mes suteikiame jums gerti (pieną) iš to, kas yra jų pilvuose. Ir yra juose daugybė (kitos) naudos jums, ir iš jų jūs maitinatės.

22. Ir ant jų, ir ant laivų, jūs esate nešami.

23. Ir iš tiesų Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms, ir jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį (islamiškąjį monoteizmą). Argi jūs tada nebijosite (Jo, t. y. Jo bausmės dėl kitų šalia Jo garbinimo)?“

24. Tačiau jo žmonių vyresnieji, kurie netikėjo, sakė: „Jis yra ne daugiau nei žmogus, kaip ir jūs, jis siekia tapti viršesnis už jus. Jei Allahas būtų norėjęs, Jis tikrai būtų galėjęs nuleisti angelus. Niekada mes nesame girdėję tokio dalyko iš mūsų senovės tėvų.

25. Jis yra tiktai žmogus, kuriame yra pamišimas, taigi palaukite jo truputį.“

26. [Nūhas (Nojus)] tarė: „Mano Viešpatie, padėk man, nes jie mane neigia.“

27. Taigi Mes apreiškėme jam (sakydami): „Pastatyk laivą po Mūsų Akimis ir po Mūsų Apreiškimo (vedimo). Tada, kai ateis Mūsų Įsakymas, ir vanduo pasipils iš krosnies, paimk į denį kiekvienos rūšies porą (vyrą ir moterį) ir savo šeimą, išskyrus tuos, prieš kuriuos jau buvo paskelbtas Žodis. Ir nesikreipk į Mane dėl tų, kurie darė bloga. Iš tiesų, jie bus paskandinti.

28. Ir kai įsilaipinsi į laivą, tu ir kas bus su tavimi, tada sakyk: „Visa šlovė ir padėka Allahui, Kuris išgelbėjo mus nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (t. y. engėjai, bloga darantieji, daugiadieviai, kurie priskiria Allahui partnerius garbinime).“

29. Ir sakyk: „Mano Viešpatie, priversk mane nusileisti ant palaimintos išsilaipinimo vietos, nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie atgabena į žemę.“

30. Iš tiesų, tame [ką Mes padarėme, nuskandindami Nūho (Nojaus) žmones] tikrai yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, pamokos, ženklai ir t. t. žmonėms, kad šie suvoktų), nes tikrai Mes visada išbandome (žmones).

31. Tada, po jų, Mes sukūrėme kitą kartą.

32. Ir Mes siuntėme jiems Pasiuntinį iš jų pačių tarpo (sakantį): „Garbinkite Allahą, Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo) tik Jį. Argi jūs tada nebijosite (Jo, t. y. Jo bausmės dėl kitų šalia Jo garbinimo)?“

33. Ir jo žmonių vyresnieji, kurie netikėjo ir neigė Susitikimą Amžinybėje, ir kuriems Mes suteikėme šio gyvenimo prabangą ir patogumus, sakė: „Jis yra ne daugiau nei žmogus kaip ir jūs, jis valgo tai, ką jūs valgote, ir geria tai, ką jūs geriate.

34. Jei jūs paklusite žmogui tokiam pačiam kaip ir jūs, tada tikrai jūs būsite pralaimėtojai.

35. Ar jis žada jums, kad kai jūs mirsite ir tapsite dulkėmis ir kaulais, ir jūs pasirodysite gyvi (prikelti)?

36. Toli, labai toli yra tai, kas jums pažadėta!

37. Nėra nieko kito, tik mūsų gyvenimas šiame pasaulyje! Mes mirštame ir mes gyvename! Ir mes nebūsime prikelti!

38. Jis tik žmogus, meluojantis apie Allahą, ir mes neketiname tikėti juo.“

39. Jis tarė: „Mano Viešpatie, padėk man, nes jie mane neigia.“

40. (Allahas) tarė: „Netrukus, jie tikrai gailėsis.“

41. Taigi As-Saiha (kančia – siaubingas raudojimas) apėmė juos iš tiesų (teisingai), ir Mes padarėme juos kaip mirusių augalų šiukšles. Taigi šalin žmones, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai, bloga darantys, netikintieji Allaho Vienumą, nepaklusnūs Savo Pasiuntiniams).

42. Tada, po jų, Mes sukūrėme kitas kartas.

43. Jokia tauta negali paankstinti savo termino, nei gali jie jį atidėti.

44. Tada Mes siuntėme Savo Pasiuntinius iš eilės. Kaskart, kai pas tautą ateidavo jų Pasiuntinys, jis neigdavo jį. Taigi Mes privertėme jas sekti vieną paskui kitą (į pražūtį) ir Mes padarėme juos Ahadis (tikromis istorijomis žmonėms, kad šie išmoktų pamoką iš jų).Taigi šalin žmones, kurie netiki!

45. Tada Mes siuntėme Mūsą (Mozę) ir jo brolį Harūną (Aroną) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.) ir aiškiais įgaliojimais.

46. Firaunui (Faraonui) ir jo vyresniesiems, bet jie elgėsi akiplėšiškai ir jie buvo save iškeliantys žmonės (nepaklūsdami savo Viešpačiui ir išsikeldami save virš Allaho Pasiuntinio).

47. Jie sakė: „Argi mes tikėsime dviem žmonėmis, tokiais kaip mes patys, ir jų žmonės yra paklusnūs mums nuolankiai (ir mes naudojame juos patarnauti mums kaip mes norime).“

48. Taigi jie neigė juos abu [Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną)] ir tapo iš tų (tarpo), kurie buvo sunaikinti.

49. Ir iš tiesų Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Raštą, kad jie būtų teisingai vedami.

50. Ir Mes padarėme Marjamos (Marijos) sūnų ir jo motiną ženklu, ir Mes suteikėme jiems apsaugą aukštoje žemėje, poilsio, saugumo ir tekančių šaltinių vietovėje.

51. O (jūs), Pasiuntiniai, valgykite Taijibat [visų rūšių halal maistą, kurį Allahas leido (paskerstų valgomų gyvulių mėsą, pieno produktus, riebalus, daržoves, vaisius ir t. t.)] ir darykite gerus darbus. Iš tiesų, Aš esu Gerai Žinantis apie tai, ką jūs darote.

52. Ir iš tiesų, ši jūsų religija (islamiškasis monoteizmas) yra viena religija, ir Aš esu jūsų Viešpats, taigi bijokite Manęs (vykdykite savo pareigas Man).

53. Tačiau jie (žmonės) suskaldė savo religiją tarp savęs į sektas, kiekviena grupė besidžiaugianti tuo, kas su ja (t. y. jos įsitikinimais).

54. Taigi palikite juos jų klaidoje kuriam laikui.

55. Argi jie mano, kad turte ir vaikuose, kuriais Mes išdidinam juos

56. Mes paskubiname jiems gerus dalykus. Ne [tai fitna (išbandymas) šiame žemiškajame gyvenime tam, kad jie neturėtų jokių gerų dalykų Amžinybėje], tačiau jie nesuvokia.

57. Iš tiesų, kurie gyvena jausdami pagarbią baimę savo Viešpačiui

58. ir tie, kurie tiki savo Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.)

59. ir tie, kurie nepriskiria nieko partneriais (garbinime) savo Viešpačiui

60. ir tie, kurie duoda tai (savo labdarą), ką jie duoda (ir taip pat daro kitus gerus darbus), su savo širdimis pilnomis baimės (dėl to, ar jų išmalda ir labdara bus priimta ar ne), nes jie tikri, kad jie sugrįš pas savo Viešpatį (atsiskaityti).

61. Tai tie, kurie skuba (daryti) gerus darbus, ir jie yra patys pirmi juose [t. y. atlikti privalomas Salat (maldas) jų (ankstyvu) nustatytu laiku ir t. t.].

62. Ir Mes neapsunkiname žmonių išskyrus pagal jų galimybes, ir pas Mus yra Įrašas, kalbantis tiesą, ir jie nebus nuskriausti.

63. Ne, bet jų širdys yra apgaubtos nuo šio (Korano supratimo), ir jie turi kitus (blogus) darbus, šalia to, ką jie daro.

64. Iki tol, kol Mes pričiupsime tuos iš jų, kurie gyvena prabangų gyvenimą, su bausme: štai jie nuolankiai šaukiasi garsiu balsu.

65. Nesišaukite garsiai šią dieną! Be abejonės Mes jums nepadėsime.

66. Iš tiesų, Mano Eilutės būdavo jums recituojamos, tačiau jūs apsigręždavote ant savo kulnų (neigdami jas ir atsisakydami su neapykanta jų klausytis).

67. Su pasididžiavimu (jie – Kuraišų pagonys ir Mekkos daugiadieviai didžiuodavosi, kad jie yra Mekkos draustinio – Haram – gyventojai) kalbėdami blogą apie tai (Koraną) naktį.

68. Argi jie neapmąsto (Allaho, t. y. to, kas nuleista Pranašui ﷺ) Žodžio arba argi pas juos atėjo tai, kas nebuvo atėję pas jų senovės tėvus?

69. Arba argi jie neatpažįsta savo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ), todėl jie neigia jį?

70. Arba jie sako: „Ar jame yra pamišimas?“ Ne, bet jis atnešė jiems tiesą [t. y. Tauhid: Allaho Vienintelio garbinimą visais aspektais, Koraną ir islamo religiją], tačiau dauguma iš jų (netikintieji) yra nemėgstantys tiesos.

71. Ir jei tiesa sutaptų su jų troškimais, iš tiesų, dangūs ir žemė ir visa, kas juose, būtų sugadinta! Ne, Mes atnešėme jiems priminimą, tačiau jie nusigręžia nuo savo priminimo.

72. Arba, ar tu (Muchammedai ﷺ) prašai jų kokio nors atlygio? Tačiau tavo Viešpaties atlygis yra geresnis, ir Jis yra Geriausias iš tų, kurie suteikia išlaikymą.

73. Ir be abejonės, tu (Muchammedai ﷺ) kvieti juos į Teisingą Kelią (tikrąją religiją – islamiškąjį monoteizmą).

74. Ir iš tiesų, tie, kurie netiki Amžinybę, yra tikrai toli nuklystantys nuo Kelio (tikrosios religijos - islamiškojo monoteizmo).

75. Ir nors Mes turėtume jiems gailestingumą ir panaikintume nelaimes, ištikusias juos, vis tiek jie atkakliai liktų savo nusidėjime, aklai klaidžiodami.

76. Ir iš tiesų Mes pričiupome juos su bausme, tačiau jie nenusižemino savo Viešpačiui, nei jie šaukėsi (Allaho) paklusdami Jam.

77. Tol, kol Mes atveriame jiems žiaurios bausmės vartus, tada štai! Jie bus įstumti į pražūtį giliai apgailestaudami, liūdėdami ir nusiminę.

78. Tai Tas, Kuris sukūrė jums girdėjimo (ausų), akių (matymo) (jusles) ir širdis (supratimą). Mažai jūs dėkojate.

79. Tai Tas, Kuris sukūrė jus žemėje ir pas Jį jūs būsite atgal surinkti.

80. Ir tai Tas, Kuris suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį, ir Jam priklauso nakties ir dienos kaita. Argi jūs tada nesuprasite?

81. Ne, tačiau jie sako panašiai, ką senovės žmonės sakydavo.

82. Jie sakė: „Kai mes būsime mirę ir tapsime dulkėmis bei kaulais, ar mes tikrai būsime prikelti?

83. Iš tiesų, tai, kas mums pažadėta – mums ir mūsų tėvams anksčiau (mūsų)! Tai yra tik senovės pasakos!“

84. Sakyk: „Kieno yra žemė ir viskas, kas yra joje? Jei jūs žinotumėte!“

85. Jie sako: „Tai yra Allaho!“ Sakyk: „Argi jūs tada neprisiminsite?“

86. Sakyk: „Kas yra septynių dangų Viešpats ir Didžiojo Sosto Viešpats?“

87. Jie sakys: „Allahas.“ Sakyk: „Argi jūs tada nebijosite Allaho (netikėsite Jo Vienumą, nepaklusite Jam, netikėsite Prikėlimą ir Atlygį už kiekvieną gerą ir blogą darbą)?“

88. Sakyk: „Kieno Rankose yra visa ko valdžia (t. y. visko turtai)? Ir Jis saugo (viską), nors prieš Jį nėra jokios apsaugos (t. y. jei Allahas išgelbėja ką nors, niekas negali jo nubausti ar jam pakenti, o jei Allahas nubaudžia ar pakenkia kam nors, niekas negali jo išgelbėti), jei jūs žinote?“

89. Jie sakys: „(Visa tai priklauso) Allahui.“ Sakyk: „Kodėl tada jūs esate suklaidinti ir nusigręžiate nuo tiesos?“

90. Ne, tačiau Mes atnešėme jiems tiesą (islamiškąjį monoteizmą), ir iš tiesų, jie (netikintieji) yra melagiai.

91. Jokio sūnaus (ar palikuonių) Allahas nepagimdė, nei yra koks nors ilah (dievas) kartu su Juo. (Jei būtų daugybė dievų), tada kiekvienas dievas susigrąžintų tai, ką buvo sukūręs, ir kai kurie būtų bandę viršyti kitus! Lai pašlovintas būna Allahas virš viso to, ką jie Jam priskiria!

92. Visa Žinantis apie nematomą ir matomą! Lai būna Jis Išaukštintas virš viso to, ką jie priskiria Jam partneriais!

93. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpatie, jei Tu man parodytum tai, kuo jiems yra grasinama (kančią),

94. „Mano Viešpatie, tada (išgelbėk mane nuo Savo bausmės) nepatalpink manęs su žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“

95. Ir iš tiesų Mes Galime parodyti tau (Muchammedai ﷺ) tai, kuo jiems yra grasinama.

96. Atremti blogį tuo, kas yra geriau. Mes esame Geriausiai Žinantys apie dalykus, kuriuos jie sako.

97. Ir sakyk: „Mano Viešpatie, aš prašau Tavo apsaugos nuo Šajatin (velnių) šnabždesių (pasiūlymų).

98. Ir aš prašau tavo apsaugos, Mano Viešpatie, kad jie nepriartėtų prie manęs.“

99. Kol, kai mirtis priartiėja prie vieno iš jų (tų, kurie priskiria Allahui partnerius), jis sako: „Mano Viešpatie, siųsk mane atgal,

100. kad aš galėčiau daryti gerą tame, ką aš palikau už savęs!“ Ne, tai tik žodis, kurį jis sako. O už jų yra Barzak (užtvara) iki tos Dienos, kai jie bus prikelti.

101. Tada, kai Trimitas bus papūstas, nebus tarp jų jokio artimumo tą Dieną, nei jie klausinės vienas apie kitą.

102. Tada, tie, kurių (gerų darbų) svarstyklės yra sunkios, jie yra sėkmingieji.

103. O tie, kurių (gerų darbų) svarstyklės yra lengvos, jie yra tie, kurie praranda patys save, Pragare jie gyvens.

104. Ugnis degins jų veidus ir ten jie vaipysis subjaurotomis lūpomis.

105. „Argi Mano Eilutės (šis Koranas) nebuvo recituojamas jums, o jūs tada neigdavote jas?“

106. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie, mūsų vargas apėmė mus ir mes buvome klystantys žmonės.

107. Mūsų Viešpatie, išvesk mus iš čia. Jei mes kada nors grįšime (į blogį), tada tikrai mes būsime Zalimūn (daugiadieviai, engėjai, neteisingieji ir bloga darantieji).“

108. Jis (Allahas) sakys: „Likite jūs toje negarbėje, ir nekalbėkite su Manimi!“

109. Iš tiesų, buvo dalis Mano vergų, kurie sakydavo: „Mūsų Viešpatie, mes tikime, taigi atleisk mums, ir pasigailėk mūsų, nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie rodo gailestį!“

110. Tačiau jūs laikėte juos juokinga paderme tiek, kad jie privertė jus pamiršti Mano Prisiminimą, kol jūs juokdavotės iš jų!

111. Iš tiesų Aš atlyginau jiems šią Dieną už jų kantrybę – jie iš tiesų yra sėkmingieji.

112. Jis (Allahas) sakys: „Kokį metų skaičių jūs buvote žemėje?“

113. Jie atsakys: „Mes buvome dieną arba dalį dienos. Paklausk pas tuos, kurie skaičiuoja.“

114. Jis (Allahas) sakys: „Jūs buvote ne (ilgiau) nei truputį, jei tik jūs būtumėt žinoję.

115. Ar jūs galvojote, kad Mes sukūrėme jus veltui (be jokio tikslo), ir kad jūs nebūsite Mums sugrąžinti?“

116. Tad lai Išaukštintas būna Allahas, Tikrasis Karalius. La iliaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Aukščiausio Sosto Viešpats.

117. Ir kas šaukiasi (arba garbina) šalia Allaho kokį nors kitą ilah (dievą), apie kurį jis neturi jokio įrodymo, tada jo atsiskaitymas yra tik pas jo Viešpatį. Tikrai, Al-Kafirūn (netikintieji Allahą ir Allaho Vienumą, daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai) nebus sėkmingieji.

118. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpatie, atleisk ir būk gailestingas, nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie rodo gailestingumą!“